Legislator Case Law & Legislation
c098cb90-4fdc-42cc-93ed-cc32c4bb5a6b AI generated

c098cb90-4fdc-42cc-93ed-cc32c4bb5a6b · Kauno apygardos teismas

Case Number c098cb90-4fdc-42cc-93ed-cc32c4bb5a6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-113-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23502-475/2022 pagal ieÅ¡kovės R.

Legislator headnote

AI generated

c098cb90-4fdc-42cc-93ed-cc32c4bb5a6b · Kauno apygardos teismas: Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismingumÄ , teismas vadovavosi 2007 m. Konvencija, kuri taikoma ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose praÅ¡ymams ir paraiÅ¡koms, pateiktiems Jungtinei Karalystei tapus savarankiÅ¡ka Konvencijos Å¡alimi, tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, tačiau, sprendžiant apie teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-113-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23502-475/2022 pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. B. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti nepilnamečio sÅ«naus D. A. B. ir nepilnametės dukters E. B. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo A.

G. (toliau – atsakovas) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį D. A. B. po 570 Eur ir E. B. po 520 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo 8 575 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiui sÅ«nui už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir 8 575 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys 2000 metais pradėjo artimai draugauti, vesti bendrÄ Å«kį. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuokÄ . Santuokos metu Å¡alys susilaukė sÅ«naus D. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters E. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Iki 2016 m. ieÅ¡kovė, atsakovas ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, kol atsakovas susirado kitÄ moterį ir, palikęs Å¡eimÄ , išėjo gyventi su ja.

Praėjo jau 6 metai, kai atsakovas paliko Å¡eimÄ , tačiau per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atsakovas ne tik kad nesirÅ«pina ir nesidomi savo nepilnamečiais vaikais, su jais palaiko minimalų kontaktÄ , bet ir neteikia vaikams jų poreikius atitinkančio iÅ¡laikymo, nesuteikia jiems jokių galimybių tinkamai augti ir vystytis. Atsakovas ne kartÄ buvo raginamas prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, tačiau piktybiÅ¡kai vengia vykdyti Å¡iÄ prievolę. Visa nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta iki Å¡iol teko vienai ieÅ¡kovei, nors tokiÄ prievolę turi abu tėvai.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad tarp Å¡alių Jungtinėje Karalystėje yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas, kuriame nagrinėjami tik su santuokos nutraukimu susiję, t. y. santuokos metu įgyto turto ir prievolių pasidalinimo klausimai. Procesas kol kas yra mediacijos stadijoje, teisminė byla nėra užvesta. Minėtame procese nėra sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jiems priteisimo klausimai, todėl ieÅ¡kovė, siekdama apginti nepilnamečių vaikų interesus, kreipėsi į teismÄ , reikÅ¡dama atsakovui reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams.

4. Teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Kadangi ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, teismas vadovavosi aktualiu Europos Komisijos praneÅ¡imu „Jungtinės Karalystės iÅ¡stojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ (toliau – Taisyklės) ir jame įtvirtintu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos pakeičia Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sÄ lyga, kad tiek ES/ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos Å¡alys.

5. Vadovaudamasis Taisyklėmis ir įvertinęs į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, t. y. ginčas susijęs su Jungtine Karalyste, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal tarptautinės teisės aktuose nustatytas taisykles. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove teismingumas spręstinas vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija). Reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo teismingumas spręstinas vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo (toliau – 2007 m. Konvencija).

6. Teismas nurodė, kad 1996 m. Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vadovaudamasis nurodyta nuostata, teismas vertino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nustatė, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje vaikai lanko ugdymo įstaigas. IeÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų apie savo reguliarų lankymÄ si Lietuvos Respublikoje, nenurodė kokiais konkrečiais socialiniais, Å¡eimyniniais ir ekonominiais ryÅ¡iais ji yra susijusi su Lietuvos Respublika.

IeÅ¡kovė nurodė ir pateikė duomenis, kad atsakovas turi Lietuvoje registruotÄ transporto priemonę, savo nekilnojamojo turto neturi. Nors ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip neturinčiÄ pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublika yra atsakovo socialinių, Å¡eimyninių ir ekonominių ryÅ¡ių centras, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

Teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, Jungtinėje Karalystėje turi įmonę, Å¡alys yra pradėjusios santuokos nutraukimo mediacijos procesÄ Jungtinėje Karalystėje. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, reikalavimÄ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pripažino neteismingu Lietuvos teismams.

7. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismingumÄ , teismas vadovavosi 2007 m. Konvencija, kuri taikoma ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose praÅ¡ymams ir paraiÅ¡koms, pateiktiems Jungtinei Karalystei tapus savarankiÅ¡ka Konvencijos Å¡alimi, tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, tačiau, sprendžiant apie teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles.

Tai yra, atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ , remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Å ios taisyklės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – 2008 m.

Reglamentas), pagal kurį, teismas gali turėti jurisdikcijÄ pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo pritarimÄ jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas iÅ¡laikymas, gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui iÅ¡laikymÄ , pagal Å¡alių susitarimÄ , iÅ¡skyrus bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo, taip pat jei sprendimÄ priėmė tos valstybės teismas, kuri turėjo jurisdikcijÄ byloje dėl tėvų pareigų.

8. Teismas nurodė, kad kaip ir 1996 m. Konvencijoje, taip ir 2007 m. Konvencijoje „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sÄ voka nėra apibrėžta, todėl tai, ar kreditorius nuolat gyvena konkrečioje valstybėje, priklausys nuo byloje žinomų faktų. Nuolatinė gyvenamoji vieta paprastai nustatoma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, kur tas asmuo turi bÅ«stÄ , kur jis paprastai gyvena ir dirba. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, duomenų apie jo nekilnojamÄ jį turtÄ Jungtinėje Karalystėje nepateikta.

Atsakovas Lietuvoje nedirba, tačiau turi įmonę Jungtinėje Karalystėje. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovės pateiktus duomenis iÅ¡ trečiojo asmens internetinės „Facebook“ paskyros vertino, kaip nei patvirtinančius, nei paneigiančius atsakovo ryÅ¡ius su Lietuva, kadangi minėtoje paskyroje pateikiamos fotonuotraukos iÅ¡ įvairių pasaulio vietų.

Todėl reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams taip pat pripažino neteismingu Lietuvos teismams. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. ieÅ¡kovės vertinimu, teismas itin formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus.

Teismas sprendė, jog Å¡alių socialiniai ir ekonominiai interesai sietini su jų gyvenimu Jungtinėje Karalystėje, todėl laikė, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra bÅ«tent Jungtinėje Karalystėje. Teismas iÅ¡skirtinai vertino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę apie atsakovo įmonės turėjimÄ Jungtinėje Karalystėje, formaliai taikė įstatymų nuostatas, tokiu bÅ«du nepagrįstai užkirsdamas ieÅ¡kovės ir jos nepilnamečių vaikų teisę į teisminę gynybÄ , nors teismo pareiga yra užtikrinti ne iÅ¡laikymo neteikiančio tėvo interesus, o nepilnamečių vaikų interesus tokį iÅ¡laikymÄ gauti; 9.2. ieÅ¡kovė teismui pateikė įrodymus, kurie, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Byloje pateikta Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini), tai yra beveik 2 metus savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pats yra patvirtinęs vieÅ¡ai, kad gyvena Lietuvoje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės atskirajame skunde pateikta nuoroda į 2022 m. balandžio 20 d. LRT televizijos laidos „Kas ir kodėl?“ filmavimÄ . Minėtos laidos metu atsakovas patvirtino, jog gyvena Kaune, yra grįžęs iÅ¡ emigracijos, dirba nuotoliniu bÅ«du; 9.3. ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas, palikęs Å¡eimÄ dar kurį laikÄ gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau jau ilgÄ laikÄ yra iÅ¡vykęs ir gyvena Lietuvoje, su sugyventine yra nusipirkęs gyvenamÄ jį namÄ , kuriame gyvena kartu su ja ir jų bendru vaiku, Å¡iÄ jos nurodytÄ aplinkybę patvirtina su ieÅ¡kiniu pateiktas straipsnis, kuriame aptariamos atsakovo ir jo antrosios pusės gyvenamojo namo įsirengimo detalės. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvos Respublikoje; 9.4. atsakovas Lietuvoje turi savo vardu 2022 m. rugsėjo 2 d. registruotÄ transporto priemonę, o jo sugyventinė žiniasklaidoje yra pasidalinusi straipsniu apie jų bendrai įsigytÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), bÅ«tent atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina atsakovo socialinius, Å¡eimyninius ir ekonominius saitus su Lietuvos Respublika. Byloje taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas Lietuvoje lankosi restoranuose, leidžia laikÄ su sugyventine turimuose bendruose namuose. Vien tai, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, o turi įmonę Jungtinėje Karalystėje, kuri ieÅ¡kovės žiniomis jokios realios veiklos nevykdo, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kadangi asmenys teisę į juridinius asmenis gali turėti visame pasaulyje ir tai nėra lemiantis kriterijus, patvirtinantis, jog bÅ«tent ten yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

Kad atsakovas neturi Lietuvoje jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai nėra teismingi nagrinėti Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ ; 9.5. ieÅ¡kovė pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai ieÅ¡kinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimÄ sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo, teismas turi taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , tai yra nurodyti ieÅ¡kovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo.

Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį. Ieškovė mano, jog byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl byla teisminga Lietuvos teismams. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

13. IeÅ¡kovė su atskiruoju skundu pateikė pažymÄ apie atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė, teikdama atskirÄ jį skundÄ , nesuformulavo praÅ¡ymo dėl pastarojo įrodymo priėmimo, tad vien Å¡i aplinkybė bÅ«tų pakankamas pagrindas įrodymÄ atsisakyti priimti. Be to, minėtas dokumentas jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl siekiant iÅ¡vengti byloje perteklinės to paties pobÅ«džio informacijos, ieÅ¡kovės teikiamÄ Ä¯rodymÄ atsisakoma priimti ir Å¡iuo pagrindu (CPK 314 straipsnis). Dėl nutarties (ne)teisėtumo 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieÅ¡kinį priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, ES teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

Esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

16. Svarbu pažymėti, kad Europos Komisijos praneÅ¡ime suinteresuotiems subjektams „Jungtinės Karalystės iÅ¡stojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ įtvirtintas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajma laikotarpiui, ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose pakeičia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos su sÄ lyga, kad tiek ES/ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos Å¡alys.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodomas taisykles, į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginčas susijęs su Jungtine Karalyste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai dėl reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendė vadovaudamasis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, o dėl išlaikymo priteisimo - vadovaudamasis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.

18. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės nurodo tik argumentus, susijusius su neteisingai nustatytu reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo teismingumu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti visa apimtimi, pasisakytina dėl abiejų ieškinio reikalavimų teismingumo. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo 19. Kaip minėta, dėl ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo, spręstina vadovaujantis 1996 m.

Konvencijos 5 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ . 20. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Å ios konvencijos 10 straipsnyje taip pat nurodyta, kad nepažeisdamos 5–9 straipsnių, Susitariančiosios Valstybės institucijos, turinčios jurisdikcijÄ spręsti dėl vaiko, kuris nuolatos gyvena kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, tėvų praÅ¡ymo nutraukti jų santuokÄ , teisiÅ¡kai pripažinti gyvenančiais skyrium (separacija) arba jų santuokÄ pripažinti negaliojančia, gali, jei jų valstybės teisė tai numato, imtis priemonių tokio vaiko asmeniui arba jo turtui apsaugoti, jei:

a) pradedant bylos nagrinėjimÄ , vienas iÅ¡ jo tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iÅ¡ jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) Å¡ių institucijų jurisdikcijÄ imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

21. Nuolatinė gyvenamoji vieta yra pagrindinis siejamasis veiksnys ir jurisdikcijos pagrindas, taikomas 1996 m. Konvencijoje. 1996 m. Konvencijoje „nuolatinė gyvenamoji vieta“ neapibrėžta – jos apibrėžtį turi nustatyti atitinkamos institucijos, kiekvienu atveju remdamosi faktinėmis aplinkybėmis. Tai savarankiÅ¡ka sÄ voka, kuri turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama, atsižvelgiant į 1996 m. Konvencijos tikslus, o ne į apribojimus nacionalinėje teisėje. 1996 m. Konvencijoje nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka apskritai vartojama siekiant įvertinti, kurios susitariančiosios valstybės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis apsaugos priemonių ir ar jų sprendimai turėtų bÅ«ti pripažįstami ir vykdomi kitose susitariančiosiose valstybėse. Kadangi nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktais grindžiama sÄ voka, gali bÅ«ti įvairių dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, nustatant nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal 1996 m. KonvencijÄ .

22. Å iuolaikinėje Å¡eimos teisėje nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos (angl. habitual residence) kriterijus tampa vis populiaresnis lyginant su Å¡alių ar vaiko pilietybe dėl lankstumo, kurį Å¡is kriterijus leidžia taikyti. Å iandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sÄ lygomis svarbu užtikrinti bent jau vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumÄ ir jo įprasto gyvenimo bÅ«do tęstinumÄ . Taip pat jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vienÄ pagrindinių vaiko teisių bÅ«ti iÅ¡klausytam.

23. Nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka yra svarstyta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pagal ReglamentÄ â€žBriuselis IIa“. ESTT nusprendė, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta, atsižvelgiant į visas konkrečias to individualaus atvejo aplinkybes. Visų pirma, Å¡i sÄ voka „turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ . Å iuo tikslu, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgta į gyvenimo valstybės <...> teritorijoje ir Å¡eimos persikėlimo į Å¡iÄ valstybę trukmę, teisėtumÄ , sÄ lygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietÄ ir sÄ lygas, kalbų žinias ir Å¡eiminius bei socialinius vaiko ryÅ¡ius toje valstybėje“ (byla C-523/07, A, 2009 m. balandžio 2 d., 37–39 punktai).

24. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad su ja gyvena ir Å¡alių nepilnamečiai vaikai, kurie Jungtinėje Karalystėje lanko ugdymo įstaigas. IeÅ¡kovė nurodė, kad iki 2016 m. ieÅ¡kovė, atsakovas ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, kol atsakovas susirado kitÄ moterį ir paliko Å¡eimÄ . Nuo 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Lietuvoje. Taip pat pateikė duomenis, kad nei ji, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. IeÅ¡kovė transporto priemonių savo vardu Lietuvos Respublikoje nėra įregistravusi, atsakovas 2022 m. spalio 5 d. yra įregistravęs transporto priemonę „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikytina ne Lietuvos Respublika, o Jungtinė Karalystė, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pati ieÅ¡kovė. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo, pagrįstai pripažino, jog Å¡is reikalavimas nėra teismingas Lietuvos teismams.

Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismingumo 26. Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo reikalavimų teismingumo spręstina vadovaujantis 2007 m. Konvencija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, tačiau vertinant teismo sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ Ä¯tvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m.

Konvencijos 20 straipsnis). Kaip minėta, visų pirma, atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Å ios taisyklės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nustatytosioms IÅ¡laikymo reglamente, tai yra teismas gali turėti jurisdikcijÄ pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo pritarimÄ jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas iÅ¡laikymas, gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui iÅ¡laikymÄ , pagal Å¡alių susitarimÄ , iÅ¡skyrus bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo, taip pat jei sprendimÄ priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikcijÄ byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

27. Kaip jau minėta, tiek 1996 m. Konvencijoje, ir 2007 m. Konvencijoje „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sÄ voka neapibrėžta, todėl tai, ar skolininkas nuolat gyvena konkrečioje valstybėje, priklausys nuo toje byloje žinomų faktų. Turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uose registruose, asmens pareiÅ¡kimus apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietÄ (jeigu turi) ir kitÄ . Esminiai bruožai, apibÅ«dinantys nuolatinę asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra tai, kad asmuo jÄ traktuoja kaip centrinę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietÄ .

28. Kaip minėta, atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto savo vardu Lietuvoje neturi, tačiau nuo 2022 m. spalio 5 d. yra įregistravęs transporto priemonę „Yamaha“. IeÅ¡kovė byloje pateikė „L.rytas.lt“ straipsnio publikacijÄ apie Kauno rajone įrengtÄ 150 m2ploto namÄ , kuriame, jos teigimu, gyvena atsakovas su savo sugyventine. IeÅ¡kovė nurodė, kad minėta straipsnio publikacija savo „Facebook“ socialinėje paskyroje yra pasidalinusi atsakovo sugyventinė I.

V. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė taip pat pateikė 2022 m. balandžio 20 d. LRT televizijos laidos „Kas ir kodėl?“ nuorodÄ . Laidos įraÅ¡e asmuo, kuris prisistato esantis A. G., patvirtina, kad jis gyvena Kaune, po daugelio metų yra grįžęs iÅ¡ emigracijos, sako, kad jau metus laiko su Å¡eima gyvena Lietuvoje, dirba nuotoliniu bÅ«du. IÅ¡ minėtoje „Facebook“ paskyroje pasidalintų įrašų matyti, kaip atsakovas kartu su įraÅ¡ais pasidalinusia Å¡ios paskyros savininke, savo laisvalaikį leidžia namuose (2021 m. rugsėjo 11 d.

įrašas), restorane (duomenys neskelbtini) (2021 m. gruodžio 1 d, įrašas), kiti paskyroje esantys įrašai yra iš atsakovo ir paskyros savininkės kelionių akimirkų.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, turi Lietuvoje registruotÄ transporto priemonę, tačiau savo nekilnojamojo turto neturi, Jungtinėje Karalystėje turi įmonę, Å¡alys yra pradėjusios santuokos nutraukimo mediacijos procesÄ Jungtinėje Karalystėje ir nors, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublika yra atsakovo socialinių, Å¡eimyninių ir ekonominių ryÅ¡ių centras, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis tarptautinių teisės aktų nuostatomis. IeÅ¡kovės pateiktus duomenis iÅ¡ I. V. „Facebook“ socialinės paskyros teismas vertino nei kaip patvirtinančius, nei kaip paneigiančius atsakovo ryÅ¡ius su Lietuva.

30. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo, kadangi, nustatant kur yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, yra svarbi byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 178, 185 straipsniai). Sutiktina su atskirajame skunde ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad vien tai, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir Lietuvoje nedirba, o turi savo vardu registruotÄ Ä¯monę Jungtinėje Karalystėje, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kadangi asmenys teisę į juridinius asmenis gali turėti visame pasaulyje ir tai nėra lemiantis kriterijus, nurodantis, jog bÅ«tent ten yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

Be to, kaip nurodė ir vieÅ¡ai patvirtino pats atsakovas (žr. 29 punktÄ ), jis gyvena Kaune, yra grįžęs iÅ¡ emigracijos, dirba nuotoliniu bÅ«du, t. y. pats vieÅ¡ai teigia, kad gyvena Lietuvoje. Papildomai Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvoje deklaruota jo gyvenamoji vieta. Nors pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pateiktus duomenis iÅ¡ I. V. internetinės „Facebook“ paskyros vertino nei kaip patvirtinančius, nei kaip paneigiančius atsakovo ryÅ¡ius su Lietuva, sutikti su tokia pirmosios instancijos pozicija taip pat nėra pagrindo, kadangi vertinant aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , jie patvirtina, kad atsakovas su drauge savo gyvenimÄ kuria Lietuvoje.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra neteismingi Lietuvos teismams.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo naikintina, Å¡io reikalavimo priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.

33. Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir Å¡ių reikalavimų priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Edita Å liumpienė