2023-07-26 Nr. AB-13723-3-61-3-04528-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-753-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04528-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balta sodyba“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 2D-18894 „Dėl galimai savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį patikrinimą ir nustatyti, ar pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), statyba atitinka teisės aktų reikalavimus.

2. Pareiškėjas nesutiko su Rašte, kuriuo atsakyta į jo 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą, išdėstyta pozicija, kad nėra Pastato savavališkos statybos požymių, ir teigė, jog Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su Žemės sklypu, priklausančiu trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D. (vardas pakoreguotas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis; toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Pastarajame sklype yra Pastatas, kuris įrengtas kaip gyvenamasis namas ir kuriame nuolat gyvena S. D., jos nepilnamečiai vaikai ir sugyventinis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, jo plotas – 0,2 ha. Pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. 592 (toliau – ir SLD), statybos objektas yra ūkininko sodyba, pritaikyta kaimo turizmui.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių Rašte padarytas išvadas, t. y. kad: i) Žemės sklypo ar jame stovinčio Pastato savininkas yra ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste bei kurio ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2008 m. kovo 1 d.) 2 str. 2 d.); ii) Pastatas yra pastatytas ūkininko ir yra dalis ūkio (su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti) (Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 4 d.); iii) Žemės sklypas priklauso ūkininkui ir yra ne mažesnis nei 0,5 ha ploto (Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 1 d.). Tam, kad ginčo statyba galėtų būti pripažinta teisėta, Pastatas taip pat turėtų būti dalis 275,55 kv. m ploto ūkininko sodybos, kurioje gyvenamojo ploto dalis yra tik 21,70 kv. m (vadovaujantis SLD). Pareiškėjas nurodė, kad faktiškai gyvenimui yra naudojamas didesnis nei minėtasis Pastato plotas, o Žemės sklype nėra vykdoma ūkininkavimo, miškininkystės ar kaimo turizmo veikla. Taigi, Pastato, kuris yra naudojamas kaip gyvenamasis pastatas, statyba Žemės sklype yra neteisėta, nesuderinama su šio sklypo paskirtimi.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nepatikrino minėtų aplinkybių. Atsakovas nepatikrino net Pastato statybos projekto. Be to, atsakovas neįvykdė prašymo pateikti visą pareiškėjo pareiškimo tyrimo medžiagą, nes kažkodėl pateikė tik statybos patikrinimo aktą (be priedų). Pareiškėjas manė, kad tai patvirtina atsakovo atlikto patikrinimo išvadų absoliutų deklaratyvumą.

6. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas teigė, kad, nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą, buvo patikrinti duomenys Nekilnojamojo turto registre ir iš jų nustatyta, jog Žemės sklype yra įregistruotas pastatas – ūkininko sodyba (Pastatas), kuriam Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 20 d. išdavė SLD. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, savavališkos statybos požymių nenustatyta; patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2021 m. lapkričio 4 d. statybos patikrinimo akte nagrinėjant skundą (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-00-211104-00030 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris buvo pateiktas pareiškėjui. Atsakovo nuomone, jis, įvertinęs surinktą informaciją, Rašte pagrįstai nurodė, jog Žemės sklype nebuvo nustatyti savavališkos statybos požymiai, o pareiškėjo pareiškimo dalį dėl nuotekų tvarkymo persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

8. Atsakovas apžvelgė su ginču susijusį teisinį reglamentavimą ir teisės principus, be kita ko, principą, įtvirtinantį, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai leidžiama, ir pažymėjo, kad Inspekcijos kompetencijos, teisių ir pareigų ribos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Nagrinėjamu atveju atsakovas, veikdamas jam suteiktos kompetencijos ribose, pagal pareiškėjo prašymą atliko statinio statybos teisėtumo vertinimą, o ne nurodyto asmens atitiktį ūkininkui keliamiems reikalavimams. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Pastato ploto, naudojamo nuolat gyventi, pažymėjo, kad, pagal duomenis Nekilnojamojo turto registre, Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybės administracija.

9. Atsakovas tvirtino, kad Pastatas pradėtas statyti 2006 metais, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 metais, kai Ūkininko ūkio įstatyme dar nebuvo įtvirtinta nuostata dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame statoma ūkininko sodyba, minimalaus ploto – 0,5 ha. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Pastato neatitikimo SLD sąlygoms, akcentavo, kad, kaip buvo nurodyta Rašte, skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai ar statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas prieš daugiau kaip 3 metus (Priežiūros įstatymo 25 str. 4 d. 1 p., Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-194 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 41.11 p.). Šiuo atveju Pastatui statyti buvo išduotas SLD, kuris yra galiojantis, o atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją, nenustatė pažeidimų, dėl kurių Pastato statyba galėtų būti pripažinta savavališka statyba, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. Atsakovas neturėjo ir negalėjo pateikti teismui statybos projekto, kuriam buvo išduotas SLD, pastato kadastrinių matavimų bylos bei geodezinės išpildomosios nuotraukos, nes, atlikus faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų vertinimą, šie dokumentai buvo grąžinti S. D.. Pareiškėjo nusiskundimai, kad atsakovas nepatikrino šių dokumentų, yra nepagrįsti.

10. Atsakovo nuomone, Raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, neviršijant atsakovui suteiktos kompetencijos. Rašto priėmimo pagrindas yra aiškus, nes jame yra išdėstyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais dokumentais bei teisiniu reglamentavimu buvo remiamasi. Pareiškėjas nepaneigė Rašte nurodytų faktinių duomenų ir teisinių pagrindų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą aktą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o priešingi pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad Raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir / ar teisėtų interesų, todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Pareiškėjas, paduodamas skundą, iš tiesų siekia neviešinamų, su teisės principais nesuderinamų tikslų – padaryti neigiamą poveikį S. D. bei jos teisėms ir / ar teisėtiems interesams, siekiant savo interesų patenkinimo. Paaiškinta, kad pareiškėjas ir S. D. vedė derybas dėl dalies pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pardavimo, tačiau S. D. 2021 metų vasarą atsisakė įsigyti dalį minėto žemės sklypo, nes pareiškėjo pakeistos sąlygos neatitiko vestų derybų eigos ir S. D. tikslų. Siekdamas padaryti neigiamą poveikį S. D., pareiškėjas kreipėsi su skundais į įvairias įstaigas, tarp jų – į Inspekciją dėl neva neteisėtos (savavališkos) Pastato statybos. Tokie pareiškėjo veiksmai, įskaitant skundo dėl Rašto panaikinimo padavimą teismui, laikytini piktnaudžiavimu pareiškėjui suteiktomis procesinėmis teisėmis.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad Pastato statyba nėra savavališka, ji nepažeidė Ūkininko ūkio įstatymo reikalavimų. Atsakovas Rašte pagrįstai nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Pastato statyba turi savavališkos statybos požymių, o pareiškėjas Rašte išdėstytus argumentus bandė paneigti tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir ginčui neaktualiomis teisės normomis (pvz., Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 1 d. nuostata dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame statoma ūkininko sodyba, minimalaus ploto – 0,5 ha, kuri buvo priimta jau po Pastato statybos pradžios ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre).

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Balta sodyba“ skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D. iš pareiškėjo 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

15. Teismas nustatė:

15.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), kurio rytinė dalis ribojasi su Žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam suinteresuotam asmeniui.

15.2. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise pagal 2013 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4732 bei 2013 m. lapkričio 29 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 47322021 priklauso Pastatas – ūkininko sodyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Žemės sklype. Pastato statybos pradžia – 2006 metai, statybos pabaigos metai – 2007. Pastato būklė – nebaigtas statyti, baigtumas – 38 proc. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 20 d. išdavė statybos leidimą Nr. 592 ūkininko sodybos, pritaikytos kaimo turizmui, statybai. Pastato įregistravimo pagrindas – Statybos inspekcijos tarnybos 2007 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. (1000-11.22-952).

15.3. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į atsakovą su pareiškimu, prašydamas atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar Pastato statyba ir jo tolesnis naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

15.4. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 21 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, patikrinimo rezultatus užfiksavo Patikrinimo akte: savavališkos statybos požymių nenustatyta.

15.5. Inspekcija skundžiamu 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2D-18894 atsakė į pareiškėjo 2021 m. liepos 29 d. pareiškimą. Rašte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas Pastatui prieš daugiau nei 3 metus. Atlikus patikrinimą Žemės sklype, savavališkos statybos požymių nenustatyta. Pareiškimo dalis dėl nurodytų aplinkybių dėl nuotekų tvarkymo pagal kompetenciją buvo persiųsta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybės administracija.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Priežiūros įstatymo, Taisyklių ir kt. nuostatas). Teismas pažymėjo, jog Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad Pastatas buvo pradėtas statyti 2006 metais, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. (1000-11.22-952) pagrindu, Rašte pagrįstai nurodė, jog tuo metu Ūkininko ūkio įstatyme nebuvo nuostatos, nustatančios, kad „nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.“ Ūkininko ūkio įstatymas šia nuostata buvo papildytas tik 2008 m. sausio 17 d. įstatymu Nr. X-1420 ir ji netaikytina anksčiau susiklosčiusiems santykiams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Pastato statyba neatitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio reikalavimų.

17. Teismas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2007 metais, taigi, nuo jo statybos praėjo daugiau kaip 10 metų, pripažintina, jog Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio bei Taisyklių nuostatomis, pagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą.

18. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, siekdami objektyviai įvertinti Pastato baigtumą, atitiktį statinio projektui, pagal kurį išduotas SLD, bei konstatavo, jog nėra jokių pažeidimų. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtintos Patikrinimo akte.

19. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas ir įvertinęs Rašto turinį, priėjo prie išvados, kad skundžiamas aktas atitinka minėtoje teisės normoje įtvirtintus reikalavimus: Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti Raštą, remiantis skunde nurodytais argumentais. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas likusius bylos proceso dalyvių argumentus laikė neesminiais, nekeičiančiais teismo padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.

20. Teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 050 Eur), nes nustatė, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo apgintos S. D. teisės ir todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija maksimalaus dydžio.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Balta sodyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus (be kita ko, jog Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis; nėra duomenų apie tai, jog Inspekcija patikrino Pastato atitiktį statinio projektui) ir tvirtina, kad teismas neišnagrinėjo esminių jo argumentų, neatsižvelgė į esminę reikšmę bylos nagrinėjimui turinčias faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas privalo būti panaikintas. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad tuo metu, kai jis pateikė Inspekcijai pareiškimą, Pastato statyba jau buvo baigta, jame nuolat gyveno žmonės ir jis buvo visiškai eksploatuojamas, o 2021 metais pastato statyba buvo įregistruota kaip baigta (trečiasis suinteresuotas asmuo nesąžiningai nuslėpė nuo teismo šią aplinkybę, atsiradusią jau nagrinėjant bylą), todėl nebuvo pagrindo vadovautis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi. Atsakovas nepagrįstai neišsiaiškino, kada buvo atlikti paskutiniai Pastato statybos darbai. Be to, SLD šio Pastato statybai buvo išduotas 2010 m. rugpjūčio 20 d., todėl aplinkybė, jo Pastatas buvo pastatytas Žemės sklype, kuris yra tik 0,2 ha ploto, laikytina tuo metu galiojusių Ūkininko ūkio įstatymo nuostatų pažeidimu. Atsakovas sąmoningai ignoravo šį SLD, o trečiasis suinteresuotas asmuo, statydamas Pastatą, aiškiai nesilaikė šio SLD sąlygų, t. y. jis nevykdo kaimo turizmo veiklos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog Pastatas yra gyvenamosios paskirties, nors, pagal SLD, jis turėtų būti ūkininko sodyba. Pareiškėjas teigia, kad jis, kaip rekreacinio pobūdžio ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė, nėra suinteresuotas, kad besiribojančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose būtų neteisėtai kuriami gyvenamieji kvartalai, kaip yra nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas dėl tokių neteisėtų gyvenviečių negali užtikrinti savo klientams natūralios kaimiškos aplinkos, dėl to mažėja turizmo paslaugų patrauklumas.

23. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus (be kita ko, dėl savo kompetencijos, terminų tikrinti statybos leidimo teisėtumą), sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Pastato baigtumo, pažymi, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie tuo metu patvirtino, jog Pastato statybos pradžia – 2006 metai, pabaiga – 2007 metai; šie duomenys nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami. Aplinkybė, jog 2021 m. gruodžio 30 d. Pastato statyba buvo įregistruota kaip 100 proc. baigtumo, nepaneigia anksčiau nurodytų faktų, kadangi Inspekcija pagrįstai negalėjo įvertinti šių faktų, atsiradusių jau po Rašto priėmimo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jis, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, o tai, kad teismas vadovavosi šia teisės norma, skundžiamo teismo sprendimo nedaro neteisėtu, nes tai yra tik viena iš teisės normų, kuriomis vadovavosi teismas. Be to, atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad teismas neįsigilino į esminius skundo motyvus, ignoravo faktines bylos aplinkybes.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus (be kita ko, jog Raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių, papildomai pažymėdamas, jog pareiškėjo argumentai apeliaciniame skunde dėl pažeidžiamo jo teisėto intereso vystyti kaimo turizmo veiklą būtent žemės ūkio aplinkoje yra deklaratyvūs, trečiasis suinteresuotas asmuo neįrenginėja jokių „gyvenamųjų kvartalų“) ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Jis mano, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia išplėsti bylos nagrinėjimo ribas pagal naujai nurodytas faktines aplinkybes (pvz., dėl Pastato baigtumo), todėl toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka esminių administracinių bylų nagrinėjimo principų. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, įvertino visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus ir argumentus, todėl nėra priežasčių skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus ir atsakovo kompetenciją, o priešingi pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog aplinkybės, susijusios su jo vykdoma veikla, nėra šios bylos dalykas. Tačiau, atsakant į pareiškėjo argumentus, paaiškinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra ūkininkas, jo ūkis yra įregistruotas Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra aktualios Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios 2008 m. kovo 1 d., nes Pastato statyba prasidėjo anksčiau. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nesikeitė ir iki statybos pabaigos išliko tokia pati – gyvenamoji (vieno būto pastatai). Pareiškėjas neįrodė, kad Pastato statybos laikotarpiu SLD buvo negaliojantis ir / arba kad Pastatas neatitinka statinio projekto, todėl pareiškėjo teiginiai apie savavališką statybą tėra subjektyvi jo nuomonė.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. liepos 11 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 2D-18894 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui atlikti pakartotinį patikrinimą ir nustatyti, ar Pastato statyba atitinka teisės aktų reikalavimus.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikrinti, ar Pastato statyba ir jo tolesnis naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus, bei raštu informuoti pareiškėjo atstovą apie patikrinimo rezultatus. Pareiškėjas pareiškime išreiškė savo abejones dėl Pastato pritaikymo gyventi, jo pastatymo tik 0,2 ha ploto Žemės sklype, bei teigė, kad Pastatas yra faktiškai nuolat gyvenamas ne mažiau nei keturių asmenų, kas sukelia pavojų jų pačių sveikatai ir gyvybei, o, nesant nustatyta tvarka įregistruotos nuotekų šalinimo sistemos, kyla klausimų dėl nuotekų šalinimo organizavimo (kyla realus pavojus dėl nevalomų nuotekų patekimo į pareiškėjo žemės sklypą, dėl kurio būtų padaryta žala tiek pareiškėjui, tiek aplinkai).

33. Atsakovas ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie nagrinėjant jo pareiškimą atliktus veiksmus ir nustatytas aplinkybes. Atsakovas nurodė, jog Žemės sklypas buvo suformuotas 2006 metais, jo plotas – 0,2 ha. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. lapkričio 30 d. išdavė leidimą Nr. 4687 statyti šiame žemės sklype gyvenamąjį namą, o 2010 m. rugpjūčio 20 d. panaikino šį leidimą ir išdavė statybos leidimą Nr. 592 nebaigto statyti gyvenamojo namo statybai žemės sklype. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Pastato statyba buvo pradėta 2006 metais, kai Ūkininko ūkio įstatyme dar nebuvo nustatytas žemės ūkio paskirties žemės sklypo ūkininko sodybai statyti minimalus plotas – 0,5 ha. Atsakovas atkreipė dėmesį į Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus atvejus, kai skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami. Atsakovas teigė, kad Inspekcijos specialistai 2021 m. rugsėjo 21 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio rezultatai buvo užfiksuoti Patikrinimo akte: atliekant patikrinimą nebuvo nustatyti savavališkos statybos požymiai. Atsakovas pažymėjo, kad gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybės administracija (Statybos įstatymo 49 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas nurodė, jog pareiškimo dalį dėl galimo nevalytų nuotekų patekimo į gretimą sklypą persiuntė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas teismui nereiškė pretenzijų dėl to, kad jo pareiškimo dalis dėl nuotekų tvarkymo Žemės sklype buvo persiųsta pagal kompetenciją nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Laikytina, kad tarp bylos proceso šalių nėra ginčo dėl šios Rašto dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir ši Rašto dalis nėra nagrinėjamos administracinės bylos objektas.

35. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo Inspekcijai patikrinti, ar tolesnis Pastato naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus, akcentuoja, jog, pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose (1 p. – energetikos objektai; 2 p. – susisiekimo komunikacijos ir su jomis susiję kiti inžineriniai statiniai, taip pat hidrotechnikos statiniai Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose), naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra išvardytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, tarp jų – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (21 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 102.3 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius šio reglamento 102.1 ir 102.2 p., t. y. energetikos objektų bei susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, įtrauktų į Susisiekimo ministerijos patvirtintą sąrašą) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

36. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde išdėstė savo nusiskundimus dėl netinkamo Pastato naudojimo, tačiau jis nepateikė jokių argumentų, keliančių abejones dėl kompetencijos tirti tokio pobūdžio klausimus nesuteikimo atsakovui. Atsižvelgdama į tai bei į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria Rašte išdėstytai atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo prašymo patikrinti Pastato naudojimo atitiktį teisės aktų reikalavimams nagrinėjimas nėra priskirtinas atsakovo kompetencijai. Taigi, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo nusiskundimų dėl Pastato naudojimo.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo Inspekcijai patikrinti, ar pastato statyba atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymi, jog šiame kontekste pirmiausiai turėtų būti išspręstas pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas, kurį pagrįstai akcentavo trečiasis suinteresuotas asmuo.

38. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).

39. Be to, akcentuotina, jog Inspekcija statybos patikrinimus atlieka, be kita ko, viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu (Priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).

40. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

41. Statinio (jo dalies) statybos teisėtumo planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo Inspekcijoje tvarką nustato Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-56 (2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1V-147 redakcija; toliau – ir Aprašas). Šio aprašo 39.2 punkte nurodyta, kad neplaninis patikrinimas atliekamas Inspekcijos vadovybės ar Inspekcijos administracijos padalinio vadovo sprendimu (pavedimu, įsakymu, potvarkiu, pagal skirtą užduotį, rezoliuciją ir pan.), turint informacijos (gavus skundą, pranešimą) ar kilus pagrįstų įtarimų dėl statybos dalyvio veiklos (pavyzdžiui, publikuota tam tikra informacija žiniasklaidoje), kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal Aprašo 40 punktą, Aprašo 39 punkte išvardyti dokumentai (skundai, pranešimai, informacija ir kt.) nagrinėjami Priežiūros įstatymo, Taisyklių, Inspekcijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-105 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jei nagrinėjant šiuos kreipimusis privaloma atlikti patikrinimą, jis atliekamas pagal Aprašą, pildant Aprašo 12 punkte nurodytus klausimynus (išskyrus Aprašo 43 punkte nurodytus atvejus, kai leidžiama pildyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą).

42. Pagal Taisyklių 18 punktą, Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už prašymo, skundo nagrinėjimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užduoties gavimo dienos, jei teisės aktai nenumato kitaip, organizuoja jo nagrinėjimą, įvertina, ar nėra pagrindo prašymo, skundo nenagrinėti, nagrinėjimą nutraukti, sustabdyti, prašyti iš kreipimąsi pateikusio ar kitų asmenų papildomos informacijos, dokumentų, tarnybinės pagalbos, organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą, atlikti kitus būtinus veiksmus.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, jog nuspręsti, ar pradėti statinio (jo dalies) statybos teisėtumo patikrinimą, ar ne, yra priskirta Inspekcijos diskrecijai, nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Aprašo 39.2 punktą turi teisę pateikti pranešimus ar kitą informaciją apie numanomą teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimą. Asmenys, pagal kurių pateiktą pranešimą ar kitą informaciją buvo inicijuotas statinio (jo dalies) statybos teisėtumo patikrinimas, paprastai įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus patikrinimo rezultatus, išskyrus atvejus, kai jie įrodo savo materialinį suinteresuotumą individualiu atveju (palyginimui žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3857-520/2020).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, besiribojantis su Žemės sklypu, kuriame yra Pastatas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė savo abejones dėl Pastato statybos teisėtumo, tačiau nepaaiškino, kaip jo nurodytos aplinkybės yra susijusios su jo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde teigė, kad jis yra rekreacinio pobūdžio ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė ir jis nėra suinteresuotas, kad besiribojančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose būti neteisėtai kuriami gyvenamieji kvartalai; pareiškėjas dėl tokių neteisėtų gyvenviečių negali savo klientams užtikrinti natūralios kaimiškos aplinkos, dėl to krenta kaimo turizmo paslaugų patrauklumas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje grindžia abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo, jog Pastato savavališka statyba (jeigu toks faktas būtų konstatuotas) kaip nors riboja pareiškėjo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, teises ar pažeidžia jo teisėtus interesus. Pareiškėjas nepaaiškina, kokio rezultato jis siekė, paduodamas pareiškimą Inspekcijai, ir kad ta aplinkybė, jog Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nenustatė savavališkos statybos požymių, sukėlė jam kokias nors konkrečias teisines pasekmes.

46. Pareiškėjas tiek pareiškime Inspekcijai, tiek skunde ir apeliaciniame skunde pabrėžia Žemės sklypo plotą – 0,2 ha, bei Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog <...> ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha. Minėtos pareiškėjo pretenzijos yra susijusios su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. išduoto SLD teisėtumu, nors pareiškėjas tiesiogiai nepareiškė reikalavimo panaikinti šį statybą leidžiantį dokumentą. Kaip Rašte teisingai nurodė atsakovas, skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš trejus metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Priežiūros įstatymo 25 str. 4 d. 1 p.). Vadinasi, net jei pareiškėjas būtų pateikęs tokį reikalavimą, toks jo skundas (prašymas, pareiškimas) nebūtų buvęs nagrinėjamas ir SLD nebūtų buvęs panaikintas.

47. Pareiškėjas tvirtina, kad S. D. nėra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota ūkininkė ir ji Žemės sklype nevykdo kaimo turizmo arba kitos žemės ūkio veiklos. Viena vertus, tokie pareiškėjo argumentai yra susiję su SLD teisėtumu (t. y. ar S. D. atitiko teisės aktų reikalavimus SLD gauti) ir todėl, kaip minėta, Inspekcija negali nagrinėti tokių pareiškėjo nusiskundimų; kita vertus, tokie pareiškėjo argumentai yra susiję su Pastato naudojimu, tačiau, kaip minėta, tokio statinio naudojimo priežiūrą atlieka ne Inspekcija, o savivaldybės administracija. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog S. D. ir jos šeimos nariai faktiškai naudoja gyvenimui daugiau Pastato gyvenamojo ploto nei yra numatyta SLD, taip pat yra susijusi su statinio naudojimo priežiūra ir todėl jos patikrinimas nėra priskirtinas Inspekcijos kompetencijai. Be to, kaip teismo posėdyje pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė objektyvių argumentų, jog kaimo turizmo veiklos nevykdymas Žemės sklype daro reikšmingą neigiamą poveikį pareiškėjo veiklai, lyginat su situacija, kai Žemės sklype būtų vykdoma tokia veikla, pavyzdžiui, kad kaimo turizmo veiklos nevykdydamas Žemės sklype labiau išbaido gyvūnus nei tokios veiklos vykdymas.

48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakytus teiginius, nenustatė, kokio konkrečiai tikslo siekė pareiškėjas, pasikreipdamas į Inspekciją. Atitinkamai, nėra prielaidų konstatuoti, jog Inspekcijos atlikto Pastato statybos teisėtumo patikrinimo rezultatai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, pareiškėjas neįrodė savo materialinio teisinio suinteresuotumo šiuo aspektu, todėl jis neturi teisės ginčyti atsakovo atliktą Pastato statybos teisėtumo patikrinimą bei jo išvadas.

49. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė būti tinkamai informuotam apie minėto patikrinimo rezultatus, patikrino Rašto dalį, kurioje pasisakyta apie atliktą patikrinimą, ir nustatė, jog Rašte yra pakankamai išsamiai aptarti atsakovo veiksmai, atlikti vykdant Pastato statybos teisėtumo patikrinimą, jame yra išdėstytos konstatuotos aplinkybės ir padaryta išvada – savavališkos statybos požymių nenustatyta. Rašte yra nurodyta, jog atsakovui buvo pateikta gyvenamojo namo kadastrinių matavimų knyga, o ir iš Patikrinimo akto matyti, kad, atliekant patikrinimą, S. D. pateikė atsakovui reikalingus dokumentus (žemės sklypo geodezinę nuotrauką ir kt.). Patikrinimo aktas (iš dalies nuasmeninta kopija) buvo pateiktas pareiškėjui pagal jo 2021 m. lapkričio 17 d. prašymą (tai, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. lapkričio 17 d. prašymą, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į informaciją šiuo aspektu nebuvo pažeista.

50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, vertindamas pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su galutine teismo išvada, jog nėra pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį patikrinimą ir nustatyti, ar Pastato statyba atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimamas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja tokią teisę (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.). S. D. apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai 2 300 Eur, sumokėtus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma neviršija pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), apskaičiuoto maksimalaus dydžio, patirtos išlaidos laikytinos būtinomis, realiomis ir pagrįstomis (pateikti jas patvirtinantys dokumentai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, nusprendžia visiškai tenkinti šį prašymą ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens S. D. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti, t. y. priteisti jai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius