2013-10-21 Nr. AB-6797-3-61-3-00811-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1753/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00811-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. P., A. U. ir atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir A. U. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“) dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai I. P. ir A. U. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintu 2012 m. spalio 22 d. skundu (t. I, b. l. 1-5, 61-65) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT) prašydami priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) po 37 127,50 Lt turtinės žalos ir po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį be jokio teisinio pagrindo uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“ (toliau – ir UAB „Trakų vandenys“, bendrovė) nuosavybės teise pareiškėjams priklausančiame žemės sklype atliko geriamojo vandens linijos, buitinių nuotėkų slėginės linijos, kanalizacijos tinklų (toliau – ir inžineriniai tinklai) tiesimo ir apsaugos zonos įrengimo darbus. Greta šio žemės sklypo buvo pastatyta nuotėkų siurblinė, o šiai siurblinei veikiant, ji vibruoja, skleidžia ramybę trikdantį garsą. Pareiškėjų teigimu, jų teisės buvo pažeistos priimant imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. P2-826 ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S1-249, kuriais pareiškėjams priklausančiam sklypui buvo nustatyti servitutai.

Pareiškėjai nesutiko, kad inžinerinių tinklų servitutai buvo nustatyti pareiškėjų žemės sklype dar anksčiau, nes pagal nekilnojamojo turto registro išrašus, pareiškėjams daline nuosavybės teise priklausančiame sklype jokių inžinerinių tinklų nėra buvę. Tiek seni, tiek nauji inžineriniai tinklai pareiškėjų žemės sklypą nepataisomai sugadino, kadangi 1 199 kv. m. žemės plote neįmanoma naudoti žemės. Teigė, kad patyrė 105 163 Lt žalos, vertinant 5 965 Lt/a, kai žala padaryta iš viso 1 763 kv. m. teritorijoje. Vertinant žemės sklypo pagerinimo vertę, įvedus inžinerinius tinklus, t. y. atėmus 36 000 Lt ir pridėjus žemės mokesčio sumą 5 092 Lt, iš viso turtinė žala sudaro 74 255 Lt sumą. Tokią turto vertę nustatė turto vertintojas. Taip pat papildė, kad nuvedus ne vieną, kaip planuota, o net keturias inžinerinių tinklų linijas, pareiškėjai patyrė 30 000 Lt neturtinės žalos, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, nepatogumais, nerimu. Pažymėjo, kad dėl žalos atlyginimo būdo susitarti su Trakų rajono savivaldybės administracija nepavyko, o kreipusis į inžinerinių tinklų savininką UAB „Trakų vandenys“, kaip buvo nurodyta atsakovo 2010 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. AP3-4455, iš bendrovės sulaukė atsakymo, kad nuostolių atlyginimo klausimą pareiškėjai turi spręsti Trakų rajono savivaldybėje.

Atsakovai su pareiškėjų skundu ir patikslintu skundu nesutiko.

Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. P2-746 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų r. sav., Lentvario m.“ pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatytos ribos ir plotas bei architektūriniai - urbanistiniai apribojimai. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. S1-53 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Lentvario m. naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir esamų tinklų renovacijos specialiojo plano rengimo“ nusprendė leisti rengti Trakų r. sav., Lentvario m. naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir esamų tinklų renovacijos specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas). Pradėjus rengti Specialųjį planą, pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, tuo metu priklausė valstybei, sprendimas dėl žemės nuosavybės atkūrimo dar nebuvo priimtas, formuojamam nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypui nebuvo nustatyti apribojimai dėl servituto tinklams tiesti, reikalingo nurodytam projektui įgyvendinti.

Pažymėjo, jog Trakų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad žemės servituto nustatymas yra atlygintinas dalykas bei siekdama administracine tvarka nustatyti žemės servitutą pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr.7944/0001:1890, su pareiškėjais pradėjo derybas dėl žemės servituto nustatymo administracine tvarka kompensavimo. Šios derybos baigėsi be rezultatų, kadangi pareiškėjai vis didino savų reikalavimų sąrašą, keitė reikalavimus.

Pareiškėjų kitos paskirties 0,67984 ha žemės sklype, esančiame Lentvario mieste, Trakų raj. savivaldybėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) jais naudotis ir juos prižiūrėti nėra nustatytas, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog savivaldybės administracija veikė neteisėtai dėl ko pareiškėjams buvo padaryta žala. Nurodė, kad neaišku, kodėl pagal pareiškėjų skundą žala atsirado 1 763 kv. m. teritorijoje, jeigu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S1-419 tinklai su apsaugos zona pareiškėjų priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 815 kv.m. Taip pat vertino, kad pareiškėjai dar neturėjo jokių realių išlaidų ar nuostolių kurių reikėtų atlyginti, nes žemės servitutas jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatytas, todėl nėra ginčo dėl servituto atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (t. III, b. l. 44-52) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjams iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės po 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjams A. U. ir I. P. dalinės nuosavybės teise, priklauso kitos paskirties 0,67984 ha žemės sklypas, esantis Lentvario mieste, Trakų raj. savivaldybėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 8), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės 2008 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79407-483 (t. I, b. l. 134). Taip pat nustatė, kad pareiškėjai teises į žemės sklypą įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.245 – 6.250 straipsnių nuostatomis ir pagal CK 6.271 straipsnių nuostatas vertino, ar pareiškėjams buvo padaryta žala dėl Trakų rajono savivaldybės veiksmų. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai nežinojo apie 2006-2007 m. nutiestus inžinerinius tinklus nereiškia, kad pradinis žemės sklypo savininkas S. U. prieš atkuriant nuosavybės teisę taip pat nežinojo apie šiuos tinklus. Padarė išvadą, jog dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2006-2007 m. nutiestų inžinerinių tinklų, kurie buvo nutiesti dar iki nuosavybės teisės atkūrimo, atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai civilinė atsakomybė neatsiranda, kadangi byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl 2006-2007 m. nutiestų inžinerinių tinklų, o pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Sistemiškai įvertinęs Civilinio kodekso 4.111, 4.123, 4.124 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 5 ir 16 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtais teisės aktais jokie žemės servitutai nebuvo nustatyti. Jie buvo tik suprojektuoti Specialiuoju planu, kuris Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies prasme yra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, tačiau žemės servitutus administraciniu aktu iki 2010 m. rugsėjo 12 d. nustatyti galėjo tik apskrities viršininkas, o po šios datos – tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Remiantis eksperto išvadomis, dėl naujai nutiestų inžinerijos tinklų pareiškėjai negali naudoti pagal paskirtį lyginant su senaisiais tik papildomai 240 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad pagal žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. Lentvario sen. Lentvario m., unikalus Nr. 4400-1523-2550, rinkos vertės nustatymą vieno aro kaina yra 5 965 Lt/a (t. II, b. l. 36), tai patirta žala dėl negalėjimo naudotis 240 kv. m. (2,4 a) plotu dėl naujų inžinerinių tinklų sudaro 2,4 a x 5 965 Lt/a = 14 316 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad viso ginčo žemės sklypo pagerinimo vertė dėl 2009 m. įrengtų inžinerinių tinklų yra 51 824 Lt, teismas laikė, kad įvedus 2009 m. inžinerinius tinklus pareiškėjai iš viso gavo 37 508 Lt (51 824 Lt – 14 316 Lt = 37 508 Lt) naudos. Todėl, sprendė, kad pareiškėjai nepatyrė turtinės žalos dėl 2009 m. įvestų inžinerinių tinklų.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatų kontekste vertintina, jog atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija 2009 m. organizavo inžinerinių tinklų tiesimo darbus pareiškėjams priklausančiame žemės sklype be pareiškėjų sutikimo. Atsakovas turėjo gauti iš pareiškėjų sutikimą tiesti inžinerinius tinklus, tačiau to nepadarė, todėl savo veiksmais suvaržė pareiškėjų teisę į nuosavybės neliečiamumą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjams iš atsakovo priteistina po 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi ir 45 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 60-66) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti turtinės žalos atlyginimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė inter alia ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl įrodymų vertinimo objektyvumo. Taip pat neteisingai įvertino pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes ir klaidingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešosios civilinės atsakomybės taikymą. Teigia, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas prasidėjo dar 2002 m., o 2006 – 2007 m. buvo nutiestos dvi vandentiekio linijos. Todėl Administracija, organizuodama inžinerinių tinklų tiesimo darbus, privalėjo bendradarbiauti su nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiomis institucijomis ir užtikrinti, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiomis institucijomis ir užtikrinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu projektuojamo žemės sklypo duomenys atitiktų tikrąją faktinę situaciją. Ši pareiga nebuvo įvykdyta, dėl to nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos nenurodant visų žemės naudojimo sąlygų ir apribojimų. Dėl šių priežasčių buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, grąžinto sklypo vertė yra mažesnė, kas sąlygoja ir patirtą žalą. Papildomai pateikia įrodymus dėl buvusio žemės sklypo savininko S. U., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, prastos sveikatos būklės, jo atstovavimo ir neinformavimo apie bet kokius inžinerinius įrenginius, ribojančius savininko teises. Pareiškėjų žemės sklype iki šiol nenustatyti servitutai pagrindžia Administracijos veiksmų neteisėtumą, nes nesant jokio teisinio pagrindo (nenustačius servituto ir nepaėmus žemės visuomenės poreikiams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka), buvo suvaržyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą.

Realus sklypo vertės padidėjimas yra 36 000 Lt, o ne 51 824 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Dėl nutiestų inžinerinių tinklų, dalies sklypo pareiškėjai negali naudoti pagal paskirtį, tačiau turi mokėti didelį žemės mokestį už šią dalį, ką, jų manymu, teisingai įvertino ekspertas. Taip pat ekspertas pagrįstai taikė menamo atidalijimo metodą žalai nustatyti, kadangi pareiškėjai turi teisę bet kada kreiptis dėl turimo turto atidalijimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nepagrįstai nesivadovavo ir nemotyvavo, kodėl atsisako remtis ekspertizės aktuose nurodytomis išvadomis.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 77-80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių ir atsakovo išdėstytų argumentų, todėl naikintinas. 2009 m. spalio 21 d. Trakų rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje (2009 m. spalio 21 d. Protokolo Nr. AS4-035) buvo suderinti privačiuose sklypuose servitutų plotų skaičiavimai bei pateikti patikrinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – ir Departamentas). Gavus Departamento teigiamą išvadą, Tarybai buvo siūloma pritarti Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano papildymui, numatant servitutus ir apsaugos zonas suprojektuotiems ir jau pastatytiems inžineriniams tinklams. 2009 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimu Nr. S1-419 buvo papildytas Specialusis planas, tačiau šis sprendimas dar nereiškia, kad servitutai jau nustatyti, kaip teigia pareiškėjai. Atsakovo teigimu, žemės sklypu pareiškėjai nesinaudoja. Iki pradedant įgyvendinti Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo projektą Vilniaus gatvėje, Lentvario mieste, valstybinėje žemėje, kurioje 2007 m. buvo suformuotas žemės sklypas, priklausantis pareiškėjams, jau buvo ryšių tinklai ir vandens tiekimo tinklai. Dėl šių priežasčių pareiškėjams tai dvasinių išgyvenimų tikrai nesukėlė. Tvirtina, kad šiuo atveju nėra išpildytos visos būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ji nekyla.

Pareiškėjai atsiliepimu į Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 85-87) prašo atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, taip pat tenkinti kitus pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus.

Nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai niekaip nepaneigia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytų išvadų. Mano, kad Departamentas, nežinodamas, kad žemės sklype yra inžineriniai tinklai, priėmė ne aplinkybių visetu pagrįstą sprendimą. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir tai neginčijamai patvirtina pareiškėjų byloje jau pateikti argumentai ir motyvai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų vandenys“ pateikia atsiliepimą į pareiškėjų atsiliepimą į Trakų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 90-91).

Nurodo, kad Departamentas buvo struktūrinė Vilniaus apskrities viršininko administracijos dalis ir jo atstovas dalyvavo tinklų tiesimo (statybos) procese, kaip valstybinės statybos priežiūros institucijos atstovas, bei valstybinės komisijos darbe priimant nutiestas linijas ir šį faktą pažymint statybos informacinėje sistemoje. Apribojimą žemės sklypų savininkams reglamentuoja ne žemės sklypo teisinės registracijos dokumentai, o 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“. Nepaisant to, ar yra nuosavybės dokumente nustatyti apribojimai, ar nėra, tinklų apsaugos zonoje negalima atlikinėti šiame teisės akte nurodytų veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuotėkų siurblinė įrengta didesniu nei 10 metrų atstumu nuo pareiškėjų sklypo ribos, ši siurblinė yra požeminė ir su garsą izoliuojančiu dangčiu, pareiškėjų sklype nestovi jokie statiniai, kuriuose gyvenantiems asmenims galėtų būti trikdoma ramybė. Be to, pareiškėjų sklypas ribojasi su keliu Lentvaris – Vilnius 1 metro atstumu, todėl ten esantis intensyvus nepertraukiamas transporto srautas sukuria didelį triukšmą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos savivaldybės ir valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Trakų rajono savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su tuo, jog per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 2006-2007 m. ir 2009 m. buvo nutiesti inžineriniai tinklai.

Nustatyta, kad pareiškėjams priklauso kitos paskirties 0,67984 ha žemės sklypas, esantis Lentvario mieste, Trakų rajono savivaldybėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuosavybės teisę į šį žemės sklypą įgijo 2009 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Ankstesniam žemės sklypo savininkui S. U. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-483. Taigi 2006-2007 m. tiesiant inžinerinius tinklus žemės sklypas nei S. U., nei paveldėtojams I. P. ir A. U., kurie nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nuosavybės teise nepriklausė. Todėl pareiškėjų teisės 2006-2007 m. negalėjo būti pažeistos. Be to, pareiškėjai nepagrįstai jiems padarytą žalą sieja su atsakovo veika nuosavybės teisių atkūrimo procese, kadangi tokia veika buvo atlikta ne jų, o S. U. atžvilgiu, dėl ko Trakų rajono savivaldybės ir jos darbuotojų veiksmai (ar neveikimas) negalėjo pažeisti būtent pareiškėjų teisių.

Tačiau vertinant Trakų rajono savivaldybės veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams dėl 2006-2007 m. atlikto inžinerinių tinklų tiesimo, nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S1-249 buvo patvirtintas Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialusis planas. Pažymėtina, kad šio specialiojo plano viešojo svarstymo metu Lentvario miesto gyventojai bei kiti asmenys turėjo galimybę susipažinti su vandentiekio ir nuotekų tinklų inžineriniais planais, kuriuose yra pažymėtos šių tinklų apsaugos zonos (t. III, b. l. 22). Todėl, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad S. U. ar jį atstovavusi D. U. būtų buvę suklaidinti dėl realios ginčo žemės sklypo būklės nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu.

Pabrėžtina, kad pareiškėjai nenurodo konkrečių teisės normų, kurias, jų manymu, 2006-2007 m. pažeidė atsakovas, dėl ko pareiškėjams tapus ginčo žemės sklypo savininkais, jiems kilo žala. Pareiškėjai apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais dėl atsakovo veiklos neteisėtumo, kurie savaime nepatvirtina, kad viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo ir privalėjo veikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Trakų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų dėl 2006-2007 m. inžinerinių tinklų nutiesimo nenustatyta.

Pareiškėjai jiems tariamai padarytą žalą taip pat kildino iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P2-826 ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S1-249, kuriais, pareiškėjų teigimu, ginčo žemės sklypui buvo nustatyti servitutai.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. P2-826 „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano papildymo“ buvo pritarta Lentvario specialiojo plano papildymui, numatant servitutus ir apsaugos zonas suprojektuotiems tinklams. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S1-419 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. S1-249 „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano tvirtinimo“ papildymo“ Specialusis planas buvo papildytas lentele su reikalingų privatiems sklypams servitutų ir apsaugos zonų plotų paskaičiavimais. Taigi pareiškėjų nurodytais administraciniais aktais servitutai žemės sklypui, esančiam Lentvario mieste, Trakų rajono savivaldybėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyti.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintų Servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punktu (redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 12 d.), sprendimą nustatyti žemės servitutą priima apskrities viršininkas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjams priklausančiam žemės sklypui servitutas nebuvo nustatytas (t. I, b. l. 8-9). Todėl pareiškėjų reikalavimas atlyginti žalą, tariamai padarytą nustatant servitutą ginčo žemės sklypui, laikytinas nepagrįstu.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjų naudai neturtinės žalos atlyginimą, nagrinėjamu atveju konstatavo Trakų rajono savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė 2009 m. organizuojant inžinerinių tinklų tiesimo darbus ginčo žemės sklype, negavus pareiškėjų sutikimo tiesti inžinerinius tinklus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., administracinę byla Nr. A17-499/2007). Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenurodė, kokie teisės aktai ir jų normos buvo pažeisti, atsakovui negavus pareiškėjų sutikimo. Teismas taip pat nenurodė, kaip būtent pasireiškė Trakų rajono savivaldybės vykdytas inžinerinių tinklų tiesimo organizavimas, o iš bylos duomenų matyti, jog aptariamu atveju atsakovas tik buvo specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Tuo tarpu inžinerinių tinklų statybos leidimas buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. I, b. l. 44). Pastebėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą ir servitutų nustatymo tvarką nenumatė, jog papildant specialųjį planą ir jame numatant servitutus bei apsaugos zonas suprojektuotiems tinklams, turėjo būti gauti žemės sklypų savininkų sutikimai. Todėl nenustačius, kad Trakų rajono savivaldybės administracija ar jos darbuotojai nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nebuvo.

Dėl paminėto spręstina, kad, remiantis byloje esančia medžiaga, Trakų rajono savivaldybės neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjų skundą tenkino iš dalies bei priteisė jiems iš atsakovo po 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjų skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. P. ir A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų I. P. ir A. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys