c0a0b8db-e3a8-4fb0-a77e-d46693348569 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-174-659/2014Proceso Nr. 1-33-1-00803-2013-5                   Procesinio sprendimo kategorija:          1.2.4.8.2.; 2.1.10.1.                                                              (S)                         KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos Vardu2014 m. kovo 19 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiajai V.

Ž., jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, iÅ¡situokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

             M. Ž. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ , o bÅ«tent:             jis, 2013 m. gegužės 10 d., apie 11.15 val., buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto su sutuoktine V. Ž. metu, vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajai į deÅ¡inę kojÄ , grumtynių metu Baltijos pr. 47 namo laiptinėje, sugriebdamas V. Ž. krÅ«tinės srityje, jÄ pastÅ«mė, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito nugara ant laiptų. Tokiu bÅ«du V. Ž. padarė poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu deÅ¡inio dilbio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, linijinius odos nubrozdinimus krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniajame priekiniame pavirÅ¡iuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .              Kaltinamasis M.

Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013-05-10 jam paskambino V. Ž. ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti daiktus. V. Ž. mama buvo už vairo, norėjo priparkuoti automobilį, bet jai sunkiai sekėsi. Kai moteris sustojo, jis paėmė iÅ¡ maÅ¡inos vaikÄ , tada iÅ¡lipo V. Ž., su kuria jis prie laiptinės pradėjo konfliktuoti – jis kaltino jÄ neiÅ¡tikimybe. Tuo metu V. Ž. mama kaip tik priparkavo maÅ¡inÄ ir visi nuėjo į butÄ . V. Ž. atėjo su dideliais juodais maiÅ¡ais, nuėjo į kambarį pasiimti daiktų, o jis liko kitame kambaryje su vaiku ant rankų, V.

Ž. mama buvo Å¡alia jo. Nors V. Ž. buvo kitame kambaryje, tačiau kol ji rinko daiktus, jie visÄ laikÄ konfliktavo. V. Ž. mama liepė baigti konfliktÄ , pagrasindama, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tada jis nutarė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bet žmona buvo jam už nugaros, o žmonos mama - priekyje ir neleido jam iÅ¡eiti. Vaikas buvo jo rankose, kai jis pajuto, kad iÅ¡ už nugaros tempia vaikÄ . Pasisukus, V. Ž. iÅ¡plėšė vaikÄ , spardė jam į kojas. V. Ž. mama buvo Å¡one, kvietė policijÄ .

Grumtynių bute nebuvo, bet laiptinėje triukÅ¡mas buvo, V. Ž., plėšdama iÅ¡ jo rankų vaikÄ , pati paslydo ir nukrito. Tuo viskas ir baigėsi. Jis išėjo į laukÄ laukti policijos. Sužalojimai ant V. Ž. kÅ«no galėjo atsirasti dėl to, kad mosikuojant netyčia galėjo jÄ užgauti. Tačiau tyčia jokio smÅ«gio nebuvo. VaikÄ norėjo pasiimti, nes buvo jo ilgai nematęs ir norėjo su juo nueiti iki savo tėvų, kurie netoliese gyveno. Su V. Ž. santuokÄ nutraukė, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.             Nukentėjusioji V.

Ž. parodė, kad 2013-05-10 atvažiavo su mama į butÄ Â pasiimti daiktus. Tame bute ji jau nebegyveno, apie savaitę laiko iki įvykio gyveno pas mamÄ , bet skyrybų proceso dar nebuvo. Kai atvažiavo daiktų, su M. Ž. susitiko lauke. Kai ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, M. Ž. ėmė jÄ kolioti, buvo neblaivus. Prie laiptinės buvo daugiau žmonių. Kaimynai girdėjo, kaip kaltinamasis jÄ lauke koliojo. Nuėjus į butÄ , ji pradėjo rinkti savo daiktus, o M. Ž. toliau jÄ koliojo ir spyrė jai į kojÄ .

Tada jos mama liepė jam nusiraminti. Jis bÅ«damas bute čiupo vaikÄ ir bėgo lauk. Ji paėmė iÅ¡ jo vaikÄ ir tada M. Ž. bandė vaikÄ iÅ¡ jos rankų iÅ¡plėšti ir jÄ pastÅ«mė. Ji su visu vaiku nugriuvo ant nugaros. Tuo metu jos mama iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę pareigÅ«nai M. Ž. iÅ¡sivežė. Dėl Å¡io įvykio ji pareiÅ¡kė 3000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.              Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs žentas.

PrieÅ¡ įvykį buvo dar vienas incidentas - kaltinamasis iÅ¡metė dukters rÅ«bus, liepė iÅ¡eiti lauk. Dukra grįžo į jos namus, bet nenorėjo kalbėti apie tai, kas įvyko. Po to žentas paskambino jos dukrai, norėjo susitikti su vaiku. Jie susitiko. Kai dukra atvažiavo pasiimti vaiko, jis atėmė iÅ¡ dukros nuo buto raktus. BÅ«nant jos namuose, dukrai reikėjo daiktų, tada dukra su kaltinamuoju susiskambino, susitarė, kad atvažiuos pasiimti daiktų. Kai jos atvažiavo, M. Ž. griebė vaikÄ , pradėjo kolioti V.

Ž.. Vaikas sėdėjo automobilio gale, M. Ž. pasigrobė vaikÄ , pasakė, kad jos dukra bÅ«na su bernais. Jos atėjo į butÄ su maiÅ¡ais, tada M. Ž. pradėjo vaikÄ tampyti, koliojosi, keikėsi, spyrė jos dukrai į kojÄ ir norėjo pabėgti su vaiku, tačiau jos M. Ž. sulaikė tarpduryje, norėjo paimti vaikÄ . Matė, kaip M. Ž. jos dukrai trenkė ir stÅ«mė kumščiu į krÅ«tinę ir V. Ž. nukrito. SmÅ«gis buvo vienas. Nuo griuvimo V. Ž. susitrenkė nugarÄ . Dukra bandė iÅ¡plėšti vaikÄ .

Vaikas drebėjo, verkė. TriukÅ¡mÄ girdėjo ir kaimynė.              Liudytoja M. P. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamÄ jį, tiek nukentėjusiÄ jÄ . Pora nusipirko butÄ prieÅ¡ du metus. Jų namas yra prie pat mokyklos ir mokiniai po pamokų ateina į jų laiptinę parÅ«kyti, todėl ji nuolat juos vaiko. TÄ dienÄ eilinį kartÄ išėjo iÅ¡ buto, pažiÅ«rėti, ar nėra tų mokinių. Atidariusi duris, laiptinėje pamatė jaunÄ kaimynę ir jos mamÄ , kuri rankoje laikė telefonÄ ir sakė, kad kviečia policijÄ .

Moteris sakė „Kiek jis gali prikaiÅ¡ioti, kad dukra eina su kavalieriais“, sakė, kad jis durnius. Ji ir jaunieji kaimynai gyvena pirmame namo aukÅ¡te. Abi moterys stovėjo Å¡alia, todėl ji pasakė, kad už niekÄ policijos niekas nekviečia. SiÅ«lė joms susėsti, ramiai pasikalbėti. Bet moterys nereagavo. Jaunoji kaimynė tylėjo, nieko nesakė. Ji nematė, kad kaimynė bÅ«tų iÅ¡sidarkiusi ar sumuÅ¡ta. Kaimynas tuo metu vaikščiojo kieme ir kalbėjo telefonu. Vaikutis tuo metu buvo kaimynės rankose, norėjo pas tėtį, bet jaunoji kaimynė neleido jam eiti pas tėtį.

Du metus buvo graži Å¡eima, netriukÅ¡mavo, ji su kita kaimyne jais džiaugėsi, priekaiÅ¡tų jiems neturėjo. PrieÅ¡ tai nebuvo jokio triukÅ¡mo. Ä® koridorių ji išėjo rÅ«korių patikrinti, o ne dėl triukÅ¡mo. KaimynÄ dažnai matydavo su vaikeliu. Kai nebeliko tos jaunos kaimynės, du mėnesius ji neleido kaimynui matytis su vaiku. Kaimynas buvo labai laimingas, kai jam buvo vėl leista pasimatyti su vaikučiu.              Liudytojas K. S. parodė, kad yra policijos pareigÅ«nas. 2013-05-10 galėjo bÅ«ti įvykis.

Buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje Baltijos pr. KaltinamÄ jį pamena, jis jį sulaikė ir pristatė į 2-ajį policijos komisariatÄ . Bute nebuvo, tik sulaikė asmenį ir buvo su juo tarnybiniame automobilyje. Nepamena, ar teko bendrauti su nukentėjusiÄ ja. Jo kolega užėjęs į vietÄ pildė dokumentus.             Liudytojas R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2013-05-10 apie 11.25 val., patruliuojant kartu su K. S., iÅ¡ Klaipėdos AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad bute, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas.

Atvykus nurodytu adresu, vyriÅ¡kį – M. Ž. rado lauke, buvo matyti, jog jis susierzinęs. Jei gerai prisimena, laiptinėje buvo minėto vyriÅ¡kio žmona – V. Ž. su mažamečiu sÅ«numi ir jos mama. V. Ž. nurodė, kad sutuoktinis prieÅ¡ jÄ smurtavo, ji parodė mėlynę ant deÅ¡inės kojos bei matėsi paraudimas ant krÅ«tinės, ar dar moteris skundėsi, jog kur nors skauda ar yra sužalota, neprisimena. V. Ž. buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, vaikas taip pat iÅ¡sigandęs, verkė.

Ar V. Ž. mama kuo nors skundėsi, neprisimena. V. Ž. nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai sutuoktinis prieÅ¡ jÄ smurtauja, vadina necenzÅ«riniais žodžiais, grasina, tačiau ankščiau į policijÄ nesikreipė. Kiek prisimena, nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas įvyko dėl to, jog sutuoktinis jÄ kaltina neiÅ¡tikimybe. Kadangi buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto, V. Ž. pristatė į Klaipėdos m. antrojo policijos komisariato budėtojų dalį. Prie jų M. Ž. nukentėjusiajai lyg ir nieko nebesakė, kaltinamÄ jį įsodino į tarnybinį automobilį, atskyrė nuo nukentėjusiosios.

Pastaroji nuėjusi į jų bendrÄ butÄ pasiėmė savo daiktus. Kiek prisimena, V. Ž. skundėsi, kad sutuoktinis smurtavo tik prieÅ¡ jÄ , dėl smurtavimo prieÅ¡ vaikÄ , niekas nieko nesakė (b. l. 20-21).             2013-05-10 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Baltijos pr. 47-26, Klaipėda. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ant krÅ«tinės matėsi paraudimas. Aplinka, kurioje gyvenama tvarkinga, moteris blaivi (b. l. 1-5).             2013-05-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 944/13 (03) V.

Ž. konstatuoti Å¡ie sužalojimai: poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimo deÅ¡inio dilbio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies srityje, linijinis odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame priekiniame pavirÅ¡iuje. Nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ ( b. l. 9).             IÅ¡ asmens blaivumo patikrinimo pažymos matyti, kad M. Ž. nustatytas 0,37 ‰ promilės girtumas (b. l. 24).             IÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M.

Ž. nežymiai sutrikdė V. Ž. sveikatÄ . Nors M. Ž. dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog grumtynių dėl vaiko metu galėjo sužaloti V. Ž.. Tai, kad M. Ž. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti sužalojimai – poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu deÅ¡inio dilbio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, linijinis odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame priekiniame pavirÅ¡iuje (b. l. 9) - atitinka V.

Ž. nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas taip pat parodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ matė paraudimÄ ant V. Ž. krÅ«tinės (b. l. 135). Taigi teismas, vertindamas tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos E. M. parodymus, neturi pagrindo abejoti, kad grumtynių metu M. Ž. pastÅ«mė V. Ž., todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nors M. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad konflikto metu spyrė nukentėjusiajai į kojÄ , tačiau byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis bÅ«tų padaręs šį sužalojimÄ .

Teismas negali besÄ lygiÅ¡kai remtis vien nukentėjusiosios ir liudytojos E. M. parodymais, nes tarp jų ir kaltinamojo santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Be to, tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotas sužalojimas - kraujosruva blauzdikaulio priekinėje dalyje (b. l.

2) neatitinka specialisto iÅ¡vadoje konstatuoto sužalojimo - kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies srityje (b. l. 9). Atsižvelgdamas į nurodytÄ aplinkybę, teismas negali konstatuoti, kad poodinė kraujosruva V. Ž. deÅ¡inės Å¡launies srityje atsirado dėl kaltinamojo M. Ž. neteisėtų veiksmų, ir todėl Å¡i kaltinimo dalis Å¡alintina.              Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 24), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad girtumas labai nežymus, o byloje nėra duomenų, kad toks apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis bÅ«tų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Å i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.              Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.             Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta netiesiogine tyčia, t.y. M. Ž. veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti į V. Ž. sveikatos sužalojimÄ , tačiau grumiantis su nukentėjusiÄ ja dėl vaiko, kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba, UAB „Mars“. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje M. Ž. apibÅ«dinamas kaip darbÅ¡tus, stropus, pareigingas darbuotojas, lengvai bendraujantis su kolegomis, greitai įsisavinantis naujoves. Už 2012 m. M. Ž. buvo skirtas įvertinimas „Pranoksta lÅ«kesčius“ (b. l. 44).             Įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, nustatant minimalų terminÄ , per kurį kaltinamasis įpareigotinas bÅ«ti namuose nuo 23-6 val. ir dalyvauti smurtinį elegsį keičiančiose programose.

             Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai reigstruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintinos.             Nukentėjusioji V. Ž. pareiÅ¡kė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama atlyginti 3 000 Lt neturtinę žalÄ bei 800 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidas. Neturtinės žalos dydį ji grindžia tuo, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjo moraliÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai, vaikui buvo sukelta daug skausmo.

             Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. V. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyveno kitokius nepatogumus. Tai patvirtina ir BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro pažyma (b. l. 132). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas ir jokių rimtesnių padarinių jis nesukėlė.

Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad konfliktas buvo abipusis. Be to, teismo vertinimu, kaltinamÄ jį pripažinus kaltu ir paskyrus jam bausmę, bausmės tikslai - nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bus pasiekti ir, teismo nuomone, pakankamai griežtai bus įvertintas kaltinamojo nusikalstamas elgesys, kaip atpildas nukentėjusiajam asmeniui už padarytÄ skriaudÄ . Taigi įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad praÅ¡omi priteisti 3 000 litų neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelė suma ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iÅ¡ M.

Ž. priteistini 300 litų neturtinės žalos atlyginimui.              Nukentėjusiosios V. Ž. pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už advokato atstovavimo paslaugas pagrįstas, pripažintinas proceso išlaidomis, todėl tenkintinas priteisiant iš M. Ž. 800 Lt V. Ž. naudai.              Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str., n u s p r e n d ė:              M.

Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį terminÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.             KardomÄ sias priemones - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

             Nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. Ž. naudai 300 litų neturtinei žalai bei 800 Lt advokato atstovavimo paslaugoms atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                        Violeta BalčiÅ«nienė