Legislator Case Law & Legislation
c0ab5dc4-37c1-4a30-bcc5-defabb5cbbee AI generated

c0ab5dc4-37c1-4a30-bcc5-defabb5cbbee · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c0ab5dc4-37c1-4a30-bcc5-defabb5cbbee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 Civilinė byla Nr. 2-188-538/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.4. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. M., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatant, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, ir priteisti iÅ¡ atsakovo ½ dalį buto vertės – 400 000 Lt piniginę kompensacijÄ ;

Legislator headnote

AI generated

c0ab5dc4-37c1-4a30-bcc5-defabb5cbbee · Klaipėdos apygardos teismas: I, b. l. 7). Ginčo butas įgytas 1998 m. birželio 3 d. ir įregistruotas atsakovo G. M. vardu (t. I, b. l. 13, t. II, b. l. 7–8). Atsakovas 1998 m. birželio 10 d. brangų turtÄ Ä¯sigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaracijoje deklaravo ginčo butÄ (t. II, b. l. 5–6). Atsakovas savo pajamas butui įsigyti grindžia uždarbio pažyma, kurioje pažymėta, jog atsakovas dirbo AB „JÅ«ra“ nuo 1981 m. iki 1997 m. ir uždirbo pakankamai lėšų buto pirkimui (t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. 2-188-538/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.4. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. M., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatant, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, ir priteisti iÅ¡ atsakovo ½ dalį buto vertės – 400 000 Lt piniginę kompensacijÄ ;

įpareigoti atsakovÄ atlikti patikslintÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinį matavimÄ ir pateikti buto rinkos kainos nustatymo ataskaitÄ pagal dabartinę rinkos kainÄ , taip pat įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti pažeistÄ buto ir jame esančių daiktų valdymo teisę, leidžiant apsilankyti bute ir pasiimti asmeninio pobÅ«džio daiktus, neįtrauktus į dalytino turto sÄ raÅ¡Ä santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo byloje. Nurodė, kad 1998-06-03, gyvenant su atsakovu kartu ir vedant bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų santaupų nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

SantuokÄ sudarė vėliau ir tai patvirtina, jog vedė bendrÄ Å«kį ir faktiÅ¡kai egzistavo susitarimas dėl bendro turto sukÅ«rimo. Kadangi ieÅ¡kovė prisidėjo prie buto pirkimo, tuo metu turėjo darbÄ , be to, pardavė savo turėtÄ butÄ , mano, kad bendromis lėšomis įgytas atsakovo vardu registruotas butas pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe ir jų dalys yra lygios. Kadangi nepageidauja naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe, praÅ¡o atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti piniginę kompensacijÄ , lygiÄ pusei turto vertės. IeÅ¡kovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį ir ginčo butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ bendrų lėšų ir pusė buto priklauso jai, už jį praÅ¡o kompensacijos.

Nenori pusės buto natÅ«ra, nes su atsakovu yra konfliktiÅ¡ki santykiai. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka – praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog 1998-06-03 gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį, bet nesudarę santuokos, iÅ¡ bendrų santaupų Å¡alys nusipirko butÄ . Teigia, jog su ieÅ¡kove nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl buto, jog jis bus bendras turtas, ir ginčo butÄ pirko už asmenines savo lėšas. Kad turėjo lėšų, patvirtina brangaus turto įsigijimo deklaracija, kuri buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kartu su pajamų kilmę patvirtinančiais dokumentais.

Teigia, jog notaro tvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat pažymėta, kad butas pirktas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Teigia, jog butÄ remontavo taip pat iÅ¡ savo asmeninių lėšų, kurios buvo perduotos ieÅ¡kovei atsiskaitymams vykdyti. Taip pat mano, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie finansinės galimybės turėjimÄ Ä¯sigyti butÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Už parduotÄ butÄ ieÅ¡kovė gavo tik 32 000 Lt ir pusę Å¡ios sumos turėjo atiduoti buvusiam sutuoktiniui, todėl akivaizdu, kad tokių lėšų negalėjo pakakti bent minimaliam buto remontui, daugiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pinigų turėjimÄ prieÅ¡ įsigyjant butÄ .

Teigia, jog ieÅ¡kovė nenurodė jokio juridinio pagrindo, kuriuo grindžia savo reikalavimÄ dėl buto pripažinimo jos ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe. Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl jo įpareigojimo atlikti patikslintÄ buto kadastrinį matavimÄ ir pateikti buto rinkos kainos nustatymo ataskaitÄ ir teigia, jog ieÅ¡kovė, reiÅ¡kdama reikalavimÄ dėl 400 000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo, privalo pati įrodyti Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , o ne reikalauti tai atlikti atsakovo.

Atsakovas nesutiko su nustatyta ieÅ¡kovės buto verte – 400 000 Lt, mano, kad Å¡i suma visiÅ¡kai nepagrįsta, be to, mano, kad negalima remtis senais turto vertinimo duomenimis. Kompensacijos mokėti atsakovas nesutinka. Kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti bendrÄ dalinę nuosavybę, o ne bendrÄ jungtinę nuosavybę, atsakovas mano, kad tokiu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡oma kompensacija suprantama kaip reikalavimas įpareigoti atsakovÄ nupirkti už ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ kainÄ jos buto dalį, o toks reikalavimas juridiÅ¡kai nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti atmestas.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo LR CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir Å¡iuos klausimus iÅ¡skyrė į atskiras bylas, toks Å¡ių klausimų iÅ¡skyrimas gali bÅ«ti pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ dėl materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008).

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo kolegija, remdamasi LR CPK 136 straipsnio 2 dalimi, Å¡ioje byloje pasisakė (2008-04-09 nutartis), kad reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe turi bÅ«ti iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ . Remiantis teisingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais bei Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-09 nutartimi, darytina iÅ¡vada, kad bylos perdavimas nagrinėti atgal apylinkės teismui santuokos nutraukimo byloje, pažeistų teisėtus Å¡alių lÅ«kesčius dėl greito ir teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, todėl byla negrÄ Å¾intina nagrinėti teismui, nagrinėjančiam santuokos nutraukimo bylÄ .Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo su atsakovu pagal paminėtas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovė privalėjo šį faktÄ Ä¯rodyti. Å ioje byloje įrodinėjimo dalykas yra Å¡alių susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo ir bendrų lėšų panaudojimas įgyjant ginčo butÄ .IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alys nuo 1996 m. pradėjo gyventi kartu: nuomodavosi butus, susituokė 1999 m. birželio 30 d. (t.

I, b. l. 7). Ginčo butas įgytas 1998 m. birželio 3 d. ir įregistruotas atsakovo G. M. vardu (t. I, b. l. 13, t. II, b. l. 7–8). Atsakovas 1998 m. birželio 10 d. brangų turtÄ Ä¯sigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaracijoje deklaravo ginčo butÄ (t. II, b. l. 5–6). Atsakovas savo pajamas butui įsigyti grindžia uždarbio pažyma, kurioje pažymėta, jog atsakovas dirbo AB „JÅ«ra“ nuo 1981 m. iki 1997 m. ir uždirbo pakankamai lėšų buto pirkimui (t.

II, b. l. 10–11). Už buto remonto darbus mokėjo ieÅ¡kovė R. M. (t. I, b. l. 18–31). Nuo 1998-12-03 ginčo bute gyveno Å¡alys ir jų dukra (t. I, b. l. 19–20). Pagal atsakovo užsakymÄ preliminari buto rinkos vertė 2009-04-29 nustatyta 250000 Lt (UAB „Ober-Haus“ preliminari iÅ¡vada dėl turto vertės). IeÅ¡kovės užsakymu UAB „Lituka“ ir Ko padarė turto vertės nustatymo ataskaitÄ , kurioje nustatyta ginčo buto vertė 2009-05-08 – 325000 Lt (UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo pažyma Nr. LDC-90543).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės.Nesusituokusių, tačiau gyvenusių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to Å¡alys, atsižvelgdamos į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ Å¡alies vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrÄ jÄ nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 str.). Ginčas kilo dėl iki santuokos įsigyto buto pripažinimo bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe. Kadangi butas įsigytas iki Å¡alių santuokos, todėl turi bÅ«ti taikomos sandorio sudarymo metu nesusituokusių asmenų turtinius teisinius santykius reglamentavusios teisės normos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio vedimas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rÅ«pinimasis bendra buitimi bei poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas yra pagrindas pripažinti buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001, 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008).

Konstatuotina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys iki santuokos sudarymo vedė bendrÄ Å«kį, ir buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Pagal 1964 m. CK fizinių asmenų raÅ¡ytiniai sandoriai, virÅ¡ijantys 500 Lt, turėjo bÅ«ti sudaryti raÅ¡ytine forma. Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m.

CK 58 straipsnio 2 dalis). Teismas, Å¡iuo atveju, nustatydams dalinę bendrÄ jÄ nuosavybę, naudojasi iÅ¡imtine teise ir remiasi liudytojų parodymais, nes gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrÄ Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės gali bÅ«ti neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, nors Å¡alių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, Å¡alių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ (CK1.93 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008). 1998-12-03 namų knygoje pažymėta, kad ginčo bute gyveno Å¡alys ir jų dukra, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu visi trys, t. y. ieÅ¡kovė, atsakovas ir jų dukra, prisiregistravo ginčo bute.

Liudytojai A. K., J. D., A. L., V. T. patvirtino aplinkybę, kad ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno kartu iki santuokos sudarymo, vedė bendrÄ Å«kį, manė, kad Å¡alys yra Å¡eima, taip pat, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinosi buto paieÅ¡ka ir jo remontu, kad Å¡alys gyveno kartu nuo 1996 metų (t. IV, b. l. 47–50). Atsakovas teigia, kad kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė, tačiau bendro susitarimo buvimas yra pagrįstas ne tik liudytojų parodymais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais. Visų pirma įvertintina tai, kad ieÅ¡kovė ir jų dukra iki santuokos sudarymo buvo priregistruotos ginčo bute.

Atsakovas ieÅ¡kinyje (1998-01-26) dėl santuokos nutraukimo su G. M. nurodė, kad apie metus su G. M. negyvena, turi kitÄ Å¡eimÄ , gyvena su kita moterimi ir turi su ja 16 metų dukrÄ (civilinė byla Nr. 2-1921/1998, b. l. 3). Pagal paminėtas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., ieÅ¡kovė įrodė, jog su atsakovu buvo susitarimas dėl bendro turto sukÅ«rimo. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas iki santuokos sudarymo gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, o tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad juos siejo ir turtiniai santykiai (CPK 185 str. 1 d.).Bendrų turtinių santykių buvimÄ atsakovas neigia, tačiau jokių įrodymų savo paaiÅ¡kinimams pagrįsti nepateikia.

Be to, raÅ¡ytiniai įrodymai dėl lėšų, skirtų ginčo turto rekonstrukcijai, įrodo, jog ieÅ¡kovė bendromis lėšomis rekonstravo įsigytÄ butÄ (t. I, b. l. 18–31). RaÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, jog ieÅ¡kovė sudarė rangos sutartį dėl remonto darbų atlikimo ginčo bute, mokėjo už paslaugas bei medžiagas, reikalingas buto remontui. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad už viskÄ mokėjo ieÅ¡kovė. IÅ¡ byloje esančios medžiagos ir liudytojų paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad abi Å¡alys dirbo gerai mokamus darbus, ieÅ¡kovo darbas buvo susijęs su plaukimu į jÅ«rÄ , o ieÅ¡kovė dirbo kirpėja, nuomojosi kirpyklos patalpas (t.

III, b. l. 43-50). Tai paneigia atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad su ieÅ¡kove iki santuokos sudarymo bendrai finansinių klausimų nesprendė. Atsakovas taip pat teigia, kad ieÅ¡kovė neturėjo lėšų buto pirkimui, nes po skyrybų su I. M. ji, pardavus butÄ , gavo tik pusę buto kainos - 16 000 Lt, o tokios sumos negalėjo pakakti buto pirkimui ir jo remontui. Tačiau šį atsakovo teiginį paneigia liudytojas I. M., kuris parodė, jog ieÅ¡kovė butÄ pardavė viena ir jis negavo dalies pinigų už parduotÄ butÄ (t.

IV, b. l. 49). Tai, kad ieÅ¡kovė lėšomis prisidėjo įsigyjant šį turtÄ , įrodo ir faktas, kad jo įsigijimo metu Å¡alys buvo pragyvenę kartu nuo 1996 metų, juos siejo bendra buitis, bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, bendri turtiniai santykiai. Å ių santykių tikslas įgyti ginčo butÄ , o įgijus rekonstruoti, pastatyti (perstatyti), naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.72 straipsnis). Paminėti motyvai ir įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sukÅ«rė turtÄ , kuris laikomas bendrÄ ja daline nuosavybe (1964 m.

CK 474 str. 2 d., 2000 m. CK 4.72 str., 6.971 str. 1 d., CPK 178, 185 str.). Dėl kompensacijos priteisimo.LR CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumcijÄ , kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. TokiÄ pačiÄ nuostatÄ numatė ir 1964 m CK 474 straipsnio 1 dalies nuostatos. Byloje nė viena Å¡alis neįrodė, kad jos įnaÅ¡as į bendrÄ turtÄ bÅ«tų didesnis, todėl preziumuojama, kad abiejų bendraturčių įnaÅ¡ai į bendrÄ turtÄ yra lygÅ«s. Nors ginčo butas įgytas galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, tačiau pagal Lietuvos Respublkios civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymo 34 straipsnį bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

CK 6. 978 straipsnio 4 dalis numato, kad turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal Å¡io kodekos ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.LR CK 4.73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia Å¡ia prezumpcija, o atsakovas jos nenuginčijo, nenurodė kitos ieÅ¡kovės dalies. Pagal LR CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, kartu gyventi negali. Buto, kuriame pagal projektÄ yra atlikta rekonstrukcija, padalyti, neatlikus naujos rekontrukcijos, nėra galimybės. Be to, tokios rekonstrukcijos atlikimas iÅ¡ Å¡alių pareikalautų didelių investicijų, o tai neatitiktų Å¡alių interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad padalijus daiktÄ natÅ«ra jam bÅ«tų padaryta neproporcinga žala, todėl spręstinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo.

Atsakovas dėl kompensacijos priteisimo nesutiko, ieÅ¡kovė sutiko, kad jai už ½ buto dalį bÅ«tų priteista 400 000 Lt kompensacija. Esant tokioms aplinkybmės priteistina kompensacija už dalį bedrojoje nuosavybėje.Å alys teismui pateikė ginčo buto kainos įvertinimus. Skirtingų įmonių nustatyta buto rinkos vertė skiriasi, todėl teismas 2009 m. birželio 2 d. paskyrė ekspertizę ginčo buto rinkos vertei nustatyti ( t. IV, b. l. 68–69). Ekspertizė nebuvo atlikta, nes atsakovas ekspertui nesudarė sÄ lygų butui apžiÅ«rėti, be to, atsakovas teismui pateikė tik preliminarų rinkos vertės nustatymÄ , todėl teismas, priteisdamas kompensacijÄ už dalį bendrojoje nuosavybėje, remiasi ieÅ¡kovės pateikta buto vertės nustatymo ataskaita.

UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo pažymoje Nr. LDC-90543 nustatyta turto rinkos vertė yra 325 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog abiejų bendraturčių dalių dydis yra lygus, ir į nustatytÄ buto vertę, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei už ½ bendrosios dalinės nuosavybės dalį priteistina 162 500 Lt kompensacija ( LR CK 4.80 str. 2 d.).Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti pažeistÄ bute esančių daiktų valdymo teisę.Valdymas gali bÅ«ti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktÄ ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktÄ (LR CK 4.35 str.).

IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo bute yra likę jos ir jų dukters asmeniniai daiktai, kurių dėl atsakovo kaltės negali pasiimti, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti pažeistÄ valdymo teisę. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad visus savo daiktus iÅ¡ ginčo buto pasiėmė. IÅ¡nykus valdymo teisės pažeidimui, nėra pagrindo tenkinti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina (LR CPK 178 str.).IÅ¡ atsakovo priteistina 224 Lt iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai (LR CPK 96 str. 1 d.).IeÅ¡kovei pripažinus nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo turto žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas nuo 162500 Lt.

Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma 4250 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4250 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.1d., 96 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a ieškinį tenkinti iš dalies.Pripažinti, kad atsakovo G. M. vardu viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje abiem Å¡alims priklauso po ½ dalį.Atidalyti ieÅ¡kovės R. M. dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui G. M. priteisti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei R. M. už ½ dalį buto iÅ¡ atsakovo G. M. priteisti 162 500 Lt kompensacijos. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. M. 224 Lt iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

M. 4250 Lt žyminio mokesčio valstybei.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti 2009-07-07 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus už ekspertizės atlikimÄ pervestÄ Ä¯ Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2500 Lt sumÄ , pavedant tai atlikti Klaipėdos apygardos teismo finansininkei.Sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                 Almantas Padvelskis