2021-06-01 Nr. BB-3316-1-01-1-28854-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2985/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28854-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio S. Ž. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1-5 dalies nuostatas ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl šių pažeidimų teismas netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą, t. y. esant pagrindui kvalifikuoti S. Ž. padarytą nusikalstamą veiką kaip atvirąją vagystę, jo veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip sukčiavimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodyti esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai bei galimai netinkamas S. Ž. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iš esmės grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų vertinimo kritika pateikiant savą poziciją kaip šis teismas turėjo įvertinti jų parodymus ir kokias padaryti išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus argumentai suponuoja naują byloje surinktų įrodymų vertinimą bei kitokį nei apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių nustatymą. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Konstatuotina, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų abejoti apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu ir nepagrindžia kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prokuroro kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas