c09f57d1-e93f-4e35-b140-9f627083ef0f · Klaipėdos apygardos teismas

?Test Word Document                                                                       Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-228-795/2022 Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00003-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10 (S)   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2022 m. lapkričio 22 d. Klaipėda  Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G.

A. apeliacinį skundÄ Â dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo panaikinimo,  n u s t a t ė :  I.                      Bylos esmė  1. (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) arba Institucija) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 3 750 Eur dydžio baudÄ , dėl to, kad 2021 m. lapkričio 17 d., apie 13.30 val., UAB „S.“ (toliau – ir Ä®monė) (duomenys neskelbtini) R.

P., eidamas savo pareigas ir bÅ«damas atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi Ä®monės darbuotojai bÅ«tų pasitikrinę sveikatÄ dėl COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sÄ raÅ¡o. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatyta tvarka.

Ä®monės darbuotojai: (duomenys neskelbtini) R. P., (duomenys neskelbtini) A. P., (duomenys neskelbtini) L. P., (duomenys neskelbtini) V. D., (duomenys neskelbtini) L. S., (duomenys neskelbtini) L. B., (duomenys neskelbtini) A. B., (duomenys neskelbtini) E. B. ir G. S. nebuvo įtraukti į darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , kurie privalo periodiÅ¡kai tikrintis sveikatÄ dėl COVID-19 ligos. Nesant duomenų, kad nurodyti Ä®monės darbuotojai neserga COVID-19 liga, buvo sukelta rizika iÅ¡plisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) Ä®monės darbuotojų tarpe bei rizika užkrėsti koronaviruso infekcija Ä®monės klientus (interesantus).

R. P. neužtikrino periodinių profilaktinių tyrimų proceso, siekiant užtikrinti tinkamÄ tyrimų periodiÅ¡kumÄ , ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19“ ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ 7 punkto reikalavimÄ .

2. R. P. įgaliota atstovė (duomenys neskelbtini) L. D. apylinkės teismui pateikė skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė šį nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ R. P. nutraukti. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu R. P. atstovės skundas tenkintas, (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir R.

P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, R. P. iÅ¡ valstybės priteista 1 563,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Nutarime konstatuota, jog sukėlimas pavojaus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiÅ¡kas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalykÄ ir negali bÅ«ti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktÄ Å¡io straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai.

Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės. Buvo nustatyta, jog institucijos teoriniai argumentai dėl galimo darbuotojų kontakto nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti R. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visos abejonės bei neaiškumai aiškintini jo naudai.

 II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai  3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1.

Nutarimu patvirtintos Sveikatos tikrinimosi tvarkos 4 punkte nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieÅ¡ pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklÄ ir (ar) atnaujindami veiklÄ po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, o 5 punkte nustatyta, kad darbuotojų sÄ raÅ¡us sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sÄ raÅ¡uose nurodytus darbuotojus apie pareigÄ atlikti sveikatos patikrinimÄ .

Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbdaviui nėra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sÄ raÅ¡Ä , o kuriuos ne, t. y. visi darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, privalo bÅ«ti įtraukti į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä . Byloje yra duomenys (darbuotojų pareigybių apraÅ¡ai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, lokalÅ«s Ä®monės dokumentai), kad (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, turi tiesioginį kontaktÄ veiklos vykdymo vietoje su kitais darbuotojais: budintis mechanikas atlieka vairuotojų testavimÄ alkotesteriu, iÅ¡duoda autobusų vairuotojams kasos aparatus, juos priima; ekonomistas priima ir saugo pinigines lėšas ir vertybinius popierius; pagalbinis darbininkas atlieka valytojo darbÄ administraciniame pastate ir dirbtuvių pagalbinėse patalpose, iÅ¡valo buitines patalpas ir iÅ¡neÅ¡a Å¡iukÅ¡les iÅ¡ tarnybinių patalpų, koridorių, keleivių laukimo salės, teritorijos, vyrių ir moterų tualetų.

Taip pat darbuotojai turi tiesioginį kontaktÄ , bÅ«dami ar susitikdami bendrose Ä®monės patalpose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad darbuotojai dirbo dienos metu, iÅ¡skyrus, budinčius mechanikus, kurie dirbo ir nakties metu. 3.2. Ä®monės sÄ lygų (darbuotojai dirba po vienÄ kabinetuose, ribojamas darbuotojų skaičius bendrose patalpose, laikomasi reikalaujamų atstumų, vienam darbuotojui užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas) įtvirtinimas lokaliuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose patvirtina faktÄ dėl Ä®monės darbuotojų galimo tarpusavio kontakto ir kontakto su kitais asmenimis, atliekant jiems priskirtas darbo funkcijas. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyti darbuotojai dirbo nuotoliniu bÅ«du, taip iÅ¡vengdami kontakto su kitais asmenimis, kaip teigia Ä®monės (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pateiktų Ä®monės darbo laiko apskaitos žiniaraščių darytina iÅ¡vada, jog 2021 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti Ä®monės darbuotojai nedirbo nuotoliniu bÅ«du, taip sudarydami sÄ lygas tiesioginiam kontaktui. BÅ«tent Ä®monės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra įrodymai, kuriais galima grįsti darbuotojų faktinį buvimÄ darbo vietoje. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad, vertinant profesinę rizikÄ darbo vietose, darbo sÄ lygų įmonėje atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, darbdaviui nėra numatytÄ diskrecijos teisė nevykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtų sprendimų ir kitų teisės aktų, nukreiptų COVID-19 ligos valdymui ir prevencijai.

Darbdaviui nėra palikta teisė nuspręsti, kurie darbuotojai periodiÅ¡kai privalo tikrintis sveikatÄ , o kurie ne, kai Å¡ie darbuotojai, atlikdami darbo funkcijas ar bÅ«dami veiklos vykdymo vietoje, turi tiesioginį kontaktÄ su kitais asmenimis. 3.3. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad teisės aktuose nėra sÄ vokos „artimas kontaktas“ iÅ¡aiÅ¡kinimo, taip pat nėra nustatytos sÄ lygos, jog, laikantis 2 metrų atstumo ir (ar) esant trumpesniam kaip 15 minučių kontaktui, neprivaloma periodiÅ¡kai tikrintis sveikatÄ dėl COVID-19 ligos, be to, kitoks teisės akto aiÅ¡kinimas susiaurintų teisės akto galiojimo ribas.

Neturinčiu tiesioginio kontakto su kitais asmenimis darbuotojas bÅ«tų laikomas tik tuo atveju, jeigu patenka į savo darbo vietÄ , nesinaudodamas bendromis su kitais asmenimis patalpomis, ir darbo vietoje neturi net teorinės galimybės kontaktuoti su kitais asmenimis (sÄ voka „kiti asmenys“ apima bet kokius asmenis – tiek bendradarbius, tiek interesantus ar lankytojus). R. P. minimos rekomendacijos dėl atstumų laikymosi ir apsaugos priemonių dėvėjimo nepaneigia ir nepanaikina darbdaviui nustatytos pareigos užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – ir Sprendimas) 7 punkto reikalavimų laikymÄ si.

Apeliaciniame skunde pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) svetainėje paskelbtų rekomendacijų data yra 2020 m. spalio 26 d., o tuo metu dar nebuvo patvirtinta darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka, o rekomendacijų paskelbimo metu galiojusioje Sprendimo redakcijoje nebuvo reikalavimo įmonių vadovams koordinuoti periodinių profilaktinių tyrimų procesÄ . 3.4.

Darbdavio pareiga yra veiklÄ vykdyti tokiomis sÄ lygomis ir darbÄ organizuoti taip, kad darbuotojai, neįtraukti į sÄ raÅ¡Ä darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatÄ , jokiomis aplinkybėmis neturėtų tiesioginio kontakto su kitais asmenimis, tame tarpe ir su kitais bendrovės darbuotojais, net jei tas kontaktas bÅ«tų 1 kartÄ per savaitę ar rečiau. (duomenys neskelbtini) vertinimu, sprendžiant, ar buvo laikomasi Nutarimu patvirtintos Sveikatos tikrinimosi tvarkos 4 punkto reikalavimų, turi bÅ«ti vertinamas darbo organizavimas, darbuotojų veiklos vykdymui sudarytos darbo sÄ lygos, o ne nustatinėjamas formalus faktas, ar konkretus darbuotojas tam tikru laiku turėjo kontaktÄ su kitu asmeniu.

Ä®monės vadovas veiklÄ Ä¯monėje organizuoja, leisdamas lokalius teisės aktus, kuriuose nustato darbo organizavimo veiklos vykdymo reikalavimus. Byloje esantys dokumentai (Darbo tvarkos taisyklės Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrovės veiklos organizavimo ekstremaliosios situacijos laikotarpiu“, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) įrodo administracinio nusižengimo faktÄ , t. y.

įrodo, jog darbuotojai kontaktų iÅ¡vengti negalėjo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, (duomenys neskelbtini) atstovė apeliaciniame skunde padarė iÅ¡vadÄ , kad Ä®monės darbo sÄ lygų įtvirtinimas lokaliuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose patvirtina Ä®monės darbuotojų tarpusavio kontakto, atliekant priskirtas darbo funkcijas, faktÄ .

4. R. P. atstovas (duomenys neskelbtini) V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinį skundÄ atmesti, o Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . 2022 m. spalio 26 d. pateiktas praÅ¡ymas priteisti R. P. 677,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1.

R. P. negali kilti jokia administracinė atsakomybė, nes jo kaltė yra grindžiama tik prielaidomis, o konkretūs faktiniai atvejai, t. y. UAB „S.“ darbuotojų tiesioginis kontaktavimas tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis, atliekant darbo funkcijas, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, o ne faktinė darbo funkcijų atlikimo vieta, todėl šis įrodymas niekaip nepatvirtina nei darbuotojų faktinio buvimo darbo vietoje, nei tiesioginio jų kontakto.

Ä®monės (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis galimo tarpusavio kontakto ir kontakto su kitais asmenimis buvimÄ , nėra pakankamas įrodymas, norint konstatuoti, jog toks kontaktas buvo, nes bylos medžiagoje nėra užfiksuotas joks konkretus faktinis kontakto atvejis. Net ir esant teorinei galimybei dėl tiesioginio kontakto, bet nesant užfiksuotam konkrečiam atvejui, negali kilti jokia atsakomybė. Be to, atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad 2 aukÅ¡to bendra erdvė (koridorius) yra matoma iÅ¡ kiekvieno kabineto per stiklines kabinetų pertvaras, todėl darbuotojams nekilo jokių kliūčių laikytis visų saugumo reikalavimų ir iÅ¡vengti tiesioginio kontakto (patenkant į tualetÄ ar iÅ¡einant iÅ¡ savo kabinetų).

Taigi byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad darbuotojai apskritai buvo bendrose patalpose. 4.2. Atsiliepime pažymėta ir tai, kad 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nenustatė, kad darbuotojai, kurie nebuvo įtraukti į nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , kurie turi periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, turi ar bÅ«tų turėję tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, ar kitokių minėto įsakymo pažeidimų.

Darbdavys R. P. ėmėsi ir atliko visus veiksmus, kad bÅ«tų teisingai ir tinkamai įvertintos pareigybės, kurių darbo pobÅ«dis nereikalauja periodinio sveikatos tikrinimo, atliko darbuotojų profesinės rizikos dėl COVID-19 tiesioginio kontakto darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis įvertinimÄ . Be to, R. P., vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) centro pateiktomis rekomendacijomis, (duomenys neskelbtini) ministerijos rekomendacijomis ir reikalavimais dėl darbuotojų apsaugos nuo COVID-19 ligos, savo vidaus teisės aktais Å¡ias rekomenduojamas priemones pritaikė, užtikrino jų laikymÄ si.

 III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados  5. (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliktinas galioti nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ .

ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo bÅ«ti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimÄ asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. 7. 2022 m. vasario 7 d. nutarimu R. P. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl, iÅ¡tyręs visas svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jį 2022 m. rugsėjo 12 d. pagrįstai panaikino.

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveiktai, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, bÅ«tina ir papildomų dviejų sÄ lygų visuma:

1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms;

2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali bÅ«ti kvalifikuojama.

9. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sÄ raÅ¡us. Å iai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintÄ ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sÄ raÅ¡Ä .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų Å¡ių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Å is požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKÄ®) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sÄ lytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, Å¡ių ligų, įraÅ¡ytų į Å¡io įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä , sukėlėjų neÅ¡iotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKÄ® 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Å¡is požymis gali bÅ«ti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas Å¡ios ligos plitimui suvaldyti.

Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimÄ ar nebuvimÄ konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylÄ nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigÅ«nas). Sprendžiant dėl Å¡io požymio buvimo, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečiÄ situacijÄ , įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingÄ ar ypač pavojingÄ užkrečiamÄ jÄ ligÄ â€“ tos ligos Å¡altinius, sukėlėjų perdavimo žmogui bÅ«dus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamÄ rizikÄ tokiai ligai plisti ir pan.

10. Sukėlimas pavojaus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiÅ¡kas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalykÄ ir negali bÅ«ti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktÄ Å¡io straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali bÅ«ti be turinio apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tina nustatyti, kaip pasireiÅ¡kė pavojaus sukėlimas iÅ¡plisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, kontakto tarp asmenų pobÅ«dis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt. 10.1. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo (toliau – ir Sprendimas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 26 d.) 6 punktÄ profilaktiniai tyrimai atliekami: 6.1. periodiniai – pagal Å¡io sprendimo 3 priede pateiktÄ algoritmÄ : 6.1.1. ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų; 6.1.1.1. privalomai asmenims, nurodytiems Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ 2 punkte (iÅ¡skyrus Sprendimo 4.2. punktÄ ).

Pagal Sprendimo 7 punktÄ Ä¯staigų, įmonių ir organizacijų, turinčių Å¡io sprendimo 6.1 papunktyje nurodytų darbuotojų, vadovai turi koordinuoti jų periodinių profilaktinių tyrimų procesÄ , siekdami užtikrinti tinkamÄ tyrimų periodiÅ¡kumÄ . 10.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuruose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sÄ raÅ¡o, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 13 d.) 2 punktu patvirtintas darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡as (toliau – ir SÄ raÅ¡as).

Pagal SÄ raÅ¡o 2.6 punktÄ darbams ir veikloms, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, priskiriama vieÅ¡ojo transporto ir keleivių vežimo veikla. Minėto Nutarimo 4 punktu patvirtinta darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka (toliau – ir Tvarka). 10.3.

Tvarkos 4 punkte nurodyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieÅ¡ pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklÄ ir (ar) atnaujindami veiklÄ po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad Å¡ios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡us sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sÄ raÅ¡uose nurodytus darbuotojus apie pareigÄ atlikti sveikatos patikrinimÄ . Taigi apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iÅ¡ minėtos Tvarkos 4 punkto formuluotės darytina iÅ¡vada, kad Tvarka nėra taikoma automatiÅ¡kai visiems darbuotojams, o tik turintiems tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis.

Dėl to, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus (duomenys neskelbtini) argumentus, jog darbdavys neturi diskrecijos teisės nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sÄ raÅ¡Ä , o kuriuos ne.

11. IÅ¡ UAB S. 2020 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų darbo sÄ lygų karantino ir (ar) ekstremalios situacijos laikotarpiu“ matyti, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintas UAB S. profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimas (įsakymo 1.1 punktas). Nustatyta, kad ekstremaliomis darbo sÄ lygomis (sÄ lygos, kurioms esant darbuotojai savo veikloje privalo turėti neiÅ¡vengiamÄ kontaktÄ su klientais ir kitais asmenimis) dirba autobusų vairuotojai ir dispečeriai-apskaitininkai (įsakymo 2.1, 2.1.1, 2.1.2 punktai).

Nustatyta, kad lanksčiomis darbo sÄ lygomis (sÄ lygos, kurioms esant darbuotojai savo įprastas funkcijas gali atlikti nekontaktuodami su klientais ir kitais asmenimis, nuotoliniu bÅ«du ar pagal lankstų darbo grafikÄ ) gali dirbti transporto vadybininkas, vyriausiasis buhalteris, ekonomistas ir administratorius (įsakymo 2.2, 2.2.1 punktai). Taip pat nustatyta, kad įprastomis darbo sÄ lygomis, nekontaktuodami su klientais ir kitais asmenimis, dirba inžinierius-mechanikas, budintys mechanikai, autobusų mechanikas, autoelektrikas ir pagalbinis darbininkas (įsakymo 2.3, 2.3.1 punktai) (t. 1, b. l. 90-100). 11.1.

IÅ¡ UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintas UAB „S.“ darbuotojų, turinčių nuolatinį tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ir (ar) veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, kuriems leidžiama dirbti tik pasitikrinus ir periodiÅ¡kai tikrinantis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, pareigybių sÄ raÅ¡as.

Ä® minėtÄ sÄ raÅ¡Ä pateko autobuso vairuotojo, dispečerio-apskaitininko pareigybės, taip pat ir minėtų pareigybių darbuotojus pavaduojantys darbuotojai (t. 1, b. l. 78-79). Taigi iÅ¡ anksčiau aptartų duomenų matyti, kad UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas, atlikus profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡analizavus darbuotojų pareigybes ir įvertinus jų darbo sÄ lygas. IÅ¡ UAB „S.“ profilaktinių periodinių tyrimų organizavimo plano (dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)) matyti, kad minėtas UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas (t. 1, b. l. 71-72). 11.2. (duomenys neskelbtini) R. P. kaltę įrodinėjo UAB „S.“ darbuotojų pareigybių apraÅ¡ymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darydamas iÅ¡vadas, kad byloje minimi darbuotojai, atlikdami savo darbines funkcijas, turėjo tiesioginį kontaktÄ su kitais asmenimis, taip pat, kad turėjo turėti kontaktÄ vieni su kitais, bÅ«dami bendrose įmonės patalpose. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina jokio konkretaus darbuotojų tarpusavio kontakto ar kontakto su kitais asmenimis fakto, taip pat nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad kaltinime minimi darbuotojai dirbo ne nuotoliniu bÅ«du ir buvo Ä®monės bendrose patalpose.

Papildomai pastebėtina, jog R. P. atstovė atsiliepime į nepagrįstus (duomenys neskelbtini) argumentus pateikia motyvuotus paaiÅ¡kinimus. Pavyzdžiui, pagalbinio darbininko tiesioginis kontaktas su kitais darbuotojais yra apskritai neužfiksuotas, juo labiau, kad 2 aukÅ¡to patalpos yra valomos Å¡eÅ¡tadieniais, nes pagalbinė darbuotoja dirba 6 dienų darbo savaitę, tuo tarpu kiekvienÄ dienÄ pagalbiniam darbininkui 15 minučių prieÅ¡ kitų darbuotojų darbo pradžiÄ ir 30 minučių per darbuotojų pietų pertraukÄ iÅ¡ penkių kabinetų iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les ir dezinfekuoti liečiamus pavirÅ¡ius yra pakankamas laiko tarpas, o pirmo aukÅ¡to patalpų ir keleivių laukimo salės valymas su nurodytais darbuotojais ir grėsme užsikrėsti COVID-19 liga neturi nieko bendra, nes minėti asmenys nurodytose patalpose nesilanko.

Atsiliepime taip pat nesutinkama, jog R. P. į savo kabinetÄ patekdavo tik per (duomenys neskelbtini) kabinetÄ , nes jis patekimÄ Ä¯ savo kabinetÄ su (duomenys neskelbtini) visada derindavo telefonu, todėl tiesioginio kontakto iÅ¡vengdavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ie R. P. atstovės paaiÅ¡kinimai bylos medžiagoje objektyviai užfiksuotais duomenimis nėra paneigti. Papildomai pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nenustatė, kad darbuotojai, kurie nebuvo įtraukti į darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , kurie turi periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, turi ar bÅ«tų turėję tiesioginį kontaktÄ su kitais asmenimis darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje.

12. Asmuo negali bÅ«ti nubaustas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog (duomenys neskelbtini) teoriniai argumentai dėl galimo darbuotojų tarpusavio ar su kitais asmenimis kontakto nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais vadovautis, sprendžiant dėl asmens kaltės. Teorinė administracinio nusižengimo padarymo galimybė pati savaime niekaip negali įrodyti buvus veiksmus ar neveikimÄ , kurie sudarytų administracinio nusižengimo sudėties objektyviÄ jÄ pusę. 12.1.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. 12.2.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai.

Be to, kaip buvo minėjęs ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę iÅ¡imtinai prielaidomis ir spėjimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nagrinėjamu atveju bÅ«tent Institucija be abejonių neįrodė, kad kaltinime nurodyti asmenys turėjo tiesioginį kontaktÄ vieni su kitais ar su paÅ¡aliniais asmenimis darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje.

13. Darbdavys R. P. ėmėsi ir atliko visus veiksmus, kad bÅ«tų teisingai ir tinkamai įvertintos pareigybės, kurių darbo pobÅ«dis nereikalauja periodinio sveikatos tikrinimo, atliko darbuotojų profesinės rizikos dėl COVID-19 tiesioginio kontakto darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis įvertinimÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti R.

P. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl visos abejonės ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini R. P. naudai. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. naikinti ar pakeisti teismo nutarimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

14. Apylinkės teismas iÅ¡ valstybės R. P. priteisė 1 563,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Kadangi apeliaciniame skunde dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jų dydžio klausimas nekeliamas, apygardos teismas dėl to plačiau nepasisako. Vis dėlto bÅ«tina įvertinti praÅ¡ymÄ papildomai R. P. priteisti 677,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme. 14.1. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja ANK 666 straipsnis.

Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal Å¡io kodekso 591 straipsnio 1 punktÄ , Å¡io asmens iÅ¡laidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iÅ¡ valstybės, savivaldybės arba iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų neiÅ¡laikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę (duomenys neskelbtini) pagalbÄ , atsižvelgiama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , teisinės pagalbos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. 14.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) (TAR, 2022 m. balandžio 29 d., Nr. 2022-08998; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.).

IÅ¡laidos už (duomenys neskelbtini), kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktÄ (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindas yra (duomenys neskelbtini) departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).

Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikÅ¡ti praÅ¡ymas, paaiÅ¡kinimai ar kt., parengimÄ â€“ 0,4 (12.6 papunktis). 14.3. Kartu su praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas R. P. atstovas (duomenys neskelbtini) V. A. pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „S.“ 2022 m. spalio 25 d. sumokėjo 677,60 Eur.

PraÅ¡yme nurodyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015 buvo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kai už Å¡aliai suteiktÄ (duomenys neskelbtini) teisinę pagalbÄ atsiskaito kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, kai tokias iÅ¡laidas apmoka ne Å¡alis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, Å¡ios iÅ¡laidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitÄ , veikia pats“ (lot.

– qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis kaip pačių atstovaujamųjų iÅ¡laidos. Å ios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios iÅ¡laidos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, Å¡iam neprieÅ¡taraujant, įvykdžiusių kitų asmenų, nors ir nedalyvaujančių byloje, iÅ¡laidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis. 14.4. Nutartis Å¡ioje byloje priimama ketvirtÄ metų ketvirtį, todėl iÅ¡laidų už (duomenys neskelbtini) suteiktas teisines paslaugas skaičiavimui yra taikomas antro metų ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių) – 1 780,5 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaičiuojamas taip: atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas – 712,20 Eur (1 780,5 x 0,4), todėl matyti, kad (duomenys neskelbtini) sumokėta 677,60 Eur suma, skirta atlyginti už suteiktas paslaugas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio pagal Rekomendacijas. Taigi Å¡i bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ valstybės.  Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :

 palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinio skundo netenkinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalimi, R. P. priteisti iÅ¡ valstybės 677,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Nutartis neskundžiama.

  Teisėja                                                                              Kristina Kakurinė