2024-03-27 Nr. AB-5013-3-61-3-09058-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1271-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09058-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS”, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas ) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180039 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 8 d. dirba Lietuvoje, jam laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 1 d. išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė, trečiasis asmuo) pagrindu, tačiau skundžiamu Sprendimu Departamentas atsisakė tokį leidimą išduoti.

2.2. Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos.

2.3. Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kadangi nuo Bendrovės, kurioje pareiškėjas dirba, įsteigimo, jos vykdoma veikla nepakito, nesikeitė ir Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Departamentas kitiems Bendrovės darbuotojams išdavė leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, todėl staiga pakitusi Departamento pozicija nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus.

2.4. Departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi Europos Bendrijos licencijų kroviniams vežti (toliau – ir EBKR licencija) kopijų, ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Be to, Departamentui teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.

2.5. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo ne Departamentas, bet Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policija, todėl šių institucijų pareigūnai gali tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar šioms transporto priemonėms yra priskirtos Bendrijos veiklos licencijos. Be to, Departamentas viršijo savo kompetenciją, Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių, kadangi Valstybinė darbo inspekcija jau anksčiau yra pateikusi išvadą, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo požymių.

2.6. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Tuo tarpu Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatymo numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Departamento Sprendime nurodytiems reikalavimams, t. y. Bendrovės tariamu neatitikimu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatoms.

2.7. Bendrovė neturi pareigos turėti daugiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo kitiems Bendrovės darbuotojams metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar, be to, Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų, o vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, jog Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė turi tik 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti.

3.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis Bendrovėje 2023 m. spalio 4 d. dirba 377 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

3.3. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas, todėl būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste, t. y. savo kompetencijos ribose.

3.4. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo nurodytame Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

3.5. Departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, t. y. vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.

3.6. Departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir, siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Departamentas suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi.

3.7. Departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.

3.8. Pareiškėjo nurodytos sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Departamentas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą pritarė pareiškėjo skundo argumentams bei reikalavimams ir prašė skundą tenkinti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“ grupės įmonėms, iš viso Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų (tarp jų ir pareiškėją).

4.2. Nuo pat Bendrovės veiklos pradžios jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs, tačiau, nors dar 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Departamentas ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą.

4.3. Departamentas 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4077) pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti Bendrovės skundą, motyvuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti Sprendimą Nr. 4077 neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutikdama su Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Bendrovė kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. eI2-11752-331/2023).

4.4. Departamentas, Sprendime konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, ji nepakito nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, o vairavimo paslaugos yra teikiamos UAB „IPUKIS“ įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.

4.5. Departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų, ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Be to, Departamentui teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180039 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 628 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HQDS” prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 1 d.; 2023 m. birželio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje; Departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S180039, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

6. Teismas byloje, be kita ko, vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ir pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams, o sistemiškai vertinant paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.

7. Teismas pabrėžė, kad nors Departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo, tačiau šiuo atveju Departamentas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Atsakovas neišsiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt.

8. Teismas nurodė, kad tik išsiaiškinus aplinkybes, su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar UAB „IPUKIS“) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti. Į bylą pateiktas 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pateiktos buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam neišduodant leidimo laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte. Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, teikė vairavimo paslaugas.

10. Teismas, vertindamas Sprendime nurodytus argumentus, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, pažymėjo, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

11. Teismas konstatavo, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai (Įstatymo 35, 44 str.), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, įvertinimas nėra pateiktas.

12. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d.), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ir Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas.

13. Teismas nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip nekeičiančių sprendime padarytos išvados.

14. Teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 628 Eur ir netenkino trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas Įstatymo nuostatas aiškino selektyviai, nevertindamas Įstatymo visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16.2. Pareiškėją Bendrovėje buvo siekiama įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai leidimas laikinai gyventi panaikintas (neišduotas) tuo pagrindu, kad asmuo neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio.

16.3. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, t. y. užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

16.4. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje, galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

16.6. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

16.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, įvertinimas nėra pateiktas, kadangi išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Migracijos departamento sprendime nurodytų aplinkybių visuma, patvirtinanti, kad Bendrovė negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, taigi pareiškėjas nedirba Bendrovėje pagal darbo sutartį, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

16.8. Aplinkybė, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugas, gali būti vertinama kaip maskuojama laikinojo įdarbinimo veikla. Įstatymas šiuo metu leidžia įmonėms, vykdančioms laikinojo įdarbinimo veiklą, įdarbinti užsieniečius, tačiau įmonės turi atitikti tam tikrus Įstatymo 44 straipsnyje numatytus reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju Bendrovė neteikė prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus.

16.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija, o Migracijos departamentas nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, kadangi būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Aprašo nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį). Akivaizdu, kad dėl leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo ar naikinimo turi spręsti būtent Migracijos departamentas, o ne LTSA ar kita institucija.

16.10. LTSA 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 15B-9362 pateikė informaciją, kad Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją; taigi, įvertinus tai, kad Bendrovė turi 1 krovininę transporto priemonę, susieta su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija, pagal Kelių transporto kodekso nuostatas, Bendrovė gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus, taigi, patvirtino Sprendime nurodytas aplinkybes.

17. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo atsiliepimas iš esmės grindžiamas argumentais, nurodytais skunde pirmosios teismui, papildomai nurodant:

17.1. Atsakovas atsisakė išduoti pareiškėju leidimą laikinai gyventi, tačiau šio atsisakymo negrindė aplinkybėmis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo nuostatų, kurioms esant išduodami leidimai laikinai gyventi, bet teigė, kad Bendrovės veikla neatitinka Kodekse nurodytų reikalavimų, nors Bendrovė neturi jokių nuobaudų dėl netinkamų Kodekso nuostatų laikymosi ir pan.

17.2. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai ir buvo prašyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl Bendrovės vykdomos veiklos, bei viršijo savo kompetenciją.

17.3. Pareiškėjas dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutarties sudarytos su Bendrove pagrindu (t. y. jokiu darbo sutarties pakeitimu nebuvo įvykdyta, išskyrus atlyginimo peržiūrą). Pareiškėjas vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas. Jokios kitos veiklos nei tarptautinių krovinių vežimo veikla pareiškėjas nevykdo.

17.4. Departamento Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde Departamentas negalėjo paaiškinti, kodėl, egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms.

17.5. Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nepakito; Įstatyme nustatytas reglamentavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar; kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo, ir esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos ir teismai, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą, be to, esant analogiškai situacijai atsakovas išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

17.6. Departamento apeliaciniame skunde dėstomos spekuliacijos, kad Bendrovė galimai užsiima laikinojo įdarbinimo veikla, yra nepagrįstos ir paneigtos kompetentingų valstybės institucijų. Departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 23S180039, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d.). Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Migracijos departamentas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, taiko Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitus įstatymus (teisės aktus) tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, išskyrus nustatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios (Įstatymo 1 str. 4 d.).

20. Departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S180039, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėją Bendrovėje buvo siekiama įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai leidimas laikinai gyventi neišduotas tuo pagrindu, kad asmuo neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų.

22. Byloje skundžiame Sprendime Departamentas laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių.

23. Bendrovė byloje pripažįsta, kad nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms.

23.1. Bendrovė byloje pateikia paaiškinimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 2 d.), kad kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o HQDS yra įmonė, kurioje įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės teikta informacija Departamentui.

23.2. Departamentas 2023 m. birželio 16 d. raštu trečiojo asmens prašė pateikti visų UAB „HQDS“ įdarbintų užsieniečių darbo laiko apskaitos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn., nurodant užsieniečio duomenis, taip pat duomenis apie tai, kokiai įmonei kiekvienas užsienietis teikė vairavimo paslaugas, įskaitant duomenis apie paslaugų teikimo vietą, suteiktų paslaugų valandų skaičių. Taip pat prašė pateikti ir UAB „HQDS“ sudarytų vairavimo paslaugų teikimo sutarčių kopijas.

23.3. Vykdydama Departamento prašymą Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą.

24. Nurodytų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylai reikšmingos aplinkybės, jog Bendrovė su pareiškėju yra sudariusi darbo sutartį, pareiškėjas darbo funkcijas pagal ją atlieka trečiosioms šalims (įmonėms), kurios su Bendrove yra sudariusios vairavimo paslaugų teikimo sutartis, yra nustatytos, dėl jų iš esmės ginčo nėra.

25. Ginčui išspręsti yra svarbus vertinimas, ar UAB „HQDS“ sudarytos su pareiškėju darbo sutarties sąlygos, kurių pagrindu pareiškėjas įsipareigojo atlikti ir / ar faktiškai atliko darbo sutartimi numatytas darbo funkcijas, atsižvelgiant į UAB „HQDS“ sudarytas vairavimo paslaugų teikimo sutartis su kitomis IPUKIS įmonių grupės įmonėms, atitinka imperatyvias sąlygas, įtvirtintas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje, leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti. Vertinant šias sąlygas (pagrindus), atsakovas yra saistomas darbo santykius reglamentuojančių teisės normų, inter alia (be kita ko), tų, kurios suponuoja darbo sutarties sudarymo ir tokios sutarties vykdymo ypatumus.

26. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aišku, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).

27. Tačiau darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Taigi darbdavys, dalyvaudamas darbo teisiniuose santykiuose su pareiškėju, bei jų pagrindu susiformuojančiuose civiliniuose vairavimo paslaugų teisiniuose santykiuose su kitomis IPUKIS įmonių grupės įmonėms, turi būti teisėtas paslaugos (aprūpinimo darbuotojais kitiems ūkio subjektams) teikėjas.

28. Ginčijamame administraciniame sprendime atsakovas, siekdamas pagrįsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos, dėl kurios vykdymo jis prisiėmė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, taip pat nurodo, kad atvejais, kuomet darbdavys teikia paslaugą, susijusią su užsieniečio konkrečios darbo funkcijos atlikimu kitai įmonei, darbdavys privalo įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, o leidimas laikinai gyventi tokiais atvejais išduodamas laikinojo įdarbinimo pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atvejais, kuomet darbuotojai paskiriami laikinai dirbti įmonėse darbo naudotojose, joms prižiūrint ir vadovaujant, darbo teisinių santykių reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK), nustato vienintelę darbo sutartinių santykių formą – laikinojo darbo sutartį, pagal kurią darbuotojas (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavys (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitaria, kad laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti (DK 72 str. 1 d.).

Be kita ko, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Šiame kontekste privalu pažymėti ir tai, kad teisinių pagrindų plėsti įdarbinimo, kai darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą savo darbdavio nurodyto asmens naudai ir pastarajam būdamas pavaldus, formas atsižvelgiant į įmonių grupės (atskirų juridinių asmenų) organizacinį modelį pasidalijant veiklos sritis bendram tikslui pasiekti, nėra.

Kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones preambulėje, darbas per laikinojo įdarbinimo įmones tenkina ne tik su lankstumu susijusius įmonių poreikius, bet ir siekia užtikrinti tinkamo lygio laikinųjų darbuotojų apsaugą. Todėl bet kuriuo atveju, šios bylos kontekste, Bendrovė, kaip darbdavys, siekiantis kitiems įmonių grupės nariams teikti vairavimo paslaugas, privalo laikytis DK 72 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, jei užsienietis, dėl kurio pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti, paskiriamas dirbti kitoje įmonėje, šios įmonės atsakingiems asmenims prižiūrint ir vadovaujant.

29. Iš darbo sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir pareiškėjo, sąlygų matyti, kad ja aptarta būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbo funkcija, tačiau iš darbo sutarties sąlygų, o taip pat ir iš byloje esančių trečiojo suinteresuoto asmens ir kitų IPUKIS įmonių grupės įmonių sudarytų vairavimo paslaugų sutarčių sąlygų nėra aišku, kas: Bendrovė ar vairavimo paslaugų užsakovas, nustato privalomas darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kam vairuotojas yra pavaldus, atlikdamas vairuotojo darbą. Teisinę reikšmę turintys faktai taip pat yra susiję su darbo proceso kontrolės aplinkybėmis, kaip antai, kokias darbdavio teises ir pareigas yra perėmusi užsieniečio atliekamo darbo naudotoja (pavyzdžiui, atsakomybę supažindinti su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir kt.). Taigi, nagrinėjamomis aplinkybėmis privalu nustatyti, ar teisiniai santykiai, susiklostę tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir įmonės – užsieniečio atliekamo darbo naudotojos, nepatenka į laikinąjį darbą reglamentuojančių nuostatų taikymo sritį. Šiuo klausimu svarbu pažymėti ir tai, kad darbuotojų atranka, įdarbinimas ir sutarčių sudarymas su jais (pagalbinė veikla, palyginti su transporto paslaugų įmonę apibūdinančia veikla) yra laikinojo įdarbinimo įmonei būdingi darbai. Nors darbuotojų atrankos ir įdarbinimo veikla turi gana didelę reikšmę laikinojo įdarbinimo įmonėms, vienintelis tokių įmonių tikslas – vėliau tokius darbuotojus paskirti laikinai dirbti įmonėse darbo naudotojose (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje C-784/18, Team Power Europe, EU:C:2021:427, 48–49 p.).

30. Jeigu kiti įrodymai patvirtintų, kad vairavimo paslaugų užsakovas nustato darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kad vairuotojas, atlikdamas vairuotojo darbą, yra pavaldus vairavimo paslaugų užsakovui, būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo be teisėto pagrindo veikia kaip laikino įdarbinimo įmonė (DK 72 str. 1 ir 2 d.), o tai suponuotų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam negali būti išduodamas.

31. Šioje byloje atsakovas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kuriomis būtų nustatyti teisinę reikšmę turintys faktai, paminėti šios nutarties 29 ir 30 punktuose.

32. Pažymėtina, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, neturi jokios teisinės reikšmės, jeigu darbo teisinių santykių ir trečiojo suinteresuoto asmens bei kitų verslo subjektų civilinio teisinio pobūdžio sutarčių teisinio vertinimo pagrindu būtų konstatuotas trečiojo suinteresuoto asmens kitiems verslo subjektams teikiamų vairavimo paslaugų panaudojant pareiškėją, kaip darbo sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu šalį, legitimumas. Ir priešingai, jei toks legitimumas nepasitvirtintų, viena Bendrovės EBKR kopija turimai transporto priemonei suponuotų teisę į ne daugiau kaip 5 vairuotojų įdarbinimą, kuriems galėtų būti taikomos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatos. Tačiau šioje byloje nėra įrodinėjama, kad pareiškėjas dirba Bendrovėje vairuodamas jai priklausantį transportą, todėl antroji šiame nutarties punkte nurodoma sąlyga ginčo teisiniams santykiams nėra reikšminga.

33. Šių apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu atsakovo Sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.

34. Atsakovas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus motyvus, turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, perduodama atsakovui pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 4 p.).

35. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti pareiškėjui K. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų nevertinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį – perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 22 d. pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis