2018-05-23 Nr. AB-10229-3-62-3-00027-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1584-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00027-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 20 d. buvo kalinamas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, o gyvenamosiose patalpose esantys baldai dar labiau sumažino gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas nurodė, kad dušo, virtuvėlės, sanitarinių mazgų, džiovyklos, valgyklos patalpos nebuvo pritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, buvo per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl to buvo sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, džiovinti drabužius. Pareiškėjo teigimu, dėl amžiaus jam būdavo sunku užlipti į antrą lovos aukštą. Pažymėjo, kad pataisos namuose tiekiamas nepilnavertis, nekokybiškas maistas. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas su žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) infekuotais ir vėžiu sergančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, t. y. didelės drėgmės, susirgo tuberkulioze. Dėl laikymo nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis, pareiškėjo vertinimu, jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. buvo paskirtas į 14 būrio 1 miegamąjį (bendrabučio tipo), kuris yra 33,78 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų. Atsakovo atstovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys nelydimi pareigūno laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Taip pat yra įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina prasminga veikla. Nuteistieji įtraukiami į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN Sveikatos priežiūros specialistą nesikreipė. Alytaus PN teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais teiginiais. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 49 paras atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam teko 3,07 kv. m ploto, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktą, pagal kurį bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.

7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde tik nurodė, jo manymu, atsakovo atstovo padarytus pažeidimus, t. y. per mažas įrengtas valgyklos, džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų nepakankamą skaičių, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad per mažos valgyklos, džiovyklos patalpos, nepakankamas sanitarinių mazgų, dušų bei pagalbinių patalpų skaičius pažeidė jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų aplinkybių ir jam padarytos neturtinės žalos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

8. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Alytaus PN periodiškai buvo atliekami gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Tyrimų metu nustatomas pagaminto maisto maistingumas ir energinė vertė. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, dėl to teismas šiuos teiginius laikė nepagrįstais.

9. Nors pareiškėjas pažymėjo, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, o senam žmogui užlipti į lovą, kuri yra antrame aukšte, sudėtinga, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad tai jam sukėlė realius nepatogumus.

10. Teismas pažymėjo, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo išvadai, jog dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, jog Alytaus PN patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu jokių higienos normos pažeidimų Alytaus PN nenustatyta. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis susirgo tuberkulioze. Todėl teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN kalinimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų ir dėl to jis susirgo tuberkulioze.

12. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu 49 paras bendrabučio tipo patalpose pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Todėl teismas pripažino, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam tinkamomis sąlygomis.

13. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose trūko tik 0,03 kv. m ploto, teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kūrybine ar panašia veikla kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo išreikalauti papildomus įrodymus.

15. Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Nurodo, kad Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis apie kalintų asmenų bendrabučio tipo patalpose skaičių, bendrabučio tipo patalpų plotą (įskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, nors tai yra visiškai atskira patalpa). Pareiškėjo teigimu, naktimis buvo atliekama kalinamų asmenų bendrabučio tipo patalpose apskaita, tai trukdė jam miegoti. Dėl patirtų sveikatos sutrikimų pareiškėjas teigia, kad buvo kreipęsis į medikus. Pareiškėjas pabrėžė, kad kalinimo metu jis kreipdavosi su skundais į Alytaus PN administracija, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama.

16. Atsakovo atstovas Alytaus pataiso namai atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Alytaus PN nuomone, pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija jo patirtai žalai kompensuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, bendrabučio tipo patalpose, nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 20 d.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas prašo išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau nenurodo, kokius būtent konkrečius įrodymus prašo išreikalauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų bylą teisingai išnagrinėti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktų duomenų teisingumu apie patalpos, kurioje pareiškėja buvo kalinamas, plotą jose kalėjusių asmenų ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis netenkina.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.

27. Įvertinusi byloje esančius duomenis (b. l. 9–14, 16–38) apie bendrabučio tipo patalpos (1 būrio 14 miegamojo), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, plotą (33,78 kv. m) ir joje kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių (10 asmenų) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2016 m. spalio 31 d., ir miegamųjų vietų skaičių (11 miegamųjų vietų, o kalintų asmenų skaičiaus iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti) laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 111.1 punktą Alytaus PN buvo laikomas 50 parų, o ne 49 paras, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjui Taisyklių 111.1 punkto pažeidimo metu teko 3,07 kv. m bendrabučio tipo patalpos ploto.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (t. y., kad su skundais kreipdavosi į Alytaus PN administraciją ir į juos nebuvo reaguojama; naktimis Alytaus PN pareigūnai surašinėdavo kalinčius asmenis, dėl to darydavo duris ir pareiškėjui trukdydavo miegoti).

29. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą.

30. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių nenagrinėja.

31. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus PN nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus, t. y. bendrabučio tipo patalpoje 50 parų pareiškėją kalino per mažo ploto sąlygomis ir tokiu būdu pažeidė Taisyklių 11.11 punktą. Todėl Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

33. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (buvo kalinimas per mažo ploto sąlygomis), trukmę (50 parų) ir mastą (trūko 0,03 kv. m bendrabučio tipo patalpos ploto), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui būtent dėl šio pažeidimo būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos sutrikimai), pažymėdama, kad pareiškėjas, kalėdamas Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę, pagal savo poreikius galėjo užsiimti leistina veikla, jam būti gyvenamojoje patalpoje buvo privaloma tik pagal darbotvarkę skirtu miegui metu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad jam būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose buvo pažeista.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pripažinęs, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, bet nepriteisęs neturtinęs žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė