c098cb90-4fdc-42cc-93ed-cc32c4bb5a6b · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2S-113-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Edita Å liumpienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs R. B. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-23502-475/2022 pagal ieÅ¡kovÄs R.
Legislator headnote
AI generatedc098cb90-4fdc-42cc-93ed-cc32c4bb5a6b · Kauno apygardos teismas: Vertindamas ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnameÄiams vaikams priteisimo teismingumÄ , teismas vadovavosi 2007 m. Konvencija, kuri taikoma ES ir JungtinÄs KaralystÄs santykiuose praÅ¡ymams ir paraiÅ¡koms, pateiktiems Jungtinei Karalystei tapus savarankiÅ¡ka Konvencijos Å¡alimi, tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d. Teismas nurodÄ, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, taÄiau, sprendžiant apie teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-113-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Edita Å liumpienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs R. B. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-23502-475/2022 pagal ieÅ¡kovÄs R.
B. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ R. B. (toliau â ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti nepilnameÄio sÅ«naus D. A. B. ir nepilnametÄs dukters E. B. nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo A.
G. (toliau â atsakovas) iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiams vaikams periodinÄmis iÅ¡mokomis kas mÄnesį D. A. B. po 570 Eur ir E. B. po 520 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo 8 575 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnameÄiui sÅ«nui už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir 8 575 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ taip pat praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnameÄiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ .
2. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad Å¡alys 2000 metais pradÄjo artimai draugauti, vesti bendrÄ Å«kį. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinÄs metrikacijos biure sudarÄ santuokÄ . Santuokos metu Å¡alys susilaukÄ sÅ«naus D. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters E. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Iki 2016 m. ieÅ¡kovÄ, atsakovas ir jų nepilnameÄiai vaikai gyveno kartu JungtinÄje KaralystÄje, kol atsakovas susirado kitÄ moterį ir, palikÄs Å¡eimÄ , iÅ¡Äjo gyventi su ja.
PraÄjo jau 6 metai, kai atsakovas paliko Å¡eimÄ , taÄiau per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atsakovas ne tik kad nesirÅ«pina ir nesidomi savo nepilnameÄiais vaikais, su jais palaiko minimalų kontaktÄ , bet ir neteikia vaikams jų poreikius atitinkanÄio iÅ¡laikymo, nesuteikia jiems jokių galimybių tinkamai augti ir vystytis. Atsakovas ne kartÄ buvo raginamas prisidÄti prie vaikų iÅ¡laikymo, taÄiau piktybiÅ¡kai vengia vykdyti Å¡iÄ prievolÄ. Visa nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta iki Å¡iol teko vienai ieÅ¡kovei, nors tokiÄ prievolÄ turi abu tÄvai.
IeÅ¡kovÄ pažymÄjo, kad tarp Å¡alių JungtinÄje KaralystÄje yra pradÄtas santuokos nutraukimo procesas, kuriame nagrinÄjami tik su santuokos nutraukimu susijÄ, t. y. santuokos metu įgyto turto ir prievolių pasidalinimo klausimai. Procesas kol kas yra mediacijos stadijoje, teisminÄ byla nÄra užvesta. MinÄtame procese nÄra sprendžiami klausimai dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jiems priteisimo klausimai, todÄl ieÅ¡kovÄ, siekdama apginti nepilnameÄių vaikų interesus, kreipÄsi į teismÄ , reikÅ¡dama atsakovui reikalavimus dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Kauno apylinkÄs teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams.
4. Teismas nustatÄ, kad tiek ieÅ¡kovÄs, tiek nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos bylos nagrinÄjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Kadangi ieÅ¡kovÄ su nepilnameÄiais vaikais gyvena JungtinÄje KaralystÄje, teismas vadovavosi aktualiu Europos Komisijos praneÅ¡imu âJungtinÄs KaralystÄs iÅ¡stojimas ir ES civilinÄs teisenos ir tarptautinÄs privatinÄs teisÄs taisyklÄsâ (toliau â TaisyklÄs) ir jame įtvirtintu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Hagos tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konferencijos parengtos konvencijos pakeiÄia Europos SÄ jungos (toliau â ES) teisÄ ES ir JungtinÄs KaralystÄs santykiuose su sÄ lyga, kad tiek ES/ES valstybÄs narÄs, tiek JungtinÄ KaralystÄ yra konvencijos Å¡alys.
5. Vadovaudamasis TaisyklÄmis ir įvertinÄs į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, t. y. ginÄas susijÄs su Jungtine Karalyste, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal tarptautinÄs teisÄs aktuose nustatytas taisykles. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove teismingumas sprÄstinas vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tÄvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau â 1996 m. Konvencija). Reikalavimo dÄl iÅ¡laikymo priteisimo teismingumas sprÄstinas vadovaujantis 2007 m. lapkriÄio 23 d. Hagos Konvencija dÄl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo (toliau â 2007 m. Konvencija).
6. Teismas nurodÄ, kad 1996 m. Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklÄ â pagal vaiko nuolatinÄ (įprastinÄ) gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vadovaudamasis nurodyta nuostata, teismas vertino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei ieÅ¡kovÄs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ su nepilnameÄiais vaikais gyvena JungtinÄje KaralystÄje, kurioje vaikai lanko ugdymo įstaigas. IeÅ¡kovÄ teismui nepateikÄ duomenų apie savo reguliarų lankymÄ si Lietuvos Respublikoje, nenurodÄ kokiais konkreÄiais socialiniais, Å¡eimyniniais ir ekonominiais ryÅ¡iais ji yra susijusi su Lietuvos Respublika.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ ir pateikÄ duomenis, kad atsakovas turi Lietuvoje registruotÄ transporto priemonÄ, savo nekilnojamojo turto neturi. Nors ieÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravÄs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), taÄiau teismas Å¡iÄ aplinkybÄ vertino kaip neturinÄiÄ pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublika yra atsakovo socialinių, Å¡eimyninių ir ekonominių ryÅ¡ių centras, kas sudarytų prielaidas sprÄsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis tarptautinių teisÄs aktų nuostatomis.
Teismas nustatÄ, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, JungtinÄje KaralystÄje turi įmonÄ, Å¡alys yra pradÄjusios santuokos nutraukimo mediacijos procesÄ JungtinÄje KaralystÄje. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybÄmis, reikalavimÄ dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pripažino neteismingu Lietuvos teismams.
7. Vertindamas ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnameÄiams vaikams priteisimo teismingumÄ , teismas vadovavosi 2007 m. Konvencija, kuri taikoma ES ir JungtinÄs KaralystÄs santykiuose praÅ¡ymams ir paraiÅ¡koms, pateiktiems Jungtinei Karalystei tapus savarankiÅ¡ka Konvencijos Å¡alimi, tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d. Teismas nurodÄ, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, taÄiau, sprendžiant apie teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles.
Tai yra, atsakovas gali ginÄyti sprendimo dÄl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ , remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklÄs, taip pat susitarianÄioji valstybÄ gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Å ios taisyklÄs yra iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau â 2008 m.
Reglamentas), pagal kurį, teismas gali turÄti jurisdikcijÄ pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo pritarimÄ jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas iÅ¡laikymas, gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybÄje ir teikÄ vaikui iÅ¡laikymÄ , pagal Å¡alių susitarimÄ , iÅ¡skyrus bylose dÄl vaiko iÅ¡laikymo, taip pat jei sprendimÄ priÄmÄ tos valstybÄs teismas, kuri turÄjo jurisdikcijÄ byloje dÄl tÄvų pareigų.
8. Teismas nurodÄ, kad kaip ir 1996 m. Konvencijoje, taip ir 2007 m. Konvencijoje ânuolatinÄs gyvenamosios vietosâ sÄ voka nÄra apibrÄžta, todÄl tai, ar kreditorius nuolat gyvena konkreÄioje valstybÄje, priklausys nuo byloje žinomų faktų. NuolatinÄ gyvenamoji vieta paprastai nustatoma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, kur tas asmuo turi bÅ«stÄ , kur jis paprastai gyvena ir dirba. Teismas vertino, kad nagrinÄjamu atveju atsakovas, jam nuosavybÄs teise priklausanÄio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, duomenų apie jo nekilnojamÄ jį turtÄ JungtinÄje KaralystÄje nepateikta.
Atsakovas Lietuvoje nedirba, taÄiau turi įmonÄ JungtinÄje KaralystÄje. Ä®vertinÄs nurodytas aplinkybes, sprendÄ, jog byloje nÄra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovÄs pateiktus duomenis iÅ¡ treÄiojo asmens internetinÄs âFacebookâ paskyros vertino, kaip nei patvirtinanÄius, nei paneigianÄius atsakovo ryÅ¡ius su Lietuva, kadangi minÄtoje paskyroje pateikiamos fotonuotraukos iÅ¡ įvairių pasaulio vietų.
TodÄl reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnameÄiams vaikams taip pat pripažino neteismingu Lietuvos teismams. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui sprÄsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. ieÅ¡kovÄs vertinimu, teismas itin formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus.
Teismas sprendÄ, jog Å¡alių socialiniai ir ekonominiai interesai sietini su jų gyvenimu JungtinÄje KaralystÄje, todÄl laikÄ, kad tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovo nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra bÅ«tent JungtinÄje KaralystÄje. Teismas iÅ¡skirtinai vertino ieÅ¡kovÄs nurodytÄ aplinkybÄ apie atsakovo įmonÄs turÄjimÄ JungtinÄje KaralystÄje, formaliai taikÄ Ä¯statymų nuostatas, tokiu bÅ«du nepagrįstai užkirsdamas ieÅ¡kovÄs ir jos nepilnameÄių vaikų teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ , nors teismo pareiga yra užtikrinti ne iÅ¡laikymo neteikianÄio tÄvo interesus, o nepilnameÄių vaikų interesus tokį iÅ¡laikymÄ gauti; 9.2. ieÅ¡kovÄ teismui pateikÄ Ä¯rodymus, kurie, prieÅ¡ingai nei sprendÄ teismas, patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Byloje pateikta Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini), tai yra beveik 2 metus savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravÄs Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pats yra patvirtinÄs vieÅ¡ai, kad gyvena Lietuvoje. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ieÅ¡kovÄs atskirajame skunde pateikta nuoroda į 2022 m. balandžio 20 d. LRT televizijos laidos âKas ir kodÄl?â filmavimÄ . MinÄtos laidos metu atsakovas patvirtino, jog gyvena Kaune, yra grįžÄs iÅ¡ emigracijos, dirba nuotoliniu bÅ«du; 9.3. ieÅ¡kovÄ pažymÄjo, kad atsakovas, palikÄs Å¡eimÄ dar kurį laikÄ gyveno JungtinÄje KaralystÄje, taÄiau jau ilgÄ laikÄ yra iÅ¡vykÄs ir gyvena Lietuvoje, su sugyventine yra nusipirkÄs gyvenamÄ jį namÄ , kuriame gyvena kartu su ja ir jų bendru vaiku, Å¡iÄ jos nurodytÄ aplinkybÄ patvirtina su ieÅ¡kiniu pateiktas straipsnis, kuriame aptariamos atsakovo ir jo antrosios pusÄs gyvenamojo namo įsirengimo detalÄs. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, jog byloje nÄra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvos Respublikoje; 9.4. atsakovas Lietuvoje turi savo vardu 2022 m. rugsÄjo 2 d. registruotÄ transporto priemonÄ, o jo sugyventinÄ Å¾iniasklaidoje yra pasidalinusi straipsniu apie jų bendrai įsigytÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), bÅ«tent atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Nurodytos aplinkybÄs ir jas patvirtinantys byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina atsakovo socialinius, Å¡eimyninius ir ekonominius saitus su Lietuvos Respublika. Byloje taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas Lietuvoje lankosi restoranuose, leidžia laikÄ su sugyventine turimuose bendruose namuose. Vien tai, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, o turi įmonÄ JungtinÄje KaralystÄje, kuri ieÅ¡kovÄs žiniomis jokios realios veiklos nevykdo, nÄra pagrindas pripažinti, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kadangi asmenys teisÄ Ä¯ juridinius asmenis gali turÄti visame pasaulyje ir tai nÄra lemiantis kriterijus, patvirtinantis, jog bÅ«tent ten yra asmens nuolatinÄ gyvenamoji vieta.
Kad atsakovas neturi Lietuvoje jam nuosavybÄs teise priklausanÄio nekilnojamojo turto, taip pat savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai nÄra teismingi nagrinÄti Å¡alių nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ ; 9.5. ieÅ¡kovÄ pažymÄjo, kad pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai ieÅ¡kinys yra susijÄs su tarptautiniu elementu, jo priÄmimo klausimÄ sprendžiantis teismas, nustatÄs, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nÄra pakankamo pagrindo sprÄsti dÄl pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo, teismas turi taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , tai yra nurodyti ieÅ¡kovui pateikti įrodymus, patvirtinanÄius aplinkybes, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo.
Jei ieÅ¡kovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinanÄius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dÄl objektyvių priežasÄių, teismas priima ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovÄ mano, jog byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todÄl byla teisminga Lietuvos teismams. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos tos paÄios taisyklÄs, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).
11. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ , nenustatÄ absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1â7 punktuose, taip pat nenustatÄ pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todÄl pasisako dÄl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų. DÄl naujų įrodymų priÄmimo 12. Naujų įrodymų priÄmimas apeliacinÄs instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo iÅ¡sprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes.
13. IeÅ¡kovÄ su atskiruoju skundu pateikÄ pažymÄ apie atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovÄ, teikdama atskirÄ jį skundÄ , nesuformulavo praÅ¡ymo dÄl pastarojo įrodymo priÄmimo, tad vien Å¡i aplinkybÄ bÅ«tų pakankamas pagrindas įrodymÄ atsisakyti priimti. Be to, minÄtas dokumentas jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todÄl siekiant iÅ¡vengti byloje perteklinÄs to paties pobÅ«džio informacijos, ieÅ¡kovÄs teikiamÄ Ä¯rodymÄ atsisakoma priimti ir Å¡iuo pagrindu (CPK 314 straipsnis). DÄl nutarties (ne)teisÄtumo 14. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka objektas â pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieÅ¡kinį priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todÄl pagal nacionalinÄ teisÄ teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kÄlimo metu. Å i taisyklÄ taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turÄti pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklÄs nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisÄs normas, reglamentuojamas tarptautinÄse sutartyse, ES teisÄje arba nacionaliniuose teisÄs aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijÄs byloje esantis tarptautinis elementas.
Esant pareikÅ¡tiems keliems reikalavimams, dÄl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nusprÄsti atskirai. PažymÄtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iÅ¡ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiÅ¡kai nesuponuoja galimybÄs nagrinÄti kitus tuo paÄiu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojanÄiame teisÄs akte tokia galimybÄ tiesiogiai nurodyta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
16. Svarbu pažymÄti, kad Europos Komisijos praneÅ¡ime suinteresuotiems subjektams âJungtinÄs KaralystÄs iÅ¡stojimas ir ES civilinÄs teisenos ir tarptautinÄs privatinÄs teisÄs taisyklÄsâ įtvirtintas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajma laikotarpiui, ES teisÄ ES ir JungtinÄs KaralystÄs santykiuose pakeiÄia Hagos tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konferencijos su sÄ lyga, kad tiek ES/ES valstybÄs narÄs, tiek JungtinÄ KaralystÄ yra konvencijos Å¡alys.
17. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodomas taisykles, į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginÄas susijÄs su Jungtine Karalyste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai dÄl reikalavimo dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendÄ vadovaudamasis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tÄvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, o dÄl iÅ¡laikymo priteisimo - vadovaudamasis 2007 m. lapkriÄio 23 d. Hagos Konvencija dÄl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.
18. Atskirajame skunde ieÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs nurodo tik argumentus, susijusius su neteisingai nustatytu reikalavimo dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo teismingumu, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti visa apimtimi, pasisakytina dÄl abiejų ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo. DÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo 19. Kaip minÄta, dÄl ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo, sprÄstina vadovaujantis 1996 m.
Konvencijos 5 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklÄ â pagal vaiko nuolatinÄ (įprastinÄ) gyvenamÄ jÄ vietÄ . 20. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitarianÄiosios ValstybÄs, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminÄs ar administracinÄs institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Å ios konvencijos 10 straipsnyje taip pat nurodyta, kad nepažeisdamos 5â9 straipsnių, SusitarianÄiosios ValstybÄs institucijos, turinÄios jurisdikcijÄ sprÄsti dÄl vaiko, kuris nuolatos gyvena kitoje SusitarianÄiojoje ValstybÄje, tÄvų praÅ¡ymo nutraukti jų santuokÄ , teisiÅ¡kai pripažinti gyvenanÄiais skyrium (separacija) arba jų santuokÄ pripažinti negaliojanÄia, gali, jei jų valstybÄs teisÄ tai numato, imtis priemonių tokio vaiko asmeniui arba jo turtui apsaugoti, jei:
a) pradedant bylos nagrinÄjimÄ , vienas iÅ¡ jo tÄvų nuolatos gyvena toje valstybÄje ir vienas iÅ¡ jų turi tÄvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) Å¡ių institucijų jurisdikcijÄ imtis tokių priemonių pripažįsta tÄvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tÄvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.
21. NuolatinÄ gyvenamoji vieta yra pagrindinis siejamasis veiksnys ir jurisdikcijos pagrindas, taikomas 1996 m. Konvencijoje. 1996 m. Konvencijoje ânuolatinÄ gyvenamoji vietaâ neapibrÄžta â jos apibrÄžtį turi nustatyti atitinkamos institucijos, kiekvienu atveju remdamosi faktinÄmis aplinkybÄmis. Tai savarankiÅ¡ka sÄ voka, kuri turÄtų bÅ«ti aiÅ¡kinama, atsižvelgiant į 1996 m. Konvencijos tikslus, o ne į apribojimus nacionalinÄje teisÄje. 1996 m. Konvencijoje nuolatinÄs gyvenamosios vietos sÄ voka apskritai vartojama siekiant įvertinti, kurios susitarianÄiosios valstybÄs institucijos turi jurisdikcijÄ imtis apsaugos priemonių ir ar jų sprendimai turÄtų bÅ«ti pripažįstami ir vykdomi kitose susitarianÄiosiose valstybÄse. Kadangi nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra faktais grindžiama sÄ voka, gali bÅ«ti įvairių dalykų, į kuriuos reikÄtų atsižvelgti, nustatant nuolatinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal 1996 m. KonvencijÄ .
22. Å iuolaikinÄje Å¡eimos teisÄje nuolatinÄs (įprastinÄs) gyvenamosios vietos (angl. habitual residence) kriterijus tampa vis populiaresnis lyginant su Å¡alių ar vaiko pilietybe dÄl lankstumo, kurį Å¡is kriterijus leidžia taikyti. Å iandieninÄmis laisvo asmenų judÄjimo tarp valstybių sÄ lygomis svarbu užtikrinti bent jau vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnÄs apsaugos reikalaujanÄio asmens, gyvenimo stabilumÄ ir jo įprasto gyvenimo bÅ«do tÄstinumÄ . Taip pat jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinÄs (įprastinÄs) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vienÄ pagrindinių vaiko teisių bÅ«ti iÅ¡klausytam.
23. NuolatinÄs gyvenamosios vietos sÄ voka yra svarstyta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau â ESTT) pagal ReglamentÄ âBriuselis IIaâ. ESTT nusprendÄ, kad nuolatinÄ vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta, atsižvelgiant į visas konkreÄias to individualaus atvejo aplinkybes. Visų pirma, Å¡i sÄ voka âturi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinÄ ir Å¡eiminÄ aplinkÄ . Å iuo tikslu, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgta į gyvenimo valstybÄs <...> teritorijoje ir Å¡eimos persikÄlimo į Å¡iÄ valstybÄ trukmÄ, teisÄtumÄ , sÄ lygas ir priežastis, vaiko pilietybÄ, mokyklos lankymo vietÄ ir sÄ lygas, kalbų žinias ir Å¡eiminius bei socialinius vaiko ryÅ¡ius toje valstybÄjeâ (byla C-523/07, A, 2009 m. balandžio 2 d., 37â39 punktai).
24. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodÄ adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje taip pat nurodÄ, kad su ja gyvena ir Å¡alių nepilnameÄiai vaikai, kurie JungtinÄje KaralystÄje lanko ugdymo įstaigas. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad iki 2016 m. ieÅ¡kovÄ, atsakovas ir jų nepilnameÄiai vaikai gyveno kartu JungtinÄje KaralystÄje, kol atsakovas susirado kitÄ moterį ir paliko Å¡eimÄ . Nuo 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravÄs Lietuvoje. Taip pat pateikÄ duomenis, kad nei ji, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. IeÅ¡kovÄ transporto priemonių savo vardu Lietuvos Respublikoje nÄra įregistravusi, atsakovas 2022 m. spalio 5 d. yra įregistravÄs transporto priemonÄ âYamahaâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
25. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs pateiktus duomenis, sutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovÄs ir Å¡alių nepilnameÄių vaikų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikytina ne Lietuvos Respublika, o JungtinÄ KaralystÄ, Å¡ios aplinkybÄs neginÄijo ir pati ieÅ¡kovÄ. TodÄl pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo, pagrįstai pripažino, jog Å¡is reikalavimas nÄra teismingas Lietuvos teismams.
DÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnameÄiams vaikams priteisimo teismingumo 26. DÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnameÄiams vaikams priteisimo reikalavimų teismingumo sprÄstina vadovaujantis 2007 m. Konvencija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, taÄiau vertinant teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ Ä¯tvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m.
Konvencijos 20 straipsnis). Kaip minÄta, visų pirma, atsakovas gali ginÄyti sprendimo dÄl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklÄs, taip pat susitarianÄioji valstybÄ gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Å ios taisyklÄs yra iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos nustatytosioms IÅ¡laikymo reglamente, tai yra teismas gali turÄti jurisdikcijÄ pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo pritarimÄ jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas iÅ¡laikymas, gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybÄje ir teikÄ vaikui iÅ¡laikymÄ , pagal Å¡alių susitarimÄ , iÅ¡skyrus bylose dÄl vaiko iÅ¡laikymo, taip pat jei sprendimÄ priÄmÄ tos valstybÄs, kuri turÄjo jurisdikcijÄ byloje dÄl tÄvų pareigų, teismas.
27. Kaip jau minÄta, tiek 1996 m. Konvencijoje, ir 2007 m. Konvencijoje ânuolatinÄs gyvenamosios vietosâ sÄ voka neapibrÄžta, todÄl tai, ar skolininkas nuolat gyvena konkreÄioje valstybÄje, priklausys nuo toje byloje žinomų faktų. TurÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmÄ ir tÄstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uose registruose, asmens pareiÅ¡kimus apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , asmeniui priklausanÄio nekilnojamojo turto buvimo vietÄ (jeigu turi) ir kitÄ . Esminiai bruožai, apibÅ«dinantys nuolatinÄ asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra tai, kad asmuo jÄ traktuoja kaip centrinÄ savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietÄ .
28. Kaip minÄta, atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravÄs (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto savo vardu Lietuvoje neturi, taÄiau nuo 2022 m. spalio 5 d. yra įregistravÄs transporto priemonÄ âYamahaâ. IeÅ¡kovÄ byloje pateikÄ âL.rytas.ltâ straipsnio publikacijÄ apie Kauno rajone įrengtÄ 150 m2ploto namÄ , kuriame, jos teigimu, gyvena atsakovas su savo sugyventine. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad minÄta straipsnio publikacija savo âFacebookâ socialinÄje paskyroje yra pasidalinusi atsakovo sugyventinÄ I.
V. Atskirajame skunde ieÅ¡kovÄ taip pat pateikÄ 2022 m. balandžio 20 d. LRT televizijos laidos âKas ir kodÄl?â nuorodÄ . Laidos įraÅ¡e asmuo, kuris prisistato esantis A. G., patvirtina, kad jis gyvena Kaune, po daugelio metų yra grįžÄs iÅ¡ emigracijos, sako, kad jau metus laiko su Å¡eima gyvena Lietuvoje, dirba nuotoliniu bÅ«du. IÅ¡ minÄtoje âFacebookâ paskyroje pasidalintų įrašų matyti, kaip atsakovas kartu su įraÅ¡ais pasidalinusia Å¡ios paskyros savininke, savo laisvalaikį leidžia namuose (2021 m. rugsÄjo 11 d.
įraÅ¡as), restorane (duomenys neskelbtini) (2021 m. gruodžio 1 d, įraÅ¡as), kiti paskyroje esantys įraÅ¡ai yra iÅ¡ atsakovo ir paskyros savininkÄs kelionių akimirkų.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad aplinkybÄs, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, turi Lietuvoje registruotÄ transporto priemonÄ, taÄiau savo nekilnojamojo turto neturi, JungtinÄje KaralystÄje turi įmonÄ, Å¡alys yra pradÄjusios santuokos nutraukimo mediacijos procesÄ JungtinÄje KaralystÄje ir nors, ieÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravÄs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublika yra atsakovo socialinių, Å¡eimyninių ir ekonominių ryÅ¡ių centras, kas sudarytų prielaidas sprÄsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis tarptautinių teisÄs aktų nuostatomis. IeÅ¡kovÄs pateiktus duomenis iÅ¡ I. V. âFacebookâ socialinÄs paskyros teismas vertino nei kaip patvirtinanÄius, nei kaip paneigianÄius atsakovo ryÅ¡ius su Lietuva.
30. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nÄra pagrindo, kadangi, nustatant kur yra atsakovo nuolatinÄ gyvenamoji vieta, yra svarbi byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 178, 185 straipsniai). Sutiktina su atskirajame skunde ieÅ¡kovÄs nurodyta aplinkybe, kad vien tai, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir Lietuvoje nedirba, o turi savo vardu registruotÄ Ä¯monÄ JungtinÄje KaralystÄje, nÄra pagrindas pripažinti, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kadangi asmenys teisÄ Ä¯ juridinius asmenis gali turÄti visame pasaulyje ir tai nÄra lemiantis kriterijus, nurodantis, jog bÅ«tent ten yra asmens nuolatinÄ gyvenamoji vieta.
Be to, kaip nurodÄ ir vieÅ¡ai patvirtino pats atsakovas (žr. 29 punktÄ ), jis gyvena Kaune, yra grįžÄs iÅ¡ emigracijos, dirba nuotoliniu bÅ«du, t. y. pats vieÅ¡ai teigia, kad gyvena Lietuvoje. Papildomai Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina ir nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvoje deklaruota jo gyvenamoji vieta. Nors pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovÄs pateiktus duomenis iÅ¡ I. V. internetinÄs âFacebookâ paskyros vertino nei kaip patvirtinanÄius, nei kaip paneigianÄius atsakovo ryÅ¡ius su Lietuva, sutikti su tokia pirmosios instancijos pozicija taip pat nÄra pagrindo, kadangi vertinant aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių visumÄ , jie patvirtina, kad atsakovas su drauge savo gyvenimÄ kuria Lietuvoje.
31. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir sprendÄ, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra JungtinÄje KaralystÄje, todÄl padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄs reikalavimai dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnameÄiams vaikams priteisimo yra neteismingi Lietuvos teismams.
32. Esant nurodytoms aplinkybÄms, skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas atsisakÄ priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo naikintina, Å¡io reikalavimo priÄmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.
33. BylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprÄstinas, kadangi byloje dalyvaujanÄių asmenų ir teismo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs iÅ¡ esmÄs (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalį dÄl atsisakymo priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir Å¡ių reikalavimų priÄmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Edita Å liumpienÄ