c0a6b2df-669c-4e3f-a569-17e948a84fb5 · Kauno apygardos teismas

                                                                                 Baudž. byla Nr. 1-120-290/2011                                                                                             (Proceso Nr.1-52-1-00623-2010-3)                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                      1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.(S)                                                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                 N U O S P R E N D I S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2011 m. gegužės 31 d.                                                            Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamiesiems V.

K., R. M., gynėjams advokatams Ramunei Genovaitei BaltruÅ¡aitienei, Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiesiems R. S., V. F., O. B., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, mokosi Alytaus kolegijos II kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Alytuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,             R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis aÅ¡tuonių klasių iÅ¡silavinimÄ , neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir                                                       n u s t a t ė: kaltinamieji V.

K. ir R. M. 2010 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), bÅ«dami neblaivÅ«s, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iÅ¡ asmeninių paskatų, bendrais veiksmais su D. P., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus bei K. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , tyčia smÅ«giuodami rankomis ir kojomis ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam R. S. sudavė ne mažiau 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, sukeldami nukentėjusiajam kraujosruvas odoje abiejų akių vokuose, deÅ¡iniame skruoste ir krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimus veido, kaklo ir krÅ«tinės srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio audinį, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ deÅ¡inės vidurinės ausies ertmę, kairės akies pojunginę kraujosruvÄ , nosies kaulų lūžimÄ , deÅ¡inio skruostikaulio lūžimÄ , trauminį veido deÅ¡inės pusės ertmių uždegimÄ , pakauÅ¡kaulio iÅ¡orinio gumburo lūžimÄ , lengvos formos trauminę galvos smegenų ligÄ , deÅ¡inės pusės IX Å¡onkaulio lūžimÄ , bei R.

M. badant peiliu sužalojo deÅ¡inės ausies kauÅ¡elį, deÅ¡inio klubakaulio sparno sritį ir deÅ¡inę blauzdÄ , tuo padarė nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl deÅ¡inio skruostikaulio lūžimo bei deÅ¡inės pusės IX Å¡onkaulio lūžimo. Tokiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.Be to, R. M. 2010 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.10 val. bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be svarbios priežasties peiliu tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam V.

F. į pilvÄ , po to taikėsi smogti peiliu į krÅ«tinę, tačiau V. F. spėjus pasisukti ir rankomis uždengti krÅ«tinę, pataikė ir sužalojo kairės rankos žastÄ bei kairės rankos dilbį, o pamatęs, kad V. F. besigindamas pagriebė nuo televizoriaus dekoratyvinį kardÄ , iÅ¡sigandęs iÅ¡ įvykio vietos pabėgo ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes operatyviai suteikus tinkamÄ medicininę pagalbÄ V. F. gyvybė buvo iÅ¡gelbėta, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos, taip jis pasikėsino V.

F. nužudyti. Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. Taip pat, R. M. 2010 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties peiliu tyčia dÅ«rė du kartus nukentėjusiajam A. B. į pilvÄ , dėl to 2010 m. rugpjūčio 4 d. 10.20 val., įvykus Å«miam nukraujavimui nuo durtinių pjautinių kiauryminių pilvo žaizdų su plonažarnės sužalojimais, A.

B. ligoninėje mirė, tokiu bÅ«du jį nužudė. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.              DĖL ROBERTO SAKALAUSKO NESUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO             Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2010-06-11 jis su D. P. atėjo iki Vilties g. 32 namo, susitiko K. Ž. ir R. S. ir nuėjo pas K. Ž., ten iÅ¡gėrinėjo. Vėliau pas K. Ž. atėjo R. M., visi kartu girtavo.

Apie 13 val. R. S. buvo jau labai apsvaigęs, ir prieÅ¡ atsiguldamas kažkÄ pasakė R. M., pavadino jį gaidžiu. Tada R. sudavė Robertui į smilkinį, į pilvÄ , į įvairias kÅ«no vietas. Jie visi toliau gėrė alų, paskui jis, K. Ž. ir D. P. sudavė Robertui kelis kartus ir vėl gėrė. IÅ¡gėrė 5 didelius butelius alaus, buvo apsvaigę. R. M. paėmė nuo stalo peilį ir sudavė 3 kartus Robertui į deÅ¡inę kojÄ . Apie 13. 40 val. jis su D. P. išėjo iÅ¡ K. Ž. buto.

Jis dar matė, kaip R. M. sudavė peiliu tris smÅ«gius, tačiau sustabdyti nespėjo, nes viskas greitai įvyko. IÅ¡eidami iÅ¡ buto, jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . R. dar mušė RobertÄ grandine, tokia kaip neÅ¡ioja ant kaklo, tik storesne. Daužė per nugarÄ , pilvÄ . Apsvaigimas nuo iÅ¡gerto alaus jo veiksmams įtakos turėjo, nes blaivus jis niekada nebÅ«tų taip pasielgęs. Gailisi, dėl tokio savo elgesio. Su R. S. nesusitaikė ir neatsiprašė, su jo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka.

K. R. M. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad gavo sms žinutę iÅ¡ R. S., kuris pakvietė jį susitikti, ateiti pas K. Ž.. Jis nuėjo, rado juos jau iÅ¡gėrinėjančius. Jis prisėdo prie jų ir kartu visi gėrė. Iki atėjimo pas RobertÄ , jis jau buvo iÅ¡gėręs litrÄ alaus. R. S. su K. Ž. pradėjo kalbėti nesÄ mones. Jis ir visi kiti jau buvo stipriai apsvaigę. R. S. pavadino jį gaidžiu, todėl jis sudavė jam kelis smÅ«gius. Pradžioje įspyrė, o kai jis nuvirto, praradęs sÄ monę, dar nugriuvusiam sudavė 3 smÅ«gius.

Mušė R. S. ir metaline grandine. Be jo R. S. taip pat smÅ«gius sudavė K. Ž. ir V. K.. Vėliau jis paėmė nuo stalo peilį ir tris kartus dÅ«rė nukentėjusiajam į kojÄ . Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl mušė R. S., buvo iÅ¡gėręs ir nesuprato kÄ daro, rimtų priežasčių muÅ¡ti nukentėjusįjį nebuvo. BÅ«damas blaivus jis taip tikrai nebÅ«tų pasielgęs. Matė kaip V. K. ranka sudavė R. S. 4 smÅ«gius į galvÄ ir vienÄ Ä¯ nugarÄ . Jo santykiai su R. S. ankščiau buvo geri.

Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka. Be pačių kaltinamųjų prisipažinimų ir paaiÅ¡kinimų jų kaltė, padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ R. S., yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais, įrodymais.Nukentėjusysis R. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie nėra giminės. Iki įvykio su R. M. santykiai buvo normalÅ«s, o V. K. jis tada matė pirmÄ kartÄ . Ä®vykio dienÄ su K.

Ž. nusipirko 6 butelius 2 litrų talpos alaus, parėjo pas K. ir iÅ¡gėrė alaus butelį. Paskui parašė R. M. žinutę, pakvietė iÅ¡gerti ir jis atėjo. Jie visi trys iÅ¡gėrė dar butelį, po ko jis užmigo ant lovos. Prabudo jau tik reanimacijoje. Kaip ir kas jam trenkė - neprisimena. Neprisimena nieko, kas ten įvyko. Ligoninėje gydėsi 5 dienas. V. K. buvo atėjęs vienÄ kartÄ pas jį į ligoninę ir papasakojo, kaip viskas buvo. V. K. jo neatsiprašė, nepasisakė, kad ir jis pats jį mušė.

Nuo to laiko nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų daugiau nematė. R. M. pažįsta apie 19 metų, jie kaimynai, santykiai normalÅ«s, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Pretenzijų V. K. neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Protokolu-pareiÅ¡kimu R. S. patvirtino, jog 2010-06-11 apie 13 val., vykusių iÅ¡gertuvių metu, (duomenys neskelbtini), Alytuje, jį sumušė pažįstamas asmuo pravarde „Kiras“ (1 T. b. l. 12).Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio dienÄ susitiko su kaltinamuoju V. K. ir kitais vyrais, nuėjo pas K.

Ž. kur visi kartu gėrė alų. Pamena, kad R. M. su R. S. tuomet kažko tai susipyko. Pradžioje žodžiais vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo, o paskui pradėjo muÅ¡tis. Pradžioje mušėsi tik jie abu, o paskui jau visi trys trenkė R. S. po kelis smÅ«gius. Jis pats taip pat sudavė gal 2 ar 3 kartus. Matė kaip R. M. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė grandinę ir, užsivyniojęs aplink rankÄ , mušė ja R. S. per pilvÄ ir veidÄ . Paskui R. M. paėmė nuo stalo peilį ir kelis kartus dÅ«rė R.

S. į kojÄ . Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas su priedais: schema ir fotolentele patvirtina, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur matomi tuÅ¡ti plastmasiniai buteliai, Å¡alia Å¡iukÅ¡liadėžės ant žemės rastas peilis medine rankena, ant kurio matomos rausvos spalvos dėmės, koridoriuje ant kilimo matyti rusvos spalvos dėmės, už kambaryje esančio fotelio atloÅ¡o rastas peilis baltos spalvos plastmasine rankena, ant kambaryje stovinčio stalo matomi tuÅ¡ti cigarečių pakeliai, iÅ¡mėtytos duonos riekės, po stalu tuÅ¡ti buteliai nuo alaus, ant grindų tarp stalo ir sofos matoma rudos spalvos dėmė.

Ant sofos, baldų, grindų, patalynės matomos rudos spalvos dėmės (1 T. b. l. 13-25). VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. 482/10(06) patvirtina, kad R. S. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste ir krūtinės dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai veido, kaklo ir krūtinės srityje, kraujo išsiliejimas į dešinės ausies kaušelio audinius, kraujo išsiliejimas į dešinės vidurinės ausies ertmę, kairės akies pojunginė kraujosruva, nosies kaulų lūžimas, dešinio skruostikaulio lūžimas, trauminis veido dešinės pusės ertmių uždegimas, pakauškaulio išorinio gumburo lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas, paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, dešinio klubakaulio sparno srityje ir dešinėje blauzdoje.

Sužalojimų visuma dėl dešinio skruostikaulio lūžimo bei dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo, kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina (1 T. b. l. 38-41). VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. 63-482/10(06) patvirtina, kad aprašyti daiktiniai įrodymai: peilis, yra pramoninės gamybos, 17,7 cm ilgio, 9,9 cm rankenos ilgis ir 7,8 cm geležtės ilgis.

Geležtės pentis tiesalinijinė, 0,1 cm pločio, penties nuožambio nėra. Geležtės ašmenų linija ties smaigaliu lanko formos. Geležtės smaigalys nežymiai užapvalintas. Geležtės šoniniuose paviršiuose vietomis yra neintensyvių rusvos spalvos sutepimų. Drabužiai, priklausantys R. S. – mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurių dešinės klešnės priekiniame paviršiuje yra 1, 4 cm ilgio plyšiniai lygiais kraštais audinio pažeidimai, lygiagretūs vienas kitam.

Kelnių juosmens deÅ¡inėje pusėje yra plėšinys 1 cm ilgio lygiais kraÅ¡tais audinio pažeidimas. Kelnių kleÅ¡nių apatinėse dalyse yra rudai raudonos spalvos sutepimų (1 T. b. l. 44-46). VTPT prie Sveikatos ministerijos Vilniaus 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad R. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino sutrikimo bÅ«senoje, dėl jam diagnozuojamo emociÅ¡kai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimo jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamų veikų pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.

R. M. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gali dalyvauti teismo posėdyje bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. R. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 T. b. l. 159-161). Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamieji - V.

K. ir R. M. sužalojo nukentėjusįjį R. S., ko pasekoje jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jų veika ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. kvalifikuota teisingai. DĖL PASIKĖSINIMO NUŽUDYTI VYTAUTĄ FEIFERÄ® R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-08-01 atėjo į (duomenys neskelbtini) butÄ . Vardo žmogaus nepamena, bet žinojo pas kÄ eina ir, kad ten geriama. Kai nuėjo, ten buvę vyrai davė jam pinigų, kad jis parneÅ¡tų vyno. Nuėjęs į parduotuvę, nupirko vyno ir grįžo atgal.

Begeriant iÅ¡girdo riksmus, V. F. ginčijosi su savo sugyventine. Tada jis nuėjo su juo pasikalbėti, tačiau V. F. nesikalbėjo, o liepė jam iÅ¡eiti. Jis grįžo atgal į kambarį, kur toliau gėrė vynÄ ir pilstukÄ . Po kurio laiko vėl nuėjo pakalbėti su V. F., bet vėl grįžo ir gėrė. Eidamas trečiÄ kartÄ pas V. F. pasiėmė peilį. Ten jau jokių ginčų nebuvo. V. F. kambaryje buvo vienas, sėdėjo prie kompiuterio. Įėjęs į kambarį liepė jam atsistoti ir ateiti pakalbėti, tačiau nukentėjusysis nenorėjo.

Tada jis pats priėjo prie V. F., o kai Å¡is atsistojo, dÅ«rė jam tris kartus peiliu į krÅ«tinę, rankÄ ir Å¡onÄ . V. F. paėmė nuo kompiuterio ten gulėjusį kardÄ ir užsimojo. Tada jis iÅ¡sigando ir pabėgo, nes nežinojo, kad tas kardas yra netikras. Jis išėjo į laukÄ , peilį įsidėjo į kiÅ¡enę. Jis pats nežino, kodėl kiÅ¡osi į svetimos Å¡eimos santykius, nes V. F. sugyventinė jam nesisnkundė, pagalbos neprašė. Ankščiau su V. F. jokių konfliktų nebuvo.

Buvo per daug apsvaigęs nuo iÅ¡gerto alkoholio ir nesuvokė, kÄ daro, kad gali nužudyti. Su nukentėjusiojo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka. Gailisi to kÄ padarė. Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiÅ¡kinimų, jo kaltė pasikėsinus nužudyti V. F. yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Nukentėjusysis V. F. parodė, kad 2010-08-01 pas jį į namus užėjo R.

M. patėvis, papraÅ¡yti cigaretės, paskui atėjo jo motina cigaretės praÅ¡yti, o už kelių minučių atėjo ir pats R. M.. Jis jiems pasakė, kad iÅ¡eitų. Kaltinamasis vėl atėjo po kelių minučių, bet jis jį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario į koridorių, o pats prisėdo prie kompiuterio. Po kurio laiko R. M. vėl atėjo, jau trečiÄ kartÄ , pasakė, kad reikia pakalbėti. Jis atsistojo nuo kompiuterio, kaltinamojo rankose jokio peilio nematė. Pamatęs, kad R. M. užsimojo į jį peiliu, pirmÄ smÅ«gį nusimušė alkÅ«ne, bet vis tiek peilis kabino pilvÄ , pradÅ«rė pilvo plėvę, bet rimčiau organų nesužeidė.

Kaltinamasis dar kartÄ bandė durti, bet jis prisidengė ranka. Tada pagriebė ant kompiuterio gulėjusį dekoratyvinį kardÄ ir užsimojo. R. M. iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į koridorių. Pamatęs, kad yra sužeistas, nes jam ėmė bėgti kraujas, jis pats iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ , kuri nuvežė jį į ligoninę. Ten paaiÅ¡kėjo, kad pažeista pilvo plėvė, todėl darė operacijÄ . Jis savo sugyventinės niekada neskriaudė, o tÄ vakarÄ su ja buvo apsibarę. Kodėl kaltinamasis taip pasielgė, jis nežino.

Akivaizdžiai matėsi, kad R. M. tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs. Dėl nusikaltimo jis patyrė moralinę žalÄ , todėl praÅ¡o priteisti 10000 litų, o turtinės žalos atsisako. Liudytojas G. J. parodė, kad 2010-08-01 vakare buvo gautas praneÅ¡imas apie sužalotÄ Å¾mogų Vilties g.

30. Nuvyko su kolega A. K. į įvykio vietÄ . Budėtojas nurodė, kad įvykis 5 aukÅ¡te, nuėjo į kambarį, ten buvo keletas jaunuolių, kurie pasakė, kad jų ieÅ¡komas vaikinas 4 aukÅ¡te. Nuėję į 4 aukÅ¡tÄ , surado kaltinamÄ jį R. M.. Jis buvo iÅ¡gėręs, elgėsi agresyviai, garsai rėkavo ir koliojosi. Jis jį apieÅ¡kojo ir kiÅ¡enėje rado peilį. SulaikytÄ kaltinamÄ jį nuvežė į komisariatÄ .              Liudytoja V. S. parodė, kad R.

M. pažįsta, o V. K. ne. Nukentėjęs V. F. yra jos sugyventinis. Ji nematė to momento, kaip jis buvo sužalotas. Ji tuo metu skalbė ir kambaryje nebuvo. R. M. buvo atėjęs tÄ vakarÄ vienÄ kartÄ , prašė cigaretės. PrieÅ¡ tai V. F. apibarė jÄ dėl durų rakto. Kai ji Å¡nekėjosi su M. M. tarpduryje, priėjo R. M. ir pasakė, kad „daugiau jis ant tavęs nerėks“, rankose turėjo kruvinÄ peilį. Ji suprato, kad R. įdÅ«rė V., parbėgo į kambarį, pamatė kraujÄ , sužalotÄ V.

F.. AtsipraÅ¡yti niekas nebuvo atėję. R. M. nebÅ«davo agresyvus, ji nesitikėjo, kad jis taip padarys. Jai sugyventinis vėliau papasakojo, kad R. M. ir kiti buvo atėję praÅ¡yti cigarečių, bet jis nedavė, iÅ¡vijo iÅ¡ kambario. R. M. buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo piktas. Liudytoja M. M. parodė, kad jai sÅ«nus R. M. pasakojo, kad V. F. sužalojo gindamas jo draugę, sakė jai, kad ,,pripjovė žmogų”. Ji matė, kaip pats R. M. kvietė policijÄ . Ji patvirtina, kad sÅ«nus kartais girtauja po keletÄ dienų, bet iÅ¡ kur jis gauna pinigų, nežino.

Ji pati jam pinigų girtavimui neduoda. Peilį su savimi R. M. pradėjo neÅ¡iotis nuo 17 metų. Po V. F. sužalojimo, jis buvo sulaikytas, bet po kelių dienų jį paleido. Tos pačios dienos vakare sÅ«nus padÅ«rė kaimynÄ A. B.. IÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad V. F. policijos pareigÅ«nams pareiÅ¡kė, kad 2010-08-01 apie 21.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), Alytuje, jam peiliu į pilvÄ bei rankÄ dÅ«rė ir sužalojo kaimynas (1 T. b. l. 136).IÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresniojo postinio G.

J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-08-01 21.46 val. kartu su postiniu A. K., nuvykę į Vilties g. 30 bendrabutį, ketvirtojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, sulaikė R. M., kuris prisipažino peiliu sužalojęs V. F.. Pirminės apžiūros metu pas R. M. kelnių kišenėje rado apie 30 cm ilgio balto metalo ir balta plastmasine rankena peilį, ant kurio briaunų matėsi kraujo likučiai. Atvežus į PK R. M. nustatytas 2.90 promilės girtumas (1 T. b. l. 138). VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. 647/10(06) patvirtina, kad V.

F. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda, kuri kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat padaryta kairio dilbio ir žasto durtinės pjautinės žaizdos, kurios kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu (1 T. b.l.142-143). VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 332/10 (01) patvirtina, kad ant tyrimui pateikto peilio geležtės yra žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas V. F. DNR profilis su 99,99999999% tikimybe. Peilis yra baltos spalvos rankena, 20 cm. ilgio. Geležtės deÅ¡inėje pusėje 6,0 cm nuo smaigalio ir 0,5 cm nuo aÅ¡menų yra gelsvas, pailgas, neintensyvus sutepimas 0,3x2,0 cm dydžio (1 T. b. l. 154-155).Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. kaip pasikėsinimas tyčia nužudyti kitÄ Å¾mogų. Å i kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad R.

M. pasikėsino į V. F. gyvybę, tai yra tyčia neteisėtai pasikėsino jį nužudyti.Kaltinamasis neneigė, kad peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas - krÅ«tinę ir Å¡onÄ . Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog kaltinamasis pirmiausia smogė jam peiliu į pilvÄ arčiau kairiojo Å¡ono, paskui užsimojo taikydamas į krÅ«tinės sritį, tačiau nukentėjusiajam pasisukus, R. M. pataikė į rankos žastÄ Å¡irdies lygmeny. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad V.

F. nustatyti sužalojimai buvo padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje duriamai pjaunančio daikto poveikyje. Vienas iÅ¡ sužalojimų – durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda, specialisto kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamasis, suduodamas bei bandydamas suduoti peiliu smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybei itin svarbius organas – pilvÄ bei krÅ«tinę, ne tik suprato, kad savo veika kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali jÄ atimti, bet ir to norėjo, todėl R.

M. veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia.Nukentėjusysis tuoj po sužalojimų pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir buvo operatyviai pristatytas į ligoninę ir ekstra tvarka operuotas. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam labai greitai buvo suteikta pagalba, patvirtina sekantys įrodymai: iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų matyti, kad nusikaltimas buvo padaytas 2010-08-01 apie 21. 10 val., liudytoja V. S. parodė, jog pamačiusi R. M. su kruvinu peiliu rankoje, iÅ¡ karto bėgo į savo kambarį, tačiau V.

F. jau buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad 2010-08-01 21.44 val. V. F. jau buvo paguldytas į stacionarÄ . Atsižvelgus į konstatuotų sužalojimų sunkumÄ bei pagalbos nukentėjusiajam suteikimo operatyvumÄ , darytina iÅ¡vada, kad R. M. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.                    DĖL TYČINIO ANTANO BUŽINSKO NUŽUDYMO R. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2010-08-03 parėjo iÅ¡ policijos, kur prabuvo sulaikytas 2 paras po V.

F. sužalojimo. Nusipirko alaus. Susitiko R. B., su kuriuo parke iÅ¡gėrė turėtÄ butelį alaus. Vėliau nusipirko dar vienÄ , iÅ¡gėrė. Grįžęs į namus gėrė alų. Pamatė R. B. motinÄ su A. B. besiginčijančius. Jis nuėjo pažiÅ«rėti, kas darosi ir pasakyti, kad jie baigtų konfliktus. R. B. nuėjo parÅ«kyti į balkonÄ , o jis pats buvo prie savo durų ir pamatė, kad A. B. eina link jo buto durų. Tada jis įėjo į kambarį, pasiėmė peilį ir grįžo į laiptinę.

Ten buvo tamsu. Jis du kartus dÅ«rė A. B. ir net nematė, kur pataikė. Peilį padėjo skydinėje ir išėjo į laukÄ , o po kurio laiko jį sulaikė policija. Su A. B. ankščiau niekada nesipyko. Buvo stipriai apsvaigęs ir nesuprato savo veiksmų. Tokių pasekmių jis nenorėjo. Tik dėl girtumo nesuprato, kad suduodamas peiliu žmogui į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas gali nužudyti. Iki to įvykio, diena dienon gėrė apie mėnesį laiko. Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka. R. M. kaltė nužudžius A.

B. yra įrodyta ne vien tik paties kaltinamojo prisipažinimu ir paaiÅ¡kinimais, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.R. M. parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei fotolentelė, kur užfiksuota, kaip kaltinamasis įvykio vietoje, aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, patvirtina apklausos metu duotus parodymus, parodė prieÅ¡gaisrinio skydo spintÄ , kurioje paslėpė nusikaltimo įrankį – peilį.

Šio procesinio veiksmo metu, iš minėtos spintos, paimtas peilis rudos spalvos medine rankena, R. M. patvirtino, kad tai tas pats peilis, kuriuo dūrė A. B.. Peilio rankena medinė, rudos spalvos. Peilio geležtė balto metalo su raudonomis dėmėmis. Geležtės plotis plačiausioje vietoje 40 mm. Bendras peilio ilgis 275 mm, kurio rankenos ilgis – 130mm, geležtės ilgis – 145 mm. (2 T. b. l. 123-127).Nukentėjusioji O. B. parodė, kad R. M. pažįsta, jis jų kaimynas, o kito kaltinamojo nepažįsta. 2011-08-03 vakare vyras buvo pas kaimynę R.

Å ., ten buvo jos sugyventinis, jo draugas, jie visi ten iÅ¡gėrinėjo. Vyras pareidavo ir vėl iÅ¡eidavo. Namo grįžo apie 22.30 val., atsigulė, pagulėjo, atsikėlė, sakė, kad eina parÅ«kyti. Ji negirdėjo jokio triukÅ¡mo, tik paskui iÅ¡girdo kalbant. Koridoriuje buvo tamsu, lempa degė tik viename koridoriaus gale. Pamatė, kad vyras pareina susiėmęs už Å¡ono. Jis pasakė, kad R. M. jį papjovė, nes nedavė jam cigaretės. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir vyrÄ iÅ¡vežė. Jokio barnio tÄ vakarÄ tarp jos ir vyro nebuvo.

Kai ji atidarė duris, pamatė RičardÄ su peiliu rankoje, jis iÅ¡ karto iÅ¡bėgo. VyrÄ laidojo ji pati. Turtinė žala 8 309 litai, ieÅ¡kinį sudaro laidojimo iÅ¡laidos, paÅ¡alpÄ gavo ir ta suma nėra iÅ¡minusuota iÅ¡ Å¡ios sumos. Neturtinė žala 75 000 litų. Kartu su vyru ji pragyveno 24 metus, turi du sÅ«nus. Vyras buvo labai ramus, tik kalbėjo garsiai. TÄ vakarÄ , prieÅ¡ R. M. pasakant : „teta aÅ¡ jums padėsiu“, jokio barnio nevyko, tik vyras garsiai kalbėjo.               Liudytojas R.

B. parodė, kad R. M. pažįsta - kaimynai, nepiktuoju. Ä®vykio dienÄ susitiko RičardÄ lauke apie 14 val., jis pasiÅ«lė iÅ¡gerti alaus. Jie nusipirko du butelius alaus, iÅ¡gėrė ir iÅ¡siskirstė. Vakare jis grįžo namo ir atsigulė. Apsipyko su tėvu dėl laiku į namus negrįžusio brolio. Atsikėlęs jis išėjo į tualetÄ , o tėvas parÅ«kyti. Nematė, kaip viskas įvyko. Išėjęs iÅ¡ tualeto, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , girdėjo rėkiant R. M.. Pamatė, kad jis turi peilį rankoje, peilis buvo kruvinas.

Tuo metu koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Tėtis pats parėjo į kambarį. Dėl ko kilo konfliktas - jis nežino, iki tol tėtis su R. M. nebuvo susipykę. Tėtis nieko nepasakojo, dėl ko jam dÅ«rė. TurbÅ«t pats nesuprato už kÄ jam dÅ«rė. Pats R. M. irgi nieko nesakė. Supykęs, trinktelėjo R. M. į galvÄ , dėl to jis nugriuvo, iÅ¡ rankos iÅ¡krito peilis, tačiau, greitai atsikėlęs, pagriebė peilį ir iÅ¡bėgo į laiptinę, o jis su tėvu grįžo į kambarį, iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ .

Tėvas mirė ligoninėje 2010-08-04 10.20 val. Liudytoja M. M. parodė, kad tÄ dienÄ buvo namuose. Buvo ramu, paskui pradėjo A. B. Å¡Å«kalioti, jos draugas nuėjo pažiÅ«rėti, ko jis Å¡Å«kauja. Prie durų matė kraujo balÄ . Paskui A. B. iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba. Kažkas pasakė, kad jos sÅ«nus R. peiliu padÅ«rė A.. Ji pradėjo plauti koridoriaus grindis, kad žmonės neslidinėtų ant kraujo. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. Spintelės stalčiuje trÅ«ko vieno peilio medžio spalvos kotu.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad R. M. pažįsta, yra kaimynai, kito kaltinamojo nepažįsta. Ä®vykio dienÄ jis kartu su A. B. gėrė alkoholį, paskui iÅ¡siskirstė po savo kambarius. Jo sugyventinė R. Å . ėjo atneÅ¡ti vandens ir koriudoriuje paslydo ant kraujo. Parbėgusi pasakė, kad ,,Kiras” pripjovė A.. Tada jis pats nuėjo pažiÅ«rėti. Matė, kad A. B. buvo sužeistas, buvo daug kraujo, sakė, kad jį padÅ«tė ,,Kiras”, tai yra R. M.. TÄ dienÄ A. B. su žmona nesipyko, bent jau jis jokių ginčų ir muÅ¡tynių nematė.

Jis kaimynystėje su R. M. gyvena jau trejus metus, bet konfliktuoti su kaltinamuoju jam neteko. Žino, kad tÄ dienÄ R. M. buvo paleidę iÅ¡ policijos, kai buvo sulaikytas dėl V. F. padÅ«rimo. DienÄ su R. M. jis kalbėjosi, tačiau vakare, kai gėrė su A. B. alų, jo nebematė. Nematė ir pačio įvykio.  Liudytoja R. Å . parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintuose Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka., patvirtino, kad 2010-08-03 vėlai vakare iÅ¡ savo kambario ėjo į bendro naudojimo virtuvę parsineÅ¡ti vandens.

Atidariusi savo kambario duris, žengė žingsnį ir paslydusi pargriuvo. Koridoriuje ant grindų buvo gausu kraujo. Pro atidarytas Bužinskų kambario duris, iÅ¡girdo O. B. verksmÄ ir dejones. Užėjusi pažiÅ«rėti rado lovoje gulintį A. B., kuris ant pilvo laikė prispaudęs rankÅ¡luostį, aplink matėsi kraujo. O. B. jai pasakė, kad AntanÄ peiliu padÅ«rė „Kiras“, tai yra R. M. (2 T. b. l. 89-91).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir fotolentelės matyti vieta, kur buvo sužalotas A.

B.. Koridoriuje ant grindų matyti daug raudonos spalvos dėmių, taip pat kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti raudonos spalvos dėmės. Paimti kraujo pavyzdžiai nuo įėjimo į prausyklÄ , nuo lovos, esančios kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo grindų prie įėjimo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Å¡io kambario slenksčio, nuo grindų koridoriuje prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2 T. b. l. 19-30). VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. M 308/10(06) patvirtina, kad A.

B. mirtis įvyko 2010-08-04 10.20 val. nuo ūmaus nukraujavimo durtinių pjautinių kiauryminių pilvo kairės pusės žaizdų su plonažarnės sužalojimais pasekoje. Sužalojimai padaryti aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su plonažarnės sužalojimais vertinant jas tiek atskirai, tiek visumoje, vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs nukentėjusiojo mirtį (2 T. b. l. 43-47).

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 333/10 (01) patvirtina, kad ant R. M. marÅ¡kinėlių, sportinio Å¡varko, A. B. trumpikių, pavyzdžiuose nuo kambario slenksčio, nuo grindų prie (duomenys neskelbtini) buto įėjimo durų į koridorių, nuo grindų prie įėjimo į prausyklÄ , nuo lovos yra A. B. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant R. M. sportinių kelnių yra jo kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant peilio, R. M. Å¡lepečių yra žmogaus kraujas, kam priklauso - pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas.

Peilis yra su ruda medine rankena, apie 27, 5 cm ilgio, peilio geležtės abejose pusėse yra rusvi, netaisyklingi, nevienodo intensyvumo susiliejantys su kitais plotais, sutepimai. Marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „Sport“, sportinis švarkas, juodos sportinės kelnės su nevienodo intensyvumo dėmėmis, tamsiai mėlynos spalvos guminės šlepetės, ant kairiosios šlepetės rusvi, netaisyklingi, nevienodo intensyvumo sutepimais. Pilkšvai žalsvos, sukarpytos A. B. trumpikės, ant kurių yra ruda, netaisyklinga, nevienodo intensyvumo dėmė (2 T. b. l. 53-54).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtÄ A. B. gyvybės atėmimÄ , tai yra nužudymÄ , padarė ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamasis R. M., kad bÅ«tent jo nusikalstami veiksmai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. B. mirtis įvyko nuo Å«maus nukraujavimo kiauryminio durtinių – pjautinių pilvo kairės pusės žaizdų su plonažarnės sužalojimais pasekoje. Kaltinamojo veiksmas buvo ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas nukentėjusio sveikatai.K.

R. M., du kartus dÅ«ręs pavojingu įrankiu – virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ vietÄ â€“ pilvÄ , suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė galimas savo veiksmų pasekmes ir jų sÄ moningai siekė, todėl daroma iÅ¡vada, kad A. B. kaltinamasis nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumÄ ir teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į kiekvieno jų padarytų nusikaltimų sunkumÄ , pobÅ«dį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į jų amžių bei Å¡eimynines padėtis, į jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikaltimus padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad jie nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. V. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis jau buvo baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas.

Jis mokosi Alytaus kolegijoje ir mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertinęs visas Å¡ias aptartas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui.K. R. M. padarė tris tyčinius smurtinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių net du yra labai sunkÅ«s (BK 11 str.), o vieno pasekmės negrįžtamos – nužudytas žmogus. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, 2010-05-03 – 2010-08-05 laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje, bet darbo paieÅ¡kÄ nutraukė savo noru, Alytaus profesinio rengimo centro pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai.            Įvertinęs Å¡ias visas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam R.

M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnių sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti byloje civiliniai ieškiniai:4189,91 litų turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų gydant R. S. (1 T. b. l. 57-58), 1763,16 litų turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų gydant V. F. (1 T. b. l. 158-159) ir 3724,16 litų turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų gydant A. B. (2 T. b. l. 58-59) yra realūs, pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini pilnai ir priteistini iš kaltų asmenų.Nukentėjusioji O.

B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės 8309,00 litų žalos. Tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios ieÅ¡kinį patvirtinančių dokumentų matyti, kad jie tik iÅ¡ dalies pagrindžia Å¡iÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji vyro laidojimo iÅ¡laidas įvertino 2539 litų suma, kuriÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos (patvirtina PVM sÄ skaita- faktÅ«ra iÅ¡duota UAB ,,Gailestis”) ir gedulingi pietÅ«s, kurių iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau akivaizdu, kad tokios iÅ¡laidos realios, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai.

Be to, ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti dalį sudaro 5 500 litų kapo sutvarkymui. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad už kapo sutvarkymÄ ir paminklÄ nukentėjusioji pateikė ne kaip ji nurodo UAB ,,Akmens industrija” iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , kuri patvirtintų už atliktas paslaugas sumokėtÄ sumÄ , o tik darbų sÄ matÄ , kuri patvirtina, kad O. B. užsisakė bedrovėje atlikti sÄ matoje nurodytus darbus bei daiktus už joje numatytÄ sumÄ . Kadangi dokumentų, įrodančių, jog Å¡ie kapo sutvarkymo bei paminklo pastatymo darbai jau atlikti ir O.

B. už juos bendrovei sumokėjo, byloje nėra, todėl nukentėjusiosios nurodyta 5 500 litų suma negali būti laikoma realiai jos turėtomis išlaidomis, todėl šioje dalyje ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Nukentėjusiosios O. B. ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 2539 Lt., o kitoje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Nukentėjusioji pareiškė 75 000 litų dydžio ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dėl vyro A. B. netekties.Nukentėjusysis V.

F. pareiÅ¡kė 10 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Å¡io kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji neteko sutuoktinio, artimo Å¡eimos nario, vienintelio Å¡eimos maitintojo ir iÅ¡laikytojo, du mažamečiai vaikai neteko tėvo. Netekus mylimo vyro, nukentėjusioji patyrė gilų emocinį Å¡okÄ , dvasinį diskomfortÄ bei nervinį sukrėtimÄ . Dėl moralinių iÅ¡gyvenimų jai iÅ¡sivystė depresija, pasikeitė gyvenimo kokybė, jaučiasi vieniÅ¡a, nepilnavertė.

Akivaizdu, kad nukentėjusiajai padaryta moralinė žala labai didelė. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , vertina ir kitas aplinkybes. NusikaltimÄ , kurio pasekmės – žmogaus mirtis, kaltinamasis padarė tiesioginės tyčios forma, savo kaltę pripažino, iki nusikaltimo padarymo nedirbo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos padarymo sumÄ bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad neturtinei žalai atlyginti pareikÅ¡ta aiÅ¡kiai per didelė suma, neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir mažintinas iki 50 000 litų.

Dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusiajam V. F. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl įvykio atsirado baimė, nesaugumo jausmas, nes buvo sužalotas savo namuose, tiesiog be jokio preteksto, be jokio konflikto ar priežasties. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų bei moralinę skriaudÄ , todėl ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos padarymo sumÄ bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad V. F. neturtinei žalai atlyginti pareikÅ¡ta suma yra ne per didelė, atitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo 10 000 litų dydžio civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas pilnai.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:peilis, baltos spalvos rankena, paimtas 2010-06-11 iÅ¡ įvykio vietos, peilis, paimtas 2010-08-04 parodymų patikrinimo metu, A.

B. sukarpytos trumpikės, A. B., V. F., R. M. kraujo pavyzdžiai, R. S. džinsinės kelnės – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o R. M. bliuzonas, marÅ¡kinėliai, guminės Å¡lepetės, sportinės kelnės – nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini R. M..Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas                                                                  n u s p r e n d ė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiems (4) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pagal BK 66 str. į paskirtÄ bausmę įskaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-02-02 iki 2011-05-31.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti nepakeistÄ .R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nubausti pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems (8) metams, pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes apimant bei iÅ¡ dalies sudedant paskirti galutinę subendrintÄ bausmę, laisvės atėmimÄ dvylikai (12) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.Pagal BK 66 str.

į paskirtÄ bausmę įskaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010-08-04 iki 2011-05-31.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ nuteistųjų V. K. ir R. M. solidariai 4189,91 litus už nukentėjusiojo R. S. gydymÄ ligoninėje bei 5487,32 litus (1763,16 + 3724,16) iÅ¡ nuteistojo R. M. už V. F. ir A. B. gydymÄ ligoninėse.Nukentėjusiajai O. B. priteisti iÅ¡ nuteistojo R. M. 2539 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje jos ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtu. Nukentėjusiajam V. F. priteisi iÅ¡ nuteistojo R. M. 10 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: du peilius, A. B. sukarpytas trumpikes, A. B., V. F., R. M. kraujo pavyzdžius, ir R. S. džinsines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.  Nuteistojo R. M. bliuzonÄ , marÅ¡kinėlius, gumines Å¡lepetes ir sportines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti R.

M..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jiems dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                     Jurgis KiÅ¡kis