2025-11-19 Nr. AB-19990-3-61-3-02937-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2732-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.5; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. (S. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 25S111141 pratęsti duomenų saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – ir SIS) terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d. (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas, nenurodyti duomenys, kurių pagrindu pratęstas duomenų saugojimo SIS terminas, jam taikomi ribojimai pažeidžia jo teisę laisvai judėti, vykdyti veiklą bei palaikyti šeiminius ryšius. Pareiškėjo teigimu, naujų aplinkybių, pagrindžiančių nustatyto ribojimo pratęsimą, nėra, nes jis remia demokratines vertybes, nepalaiko Rusijos Federacinės Respublikos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu yra pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, Konvencijos Protokolo Nr. 4, 2 straipsnio, Konvencijos 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 3 straipsnio nuostatos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas išsamiai patikrinus iš Nacionalinio sąrašo į SIS pateiktus duomenis, įvertinus aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bei nustačius, jog aplinkybės, dėl kurių į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, neišnyko. Atsakovas teigė, kad taip pat buvo įvertinta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašte Nr. 18-4910 nurodyta informacija, atsižvelgta į geopolitinę situaciją, įvertinta tai, jog įsiteisėjusiame Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-13632-1029/2024 konstatuota, kad pareiškėjui taikyti ribojimai yra pagrįsti, proporcingi ir teisėti. Atsakovo vertinimu, Sprendimu nėra pažeidžiamos Konvencijos 8 straipsnio nuostatos, kadangi šeiminiai ryšiai negali tapti prioritetu, ignoruojant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, o valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą joje. Atsakovas teigė, kad priimant Sprendimą buvo įvertintos individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės, pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui negali būti laikomos nereikšmingomis, o Sprendimas negali būti vertinamas kaip neproporcingas. Atsakovas pažymėjo, kad naujai atsiradusių aplinkybių (teistumų, pažeidimų, grėsmių visuomenei) nebuvimas nereiškia, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui šių dienų geopolitinėje situacijoje yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, o pareiškėjo interesas atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo užtikrinimas. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus bei teismų formuojamą praktiką.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VSD nurodė, kad VSD 2024 m. birželio 13 d. raštu Nr. 19-515RN Migracijos departamentui buvo pateikta informacija, jog dėl nesuderinamų su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, be to, pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas yra konstatuotas Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-13632-1029/2024. VSD paaiškino, kad atsižvelgus į geopolitinę situaciją ir 2024 m. birželio 13 d. VSD raštu Nr. 19-515RN pateiktą informaciją, VSD 2025 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 18-4910 atsakovui buvo pasiūlyta pratęsti perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d. VSD nurodė, kad pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, kodėl su sutuoktine negali gyventi kitoje valstybėje, objektyvių duomenų dėl Estijoje registruotos jo įmonės ir Europos Sąjungoje vykdomos veiklos, be to, pareiškėjas pats teigia, jog verslu užsiima gyvendamas (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, yra proporcingas ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad po to, kai pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad į Lietuvos Respubliką atvyksta gyventi kartu su sutuoktine, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 24S161048 nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163007 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) bei įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).

9. Teismas pažymėjo, kad nesutikdamas su nurodytais Migracijos departamento sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-13632-1029/2024) pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

10. Teismas nustatė, kad Sprendimu nuspręsta pratęsti duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d., nustačius, jog tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis perspėjimas, neišnyko. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 39 straipsnio 4 dalimi bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4 ir 21 punktais ir aptarė ginčui aktualias šių teisės aktų nuostatas.

11. Teismas pažymėjo, kad priimdamas 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163007, Migracijos departamentas vadovavosi VSD 2024 m. birželio 13 d. išvada Nr. 19-515RN bei atliko savarankišką pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą (įvertino pareiškėjo realiai atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), įvertino pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius, pareiškėjo ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir, konstatavus, jog pareiškėjui taikyti ribojimai yra pagrįsti, proporcingi ir teisėti, Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-13632-1029/2024) Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 24S163007 pripažintas teisėtu ir pagrįstu; minėtame teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163007 nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas ir turėtų būti sutrumpintas.

12. Teismas sprendė, kad dėl to, jog Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 24S163007 nėra panaikintas, esant nustatytai aplinkybei, jog tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas, neišnyko, Sprendimas pratęsti duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d., laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį panaikinti pagrindo nėra.

13. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, jog po Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163007 priėmimo jis nebuvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, remia Ukrainą, yra Estijoje registruotos įmonės steigėju bei yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, tai nereiškia, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui šių dienų geopolitinėje situacijoje yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, o pareiškėjo asmeninis interesas atvykti į Europos Sąjungos valstybes (įskaitant ir Lietuvos Respubliką) negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu, neatsveria jo galimos grėsmės valstybės saugumui.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą; 2) panaikinti Sprendimą; 3) palikti galioti pirminius apribojimus atvykti į Lietuvą iki 2027 m. sausio 1 d., nustatytus Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163007 ir patvirtintus teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-13632-1029/2024; 4) įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti įrašą iš SIS ir panaikinti draudimą atvykti į Europos Sąjungą pasibaigus pirminiam nustatytam terminui (2025 m. liepos 9 d.).

15. Pareiškėjas nurodo, kad naujų aplinkybių, pateisinančių pratęsimą, nėra, nei Migracijos departamentas, nei VSD nepateikė jokių naujų faktų ar įrodymų, galinčių pateisinti draudimo pratęsimą, o pirminiai terminai, nustatyti ankstesniu atsakovo sprendimu ir teismo sprendimu, pripažinti proporcingais ir pagrįstais. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime minima, jog karas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsiasi ir tai esą yra vienintelė priežastis pareiškėjo duomenų buvimui SIS bazėje pratęsti, tačiau toks motyvas nepagrįstas, nes jei šis karas truks dar dešimtmetį, ar tai reikš, kad pareiškėjas niekada negalės su šeima atvykti į Europos Sąjungą, kur turi šeimos ir verslo ryšių. Pareiškėjo vertinimu, draudimo pratęsimas be naujų faktų yra savavališkas ir pažeidžia teisinio tikrumo principą.

16. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas savavališkai pratęsė SIS terminą ir draudimą atvykti į Europos Sąjungą, pakeisdamas anksčiau nustatytus ir teismo patvirtintus terminus, tai pažeidžia proporcingumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą principus. Pareiškėjas pažymi, kad neskundžia draudimo atvykti į Lietuvą iki 2027 m. sausio 1 d., tačiau skundžia nepagrįstą draudimo atvykti į visą Europos Sąjungą pratęsimą, kurio pirminis terminas baigėsi 2025 m. liepos 9 d.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai įsikišta į jo šeimos gyvenimą ir ūkinės veiklos laisvę, nes pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė pagal gimimą, dėl nepagrįsto apribojimų pratęsimo pareiškėjo šeima jau trečius metus priversta gyventi Azijoje, atskirta nuo artimųjų, neturėdama galimybės laisvai judėti Europos Sąjungos erdvėje ir vykdyti šeimos bei verslo veiklos. Pareiškėjas teigia, kad ribojimų poveikį jo ūkinės veiklos laisvei įrodo Estijos policijos ir pasienio apsaugos sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui e-rezidento skaitmeninę tapatybės kortelę, be kurios pareiškėjas negali tapti sutuoktinės įmonių dalininku, šis faktas yra kritiškai svarbus pareiškėjo šeimos ekonominiam išlikimui. Pareiškėjas tvirtina, kad yra daugelio (duomenys neskelbtini) konferencijų dalyvis bei pranešėjas, daugelis jų vyksta Europoje ir dėl nepagrįstų ribojimų negali priimti kvietimų ir dalyvauti šiuose renginiuose ir prideda savo konferencijų ženklelių nuotraukas, policijos elektroninio laiško kopiją. Pareiškėjas teigia, kad tokie veiksmai yra neproporcingi ir pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį (teisę į šeimos gyvenimą) bei Europos Sąjungos piliečių judėjimo laisvę.

18. Pareiškėjas nurodo, kad VSD argumentai apie galimas grėsmes (duomenys neskelbtini) nėra logiški – tokios veiklos galima imtis iš bet kurios pasaulio vietos, priešingai, pareiškėjo buvimas Europos Sąjungoje sudarytų sąlygas geresnei kontrolei ir tokie motyvai negali būti pagrindu ribojimų pratęsimui.

19. Pareiškėjas pažymi, kad aiškiai ir nedviprasmiškai reiškia poziciją prieš karą Ukrainoje, o daugeliui Rusijos piliečių, menininkų ir propagandistų, kurie atvirai palaiko karą, išduodamos vizos ir leidimai gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjo vertinimu, jam, (duomenys neskelbtini), viešai pasisakančiam prieš karą ir agresiją, ribojimų pratęsimas akivaizdžiai neteisingas ir diskriminacinis, ribojantis jo šeimos teises, garantuotas Europos Sąjungos piliečiams.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pažymi kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagal NAS taisyklių 21 punktą, SIS reglamento 39 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turėtų būti nustatyti nauji faktai. Migracijos departamentas nurodo, kad atliko išsamų tyrimą – patikrino duomenų, iš nacionalinio sąrašo pateiktų SIS, tikslumą ir teisėtumą, įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ir nustatė, kad tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas.

Atsakovas pažymi, kad gavo iš VSD 2025 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 18-4910 apie pareiškėją pateiktą informaciją, kurioje VSD, atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir į 2024 m. birželio 13 d. VSD rašte Nr. 19-515RN pateiktą informaciją, vertina, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas tinkamai taikė Įstatymą bei SIS reglamentą, priimdamas Sprendimą. Atsakovas pažymi, kad nei jo Sprendime, nei teismo sprendime karas nėra nurodoma kaip priežastis pareiškėjo duomenų buvimui SIS pratęsti.

Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdamas į surinktus duomenis (įskaitant nustatyta tvarka VSD pateiktą įslaptintą informaciją), Sprendimu nustatė duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos pagrįstai ir proporcingai, o dėl to, kad dalis informacijos yra įslaptinta, Sprendime negalėjo būti nurodytos visos aplinkybės. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra Baltarusijos ir Kirgizijos pilietis, kuriam nėra uždrausta gyventi valstybėse, kurių pilietis jis yra, pareiškėjo sutuoktinė, Lietuvos pilietė, buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2001 m. liepos 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. bei nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. spalio 23 d., turi leidimą gyventi Baltarusijoje, galiojantį iki 2033 m. vasario 8 d., jai nėra taikomas draudimas atvykti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad šeima priversta gyventi Azijoje, nepagrįsti, šios aplinkybės buvo įvertintos priimant sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris patikrintas teismine tvarka.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs argumentų dėl nepagrįsto kišimosi į šeimos gyvenimą ir ūkinės veiklos laisvę, todėl tokie nauji apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

22. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog negali vykdyti verslo veiklos, nes pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog yra Estijoje registruotos įmonės steigėjas ir aktyviai vykdo verslą Europos Sąjungoje, skundo argumentai priešingi apeliacinio skundo argumentams, nes apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad negali vykdyti verslo veiklos. Atsakovas teigia, kad Sprendimas nėra diskriminuojantis pareiškėją, nes priimtas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, o ne dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Atsakovas nurodo, kad pagal teismų praktiką kita Šengeno valstybė nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS ir gali po konsultacijų su Migracijos departamentu išduoti asmeniui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, todėl Sprendimu nėra apribojama teisė vykdyti veiklą Estijoje. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjo teikiami nauji įrodymai nėra išversti į lietuvių kalbą, nufotografuoti netinkamai, nesuteikia pagrindo vertinti, kad renginiai vyko Europos Sąjungoje ir, kad Sprendimas pareiškėjui kliudė renginiuose dalyvauti (pvz., vienas renginių – 2022 m.). Atsakovas pažymi, kad po Sprendimo priėmimo, 2025 m. liepos 2 d., Estijos SIRENE nacionalinis skyrius teikė paklausimą dėl pareiškėjo ir Migracijos departamentas yra išsiuntęs nustatytos formos informaciją Estijos SIRENE nacionaliniam skyriui.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. VSD nurodo, kad 2024 m. birželio 13 d. raštu Nr. 19-515RN Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir aplinkybės iš esmės nepakito, o pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui vertintina kaip išnykusi. VSD teigia, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą (panaikinus perspėjimo įvedimo į SIS pratęsimą, pareiškėjas turėtų realias galimybes atvykti ir į Lietuvos Respublikos valstybę iš kitos Europos Sąjungos valstybės), jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. VSD teigimu, teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei teismų praktikos nuostatos, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pratęstas duomenų (perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje terminas iki 2027 m. sausio 8 d. (1,5 metų), pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, nes: atlikus išsamų tyrimą – patikrinus duomenų, iš nacionalinio sąrašo pateiktų SIS, tikslumą ir teisėtumą, įvertinus aplinkybes, dėl kurių asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, – nustatyta, kad tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 39 straipsnio 4 dalimi, NAS taisyklių 4 ir 21 punktais.

28. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

29. SIS reglamento 39 straipsnis nustato, kad: perspėjimai saugomi ne ilgiau nei jų reikia tiems tikslams, dėl kurių jie buvo įvesti, pasiekti (1 d.); per trejus metus po perspėjimo įvedimo į SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė peržiūri, ar būtina jį saugoti (2 d.); tačiau, jei nacionaliniame sprendime, kuriuo grindžiamas perspėjimas, numatomas ilgesnis nei trejų metų galiojimo laikotarpis, perspėjimas turi būti peržiūrėtas per penkerius metus; kiekviena valstybė narė, kai tikslinga, laikydamasi savo nacionalinės teisės nustato trumpesnius peržiūros laikotarpius (3 d.); peržiūros laikotarpio metu perspėjimą pateikusi valstybė narė, atlikusi išsamų individualų vertinimą, kurio rezultatai turi būti užregistruojami, gali nuspręsti perspėjimą saugoti ilgiau nei peržiūros laikotarpis, kai paaiškėja, kad tai būtina ir proporcinga tais tikslais, dėl kurių perspėjimas buvo įvestas. Tokiu atveju 2 dalis taip pat taikoma tokiems saugojimo laikotarpių pratęsimams. Apie tokį pratęsimą pranešama CS-SIS (4 d.).

30. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

31. NAS taisyklių 21 punktas reglamentuoja, kad jeigu užsieniečiui, kurio duomenys iš sąrašo pateikti centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C. SIS), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesnį laiką, nei jo duomenys saugomi C. SIS, duomenų saugojimo SIS terminas, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki duomenų saugojimo C. SIS termino pabaigos, Migracijos departamento, o jeigu sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priėmė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, – jos sprendimu gali būti pratęstas, jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atlikę išsamų tyrimą: patikrinę duomenų, iš sąrašo pateiktų C. SIS, tikslumą ir teisėtumą, įvertinę aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, – nustato, kad tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis įspėjimas, neišnyko ir duomenų saugojimo C. SIS terminas turi būti pratęstas. Duomenų saugojimo C. SIS terminas gali būti pratęstas kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos.

32. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163007, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir asmeniui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Atsakovas šioje byloje skundžiamu Sprendimu pratęsė duomenų saugojimo SIS terminą iki 2027 m. sausio 8 d. (pusantrų metų), t. y. iš esmės iki draudimo atvykti į Lietuvą pabaigos. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į kompetentingos institucijos – VSD – 2025 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 18-4910 pateiktą vertinimą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad esminės aplinkybės ir tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas į SIS, nepasikeitė ir neišnyko, pareiškėjas nepaneigė aplinkybių dėl to, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas atliko NAS taisyklių 21 punkte nustatytus veiksmus, terminas pratęstas neviršijant pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jį priimant buvo nustatytos esminės faktinės aplinkybės, Sprendimas pagrįstas teisiniams santykiams aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas teisingai jas taikant, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovo Sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Sprendimu suvaržoma pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimą bei Europos Sąjungos piliečių judėjimo laisvę, pažymi, kad pareiškėjas nėra Europos Sąjungos valstybių pilietis. Bylos duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė, turi galiojantį leidimą gyventi Baltarusijos Respublikoje, t. y. valstybėje, kurios pilietybę pareiškėjas turi. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis su sutuoktine kartu gyvena Azijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimu pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimą.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo į bylą su apeliaciniu skundu pateiktų nevalstybine kalba surašytų dokumentų (ABTĮ 9 str. 2 d.).

35. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

36. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė