c09ad5fc-2c02-4cdf-8fff-1eb357a3084d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1004-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07057-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui G. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, vaiko gydymo iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepilnamečiui R.

R. priteistÄ iÅ¡laikymÄ ir nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iÅ¡ atsakovo, sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti po 350 Eur periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį. Taip pat pakeisti 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur sÅ«naus R. R. gydymo iÅ¡laidų.

2. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė be kita ko prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ atsakovo G. R. bendravimo tvarkÄ , kuri sutampa su praÅ¡oma nustatyti nuolatine tvarka, su dukra H. R. ir sÅ«numi R. R. iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

3. PraÅ¡ymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad: 3.1. Atsakovas su sugyventine ir jos vaiku gyvena vieno kambario bute, Å¡alių nepilnamečiai vaikai neturi savo lovų ir yra priversti miegoti ant žemės. Be to, vaikams taikomos nuobaudos – jie užrakinami tamsiame tualeto kambaryje ir neiÅ¡leidžiami. 3.2. 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateikta psichologės D. G. nuomonė raÅ¡tu, kurioje nurodyta, kad vaikų ryÅ¡ys su tėčiu emociÅ¡kai nestabilus, nepastovus, užfiksuota psichologinio smurto apraiÅ¡kų vaikų atžvilgiu, nustatyta abiejų vaikų saugumo jausmo pažeidimai, nerimo laipsnis didesnis už vidutinį, vaikai jaučiasi patiriantys spaudimÄ ir laisvo pasirinkimo bei apsisprendimo suvaržymÄ iÅ¡ tėčio pusės. Pažymėjo, kad psichologės nuomonėje raÅ¡tu nurodyta, kad tiek dukra, tiek sÅ«nus tėvo uždarinėjami į tualetÄ , vaikai bijo, jaučiasi nesaugÅ«s. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės R. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 5.1. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų matyti, jog atsakovas gyvena erdviame vieno kambario bute, kuriame be kita ko yra pastatytos dvi lovos, kuriose, kaip teigia atsakovas, bendravimo su atsakovu metu, nakvoja Å¡alių nepilnamečiai vaikai. Laikė, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog atsakovas neužtikrina tinkamų vaikų gyvenimo sÄ lygų, neturi pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovas tiek tesimo posėdžio metu, tiek raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog taiko psichologų rekomenduojamas vaikų drausminimo priemones.

Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas gyvena su sužadėtine ir jos nepilnamečiu vaiku, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad yra visiÅ¡kai suprantami ir pagrįsti jo ketinimai ir noras supažindinti Å¡alių nepilnamečius vaikus su jo naujai kuriama Å¡eima. 5.2. Akcentavo, jog iÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, kad nėra jokio pagrindo keisti galiojančiÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateikta psichologo nuomonė pateikta neiÅ¡klausius abiejų nepilnamečių vaikų tėvų paaiÅ¡kinimų, ji prieÅ¡tarauja iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos nuomonei, todėl konstatavo, kad minėta iÅ¡vadÄ nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kuri sutampa su praÅ¡oma nustatyti nuolatine nauja bendravimo tvarka.

Teigė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir kad negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti nepilnamečiais vaikais, užtikrinti jų tinkamas gyvenimo sÄ lygas bendravimo ir nakvynių metu. 5.3. Teigia, kad kaip buvo minėta ankstesnėje 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje, atsakovo bendravimo tvarka su Å¡alių nepilnamečiais vaikais yra nustatyta 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimu. Nurodė, kad tai, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir keisti Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ , teismas galės įvertinti ir pasisakyti dėl to tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. Mano, jog vien aplinkybė, kad bylos Å¡alys nesutaria tarpusavyje, nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos Å¡alių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais ir neiÅ¡nagrinėjus bylos, nustatyti kitokiÄ laikinÄ bendravimo su atsakovu tvarkÄ , negu yra nustatyta teismo sprendimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 7.1. Nurodė, kad atsakovas neginčija ir pripažįsta faktÄ , kad jis gyvena vieno kambario bute – studijoje kartu su savo sužadėtine ir jos 11 metų sÅ«numi. Teigia, kad Å¡iame bute kartu su atsakovu ir kitais su juo gyvenančiais asmenimis laikÄ leidžia, nakvoja ir Å¡alių nepilnamečiai vaikai – sÅ«nus ir dukra, todėl iÅ¡ viso vieno kambario bute, bendroje erdvėje laikÄ leidžia du suaugę asmenys ir trys vaikai. 7.2. Nurodė, kad vaikai mamai skundėsi, jog atsakovo draugė ant jų Å¡aukia, dukra bijo atsakovo sužadėtinės. Teigia, jog atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodė, kad sužadėtinė tokia pat reikli ir griežta kokia bÅ«na su savo nepilnamečiu vaiku, o Å¡alių nepilnamečiai vaikai bendravimo metu nedrÄ siai rodė iniciatyvÄ bendrauti su atsakovo sužadėtine.

Tačiau atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tokiÄ situacijÄ Ä¯vardijo kaip visiÅ¡kai pagrįstus ir suprantamus atsakovo ketinimus ir norÄ Å¡alių nepilnamečius vaikus supažindinti su jo naujai kuriama Å¡eima. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad vieno kambario butas nėra tinkamas gyventi penkiems asmenims, taip pat to, kad vaikai niekada negyveno kartu su atsakovo sužadėtine, to, kad vaikų požiÅ«ris į jÄ yra neigiamas, dukra jos bijo. Be to atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas pripažino, jog sužadėtinė yra griežta ir reikli jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 7.3.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė dar 2022 m. rugpjūčio 11 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kad bÅ«tų įvertinta ar jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygos pas atsakovÄ yra tinkamos ir atitinka vaikų interesus, tačiau iki Å¡iol tyrimo rezultatai nėra gauti. Taip pat akcentavo, kad duomenų apie tai ar atsakovo gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos ir užtikrina vaikams teisę į poilsį ir saugiÄ tiek emocine tiek fizine prasme aplinkÄ nepateikta, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tarnyba, pateikdama nuomonę, neatsižvelgė nei į ieÅ¡kovės, nei paties atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo gyvenimo sÄ lygas, psichologės pateiktas iÅ¡vadas, neatlikusi jokio tyrimo, nesilankiusi atsakovo gyvenamojoje vietoje pateikė nuomonę, kuri yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir tyrimo rezultatais.

Mano, kad tokia nuomone teismas vadovautis neturėjo jokio pagrindo, institucijos nuomonė teismui nėra privaloma, nes ji neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. 7.4. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje psichologo nuomonėje įvardintos vaikų neigiamos patirtys ir jausmai dėl tėvo elgesio, vaikai jaučiasi nesaugÅ«s, tėvo taikoma bausmė Å¡alių vaikams sukelia įtampÄ ir stresÄ , baimės ir nesaugumo jausmÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ia iÅ¡vada nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad ji pateikta neiÅ¡klausius abiejų tėvų paaiÅ¡kinimų. prieÅ¡tarauja iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos nuomonei.

Atkreipia dėmesį, kad psichologės nuomonė yra pateikta iÅ¡klausius Å¡alių vaikų pasakojimus ir patyrimus, pakalbėjus su jais. Mano, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad Å¡i psichologo nuomonė yra neteisinga ar neobjektyvi. Pažymi, jog pats atsakovas pripažįsta, kad taiko psichologo nuomonėje įvardintÄ bausmę, kuri neigiamai veikia vaikų psichologinę ir emocinę bÅ«senÄ , prieÅ¡tarauja vaikų interesams.

8. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ byloje nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos 10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 11. 2022 m. spalio 13 d. apeliantė į bylÄ pateikė naujus įrodymus, t. y. 2022 m. spalio 11 d. psichologo rekomendacijÄ su psichologo paaiÅ¡kinimais.

Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omi pridėti dokumentai buvo gauti tik 2011 m. spalio 11 d., minėtų įrodymų anksčiau nebuvo galimybės pateikti. Mano, kad Å¡ie įrodymai padės teismui visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų konsultavimo į psichologę D. G. buvo kreiptasi 2022 m. balandžio 28 d., tačiau psichologės rekomendacija su paaiÅ¡kinimais buvo pateikta tik 2022 m. spalio 11 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo kreipimosi dienos.

Byloje nėra duomenų, o kartu su praÅ¡omais pridėti įrodymais apeliantė ir nepaaiÅ¡kina, kodėl pasikreipus į psichologę dar 2022 m. balandžio 28 d. praÅ¡oma pridėti rekomendacija su paaiÅ¡kinimais negalėjo bÅ«ti pateikta iki praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikimo pirmosios instancijos teisme dienos.

12. Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad praÅ¡omoje pridėti rekomendacijoje bei psichologo paaiÅ¡kinimuose aptariamas atsakovo elgesys vaikus uždarant tualete bei vaikų auklėjimo bÅ«das kalbant su vaikais griežtu bei pakeltu tonu. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo be kita ko buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo pateikta tos pačios psichologės 2022 m. rugpjūčio 8 d. „Psichologės nuomonė raÅ¡tu“, kurioje buvo aptariami iÅ¡ esmės tie patys klausimai, t. y. atsakovo elgesys vaikus uždarant tualete bei vaikų auklėjimo bÅ«das kalbant su vaikais griežtu bei pakeltu tonu.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės buvo žinomos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, jog apeliantė galėjo pasirÅ«pinti praÅ¡omų pridėti rekomendacijų su paaiÅ¡kinimais gavimu anksčiau, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė neiÅ¡kilo vėliau, o minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Dėl atskirojo skundo argumentų 13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vardintas Å¡iame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. 15.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situacijÄ , o ginčas tarp Å¡alių Å¡ioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iÅ¡ esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, priimti kitokį teismo sprendimÄ , nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos bÅ«das (pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybÄ .

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikinÄ vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarkÄ .

17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2‑2087-769/2019 pagal ieÅ¡kovo G. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, ir atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys AB „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos filialas bei 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Minėtu sprendimu be kita ko buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su savo nepilnamečiais vaikais, t. y. nustatyta, kad G. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. R. ir H. R.: 18.1. kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 18.2. Poriniais metais G. R. pasiima pas save vaikus R. R. ir H. R. per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 18.3.

Poriniais metais ieÅ¡kovas G. R. bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu, nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių atostogų dienÄ pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ ; 18.4. Neporiniais metais G. R. bÅ«na su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų Å¡ventę, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val.; 18.5.

Poriniais metais R. R. bÅ«na su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų Å¡ventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iÅ¡ G. R. gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val.; 18.6. IeÅ¡kovas neporiniais metais bÅ«na su vaikais per Å v. Velykas bei vaikų pavasario atostogas, atitinkamai pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių pavasario atostogų dienÄ pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ ; 18.7.

G. R. praleidžia su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų, planuojamÄ laikÄ ir trukmę ieÅ¡kovas suderina su atsakove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki atostogų pradžios; 18.8. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus R. ir H. Tėvo dienÄ kiekvienų metų birželio pirmÄ jį sekmadienį ( jei Å¡i diena nepatenka į ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val.; 18.9.

G. R. turi teisę bendrauti su vaikais ir ieÅ¡kovo gimimo dienÄ (kovo 2 d.), informuodamas vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinęs bendravimo tvarkÄ ; 18.10. R. R. turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dienÄ kiekvienų metų gegužės pirmÄ jį sekmadienį ir savo gimimo dienÄ (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti Å¡ia teise tada, kai Å¡i diena patenka į numatytÄ Ä¯prastinį vaikų bendravimo grafikÄ su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarkÄ ; 18.11.

G. R. bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo; 18.12. G. R. turi teisę kasdien nuo 20:00 val. iki 20:15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais); 18.13. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu, elektroninėmis susiraÅ¡inėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz.

Viber, Facebook Messenger, whatsaap ir kt.) ar raÅ¡tu, ir tokiu bÅ«du suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; 18.14. Vaikų motinos sutikimu G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku nei nurodyta Å¡ioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju jis privalo grÄ Å¾inti vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ R. R. iÅ¡ anksto nurodytu laiku.

19. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės teigia, jog bÅ«tina nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , kadangi Å¡iuo metu nustatyta tvarka prieÅ¡tarauja vaikų interesams, t. y. motyvuoja tuo, jog atsakovas neužtikrina tinkamų vaikų gyvenimo sÄ lygų vaikų nakvynės pas atsakovÄ metu, be to, atsakovas taiko vaikams bausmes, uždarydamas vaikus į tualetÄ .

20. IeÅ¡kovės nuomone, vienas iÅ¡ argumentų, kodėl bÅ«tina nustatyti laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ yra tai, kad atsakovas kartu su savo sužadėtine ir jos 11 metų sÅ«numi gyvena vieno kambario – studijos tipo bute. Teigia, kad Å¡iame bute kartu su atsakovu ir kitais su juo gyvenančiais asmenimis laikÄ leidžia, nakvoja ir Å¡alių nepilnamečiai vaikai – sÅ«nus ir dukra, todėl iÅ¡ viso vieno kambario bute, bendroje erdvėje laikÄ leidžia du suaugę asmenys ir trys vaikai. Mano, kad tokios gyvenimo sÄ lygos vaikams yra netinkamos, nes jie neturi savo asmeninės erdvės, todėl ieÅ¡kovės nuomone yra pagrindas keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

21. Akcentuotina, jog byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad Å¡iuo metu galiojanti teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tiek nenaudinga nepilnamečiams vaikams, kad sudarytų pagrindÄ neatidėliotinai spręsti atsakovo bendravimo su savo vaikais pakeitimo klausimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Klaipėdos apylinkės teismas, įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2087-769/2019 įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog patvirtinta bendravimo tvarka atitiko geriausius vaikų interesus, tačiau nagrinėjamoje byloje, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad situacija pasikeitė tiek, kad bÅ«tų pagrindas neatidėliotinai keisti teismo nustatytÄ bendravimo su savo vaikais tvarkÄ .

Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas gyvena vieno kambario bute, nesudaro pagrindo spręsti, jog tuo yra pažeidžiamos Å¡alių nepilnamečių vaikų teisės. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vaikams yra skirta dalis kambario, jie turi atskiras lovas ir nors visa Å¡eima didžiÄ jÄ laiko dalį leidžia bendroje patalpoje, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad vaikai mamai skundėsi, jog atsakovo draugė ant jų Å¡aukia, o dukra bijo atsakovo sužadėtinės. Akcentuotina, jog Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, byloje esantys įrodymai nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo Å¡eimoje esanti padėtis, ar atsakovo sužadėtinės auklėjimo metodai yra netinkami ir neigiamai veikia Å¡alių nepilnamečių vaikų teises, ar interesus.

Pažymėtina, jog griežtas vaikų auklėjimas iÅ¡ esmės nelaikytinas vaikų teisių pažeidimu, jei toks auklėjimas nekenkia normaliai vaikų raidai. Nors byloje yra pateikta psichologės D. G. nuomonė raÅ¡tu, kuria vertinama Å¡alių nepilnamečių vaikų emocinė bÅ«sena, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji prieÅ¡tarauja iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos nuomonei. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas iÅ¡samaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Taigi, esant byloje nurodytiems prieÅ¡taravimams bei nenustačius akivaizdžių aplinkybių, jog prieÅ¡ Å¡alių nepilnamečius vaikus naudojamas fizinis, ar psichologinis smurtas, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog vien minėtoje psichologės iÅ¡vadoje pateiktas aplinkybių vertinamas bÅ«tų pagrindas naikinti skundžiamÄ nutartį bei taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

23. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė taip pat kritikuoja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmus nagrinėjamoje byloje, teigia, kad dar 2022 m. rugpjūčio 11 d. praÅ¡ymu kreipėsi į teritorinį skyrių, kad bÅ«tų įvertinta ar jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygos pas atsakovÄ yra tinkamos ir atitinka vaikų interesus, tačiau iki Å¡iol tyrimo rezultatai nėra gauti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nors byloje nėra duomenų, kokius veiksmus ir kada yra atlikusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tačiau akcentuotina, kad tarnyba į bylÄ yra pateikusi savo nuomonę dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, o tai, kad ieÅ¡kovė nesutinka su pareikÅ¡ta nuomone, dar nereiÅ¡kia, kad pateikta nuomonė yra nepagrįsta, ar kad ja negalima vadovautis.

24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo bendravimo tvarka su Å¡alių nepilnamečiais vaikais yra nustatyta 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu. Tai, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir keisti Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ , teismas galės įvertinti ir pasisakyti dėl to tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. Vien aplinkybė, jog bylos Å¡alys nesutaria tarpusavyje, nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos Å¡alių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais ir, neiÅ¡nagrinėjus bylos, nustatyti kitokiÄ laikinÄ bendravimo su atsakovu tvarkÄ , negu yra nustatyta teismo sprendimu.

25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įvertinus bylos medžiagÄ , Å¡ioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – laikinai nepakeitus atsakovo bendravimo su savo vaikais tvarkos, vaikų teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pažeisti. Aktualių duomenų apie vaikų interesų pažeidimÄ byloje nėra, taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje proceso stadijoje, t. y. iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nėra pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2087-769/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. 26.

Ä®vertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė