2020-01-15 Nr. DBT-2-2-68-3-37364-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-2/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37364-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centras, S. M., dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Sostinės investicijos“ teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovų solidariai 23 820 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad priklausomybę (duomenys neskelbtini) vartojimui turintis ir į (duomenys neskelbtini) įskaitą įrašytas S. M. 2016 m. gruodžio 12 d. atvykęs į valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centras Vilniaus filialą, pateikė vienintelį ir tik savo paties pasirašytą netikrą dokumentą – 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame S. M. buvo įrašytas kaip vienintelis UAB „Sostinės investicijos" akcininkas, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. E. U. yra atleidžiamas iš UAB „Sostinės investicijos" direktoriaus pareigų, ir nuo šios datos nauju įmonės direktoriumi atsakovas skiria patį save. Tuo pačiu buvo pateiktos atitinkamos Juridinių asmenų registro formos. Juridinių asmenų registras, remdamasis tik šiuo 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ Vienintelio akcininko sprendimu, jau 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą atsakovą S. M. įregistruoti UAB „Sostinės investicijos" vieninteliu akcininku ir direktoriumi, parengė elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) ir tą pačią dieną prieigos kodą išsiuntė šio atsakovo nurodytu telefonu trumpąją žinute ir el. paštu. Tapęs ieškovo vadovu, S. M. iš banko sąskaitų pasisavino 23 820 Eur bendrovės lėšų.

Ieškovė nurodo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-306-643/2019) nustatyti akivaizdūs Juridinių asmenų registro tvarkytojo neteisėti veiksmai: netinkamai atlikus savo pareigas, kuriais, iš esmės asocialiam ir priklausomam nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M. pateikus vienintelį ir tik jo paties pasirašytą dokumentą, ir nepatikrinus bei neišanalizavus jo teikiamų duomenų tikrumo, negavus visų reikiamų ir papildomų duomenų, ir, galų gale, neatlikus jokių, net ir elementarių veiksmų, kad įsitikintų tokį prašymą pateikiančio asmens veiksmų legalumu, 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu įregistravus šį asmenį vieninteliu įmonės akcininku ir savininku, S. M. buvo suteiktos neribotos galimybės disponuoti UAB „Sostinės investicijos“ priklausančiu turtu.

Taigi, kaip nurodo ieškovė, dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų atsakovui S. M. atsirado galimybė užgrobti ieškovės pinigines lėšas, todėl žalą atsakovai turi atlyginti solidariai, kaip padarytą esant objektyviojo bendrininkavimo atvejui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant nustatyti ginčo rūšinį teismingumą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pareikštu ieškiniu ieškovė kelia ginčą dėl žalos atlyginimo, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2016 m. gruodžio 15 d. priėmus sprendimą atsakovą S. M. įregistruoti UAB „Sostinės investicijos" vieninteliu akcininku ir direktoriumi, dėl ko pastarasis įgijo galimybę iš banko sąskaitų pasisavinti minėtos bendrovės lėšas.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas teisės aktais pavestą funkciją, susijusią su juridinių asmenų registravimu, atitinkamų duomenų juridinių asmenų registre įrašymu, keitimu ir pan., vykdo viešojo administravimo veiklą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalys).

Juridinių asmenų registro nuostatuose (viešosios teisės akte), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami, siekiant padaryti (pakeisti) atitinkamus įrašus Juridinių asmenų registre, taigi, ir tuo atveju, kai siekiama įregistruoti (pakeisti) bendrovės vienintelį akcininką ir direktorių; kokia tvarka dokumentai turi būti patikrinami, bei kokiais atvejais gali būti atsisakoma duomenis (jų pakeitimus) įrašyti Juridinių asmenų registre. Atitinkamos nuostatos, susijusios su registro tvarkytojo pareigomis bei atsakomybe, taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. v-110 (šiuo metu galioja redakcija, patvirtinta VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E)).

Ginčas dėl aptariamo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo (pakeistų duomenų įregistravimo) neteisėtumo yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-306-640/2019); minėtas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas yra panaikintas.

Keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo patenka į CK 6.271 straipsnyje apibrėžtų ginčų kategoriją ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2016).

Nors pagal pareikštą ieškinį atsakovu taip pat yra patrauktas ir fizinis asmuo, o žalą prašoma priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, tai nekeičia bylos rūšinio teismingumo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centras, S. M., dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys