c0a711c7-e803-4d31-9170-c2dc767ea061 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1712-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01448-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria nurodyta pareiÅ¡kėja įpareigota paÅ¡alinti skundo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo trÅ«kumus, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovės BUAB „Active Construction Management“ 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei bendrovės Å«kinės komercinės veiklos tęsimo.

2. Nurodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas tęsti BUAB „Active Construction Management“ Å«kinę komercinę veiklÄ priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 63 straipsnio nuostatas, nes nebuvo atlikta ir kreditoriams nepateikta jokių skaičiavimų, vertinimų bei analizės, nėra žinoma, kokias pajamas gaus bankrutuojanti įmonė, kokios planuojamos sÄ naudos, ar bus gauta nauda, kuri mažintų kreditorinių reikalavimų sumÄ . Tuo tarpu kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo iÅ¡laidų sumos – 985 MMA, priimtas dėl to, kad viena iÅ¡ esminių sÄ lygų taikyti tokį koeficientÄ yra administruojamos bendrovės Å«kinės veiklos vykdymas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti skundo faktinį pagrindÄ patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes.

5. Nurodė, kad atitinkamus BUAB „Active Construction Management“ kreditorių susirinkimo nutarimus pareiškėja ginčija JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo pažeidimu, tačiau šio pažeidimo pareiškėja nepagrindžia jokiais įrodymais, tik teiginiais, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriams privalėjo būti pateiktas ūkinės komercinės veiklos vertinimas, kuris nebuvo pateiktas.

6. Ä®vertinęs JANÄ® 63 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad sprendimÄ dėl Å«kinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas bei aplinkybę, kad pirmiau nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 94,39 procentų kreditorių balsų dauguma, bei atsižvelgęs į tai, jog įstatymas nenumato pareigos konkrečiam asmeniui atlikti ir kreditoriams pateikti vertinimo dėl siÅ«lomos tęsti bankrutuojančios bendrovės Å«kinės veiklos rezultato, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nuomonė dėl privalomo bankrutuojančios asmens veiklos vertinimo pateikimo kreditoriams nėra įrodymas CPK 111 straipsnio prasme.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai tenka pareiga pateikti tokius įrodymus, kuriais bÅ«tų grindžiama skunde nurodoma imperatyvÄ pažeidžianti aplinkybė, t. y. įrodymus, kad veiklos rezultatas nesumažins kreditorių reikalavimų sumos labiau negu tai Å«kinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas įstatymo nustatyta tvarka, kad Å«kinės komercinės veiklos tęsimas bus nenaudingas kreditoriams. III. Atskirojo skundo argumentai 7. PareiÅ¡kėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir grÄ Å¾inti skundo priėmimo klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus, kurie neva patvirtintų skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. PareiÅ¡kėja pateikė visus įrodymus, kuriuos ji turi ir kurie, jos manymu, įrodo skundo pagrįstumÄ . Tačiau net nevertinant Å¡ios aplinkybės, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimÄ , neturi pagrindo reikalauti pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. 7.2. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). 7.3.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). 7.4. Teismas, nustatęs, kad prie ieÅ¡kinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , negali iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti tų ieÅ¡kinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, bÅ«tų pakankami ieÅ¡kiniui patenkinti, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju, ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iÅ¡kėlimas, bet ir bÅ«tų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013). 7.5.

Å iuo atveju teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės vertino skundo pagrįstumÄ . Teismo nurodytos aplinkybės galėtų bÅ«ti svarbios tik nagrinėjant skundÄ iÅ¡ esmės, o ne jo priėmimo stadijoje. Tuo labiau kad nagrinėjamu atveju kreditorė turi tik tokiÄ informacijÄ , kokiÄ jai pateikė bankroto administratorius. Atitinkamai pareiÅ¡kėja turi teisę proceso eigoje praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ atsakovės ar naudotis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Galiausiai, tokius įrodymus gali pateikti pati atsakovė atsiliepdama į skundÄ . 7.6.

Teismo pozicija, kad kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog veiklos tęsimo rezultatas nesumažins kreditorių reikalavimų labiau nei turto pardavimas, prieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1293-254/2020 pareiÅ¡kėjas laikėsi pozicijos, kad bÅ«tent bankroto administratorius turi pareigÄ Ä¯rodyti bankrutuojančios įmonės veiklos tęstinumo naudÄ kreditoriams. Teismas su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija sutiko ir skundÄ patenkino.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės pateiktas skundas, kuriais ji ginčija savo skolininkės – bankrutuojančios bendrovės, kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei bankrutuojančios bendrovės Å«kinės komercinės veiklos tęsimo, yra su trÅ«kumais – nepateikti skundo faktinį pagrindÄ patvirtinantys įrodymai (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad nurodytus kreditorių susirinkimo nutarimus apeliantė skundžia vadovaudamasi JANÄ® 63 straipsnio 1 dalimi.

Ä®vertinęs paminėto straipsnio nuostatas bei aplinkybę, kad už kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl bankrutuojančios bendrovės Å«kinės komercinės veiklos tęsimo balsavo didžioji dauguma bendrovės kreditorių, teismas sprendė, jog bÅ«tent apeliantė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jos skundo argumentus, kad paminėto nutarimo priėmimui privalo bÅ«ti atliktas ir kreditoriams pateiktas vertinimas, ar siÅ«lomos tęsti Å«kinės komercinės veiklos rezultatas bus naudingas kreditoriams, kokia nauda planuojama, per kokį laikotarpį ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apygardos teismo pozicija nesutinka.

10. Minėta JANÄ® 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumÄ labiau negu tai Å«kinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Lingvistinis bei loginis Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens Å«kinę komercinę veiklÄ turi bÅ«ti pagrįstas tuo, jog nurodytos veiklos vykdymas Å¡io asmens kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad tokį pagrindimÄ turėtų pateikti nemokumo administratorius. Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į tai, kad po bankroto bylos juridiniam asmeniui iÅ¡kėlimo bÅ«tent nemokumo administratorius perima jo valdymÄ : juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės valdomÄ ir naudojamÄ turtÄ (JANÄ® 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla (JANÄ® 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi nemokumo administratorius disponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu ir informacija apie jos veiklÄ , finansiniais duomenimis, be to, bankroto procese atstovauja ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus (JANÄ® 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bÅ«tent jis gali ir turi objektyviai įvertinti, ar bendrovės Å«kinės komercinės veiklos tęsimas jos kreditoriams bÅ«tų labiau naudingas nei bendrovės turto pardavimas ar perdavimas. Å iame nutarties punkte aptariamÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir sisteminis JANÄ® normų vertinimas – JANÄ® 59 straipsnio 3, 5 punktai nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iÅ¡kėlimo nemokumo administratorius sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumÄ juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, vertina Å«kinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį Å¡io įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

11. Tai, kad JANÄ® 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimÄ dėl Å«kinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorių susirinkimui priimant nurodytÄ sprendimÄ siÅ«lymas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens Å«kinę komercinę veiklÄ neturėtų bÅ«ti pagrįstas pirmiau nurodytu įvertinimu dėl veiklos vykdymo didesnės naudos kreditoriams nei atsiskaitymas su jais kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais.

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės skundo priėmimo klausimÄ , nepagrįstai nustatė pirmiau nurodytus skundo trÅ«kumus ir įpareigojo jÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo faktines aplinkybes dėl privalomo vertinimo atlikimo norint priimti nutarimÄ tęsti bankrutuojančio juridinio asmens Å«kinę komercinę veiklÄ .

13. Papildomai pažymėtina, kad skunde apeliantė pagrįstai akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013; 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

Dėl procesinės bylos baigties 14. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė pareiškėjos skundo trūkumus, toks teismo procesinis sprendimas naikinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ skundo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Aldona Tilindienė