c0abd152-3a8e-4817-a45a-a87678dfd2f7 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-214-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00143-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G.

A. ir V. A. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. A. ir V. A. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 12 564 EUR aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. 13.00 val. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 42 juodalksniai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sÄ raÅ¡o“ 3.1 punkto, 3.5 punkto, 3.13 punkto pagrindu priskirtini saugotiniems, yra žuvę (nudžiÅ«vę), kamienuose matomos gręžimo žymės. Tyrimo metu nustatyta, kad saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti, pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, pažeistos jų gyvybinės funkcijos.

Atsakovai, bÅ«dami saugotinų želdinių savininkai, nevykdė pareigos iÅ¡saugoti želdinius, dėl to jie buvo neteisėtai sunaikinti. Tokiais veiksmais atsakovai padarė žalÄ aplinkai, kuri sudaro 12 564 EUR ir turi bÅ«ti atsakovų atlyginta.

2. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2014 m. kovo 26 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-(l4.16.110.)-133 nustatyta, jog saugotini želdiniai yra tik 0,0323 ha atsakovams priklausančiame žemės sklypo plote. Norminiai aktai nustato bendrÄ taisyklę, kad privačioje namų valdoje bei vandens telkinio apsaugos zonoje esantys želdiniai nepriskiriami saugotiniems. Kadangi ieÅ¡kovas žalÄ skaičiuoja už želdinius, kurių atsakovai neiÅ¡saugojo savo privačiame žemės sklype, iÅ¡ jų vandens telkinio apsaugos zonoje, o saugotini želdiniai yra tik 0,0323 ha plote, todėl ieÅ¡kovas, teikdamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti, kad Å¡iame sklype augę želdiniai atitinka saugotinų želdinių kriterijus ir buvo neiÅ¡saugoti bÅ«tent 0,0323 ha saugotinų želdinių plote, nustatytame Nekilnojamojo turo registro iÅ¡raÅ¡o 9.4 punkte, tačiau tokių duomenų ieÅ¡kovas nepateikė ir žalos neįrodė.

IeÅ¡kovė pateikia administracinių nusižengimų protokolÄ , kuriuo atsakovei buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, tai yra už pareigos iÅ¡saugoti želdinius nevykdymÄ , bei nurodo, kad žala buvo padaryta atsakovės kaltais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, tačiau administracinė atsakomybė buvo taikoma už želdinių neiÅ¡saugojimÄ , o ne sunaikinimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė savo tyčiniais kaltais veiksmais bÅ«tų sunaikinusi želdinius.

Be to, atsakovė želdinių nesunaikino ir neturėjo galimybės imtis veiksmų jų apsaugojimui, tai leidžia teigti, kad nėra bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – kaltės. Be to, dendrologo iÅ¡vadoje nurodoma, kad „valdoje (duomenys neskelbtini) (greta kÅ«dros) yra 9 juodalksniai - 8-17 m. aukščio, 14-34 cm skersmens“, o girininko akte apskritai apibendrintai kalbama apie du sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie priklauso skirtingiems savininkams, o ieÅ¡kovo pateiktoje 2017 m. liepos 20 d. apmatavimo duomenų lentelėje nurodomi 42 juodalksniai.

Tačiau šiame akte nurodytas medžių kiekis prieštarauja 2014 m. vasario 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-83 patvirtintam žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, nes vykdant detaliojo planavimo procedūras buvo atlikta medžių inventorizacija ir nurodyta, kad žemės sklype yra 20 vnt. gluosnių. Dendrologo išvadoje neaišku kokiu pagrindu ir kokias įrodymais bei kriterijais remiantis yra teigiama, kad neva „iki žuvimo medžiai buvę sveiki, vešlūs, gero augimo“, ir „visi teritorijoje augantys medžiai yra saugotini“, prieštarauja sklypo NTR išraše nurodytam 2013 m. kovo 26 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad saugotini želdiniai yra tik 0,0323 ha žemės sklypo plote. Pagal detalųjį planÄ iÅ¡ 37 medžių 2 Å¡alinami dėl planuojamo užstatymo, 5 medžiams formuojama laja, o 14 – Å¡alinami dėl bÅ«klės, nes auga vandens telkinyje, 16 nurodyti kaip Å¡alintini. Detalaus planavimo metu tik 5 medžiai buvo nurodyti kaip saugotini NTR iÅ¡rašė nurodytame0,0323 ha plote. IeÅ¡kovui 2017 m. liepos 20 d. skaičiuojant žalos atlyginimÄ medžių bÅ«klė negalėjo pagerėti ir ieÅ¡kovas neturėjo jokio teisėto pagrindo teigti, kad medžių bÅ«klė buvo gera ir dėl atsakovės veiksmų Å¡ie medžiai sunaikinti.

IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad sklype augusių medžių bÅ«klė iki jų sunaikinimo buvo gera ir yra teisėtas pagrindas skaičiuoti maksimaliÄ Å¾eldinių vertę, taip pat neįrodė sunaikintų medžių kiekio ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-94 patvirtinta Želdynų atkuriamosios vertės nustatymo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinys atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu nusprendė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 12 564 EUR aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 12 564 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui, priteisti iÅ¡ atsakovų valstybei po 141,50 EUR iÅ¡ kiekvieno žyminio mokesčio.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, keturiasdeÅ¡imt du juodalksniai yra žuvę, kamienuose matomos gręžimo žymės. Å iuo atveju ginčas kilo dėl atsakovų civilinės atsakomybės už sunaikintus medžius ir žalos dydžio, kadangi, atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, nepagrindė padarytos žalos dydžio. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų nurodė, kad atsakovai bÅ«dami jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, neužtikrino, kad jiems priklausančiame žemės sklype augantys saugotini želdiniai (medžiai) bÅ«tų iÅ¡saugoti ir tvarkomi teisėtai. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo sunaikinti 42 saugotini medžiai – juodalksniai.

Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina žalos padarymo faktÄ , o atsakovai, bÅ«dami žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkai, matydami (ar turėdami tai matyti), jog želdiniai žūva, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl priemonių jiems iÅ¡saugoti, ar pastebėjus, jog jie žuvę, nesikreipė dėl jų paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypo dėl jų bÅ«klės, dėl to darytina iÅ¡vada, kad atsakovai nevykdė įstatymu jiems nustatytos pareigos, kad saugotini želdiniai bÅ«tų iÅ¡saugoti ir / ar tvarkomi teisėtai.

Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas), tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais. 3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl žalos dydžio nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl faktiÅ¡kai sunaikintų medžių kiekio ir žalos apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų sklypas patenka į oro uosto zonÄ , todėl sklype esantys medžiai yra priskirtini saugotiniems.

Ta aplinkybė, jog toks faktas nėra iÅ¡vieÅ¡intas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, neeliminuoja atsakovų pareigos saugoti medžius visame jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas vertindamas žalos dydį nurodė, kad aplinkybę, jog buvo sunaikinti 42 juodalksniai, patvirtina 2017 m. liepos 20 d. SavavaliÅ¡kai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krÅ«mų, augančių ne miÅ¡ko žemėje, apmatavimo duomenys, kuriais nustatyta, jog 42 sunaikintų juodalksnių skersmens 1 m aukÅ¡tyje suma 1047 cm, aplinkai padaryta žala dėl sunaikintų 42 juodalksnių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis, skaičiavimus atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistė, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės apskaičiuota aplinkai padaryta 12 564,00 EUR žala yra apskaičiuota pagrįstai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) G.

A. ir V. A. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetant ir priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantai dėl apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas apeliantų civilinę atsakomybę jÄ iÅ¡ esmės susiejo tik su faktu, kad atsakovė G. A. yra bausta administracine tvarka.

Teigia, kad apeliantai nėra kalti dėl medžių žūties, kadangi visi ieÅ¡kovo nurodyti medžiai augo tvenkinio vandenyje arba Å¡alia jo. Teigia, kad apeliantai dėl miesto sprendimo neturėjo galimybės aptverti sklypo tvora, todėl apeliantai negalėjo imtis veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos. Nurodo, kad apeliantai prašė teismo įvertinti reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog apeliantai želdinių nenaikino ir neturėjo galimybės imtis veiksmų jų apsaugojimui, tai leidžia teigti, kad nėra bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – kaltės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų tyčios dėl žalos atsiradimo bei priežastinio ryÅ¡io nenustatė. 4.2.

Apeliantai dėl žalos dydžio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ Å¾alos dydžio apskaičiavimo metodika pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 206 buvo pasikeitusi. Teigia, kad žala turi bÅ«ti skaičiuojama pagal metodikÄ , esančiÄ teismo sprendimo priėmimo dienÄ . Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal VieÅ¡ojo kadastro duomenis tik dalis atsakovų sklype esančių medžių patenka į saugotinÄ teritorijÄ , todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad bÅ«tent saugomos dalies žemės sklypo plote buvo sunaikinti medžiai, tačiau Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neįrodė.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog faktiÅ¡kai buvo sunaikinti 42 juodalksniai, kadangi pagal želdinių inventorizavimo kortelę sklype augo 35 juodalksniai, medžių taksacijos plane numatyta, jog yra 22 juodalksniai, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio nepagrindė, kuo remdamasis nustatė, jog sklype buvo sunaikinti 42 juodalksniai, bei sprendė dėl jų bÅ«klės.

5. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 5.1. IeÅ¡kovas dėl apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygų nurodo, kad apeliantės G. A. argumentai, jog ji nedalyvavo rengiant medžių apmatavimo aktÄ , yra nepagrįsti. Teigia, kad byloje atsakovė pateikė 2017 metų rugpjūčio mėn. paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad liepos 20 d. atliktuose matavimuose dalyvavo, be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovė nesutinka su apeliantų argumentais, jog jų veiksmuose kaltės nėra. Teigia, kad nurodomos aplinkybės dėl galimo trečiųjų asmenų patekimo, kurie galbÅ«t pragręžė medžių kamienuose skyles, siekdami jiems pakenkti, prieÅ¡tarauja elementariai logikai. Nurodo, kad tuo atveju, jei medžių bÅ«klė buvo bloga, apeliantai turėjo vadovautis Želdinių priežiÅ«ros taisyklėmis ir gauti leidimÄ kirsti medžius neatlygintinai, tačiau tas nebuvo padaryta. 5.2. IeÅ¡kovai dėl žalos apskaičiavimo nurodo, kad apeliantų žemės sklypas patenka į saugotinÄ oro uosto teritorijÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų žemės sklype esantys medžiai yra saugotini.

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žalÄ pagrįstai apskaičiavo žalos padarymo metu galiojančiais teisės aktais. Nurodo, kad apeliantų teikiamas ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, kaip numato CPK normos, jame nėra suformuluotų klausimų ekspertui, iÅ¡ esmės tekste yra atkartota tai, kÄ apeliantai yra nurodę atsiliepime į ieÅ¡kinį, todėl toks dokumentas negali turėti įrodomosios galios priimant galutinį teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 8. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl netinkamai nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų nurodo, kad teismas iÅ¡ esmės pasirėmė tik faktu, kad atsakovė G. A. yra bausta administracine tvarka už želdinių neiÅ¡saugojimÄ . Teigia, kad apeliantai negalėjo apsaugoti medžių nuo žūties, nes sklypo aptverti neturėjo galimybės, be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ar sklype buvo faktiÅ¡kai sunaikinti 42 medžiai ir kokia buvo jų bÅ«klė.

IeÅ¡kovė su Å¡iais argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantė G. A. atliekant medžių apmatavimus procese dalyvavo, jiems neprieÅ¡taravo, be to, teigia, kad nurodomos aplinkybės dėl galimo trečiųjų asmenų patekimo, kurie galbÅ«t pragręžė medžių kamienuose skyles siekdami jiems pakenkti, prieÅ¡tarauja elementariai logikai. Nurodo, kad tuo atveju, jei medžių bÅ«klė buvo bloga, apeliantai turėjo vadovautis Želdinių priežiÅ«ros taisyklėmis ir gauti leidimÄ kirsti medžius neatlygintinai, tačiau tas nebuvo padaryta.

9. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 8 punktas), daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir žalos dydžio.

10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Visas paminėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsnis).

11. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos gamtai fiksavimo metu 2017 m. birželio 29 d. priklausė apeliantams, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (I e. tomas, e. b. l. 49–51, 91–93). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikus patikrinimÄ apeliantams priklausančiame žemės sklype, buvo nustatyta, kad sklype esantys medžiai yra pažeisti itin nepriimtinu bÅ«du – į medžio kamienÄ prie Å¡aknies kaklelio atliekant įgręžimus (I e. tomas, e. b. l. 6).

Atliekant nudžiūvusių medžių apmatavimus nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra nudžiūvę 42 juodalksniai (I e. tomas, e. b. l. 8–9). Byloje pateikta dendrologo išvada patvirtina, jog apeliantų valdomame žemės sklype esančių 9 visų juodalksnių kamienuose yra gręžimo žymės ir gręžimo darbai atlikti medžių kelminėje dalyje, stengiantis nuslėpti veiklos žymes (I e. tomas, e. b. l. 24). Iš kartu su dendrologo išvados pateiktų fotofiksacijų taip pat matyti, jog medžių kamienuose yra teisingos apskritimo formos gręžimo žymės (I e. tomas, e. b. l. 25–26).

IÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes patvirtina tiek girininko S. J. iÅ¡vada, jog, apžiÅ«rėjus nudžiÅ«vusių medžių kamienus, kiekviename rasta grÄ Å¾tu padarytos skylės, pro kurias galėjo bÅ«ti įpurÅ¡kiamos medžiagos, turinčios herbicidinį poveikį (I e.tomas, e.b.l. 12), tiek ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės tarnybinis praneÅ¡imas dėl sunaikintų želdinių (duomenys neskelbtini), atliekant įgręžimo darbus (I. e.tomas, e.b.l. 6–7).

12. Apeliantai teigia, jog jie žemės sklypo negalėjo aptverti dėl miesto veiksmų, dėl to jų veiksmuose nėra kaltės dėl atsiradusios žalos. Su Å¡iais argumentais nesutiktina. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, apibendrinęs savo suformuotÄ praktikÄ , konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala.

Antra, žalÄ aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

13. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato apeliantams, kaip žemės sklypo savininkams imperatyviÄ pareigÄ neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos. Å io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktas taip pat nustato pareigÄ apeliantams iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nutarties 11 punktas) paneigia apeliantų argumentus, jog jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi apeliantai, bÅ«dami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rÅ«pestingi įgyvendindami pareigÄ iÅ¡saugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziÅ¡kai – atliekant gręžimo darbus (nutarties 14 punktas).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad apeliantų neteisėti veiksmai yra akivaizdÅ«s – apeliantai pažeidė pareigÄ neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo jų žemės sklype, pažeidė pareigÄ iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius bei bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, tam, kad nebÅ«tų padaryta žala gamtai.

14. Antra, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad apeliantų neteisėti veiksmai turėjo neigiamÄ poveikį gamtai, sunaikinus dalį sklype esančių medžių. Å iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai – 2017 m. liepos 20 d. apmatavimo aktas (I e. tomas, e.b.l. 8–9) ir 2018 m. kovo 28 d. aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad apeliantams priklausančiame žemės sklype buvo neteisėtai sunaikinti medžiai, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (I e.tomas, e.b.l.35), fotofiksacijos, iÅ¡ kurių matyti pažeisti ir nudžiÅ«vę medžiai (I e.tomas, e.b.l.25–26).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 punkte nurodoma, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių palankiai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantų neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ gamtai, buvo sunaikinta natÅ«rali augalija ir tokie apeliantų veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamÄ poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui.

15. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ Å¾alos dydžio apskaičiavimo metodika pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 206 buvo pasikeitusi. Teigia, kad žala turi bÅ«ti skaičiuojama pagal metodikÄ , esančiÄ teismo sprendimo priėmimo dienÄ . Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog faktiÅ¡kai buvo sunaikinti 42 juodalksniai. IeÅ¡kovė su Å¡iais argumentais nesutikdama teigia, kad apeliantų žemės sklypas patenka į saugotinÄ oro uosto teritorijÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų žemės sklype esantys medžiai yra saugotini. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žalÄ pagrįstai apskaičiavo žalos padarymo metu galiojančiais teisės aktais.

16. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

17. Pirmiausia atmetami apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio turėjo vadovautis ne ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie žalos padarymo dydį, kurie buvo parengti pagal žalos metais galiojusius teisės aktus ir metodikas (I e.tomas, e.b.l.35), o turėjo perskaičiuoti žalos dydį pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ , tai yra taikant kitus žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 206.

CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 punktas numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ . Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 5 punktÄ Å¾alos aplinkai dydis, sunaikinus ar sužalojus kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiuojamas sumuojant atskirų sunaikintų ar sužalotų gamtinio kraÅ¡tovaizdžio kompleksų ar objektų vertę.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog žala turėjo būti pakartotinai perskaičiuota, kadangi žala gamtai skaičiuojama pagal metodikoje nustatytus žalos apskaičiavimo koeficientus pagal objektų vertę žalos padarymo momentu arba kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje.

18. Antra, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti atmetami apeliantų argumentai, jog 2017 m. liepos 20 d. atliekant medžių apmatavimÄ apeliantė G. A. jame nedalyvavo. Nors apeliantai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad matavimų akto nepasirašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, jog G. A. 2017 m. rugpjūčio mėnesį teikė paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovei, pasiraÅ¡ydama patvirtino, kad matavimo procese, atliktame 2017 m. liepos 20 d., dalyvavo (I e.tomas, e.b.l.29). Aplinkybę, jog apeliantė G. A. dalyvavo atliekant matavimus, patvirtinto ir liudytoja S. P., dalyvavusi pirmosios instancijos teismo posėdyje. Kita vertus svarbu pabrėžti, jog apeliantai su atliktų matavimų ir jų pagrindu nustatyta padaryta žala nesutiko, tai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, jog apeliantai neprieÅ¡taravo žalos apskaičiavimui (I e. tomas, 7, 56 e. b.l.).

19. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ioje nutartyje keliamų klausimų dėl žalos padarymo fakto, pabrėžtina, kad sprendžiant dėl apeliantų civilinės atsakomybės bÅ«tina nustatyti ne tik žalos faktÄ , bet ir žalos dydį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintÄ Å½alos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikÄ ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių bÅ«klę (I e.tomas, e.b.l.35), tačiau Å¡iuo aspektu galima sutikti su apeliantų argumentais, jog byloje nėra paÅ¡alintos visos abejonės dėl faktinio žalos dydžio.

20. Pirmiausia sutiktina su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog dėl apeliantų veiksmų faktiškai 42 medžiai buvo tyčia paveikti fiziniais veiksmais, dėl ko medžiai nudžiūvo. Byloje pateiktas savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo aktas patvirtina, kad atliekant matavimus buvo užfiksuoti 42 juodalksniai, kurių būklė įvertinta kaip bloga (nudžiūvę) (I e.tomas, e.b.l. 8–9.) ir būtent vadovaujantis šiais duomenimis buvo apskaičiuota padaryta žala gamtai (I e.tomas, e.b.l. 35).

Teismas iÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų visetÄ nustatė, kad girininkas, parengęs medžių apžiÅ«ros įvertinimo ir patikrinimo aktÄ , kurio pagrindu vertino padarytÄ Å¾alÄ ir medžių bÅ«klę įvertino ne tik apeliantų sklype esančius medžius, bet taip pat įvertino ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), medžių bÅ«klę. Nurodė, kad tvenkinio pakrantėje matėsi tik 5–6 juodalksniai (I e.tomas, e.b.l.12). IÅ¡ byloje esančio dendrologo iÅ¡vados, kurio pagrindu taip pat vertintas medžių kiekis ir jų bÅ«klė, taip pat matyti, kad dendrologas vertino ne tik apeliantų sklype esančius juodalksnius, kurių kiekis nurodytas – 9, bet ir (duomenys neskelbtini), esančius medžius.

Išvadoje nurodoma, kad įvertinti (duomenys neskelbtini), esantys 9 juodalksniai ir (duomenys neskelbtini), esančios dvi juodalksnių eilės. Šioje išvadoje konstatuota, kad visi juodalksniai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai matyti, kad byloje esantys duomenys dėl faktiškai nudžiūvusių medžių kiekio ir jų būklės iki nudžiūvimo yra prieštaringi. Kaip matyti iš dendrologo išvados apeliantų žemės sklype užfiksuoti 9 juodalksniai, girininkas nurodė, kad pakrantėje matėsi tik 5–6 juodalksniai, todėl lieka neaišku, koks yra faktinis nudžiūvusių medžių kiekis apeliantų sklype, kadangi pagal pateiktas girininko ir dendrologo išvadas matyti, jog buvo įvertinti ne tik apeliantų sklype esantys medžiai, tačiau ir gretimame sklype esantys medžiai.

21. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 21 punktas), į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra paÅ¡alintos visos abejonės dėl sklype augusių ir nudžiÅ«vusių medžių kieko, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas faktÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodė visas apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygas, nukrypo nuo nutarties 13 punkte kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Kadangi žalos faktas nėra pareziumuojamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bÅ«tina tinkamai nustatyti faktiÅ¡kai nudžiÅ«vusių medžių kiekį apeliantei priklausančiame žemė sklype siekiant paÅ¡alinti abejones dėl apmatavimų akte užfiksuotų medžio kiekių (I e.tomas, e.b.l.8–9), nustačius pažeistų medžių kiekį ir jų bÅ«klę bÅ«tina įvertinti, ar Å¡ie medžiai patenka į oro uosto saugomÄ teritorijÄ siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 nuostatos.

22. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 8–21 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl apeliantų civilinės atsakomybės netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , suformuotÄ bylose dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 24. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė