c09d216e-ba40-4870-bb2d-18f03cdfedb6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Vaidai JankÅ«nienei, Rasai Glovickytei- Liobienei, kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, prokurorei Kristinai Saidytei- MatijoÅ¡ienei, civilinio ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. K., vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V. R., bÅ«damas užsienio juridinio asmens- bendrovės „(duomenys neskelbtini), Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystėje, nuo 2015 m. sausio 6 d. registruotos Lietuvos Respublikos Mokesčių mokėtojų registre ir veiklÄ vykdžiusio Paupio g. 28, Vilniuje, direktoriumi, vadovaujamai bendrovei turint įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims ir neturint galimybės Å¡iuos įsipareigojimus vykdyti, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė jokių sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryti neplanuoja, 2015 m. liepos mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi D.

D. ir pastarajam nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė planuoja sudaryti sandorius su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip patvirtinimÄ D. D. pateikė netikrus jo paties kurtus elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose jis kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas su įmonių (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovais tariamai derina sandorių sÄ lygas, D. D. nurodė, kad projektų su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymui jo vadovaujamai bendrovei trÅ«ksta piniginių lėšų bei D.

D. kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus paprašė suteikti jo vadovaujamai bendrovei 140 000 eurų dydžio paskolÄ . D. D., bÅ«damas suklaidintas, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2015 m. spalio 20 d. elektroninio ryÅ¡io priemonėmis su V. R., veikiančiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, pasirašė paskolos sutartį, kuria remiantis iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu UAB „EVP International“ (nuo 2016 m. liepos 13 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Paysera LT“) atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 140 000 eurų, tačiau iki paskolos sutartyje nurodyto pinigų grÄ Å¾inimo termino t. y. 2015 m. lapkričio 20 d. nei V.

R., nei bendrovė (duomenys neskelbtini) paskolos negrÄ Å¾ino, sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesudarė, o paskolintas lėšas panaudojo kitiems bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimams padengti, tokiu bÅ«du V. R. apgaule bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ - 140 000 eurų. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu V. R. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus.

D. D. yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Jis su D. D. Londone įkÅ«rė spaudos įmonę (duomenys neskelbtini), kurios akcininkai buvo jis ir D. D.. Kiekvienas iÅ¡ jų turėjo po 50 procentų minėtos įmonės akcijų, o įmonės direktorius buvo jis. D. D. jam pasakė nesikiÅ¡iantis į įmonės veiklÄ . D. D. svarbu buvo įmonės pajamos ir pelnas. D. D. minėtoje įmonėje jokių pareigų neužėmė. Ä®monės darbams reikėjo piniginių lėšų, todėl buvo paimta apie 20 paskolų, kurios buvo grÄ Å¾intos.

Ä®monė turėjo finansinių problemų: jam nesisekė užsidirbti pinigų, skolos tik didėjo ir jis negalėjo grÄ Å¾inti skolų. Norėdamas gauti klientÄ jis labai daug darbų darė nuostolingai: projekto vertė buvo pigesnė, negu jis darydavo spaustuvėje. Jis skolinosi pinigus iÅ¡ žmonių, kitų įmonių su dideliais procentais. Tai buvo procesas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. Anksčiau jis yra susiraÅ¡inėjęs su įmone (duomenys neskelbtini). Taip pat jis anksčiau yra turėjęs projektų su įmonėmis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pastarajai jis yra atspausdinęs knygas apie klasikinę muzikÄ , taigi jis sumanė pasakyti D.

D., kad su minėtomis įmonėmis bus vykdomi projektai, nors iÅ¡ tikrųjų jokie projektai su minėtomis įmonėmis nebuvo vykdomi. D. D. jis pasakė, kad yra Å¡ios įmonės, su kuriomis vykdydama projektus jo vadovaujama įmonė uždirbs pinigų. Jis D. D. rodė elektroninius laiÅ¡kus, neva kaip įrodymÄ apie jo susiraÅ¡inėjimÄ su minėtų įmonių atstovais. Minėtus laiÅ¡kus jis pats sukurdavo. D. D. pasitikslino, kada bus grÄ Å¾inti paskolinti pinigai, po ko atsiuntė jam paskolos sutarties Å¡ablonÄ , kurį jis pasirašė.

UAB (duomenys neskelbtini) jo vadovaujamai įmonei paskolino 140 000 eurų. D. D. sakydamas, kad vykdomi projektai, jis melavo: iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ gautų piniginių lėšų jis apmokėdavo įmonės skolas, sumokėdavo atlyginimus bei skirdavo pinigus kitiems reikalams. Sau pinigus jis persivesdavo todėl, kad jis turėjo žmonėms grÄ Å¾inti paskolintus pinigus. Visi prisijungimai prie įmonės vardu atidarytos banko sÄ skaitos buvo pas jį, niekas kitas pavedimų daryti negalėjo. Å iuo metu bendrovė (duomenys neskelbtini) likviduota.

D. D. jis yra grÄ Å¾inęs 25 000 eurų, likusius pinigus D. D. jis grÄ Å¾ins, tik jis nežino, kada. Dėl to, kad bÅ«tų panaikinta sutartyje nurodyta arbitražinė iÅ¡lyga, D. D. į jį raÅ¡tu nesikreipė, taip pat D. D. dėl arbitražinės iÅ¡lygos panaikinimo nesikreipė ir į teismÄ . Å iuo metu jis užsiima individualia veikla, pragyvenimui pinigų užtenka. Per mėnesį jis sumoka nuo 800 eurų iki 1 000 eurų skolos įmokų. Jis stengsis kuo daugiau dirbti ir atlyginti žalÄ .

Ant susitarimo dėl skolos grÄ Å¾inimo ties jo mamos L. R. pavarde esantis paraÅ¡as yra ne jo mamos- pastarosios vardu pasirašė jis. Jis supranta, kad negalima pasiraÅ¡inėti už kitus žmones, bet tuo metu jis buvo labai spaudžiamas. Jis nemano, kad jis grubiai sukčiavo: jis tik pamelavo, kad gautÄ paskolÄ skirs vienam dalykui. Jam nepasisekė, tačiau jis pinigų neÅ¡vaistė. Daugiau jis taip pat nedarytų. Teisiamojo posėdžio metu V. R., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiÅ¡kė, kad jis prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. jis kartu su D. D. įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini), kuriÄ Ä¯registravo Didžiojoje Britanijoje. Su D. D. jis pasidalino po 50 procentų minėtos įmonės akcijų. Jis tapo įmonės direktoriumi, o D. D. buvo tiesiog akcininkas ir vienas iÅ¡ pagrindinių investuotojų. Ä®monė teikė knygų, žurnalų spausdinimo paslaugas. IÅ¡ pradžių jis dirbo vienas, po to buvo pasamdyta daugiau darbuotojų. Ä®monė veiklÄ vykdė Lietuvoje, tačiau klientai buvo užsienyje. 2014 m. pabaigoje- 2015 m. pradžioje įmonėje atsirado skolų dėl to, kad klientai nesumokėjo už suteiktas paslaugas, taip pat du užsakymus padarė su broku.

Kadangi jam reikėjo toliau vykdyti veiklÄ , jis pradėjo imti paskolas, kurias sėkmingai grÄ Å¾indavo. Paskolas jis imdavo iÅ¡ D. D., iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ trečiųjų asmenų. Apie tai, kad įmonė turi skolų, jis D. D. nieko nesakė, kadangi bijojo prarasiantis finansavimÄ , po ko įmonė bÅ«tų uždaryta bei turėtų grÄ Å¾inti pinigus, kurių negavo už klientams atiduotÄ produkcijÄ . IÅ¡ pradžių norėdamas gauti paskolÄ jis D. D. sakydavo, kad reikia pinigų apyvartinėms lėšoms, tačiau niekada nesakė, kad įmonė turi įsiskolinimų.

Visas paskolas jis grÄ Å¾indavo. Kadangi kiti kreditoriai jį pradėjo spausti ir reikalauti grÄ Å¾inti pinigus, o D. D. jis to pasakyti negalėjo, jis nutarė gauti paskolÄ apgaule: jis suklastojo keletÄ elektroninių laiÅ¡kų, kuriuos iÅ¡siuntė D. D., kad pastarajam susidarytų įspÅ«dis, jog įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su stambiomis įmonėmis, vykdo užsakymus ir stambių projektų vykdymui reikalinga dar viena paskola. D. D. patikėjo jo siųstais laiÅ¡kais. Jis su D. D. keletÄ kartų pakalbėjo telefonu.

Pokalbių metu D. D. sutiko įmonei (duomenys neskelbtini) suteikti 140 000 eurų dydžio paskolÄ vienam mėnesiui. 140 000 eurų paskolos jis prašė todėl, kad bÅ«tent tokia sumÄ reikėjo grÄ Å¾inti kitiems kreditoriams. Jis turėjo paruoÅ¡tÄ paskolos sutarties Å¡ablonÄ , kurioje keisdavo tik datas ir paskolos sumas. Elektroniniu paÅ¡tu jis pasirašė 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį, kuria remiantis UAB (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) suteikė 140 000 eurų dydžio paskolÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ pinigai buvo pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) vardu elektroninių paslaugų įmonėje ,,PaySera“ atidarytÄ banko sÄ skaitÄ . GautÄ paskolÄ jis panaudojo taip: 2015 m. spalio 20 pervedė 64 000 eurų UAB (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du grÄ Å¾indamas paskolos dalį pagal 2015 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 15/08/15-01, kuri buvo sudaryta su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi R. G. (su minėta įmone jokių sandorių jo vadovaujam įmonė nėra turėjusi.

Jis tiesiog paprašė pažįstamo R. G. paskolinti pinigų); 140 eurų jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini) už pervežimo paslaugas; 270 eurų už biuro nuomÄ jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini); 32 000 eurus jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį, sudarytÄ su UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi R. G.; 700 eurų už suteiktÄ darbuotojų paieÅ¡kos paslaugÄ jis pervedė UAB (duomenys neskelbtini) Taip pat 2015 m. spalio 20 d. jis sau persivedė 3 000 eurų, po to- 35 000 eurų, 2015 m. spalio 22 d.- 650 eurų, 2015 m. spalio 23 d.- 2 000 eurų, 2015 m. spalio 27 d.- 1 198 eurus.

IÅ¡ viso jis sau persivedė 41 848 eurus. 650 eurų iÅ¡ Å¡ios sumos buvo jo atlyginimas. Jis neatsimena, kam buvo reikalingi likusieji pinigai. Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad visus paimtus pinigus jis grÄ Å¾ino. Jis ne kartÄ yra pervedęs vadovaujamai įmonei savo pinigų, kai Å¡ių labai reikėjo veiklai vykdyti. Pagal 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį Nr. 16, sudarytÄ tarp jo kaip fizinio asmens ir įmonės (duomenys neskelbtini), pastaroji įmonė jam suteikė 35 000 eurų paskolÄ .

Paskola yra grÄ Å¾inta. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 28,43 euro už nupirktÄ raÅ¡alÄ spausdintuvui. 2015 m. spalio 23 d. jis pervedė 6 810,80 eurų D. D.- tai buvo pastarojo suteiktos paskolos grÄ Å¾inimas, tačiau tai buvo ne iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) gauti pinigai. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) jis pasiskolino 9 000 eurų tam, kad galėtų grÄ Å¾inti paskolÄ D. D.. 2016 m. rugpjūčio 3 d. laiÅ¡ke D. D. jis nurodė kreditorius, kuriems įmonė (duomenys neskelbtini) skolinga.

Jis neprisimena nurodytų skolų dydžio, tačiau skolos buvo. Laiške buvo nurodyti šie kreditoriai- (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (skola įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai), (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterines paslaugas teikusi įmonė (duomenys neskelbtini), kuri registruota ir veikia Jungtinėje Karalystėje), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įmonės darbuotojas M.

B.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuoma už ofisÄ , esantį Rotundo g. 4A, Vilniuje), UAB (duomenys neskelbtini), „Transportas“ (skola kažkuriai iÅ¡ pervežimo paslaugas suteikusių įmonių), (duomenys neskelbtini) (klientas Jungtinėje Karalystėje E. T.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, kokio dydžio skolos buvo minėtiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Skolindamasis iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) jis žinojo, kad paskolos per numatytÄ vieno mėnesio terminÄ jo vadovaujama įmonė negrÄ Å¾ins.

Jis manė, kad reikiamÄ pinigų sumÄ paskolai grÄ Å¾inti jis uždirbs ir paskolÄ grÄ Å¾ins per keletÄ mėnesių, tačiau tokių pinigų uždirbti jam nepavyko. IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) gautus pinigus jis panaudojo grÄ Å¾indamas skolas kreditoriams. Po to, kai pinigai buvo gauti, jis vis dar siųsdavo D. D. suklastotus elektroninius laiÅ¡kus, iÅ¡ kurių turėjo susidaryti įspÅ«dis, kad jo vadovaujama įmonė vykdo stambius projektus ir pinigų grÄ Å¾inimas užtruko dėl to, jog pinigų nepervedė užsakovai.

Taip jis norėjo pratęsti pinigų grÄ Å¾inimo terminÄ . D. D. papraÅ¡ytas pateikti įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, jis banko iÅ¡raÅ¡us suklastojo ir pastaruosius pateikė taip, kad D. D. atrodytų, jog pinigai buvo panaudoti užsakymams vykdyti. Jis bijojo D. D. parodyti tikrÄ iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matytųsi, kad pinigai buvo pervesti įmonės kreditoriams. Suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui D. D. pradėjo bandyti susisiekti adresais ir telefonais, kuriuos jis nurodė suklastotuose laiÅ¡kuose.

D. D. suprato, kad visi laiÅ¡kai suklastoti. Susitikimo metu D. D. jam pasakė viskÄ Å¾inantis ir pareikalavo, kad jo tėvai pasiraÅ¡ytų susitarimÄ , jog paskolos UAB (duomenys neskelbtini) negrÄ Å¾inimo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. atveju, jo tėvai įkeistų turimÄ butÄ , o jis įkeistų turimus žemės sklypus. Kadangi tuo metu jo psichinė bÅ«klė buvo bloga, jis vartojo vaistus bei labai iÅ¡gyveno dėl susidariusios situacijos, taip pat buvo labai spaudžiamas D. D., jis sutiko pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl nekilnojamojo turto įkeitimo.

D. D. elektroniniu paÅ¡tu jam atsiuntė 2016 m. rugpjūčio 12 d. susitarimÄ , kurį turėjo pasiraÅ¡yti jis ir jo mama kaip buto savininkė. Jis žinojo, kad mama tokio dokumento nepasiraÅ¡ys, ir iÅ¡ viso nenorėjo, kad mama žinotų apie jo darbo reikalus, taigi jis pasirašė susitarimÄ pats, o mamos paraÅ¡Ä suklastojo. Šį susitarimÄ jis nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini) ofisÄ . Kadangi jo mama apie susitarimÄ nieko nežinojo, todėl pas notarÄ jo mama nevažiavo. Jis pas notarÄ taip pat neketino važiuoti, jis tik norėjo, kad pasibaigtų D.

D. spaudimas grÄ Å¾inti paskolÄ . 2016 m. kovo 14 ar 15 dienÄ jis grÄ Å¾ino UAB (duomenys neskelbtini) 25 000 eurų. Suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui D. D. jam skambindavo beveik kiekvienÄ dienÄ ir klausdavo, kada jis grÄ Å¾ins pinigus, todėl minėtÄ sumÄ jis pasiskolino ir grÄ Å¾ino UAB (duomenys neskelbtini) (T. 7, b. l. 58-60, 64-66, 69-72, 77-79). Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad jis pažįsta V. R., jie buvo pažįstami bei verslo partneriai. Anksčiau jis su V. R. bendradarbiavo. Jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas, jam priklauso 50 procentų minėtos įmonės akcijų.

Kita akcijų dalis priklauso V. R.. Minėta įmonė užsiėmė spaudos tarpininkavimu: pati įmonė spaudos paslaugų neteikė ir, jo žiniomis, tam reikalingos įrangos neturėjo. Realiai įmonės veikloje jis nedalyvaudavo, dalyvaudavo tik pagal poreikį. Jis su įmonės klientais ir užsakymais nedirbo. Kaip šios įmonės akcininkas jis dividendų negaudavo. Įmonė (duomenys neskelbtini) registruota Anglijoje. Kiek jam žinoma, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas Lietuvoje ir Anglijoje šiek tiek skiriasi.

V. R. elektroniniu paÅ¡tu jam buvo atsiuntęs laiÅ¡kÄ , kuriame buvo nurodytas įmonės, tvarkiusios įmonės (duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitÄ , pavadinimas- (duomenys neskelbtini).. Nieko daugiau apie pastarÄ jÄ Ä¯monę jis nežino. Jis bandė elektroniniu paÅ¡tu susisiekti su minėtos įmonės atstovais. Jei jis gerai prisimena, laiÅ¡kÄ minėtai įmonei jis siuntė ir registruotu laiÅ¡ku, bet jam susisiekti nepavyko: jis neprisimena, ar jis negavo atsakymo, ar laiÅ¡kas grįžo neįteiktas.

Jis nežino, kiek įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo darbuotojų- jam teko bendrauti su viena darbuotoja J. A.. Ä®monės ofisas iÅ¡ pradžių buvo pastate, esančiame Paupio g. 28, Vilniuje, vėliau- Rotundo g. 4A, Vilniuje. Ofiso patalpos buvo nuomojamos. Ar įmonė vykdė veiklÄ , jis nežino. Kiek jam žinoma, įmonė jokio turto neturėjo, įmonės vardu banko sÄ skaitos buvo atidarytos Lietuvoje. Jis kaip fizinis asmuo įmonei (duomenys neskelbtini) pinigų paskolino dvylika kartų. Skolindamas pinigus jis sudarydavo paskolos sutartis.

Å ios paskolos buvo grÄ Å¾intos. UAB „Dojus“ minėtai įmonei paskolino pinigų keturis kartus pagal paskolos sutartis. Å ios skolos buvo grÄ Å¾intos, iÅ¡skyrus vienÄ , t. y. pagal 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2015/10/20. 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. V. R. pateikė jam susiraÅ¡inėjimus su tarptautinės kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovais, kuriuose buvo nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su minėta kompanija (2016 m. gruodžio 23 d. pabandžius susisiekti nurodytais adresatais su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovais paaiÅ¡kėjo, kad Å¡iuos laiÅ¡kus V.

R. suklastojo). 2015 m. spalio 12 d. V. R. laiÅ¡ke pirmÄ kartÄ užsiminė apie įmone (duomenys neskelbtini). Anksčiau pateikti susiraÅ¡inėjimai su tarptautinėmis kompanijomis nesudarė jam pagrindo abejoti įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymų realumu ir egzistavimu. 2015 m. spalio 12 d. V. R. aiÅ¡kino, kad vyksta darbo apimties ir sÄ lygų derinimas su klientu ir spaustuve, taip pat projekto finansavimo (avanso dydžio) derinimas. V. R. taip pat laiÅ¡kuose aiÅ¡kino, kad sutartis bÅ«tų su įmone (duomenys neskelbtini), kad reikalingam finansavimui užtikrinti V.

R. bÅ«tų pasiruošęs įkeisti turimÄ butÄ . 2015 m. spalio 13 d. 08.59 val. laiÅ¡ku V. R. persiuntė atnaujintÄ projekto informacijÄ ir nurodė, kad reikalinga suma projekto finansavimui yra 130 140 eurų. 15.44 val. laiÅ¡ke V. R. nurodė surinkęs visÄ reikalingÄ finansavimÄ projekto vykdymui ir darbÄ bus galima atlikti. 2015 m. spalio 15 d. laiÅ¡ke V. R. pateikė informacijÄ , kad spaustuvė, vykdanti įmonės (duomenys neskelbtini) darbÄ , pateiks laidavimÄ dėl įsipareigojimų vykdymo. 2015 m. spalio 15 d. laiÅ¡ku V.

R. pranešė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) darbas bus vykdomas kitur. 2015 m. spalio 19 d. 10.47 val. laiÅ¡ku V. R. pateikė informacijÄ apie naujÄ Ä¯monės (duomenys neskelbtini) darbÄ , kurio pelnas 205 500 eurų. TÄ pačiÄ dienÄ laiÅ¡kais V. R. pateikinėjo projekto finansavimo alternatyvas, tame tarpe apsisaugojimo priemonių bÅ«dus kaip įmonės (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžiamÄ akredityvÄ ir mažesnį spaustuvių avansÄ . 18.52 val. V. R. nurodė suradęs 130 000 eurų finansavimÄ , trÅ«kstama finansavimo dalis projekto vykdymui, kuriÄ reikia surinkti iki kitos dienos, yra 140 000 eurų.

TÄ patį V. R. patvirtino 20.41 val. laiÅ¡ku. 20.59 val. laiÅ¡ke V. R. nurodė produkcijos pristatymo klientui terminÄ - kitų metų kovo 17 d. 2015 m. spalio 20 d. 10.03 val. laiÅ¡ke V. R. nurodė papildomų galimybių sumažinti finansavimo poreikį nesuradęs. Kadangi, kaip jis minėjo, tai buvo ne pirmas kartas, kai jis skolindavo mažesnes sumas projektui vykdyti, jis nieko blogo neįtarė: minėtos įmonės veikloje jis dalyvavo tik kaip investuotojas, tačiau visos paskolos bÅ«davo grÄ Å¾inamos, taigi pokalbių telefonu metu gavęs V.

R. patikinimÄ ir patvirtinimÄ dėl projekto detalių jis sutiko finansuoti minėtÄ projektÄ suteikdamas paskolÄ . Kadangi 2015 m. spalio 18- 23 dienomis jis buvo iÅ¡vykęs į BarselonÄ , V. R. tai žinojo taigi 2015 m. spalio 20 d. sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir pinigų pervedimÄ telefonu jis suderino su V. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) įmonių grupės finansų direktore D. M.. 2015 m. spalio 20 d. 11.30 val. po suderinimo jis gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ V. R., kuriame pastarasis nurodė, kad pasiraÅ¡yta sutartis bus persiųsta už 30 min. 2015 m. spalio 20 d. 13.54 val.

V. R. persiuntė D. M. skanuotÄ paskolos sutartį su savo paraÅ¡u. Jis su V. R. sutarė, kad sutarties originalais jie apsikeis jam grįžus iÅ¡ kelionės. 2015 m. spalio 20 d. 15.08 val. D. M. persiuntė V. R. pavedimo kopijÄ su mokėjimu pagal pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį. 2015 m. spalio 20 d. 15.12 val. V. R. elektroniniu laiÅ¡ku patvirtino mokėjimo gavimÄ . Grįžęs iÅ¡ Barselonos 2015 m. spalio 20 d. jis susitiko su V. R. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ir pasirašė ant sutarties originalo, kurio vienÄ egzempliorių perdavė V.

R.. Pinigai buvo pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Lietuvoje esančiame banke, kurio pavadinimo jis neatsimena. Jis nežino, kur buvo panaudoti jo pervesti pinigai. Jis manė, kad paskolinti pinigai buvo naudojami projekto su įmone (duomenys neskelbtini) vykdymui. V. R. pateikė jam įmonėje „Paysera“ atidarytos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) gautus 140 000 eurų, kaip ir iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) gautus 47 262 eurų bei iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) gautus 130 000 eurų V.

R. pervedė įmonei (duomenys neskelbtini), kuri, V. R. žodžiais, turėjo atlikti darbÄ Ä¯monei (duomenys neskelbtini). Per paskolos sutartyje numatytÄ terminÄ paskola grÄ Å¾inta nebuvo, iÅ¡ paskolintos 140 000 eurų sumos buvo grÄ Å¾inti tik 25 000 eurų. IÅ¡ pradžių V. R. žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , vis atidedant grÄ Å¾inimo terminÄ , tačiau paskola nebuvo grÄ Å¾inta, todėl jis su V. R. sutarė, kad Å¡is įkeis savo turtÄ , tokiu bÅ«du garantuodamas paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Su V. R. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl buto ir žemės sklypų įkeitimo. Tvarkant dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad butas priklauso V. R. motinai. V. R. jam žadėjo, kad Å¡ie formalumai bus sutvarkyti, tačiau nei V. R., nei pastarojo motina į notaro biurÄ neatvyko ir minėtas susitarimas nebuvo sudarytas. Vėluodamas grÄ Å¾inti paskolÄ V. R. jam žadėjo, kad įmonė pradės gauti užsakymus ir paskola bus grÄ Å¾inta, tačiau realiai paskola negrÄ Å¾inama ir paskolos grÄ Å¾inimas buvo vilkinamas.

Kalbėdamas telefonu su V. R. ir aptardamas vėluojančios UAB (duomenys neskelbtini) paskolos grÄ Å¾inimÄ 2015 m. gruodžio pirmosiomis dienomis kaip įrodymÄ dėl pinigų panaudojimo ir gavimo jis pareikalavo V. R. pateikti jam įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us nuo metų pradžios. 2015 m. gruodžio 2 d. jis V. R. iÅ¡siuntė pirmÄ laiÅ¡kÄ su priminimu pateikti įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us. TÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ V.

R. jis gavo suformuoto mokėjimo nurodymo kopijÄ , kurioje buvo nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 20 d. suteiktÄ paskolÄ , t. y. 140 000 eurų. 2015 m. gruodžio 3 d. elektroniniu paÅ¡tu V. R. jam pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. iÅ¡raÅ¡Ä tik už vienÄ dienÄ . 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 23 d., 2015 m. gruodžio 24 d., 2016 m. sausio 4 d. dienomis jis reguliariai laiÅ¡kais V.

R. prašė pateikti įmonės „(duomenys neskelbtini) vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už 2015 metus, bet V. R. iÅ¡sisukinėjo ir žadėtos informacijos nepateikė, taip pat V. R. nurodinėjo įvairias priežastis, kodėl 2015 m, gruodžio 2 d. persiųstas mokėjimo nurodymas nebuvo įvykdytas. V. R. jam yra elektroniniu paÅ¡tu pateikęs įmonėje „Paysera“ vykdytų bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡us. Å iuos iÅ¡raÅ¡us V. R. jam pateikdavo tik po ilgo reikalavimo elektroniniu paÅ¡tu.

Palyginęs jam pateiktÄ iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., konkrečiai už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 27 d., jis mato, kad pavedimai skirtingi, todėl jis mano, kad jam pateiktas iÅ¡raÅ¡as gali bÅ«ti suklastotas. 2016 m. sausio 29 d. jis kreipėsi į V. R., reikalaudamas raÅ¡tu pateikti informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir finansinę padėtį, tačiau jokio atsakymo jis negavo. Vėliau jis pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯monei „Paysera“, kad jam bÅ«tų suteikti prisijungimai prie įmonės vardu atidarytos sÄ skaitos, tačiau atsakymo negavo.

V. R. pateikė jam susiraÅ¡inėjimus su įmone (duomenys neskelbtini), kuriuose minėtos įmonės atstovai teigė, kad mokėjimai bus pateikti artimiausiu metu. Nesulaukęs iÅ¡ V. R. informacijos, jis elektroniniu paÅ¡tu kontaktais, kuriuos jam persiuntė V. R. elektroniniuose laiÅ¡kuose, kreipėsi į įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau laiÅ¡kai grįžo su nuoroda, kad tokio adresato nėra. Dėl Å¡ios situacijos į teismÄ civilinio proceso tvarka jis nesikreipė, kadangi V. R. veiksmuose įžvelgia apgaulės požymių (T. 3, b. l. 2-18).

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad V. R. yra jo buvusios žmonos brolis. Jis su V. R. bendrauja retai. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Minėtų įmonių vardu V. R. praÅ¡ymu pastarojo valdomai įmonei (duomenys neskelbtini) buvo suteikęs paskolas. Jis V. R. pervesdavo sumÄ , kuriÄ tuo metu galėdavo pervesti nepadarydamas jokios žalos bankrutuojančiai įmonei, nors V. R. praÅ¡ydavo žymiai didesnių sumų.

Įmonės turėjo iš šių paskolų uždirbti palūkanas, visi šie veiksmai buvo derinami su pagrindiniais įmonių kreditoriais, tačiau jis neprisimena, ar kreditorių sutikimas buvo surašytas raštu, ar sutarta buvo žodžiu. V. R. pateikdavo jam projektus su stambiomis įmonėmis (jei jis gerai prisimena, tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) katalogai), taip pat jis žinojo, kad V. R. dirba su pakankamai žinomais verslininkais, todėl jam susidarė įspūdis, kad V.

R. dirba su stambiomis įmonėmis ir vykdo stambius projektus. Gautas paskolas V. R. grÄ Å¾indavo visiÅ¡kai arba didesnę jų dalį, tačiau be sutartų palÅ«kanų. Supratęs, kad V. R. mokėjimai vėluoja, 2015 m. rugpjūčio mėn. BUAB (duomenys neskelbtini) vardu jis pasirašė paskolos sutartį su V. R. vadovaujama įmone (duomenys neskelbtini) dėl 70 000 eurų paskolos suteikimo. Paskola buvo suteikta keliais pavedimais. Å i paskola buvo visiÅ¡kai grÄ Å¾inta, tik be sutartyje numatytų palÅ«kanų.

Jo paraÅ¡ai yra paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, ar buvo pasiraÅ¡yta daugiau sutarčių su įmone (duomenys neskelbtini). Pastarajai įmonei taip pat buvo suteikta paskola ir BUAB (duomenys neskelbtini) vardu. Jis neprisimena, ar buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kadangi įmonė yra iÅ¡registruota ir visi dokumentai perduoti į archyvÄ . Paskola buvo visiÅ¡kai grÄ Å¾inta. V. R. yra atsiskaitęs su abiem įmonėmis, nuostolių įmonės nepatyrė, nors ir negavo planuoto pelno- palÅ«kanų.

Daugiau apie BUAB (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini) suteiktas bei grÄ Å¾intas paskolas jis nieko paaiÅ¡kinti negali, kadangi jis neprisimena. Å iuo metu jis yra UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. V. R. praÅ¡ymu UAB (duomenys neskelbtini) vardu įmonei (duomenys neskelbtini) jis buvo suteikęs kelias paskolas, buvo suraÅ¡ytos kelios paskolos sutartys. Kadangi V. R. jis pasitikėjo, paskolos sutartys buvo sudaromos ne visada, tačiau gavęs pinigus V.

R. visada paraÅ¡ydavo ir pasiraÅ¡ydavo paskolos raÅ¡telius, kuriuose nurodydavo įmonę, iÅ¡ kurios gavo paskolÄ , ir paskolintų pinigų sumÄ . GrÄ Å¾inęs pinigus V. R. nepraÅ¡ydavo gražinti skolos raÅ¡telių, kadangi visus pinigų skolinimus ir grÄ Å¾inimus galima atsekti pagal sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Jis pateikia 2015 m. birželio 10 d. paskolos sutarties tarp BUAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Kiek jis prisimena, daugiau sutarčių sudaryta nebuvo, todėl pastarųjų pateikti jis negali.

Jis pateikia elektroninius laiÅ¡kus, raÅ¡ytus tarp jo ir V. R.. IÅ¡ 2015 m. liepos 16 d. laiÅ¡ko matyti, kad V. R. praÅ¡ydamas pinigų mini didelius sandorius bei nurodo gautinius uždarbius. Dabar jis supranta, kad galima abejoti V. R. nurodytų sandorių tikrumu. Kitais laiÅ¡kais jis reikalauja grÄ Å¾inti pinigus, o V. R. vis žada nurodydamas, kada grÄ Å¾ins pinigus. 2015 m. spalio 12 d. siųstame laiÅ¡ke V. R. nurodo, kad iÅ¡ jo administruojamų įmonių gautų paskolų jis- V. R. niekur nepanaudojo ir kaip patvirtinimÄ prisega 2015 m. spalio 12 d.

įmonėje „Paysera“ įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad įmonės sÄ skaitoje yra 93 489,29 eurai. Tai maždaug ta suma, kuriÄ jis V. R. buvo paskolinęs (T. 3, b. l. 39-48). Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad V. R. yra jos vyras, jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas bei direktorius. 2016 m. vasaros gale tarp V. R. ir M. T. prasidėjus problemoms ji iÅ¡ V. R. sužinojo, kad M. T. įmonei (duomenys neskelbtini) bÅ«simiems projektams paskolino apie 200 000 eurų, nes jis- V.

R. norėjo atgaivinti įmonės veiklÄ . Ä®monė (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta Anglijoje, įmonės ofisas buvo Rotundo gatvėje, Vilniuje, o veikla- knygų spausdinimas. Kiek ji žino, įmonė jau bankrutavo. V. R. jai sakė, kad skolindamasis jis pasirašė vekselį ir suklastojo motinos paraÅ¡Ä , kuriÄ Ä¯rašė kaip paskolos laiduotojÄ . Ji rašė M. T., praÅ¡ydama, kad Å¡is palauktų, nes tikėjo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) veikla bus tęsiama ir V. R. grÄ Å¾ins pinigus, tik vėliau ji sužinojo, kad V.

R. melavo M. T., kad jokio projekto nebuvo, kaip nebuvo ir banko pavedimų (T. 3, b. l. 187-188). Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad ji dirba MB (duomenys neskelbtini) buhaltere. 2016 m. kovo 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su įmone (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Minėtos įmonės direktorius yra V. R., tačiau ji bendravo su pastarojo žmona G.. Ji tiksliai nežino, kokiÄ veiklÄ vykdė Å¡i įmonė. Ji tik paskaičiuodavo darbuotojams atlyginimus iÅ¡ G. elektroniniu paÅ¡tu jai atsiųstų duomenų ir Sodrai teikdavo deklaracijas dėl gyventojų pajamų.

Jokių pavedimų ji nedarė, tik kiekvienam darbuotojui paskaičiuodavo atlyginimÄ (T. 3, b. l. 185-186). Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad 2016 birželio mėn. pradžioje, tikslios datos ji neprisimena, ji įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) projektų vadove. MinėtÄ darbÄ ji surado per skelbimÄ internete. Ji parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , jai paskambino G. R., jos susitarė dėl pokalbio. Pokalbis vyko įmonės (duomenys neskelbtini) ofise, esančiame Rotundo g. 4A, Vilniuje.

Pokalbyje dalyvavo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. bei jo žmona G.. Po pokalbio buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis. V. R. jai paaiÅ¡kino, kad per bandomÄ jį laikotarpį jai bus mokamas 500 eurų dydžio atlyginimas, o vėliau ji galės užsidirbti iki 1 000 eurų, tačiau tai priklausys nuo darbo rezultatų. Ä®monėje (duomenys neskelbtini) ji dirbo Å¡eÅ¡ias savaites ir išėjo savo noru, nes nebuvo nei vieno užsakymo. Ä®monė (duomenys neskelbtini) su ja atsiskaitė, pretenzijų ji niekam neturi (T. 3, b. l. 193-194).

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. parodė, kad 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje internetinėje svetainėje „CV-online“ radusi skelbimÄ dėl darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) ji nusiuntė savo motyvacinį laiÅ¡kÄ . Po kurio laiko jai paskambino ir pasiÅ«lė atvykti į pokalbį. Pokalbis vyko įmonės buveinėje, esančioje Rotundo g. 4A, Vilniuje. Pokalbyje dalyvavo įmonės direktorius V. R. ir jo žmona G. R., kuri, kiek ji suprato, oficialiai įmonėje nedirbo, tačiau buvo puikiai informuota ir aktyviai dalyvavo įmonės (duomenys neskelbtini) veikloje. 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tikslios datos ji neprisimena, ji pasirašė darbo sutartį su įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu.

Jos atlyginimas buvo 500 eurų. Kiek ji prisimena, pirmÄ mėnesį atlyginimÄ ji gavo laiku į savo sÄ skaitÄ pavedimu iÅ¡ įmonėje „Paysera“ atidarytos sÄ skaitos, po to atlyginimas buvo iÅ¡mokėtas dalimis ir pavėluotai, o galų gale atlyginimo jai iÅ¡ viso nepervedė. Dirbdama įmonėje (duomenys neskelbtini) ji pastebėjo įtartinus dalykus- per visÄ laikÄ , kol ji dirbo, įmonė (duomenys neskelbtini) sudarė tik vienÄ sandorį su Å vedijos įmone ir tik 2 000 eurų sumai. Ä®monė vykdė veiklÄ tik Lietuvoje, Anglijoje nieko nebuvo, o įmonės direktorius kartu su žmona tik žadėdavo įmonės darbuotojams, tačiau realiai pinigų nemokėjo.

NeiÅ¡tvėrusi 2016 m. rugsėjo 24 d. ji savo noru išėjo iÅ¡ darbo, tačiau darbo sutarties nutraukimo nebuvo ir jai liko neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo mėn.- 500 eurų, dalis darbo užmokesčio už rugpjūčio mėn.- 200 eurų (T. 3, b. l. 195-196). Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad su V. R. jis studijavo Vilniaus vadybos aukÅ¡tojoje mokykloje. Pabaigęs mokslus jis iÅ¡vyko į NorvegijÄ , kur dirbo ir gyveno iki 2015 metų. 2015 metais grįžęs į LietuvÄ Vilniuje jis susitiko V.

R., kuris pasigyrė turintis savo įmonę bei pakvietė jį dirbti minėtoje įmonėje. Iš V. R. jis sužinojo, kad įmonė, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini), yra registruota Anglijoje, įmonė teikdavo spausdinimo paslaugas, priimdavo užsakymus iš užsienio, o užsakymus spausdino jau Lietuvoje. Įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo V. R., savo spaustuvės neturėjo, užsakymus spausdino AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 9 d. jis įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta darbo sutartis, jis buvo įdarbintas gamybos vadovu.

Laikotarpiu, kol jis dirbo, V. R. vadovaujama įmonė turėjo tik du ar tris užsakymus ir tik po porÄ tÅ«kstančių eurų. Dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini) jis gaudavo 1 000 eurų dydžio atlyginimÄ . 2016 m. lapkričio mėn. susirgęs ir norėdamas gauti nedarbingumo iÅ¡mokÄ jis kreipėsi su praÅ¡ymu į SodrÄ , tačiau Sodros darbuotoja jam paaiÅ¡kino, kad įmonė (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. kovo mėn. yra likviduota (T. 3, b. l. 189-190). Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. ji įsidarbino į įmonę (duomenys neskelbtini) projektų vadove. 500 eurų dydžio atlyginimÄ ji gaudavo į savo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ iÅ¡ įmonėje „Paysera“ įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokį atlyginimÄ V. R. žadėjo jai mokėti pirmus tris mėnesius, o paskui turėjo vykti pokalbis, turėjo bÅ«ti pakeltas atlygis, jeigu darbo rezultatai geri. Per keturis mėnesius, kol ji dirbo įmonėje, ji įvykdė tris 3 000- 5 000 eurų dydžio projektus. Jos darbas nebuvo įvertintas, atlyginimas nebuvo pakeltas- atvirkščiai: rugpjÅ«tį ji gavo tik 200 eurų, o kitÄ mėnesį atlyginimo ji visiÅ¡kai negavo. 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ji parašė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo savo noru, tačiau su ja darbovietė neatsiskaitė (T. 3, b. l. 191-192).

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. pateikė 2015 m. spalio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. PAS 2015/10/20 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos generalinio direktoriaus D. D., ir įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V. R.. Sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja suteikti įmonei (duomenys neskelbtini) 140 000 eurų dydžio paskolÄ , kuriÄ Ä¯monė (duomenys neskelbtini) įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2015 m. lapkričio 20 d. (T. 1, b. l. 20-22).

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. pateikė susiraÅ¡inėjimus elektroniniu paÅ¡tu tarp jo ir V. R., iÅ¡ kurių matyti, kad V. R. informuoja D. D. apie planuojamus sudaryti sandorius su įmonėmis (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei siunčia D. D. neva tai patvirtinančių dokumentų kopijas, vėliau V. R. teisinasi D. D. dėl laiku negrÄ Å¾intos paskolos ir siunčia D. D. susiraÅ¡inėjimus tarp jo ir įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovų, vėliau D.

D. siunčia užklausas minėtų įmonių atstovams, kurie informuoja D. D. apie sandorius su įmone (duomenys neskelbtini) nieko nežinantys (T. 1, b. l. 23-34, 118-155; T. 2, b. l. 1-53; T. 4, b. l. 1-189; T. 5, b. l. 1-200; T. 6, b. l. 1-95). Ikiteisminio tyrimo metu R. G. pateikė 2015 m. birželio 10 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. PT15/06/10-01 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad sutartis sudaryta tarp BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos administratoriaus R. G., ir įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V.

R.. Sutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja suteikti įmonei (duomenys neskelbtini) 21 850 eurų dydžio paskolÄ , kuriÄ Ä¯monė (duomenys neskelbtini) įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2015 m. liepos 10 d. (T. 3, b. l. 75-78). Ikiteisminio tyrimo metu V. R. pateikė 2015 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos paskolos sutartį Nr. 15/08/15-01, iÅ¡ kurios matyti, kad sutartis sudaryta tarp BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos administratoriaus R. G., ir įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V. R..

Sutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja suteikti įmonei (duomenys neskelbtini) 70 000 eurų dydžio paskolÄ , kuriÄ Ä¯monė (duomenys neskelbtini) įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2015 m. spalio 15 d. (T. 3, b. l. 110-114). Ikiteisminio tyrimo metu V. R. pateikė 2015 m. spalio 14 d. raÅ¡to kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. tvirtina, jog jo vadovaujama įmonė BUAB „Elektra visiems“ yra skolinga 64 000 eurų, BUAB (duomenys neskelbtini)- 32 000 eurų (T. 3, b. l. 110-111, 115).

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. pateikė 2015 m. spalio 20 d. sudarytos paskolos sutartį Nr. 16, iÅ¡ kurios matyti, kad sutartis sudaryta tarp V. R. ir įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V. R.. Sutartimi V. R. įsipareigoja suteikti įmonei (duomenys neskelbtini) 35 000 eurų dydžio paskolÄ , kuriÄ Ä¯monė (duomenys neskelbtini) įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2015 m. gruodžio 31 d. (T. 3, b. l. 110-111, 124-126). UAB „Paysera LT“ įmonės (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 20 d.

įmonei (duomenys neskelbtini) pervedė 140 000 eurų, iÅ¡ kurių 64 000 eurų tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯monė (duomenys neskelbtini) pervedė UAB (duomenys neskelbtini), 32 000 eurų- UAB (duomenys neskelbtini), 700 eurų- UAB (duomenys neskelbtini), 38 000 eurų- V. R., 2015 m. spalio 22 d. 28,43 eurų- UAB (duomenys neskelbtini), 650 eurų- V. R., 2015 m. spalio 23 d. 2 000 eurų- V. R. (T. 6, b. l. 96-99). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 6 d. raÅ¡te nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d.

įmonė (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 6 889,69 eurus valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 190,09 eurų delspinigių (T. 3, b. l. 138-139). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 18 d. rašte nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. įmonė (duomenys neskelbtini) valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo skolinga 2 805,99 eurus. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis įmonė (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 26 d. išregistruota juridinio asmens organų sprendimu (T. 3, b. l. 158-159).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu V. R. prisipažino, kad siekdamas gauti paskolÄ iÅ¡ D. D. atstovaujamos įmonės jis klastojo elektroninius susiraÅ¡inėjimus tarp jo ir užsienio bendrovių atstovų, po ko minėtus susiraÅ¡inėjimus jis pateikė D. D. kaip įrodymus, neva jo atstovaujama įmonė planuoja sudaryti pelningus sandorius su minėtomis užsienio bendrovėmis, o minėtų sandorių vykdymui reikalingos piniginės lėšos. Visgi V. R. Å¡iuos savo veiksmus vertina ne kaip grubų sukčiavimÄ , bet kaip melavimÄ siekiant iÅ¡gelbėti vadovaujamÄ bendrovę.

Taigi V. R. iÅ¡ esmės pripažino jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes, nesutikdamas su teisiniu Å¡ių aplinkybių vertinimu. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ viena apgaulės formų- piktnaudžiavimas pasitikėjimu- yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindÄ .

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. Atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena apgaulės formų, nes ir šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys.

Iš teismų praktikos matyti, kad labiausiai paplitęs apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, pavyzdžiui, kad jis užsiima tam tikrų paslaugų teikimu (įdarbinimu užsienyje ar pan.) arba verčiasi atitinkamu verslu, siūlant partnerystę ar prašant paskolos verslui plėtoti ir pan. Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad D. D. ir V. R. siejo pasitikėjimo santykiai: jie kartu įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), abu jie buvo lygiaverčiai šios įmonės akcininkai, valdantys po 50 procentų akcijų.

V. R. paskyrus minėtos įmonės direktoriumi D. D. pasitikėjo V. R. ir pastarojo priimamais sprendimais, taip pat ne kartÄ finansavo minėtos įmonės veiklÄ , suteikdamas paskolas tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip vadovaujamo juridinio asmens atstovas. Kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė D. D., visos iki nagrinėjamo įvykio suteiktos paskolos bÅ«davo grÄ Å¾intos, taigi galima pagrįstai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu D. D. neturėjo pagrindo įtarti, kad V. R., praÅ¡ydamas suteikti paskolÄ , teikdamas jam elektroninius susiraÅ¡inėjimus su stambiomis užsienio bendrovėmis, jį sÄ moningai klaidina, o iÅ¡ tikrųjų suteikta paskola bus naudojama ne įmonės veiklai plėtoti bei pelnui generuoti.

Teismas konstatuoja, kad V. R. veikė piktnaudžiaudamas D. D. pasitikėjimu. Teismas pažymi, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrÄ Å¾inimo fakto. Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui bÅ«tina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sÄ lygų ir užvaldyti turtÄ asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėjÄ dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties Å¡aliai save kaip kitÄ asmenį ar panaudodamas kitokius bÅ«dus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimÄ suteikti paskolÄ ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimÄ , ir visa tai suvokia.

Nagrinėjamo įvykio metu V. R. vadovaujamos įmonės finansinė bÅ«klė buvo sunki: kaip matyti iÅ¡ paskolų sutarčių, V. R., atstovaudamas vadovaujamÄ Ä¯monę, ne kartÄ kreipėsi į savo sesers vyrÄ R. G., praÅ¡ydamas suteikti jo vadovaujamai įmonei paskolas. R. G., atstovaudamas bankrutuojančias įmones, kurias jis administravo Å¡ių bankroto procedÅ«rų metu, ne kartÄ V. R. vadovaujamai įmonei suteikė paskolas, kurių dydis siekė apie 100 000 eurų. Teismas įvertina tai, kad prieÅ¡ pat nagrinėjamÄ Ä¯vykį- 2015 m. spalio 14 d.

V. R. atstovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) R. G. atstovaujamoms įmonėms buvo skolinga 96 000 eurų, kurių grÄ Å¾inimo terminas jau buvo suėjęs. Taip pat įvertintina ir tai, kad, kaip baudžiamojo proceso metu parodė D. D., įmonė (duomenys neskelbtini) turto neturėjo, be to, kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymų, įmonė praktiÅ¡kai jokių užsakymų neturėjo, taigi nebuvo planuojama gauti reikÅ¡mingų pajamų.

Tai, kad įmonės finansinė bÅ«klė buvo sudėtinga, patvirtino ir pats V. R.. Minėti duomenys, pripažintini įrodymais, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu įmonės (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai virÅ¡ijo gautinas pajamas bei turtÄ , t. y. įmonė buvo nemoki. Vadovaujamai įmonei esant nemokiai, neturėdamas jokių užsakymų, galinčių generuoti reikÅ¡mingas pajamas, V. R. suklastojo elektroninius susiraÅ¡inėjimus tarp jo ir užsienio bendrovių atstovų, po ko minėtus susiraÅ¡inėjimus jis pateikė D.

D. kaip įrodymus, neva jo atstovaujama įmonė planuoja sudaryti pelningus sandorius su minėtomis užsienio bendrovėmis, o minėtų sandorių vykdymui reikalingos piniginės lėšos: šias aplinkybes baudžiamojo proceso metu patvirtino pats V. R.. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad sudarydamas 2015 m. spalio 20 d. paskolos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) V. R. suvokė, jog jokių reikšmingas pajamas generuojančių sandorių su minėtomis užsienio bendrovėmis jis nesudarys, taip pat V.

R. žinojo sunkiÄ vadovaujamos įmonės finansinę padėtį bei tai, kad iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini)gautų piniginių lėšų įmonės veiklai jis nenaudos bei gautos paskolos sutartu laiku jo vadovaujama bendrovė grÄ Å¾inti nesugebės. V. R. nusikalstamus tikslus patvirtina ir jo veiksmai UAB „(duomenys neskelbtini) jo vadovaujamai įmonei suteikus paskolÄ : didžioji dalis gautų piniginių lėšų- 96 000 eurų tÄ pačiÄ dienÄ buvo skirta sesers vyro atstovaujamų įmonių suteiktoms paskoloms, kurių grÄ Å¾inimo terminas jau buvo suėjęs, grÄ Å¾inti, daugiau nei 40 000 eurų tÄ pačiÄ bei kitÄ dienÄ V.

R. pervedė į savo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , likusiÄ dalį, Å¡iek tiek virÅ¡ijančiÄ 700 eurų, V. R. pervedė tiekėjams, kas tik patvirtina, kad tikrasis V. R. tikslas gaunant paskolÄ buvo ne D. D. nurodytas vadovaujamos įmonės veiklos plėtojimas bei pajamų generavimas, bet skolų, susidariusių ankstesniu V. R. vadovavimo įmonei laikotarpiu, grÄ Å¾inimas. V. R. gynėjos nuomone, V. R. padaryta veika vertintina ne kaip nusikalstama veika, bet kaip civilinis deliktas. Vertindamas tokiÄ pozicijÄ teismas pažymi, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų.

BÅ«tent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamÄ padarytos veikos pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D.

D. sprendimÄ suteikti V. R. vadovaujamai įmonei paskolÄ , lėmė V. R. D. D. pateikti melagingi duomenys apie planuojamus sandorius su stambiomis užsienio kompanijomis bei iÅ¡ Å¡ių sandorių planuojamÄ gauti pelnÄ : žinodamas, kad jo vadovaujamos įmonės suteikta paskola bus naudojama ne V. R. vadovaujamos įmonės veiklai vystyti, bet kitiems tikslams, D. D. nebÅ«tų sudaręs paskolinių sandorių su V. R. vadovaujama įmone. Å ie argumentai leidžia pagrįstai V. R. veiksmus vertinti ne kaip civilinį deliktÄ , bet kaip nusikalstamus veiksmus.

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys- V. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti bei teisiamojo posėdžio metu paskelbti D. D., R. G., G. R., V. R., R. P., S. C., M. B., A. T. parodymai, paskolų sutartys, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, susiraÅ¡inėjimai yra gauti teisėtais bÅ«dais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus.

Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad V. R., bÅ«damas užsienio juridinio asmens- bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 6 d. registruotos Lietuvos Respublikos Mokesčių mokėtojų registre ir veiklÄ vykdžiusio Paupio g. 28, Vilniuje, direktoriumi, vadovaujamai bendrovei turint įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims ir neturint galimybės Å¡iuos įsipareigojimus vykdyti, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė jokių sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryti neplanuoja, 2015 m. liepos mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi D.

D. ir pastarajam nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė planuoja sudaryti sandorius su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip patvirtinimÄ D. D. pateikė netikrus jo paties kurtus elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose jis kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas su įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovais tariamai derina sandorių sÄ lygas, D. D. nurodė, kad projektų su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)vykdymui jo vadovaujamai bendrovei trÅ«ksta piniginių lėšų bei D.

D. kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus paprašė suteikti jo vadovaujamai bendrovei 140 000 eurų dydžio paskolÄ . D. D., bÅ«damas suklaidintas, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2015 m. spalio 20 d. elektroninio ryÅ¡io priemonėmis su V. R., veikiančiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, pasirašė paskolos sutartį, kuria remiantis iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2016 m. liepos 13 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Paysera LT“) atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 140 000 eurų, tačiau iki paskolos sutartyje nurodyto pinigų grÄ Å¾inimo termino t. y. 2015 m. lapkričio 20 d. nei V.

R., nei bendrovė (duomenys neskelbtini) paskolos negrÄ Å¾ino, sandorių su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesudarė, o paskolintas lėšas panaudojo kitiems bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimams padengti, tokiu bÅ«du V. R. apgaule bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį turtÄ - 140 000 eurų. III. Veikos kvalifikavimo motyvai Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: BK 182 straipsnio 2 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. BK 190 straipsnio 1 dalis. Å iame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad V. R. apgaule, D. D. melagingai nurodydamas, kad projektams su įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)vykdymui bendrovei (duomenys neskelbtini) trÅ«ksta lėšų, pateikė netikrus elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose nurodė žinomai melagingÄ informacijÄ apie planuojamus sandorius su minėtomis įmonėmis, po ko D. D., bÅ«damas suklaidintas, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), V. R. vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini) suteikė 140 000 eurų dydžio paskolÄ , kurios nei V.

R., nei pastarojo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) negrÄ Å¾ino, t. y. V. R. apgaule kito asmens- bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ . Å io turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , taigi V. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmių skyrimo motyvai Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 63 straipsnio 1-4, 9 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

9. Pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 641 straipsnis. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. BK 75 straipsnio 1-4 dalys (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ , kol Å¡is gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laikÄ , per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Spręsdamas dėl V. R. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. R. padarė tyčinį nusikaltimÄ priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai. V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, V.

R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad V. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, jis yra dirbantis, taigi V. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ V. R. skirtina vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V.

R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, V. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- Å¡eÅ¡iais mėnesiais ir V. R. skirtina galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant V.

R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , skiriant V. R. baudžiamojo poveikio priemonę- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimÄ , taigi Å¡iuo nuosprendžiu V. R. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V.

R. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės- vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- aÅ¡tuonis mėnesius Å¡iuo nuosprendžiu V. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir V. R. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. V. R. padarytos veikos metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Minėta, kad V. R. prisipažino padaręs jam įkaltinamÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neteistas. V. R. yra dirbantis, duomenų apie naujas V. R. padarytas nusikalstamas veikas teismas neturi, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. R. skirtinos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , bei skiriant V.

R. baudžiamojo poveikio priemonę- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam M. T. padarytÄ Å¾alos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimÄ . V. Civilinis ieÅ¡kinys Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini)pareiÅ¡kė 115 000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį (T. 3, b. l. 60-62, 67-68). Vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: V. R. apgaule kito asmens naudai įgijus svetimÄ UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį turtÄ - 140 000 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtinė 140 000 eurų dydžio žala, kurios dalį- 25 000 eurų V.

R. atlygino savanoriÅ¡kai, o kita dalis- 115 000 eurų savanoriÅ¡kai atlyginta nebuvo, taigi UAB (duomenys neskelbtini)civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. R. UAB (duomenys neskelbtini)naudai priteistina 115 000 eurų. VI. Kardomosios priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 119 straipsnis. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. skirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (T. 7, b. l. 61-62), kuri paliktina galioti paliktina galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64¹ straipsniu, 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti V. R. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ sutrumpinti vienu trečdaliu- Å¡eÅ¡iais mėnesiais ir V. R. skirti galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Å iuo nuosprendžiu V. R. skirtÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės- vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- aÅ¡tuonis mėnesius Å¡iuo nuosprendžiu V.

R. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. R. skirti galutinę subendrintÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. V. R. skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , bei skiriant V. R. baudžiamojo poveikio priemonę- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam M.

T. padarytÄ Å¾alos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. R. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti. UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. R. UAB (duomenys neskelbtini)naudai priteisti 115 000 eurų.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas