2018-03-14 Nr. AB-6635-3-61-3-03132-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-67-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03132-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. kovo 30 d. raštą Nr. 96-734; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, KD prie TM) 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 29-2195; 3) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) sudaryti pareiškėjui sąlygas pasirinkti ir naudotis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje nustatyta tvarka viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo paslaugų teikėjo paslaugomis, nustatant atitinkamą naudojimosi jomis tvarką; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriui 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymą sudaryti sąlygas naudotis viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo paslaugos teikėjo paslaugomis BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kadangi jam atliekant bausmę, naudotis taksofonu ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „TEO LT“ bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Telekomunikacijų grupė“ paslaugomis yra itin brangu ir ne visada yra galimybė pasinaudoti turima teise. Pažymėjo, jog įstatyme nustatyta, kad jis gali skambinti telefonu pasirinkęs naudoti prieinamą paslaugos teikėją.

3. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. kovo 30 d. atsakyme Nr. 96-734 Lukiškių TI-K direktorius nurodė, kad jis gali skambinti tik iš įstaigoje įrengtų taksofonų, o ne telefonu. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 30 d. sprendimu, apskundė jį Departamentui. Teigė, kad Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 29-2195.

4. Pareiškėjas dėl draudimo skambinti per norimą ryšių operatorių ir sąlygų nesudarymo, negalėjo palaikyti socialinių ryšių, dėl to patyrė dvasinę skriaudą ir išgyvenimus, kurie sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kaliniui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu bei Europos kalinimo taisyklėmis. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad naudotis taksofonu yra itin brangu, jo nuomone, jis turi teisę naudotis pigesnėmis paslaugomis.

5. Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė, kad BVK 102 straipsnyje yra nustatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73-75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę kalėjime ir yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistiesiems taikomi BVK 85 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.

7. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo nurodytai žalai atsirasti. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame prašė leisti įstatymo nustatyta tvarka naudotis viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo pasirinkto paslaugos teikėjo paslaugomis. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2015 m. kovo 30 d. rašte Nr. 96-734 nurodė, kad, vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimais, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Įkainių dydis už suteiktas skambinimo telefonu paslaugas ir telefono tipas teisės aktuose nenustatytas. Lukiškių TI-K įrengtais taksofonais yra galimybė skambinti naudojantis AB „TEO LT“ taksofonų kortelėmis ir UAB „Telekomunikacijų grupė“ platinamomis TELE+ taksofonų kortelėmis, kurias galima įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Lukiškių TI-K administracija, suteikdama teisę pareiškėjui paskambinti AB „TEO LT“ įrengtais įstaigoje taksofonais, teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuriame nurodė, kad 2015 m. kovo 30 d. Lukiškių TI-K raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skambinimas tik iš vieno itin brangaus tiekėjo pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 2S-2195 nurodė, kad judriojo ar palydovinio ryšio operatorių teikiamomis paslaugomis pareiškėjui pasinaudoti nėra galimybių, nes pareiškėjui yra draudžiama naudotis mobiliojo ar palydovinio ryšio telefonais. Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 30 d. rašte Nr. 96-784 buvo pateiktas išsamus ir pagrįstas atsakymas į pareiškėjo skundą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar pareiškėjas turi teisę skambinti telefonu per pasirinktus viešojo fiksuoto tinklo operatorius, o ne per tuos operatorius, su kuriais paslaugų teikimo sutartis yra sudaręs Lukiškių TI-K.

11. Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymu ir pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymą leisti pasirinkti jam tinkamą viešojo ryšio paslaugos tiekėją grindė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad suimto asmens teisę paskambinti telefonu apriboja suimtojo teisinės padėties ypatumai ir suėmimo vykdymo režimas. Suimtojo teisė paskambinti telefonu įgyvendinama pagal specialųjį - Suėmimo vykdymo įstatymą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą 2015 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 96-734, pagrįstai vadovavosi šiuo įstatymu ir jo nuostatas detalizuojančiomis tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. Teismas pabrėžė, kad specialiajame suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustatančiame įstatyme, t. y. Suėmimo vykdymo įstatyme, nėra numatyta suimtojo teisė pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos (nei fiksuoto, nei judriojo) teikėją. Todėl suimtojo teisė paskambinti telefonu gali būti įgyvendinta pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas. Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas suimtojo teisės paskambinti telefonu realizavimo sąlygų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

12. Teismas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, taip pat Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytu įstatymų leidėjo pavedimu, teisingumo ministras 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtino Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės). Pabrėžė, kad Taisyklės nustato tik Suėmimo vykdymo įstatymo numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarką (procedūrą). Pagal Taisyklių 74 punkte nustatytą tvarką, suimtieji skambina telefonu naudodami taksofono korteles ir įpareigoja tardymo izoliatorių direktorius patvirtinti taksofono kortelių įsigijimo tvarką. Be to, Taisyklės nustatė suimtųjų skambinimo telefonu kontrolės, kad nebūtų pažeistas prokuroro ar teismo rašytinis leidimas ir suimtasis skambintų tik rašytiniame leidime nurodytais abonentų numeriais, tvarką, taip pat suimtųjų skambinimo telefonu apskaitos tvarką (Taisyklių 76, 77, 77 punktai).

13. Lukiškių TI-K direktorius, vykdydamas Taisyklių 74 punkte išdėstytą įpareigojimą patvirtinti taksofono kortelių įsigijimo tvarką, 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-36 patvirtino Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių TI-K tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji turi teisę įsigyti taksofono korteles šiais teisėtais būdais: nusipirkti įstaigos parduotuvėje už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus; gauti atsiųstame (perduotame) siuntinyje ar smulkiame pakete su spauda (pašto korespondencijoje) ar iš atvykusių į trumpalaikį pasimatymą asmenų. Taigi Taisyklių 74 punkte ir su šio punkto vykdymu susijęs Aprašo 4 punktas nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką.

14. Teismas pažymėjo, kad suimtojo teisė paskambinti telefonu įgyvendinama pagal specialųjį įstatymą - Suėmimo vykdymo įstatymą, kuriame nėra numatyta suimtojo teisė pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos teikėją. Byloje nustatyta, kad būtent šiuo įstatymu pagrįstai vadovavosi atsakovas, priimdamas 2015 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 96-734 ir jame paaiškindamas pareiškėjui, jog suimtojo teisė paskambinti telefonu vykdoma pagal Suėmimo vykdymo įstatymą ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, todėl skambinimas telefonu pagal pareiškėjo (suimtojo) prašymą, t. y. jam pasirenkant viešojo ryšio paslaugą, neleistinas. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 30 sprendimas Nr. 96-734 ir Departamento 2015 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 29-2195 yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos panaikinti.

15. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir neteisingai. Be to, pareiškėjas yra nuteistasis, todėl jam turi būti taikomos BVK normos, o ne Suėmimo vykdymo įstatymas, kuriuo rėmėsi teismas. Pareiškėjo teigimu, jo atveju turi būti taikomos BVK 102 straipsnio nuostatos ir sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Įstatymo leidėjas nenurodė, kokiu telefonu nuteistieji turi teisę skambinti, tačiau atsižvelgiant į suformuotą praktiką, nėra pagrindo neleisti jam skambinti įstatymo nustatyta tvarka iš judriojo ar palydovinio telefonų, kurių kainos yra žymiai mažesnės lyginant su skambučių iš taksofonų kainomis. Be to, suimtųjų ir nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K yra apie 1 000, o taksofonų yra tik 8, todėl ne visi spėja ir gali paskambinti prašyme nurodytu laiku. Tokiu būdu pareiškėjas negali palaikyti pilnaverčių socialinių ryšių, dėl to patiria dvasines kančias ir neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kaliniui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 ir 8 straipsniais, Europos kalinimo taisyklių nuostatomis.

18. Pareiškėjo teigimu, niekur nėra įtvirtinta, kad jam draudžiama naudotis mobiliojo ar palydovinio ryšio telefonais. Galimybė pasirinkti viešąsias telefono ryšio paslaugas numatyta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Pažymi, kad prievolė naudotis didelėmis kanomis ir tik teikiamomis skambinimo paslaugomis pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves, garbę ir orumą bei nesuderinamas su Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi ir 29 straipsniu.

19. Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis ir atsakovui Lietuvos valstybei, pateiktame atsiliepime pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiami Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų įrodymų, nenurodė faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

21. Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, patyrimų, jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino visų procese dalyvavusių šalių argumentus, detaliai išnagrinėjo surinktą byloje dokumentinę medžiagą, tinkamai vadovavosi įstatymu ir nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą, objektyvų bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tiesiog pateikia savo asmeninę subjektyvią nuomonę apie pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nenurodo įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

24. Akcentuoja, kad teisės aktai reglamentuojantys nuteistųjų teisę skambinti telefonu, nenumato galimybės skambinti telefonu per nuteistojo pasirinktą judriojo ryšio tinklo ar palydovinio ryšio tinklo paslaugas teikiantį operatorių, taip pat to neįpareigoja ir laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teisės aktais nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus pareiga užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nenustato įpareigojimų tenkinti individualius nuteistųjų norus ir pageidavimus pasirenkant ryšio paslaugas teikiantį operatorių.

25. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas šiose įstaigoje laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

26. Kalėjimų departamento teigimu, panašius teisinius santykius nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis suimtųjų teisę paskambinti telefonu, todėl šioje byloje aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-264-146/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01702-2014-0), kurioje buvo išnagrinėtas iš esmės analogiškas ginčas (skunde pareiškėjas, be kita ko prašė įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pasirinkti viešojo fiksuoto ir / ar judriojo ryšio tinklo paslaugų tiekėją ir naudotis pasirinkto operatoriaus teikiamomis paslaugomis, skambinant išduotuose leidimuose nurodytais numeriais). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, kad suimto asmens teisę paskambinti telefonu apriboja suimtojo teisinės padėties ypatumai ir suėmimo vykdymo režimas. Pabrėžė, kad suimtojo teisė paskambinti telefonu įgyvendinama pagal specialių į įstatymą, t. y. Suėmimo vykdymo įstatymą, o atsakovas, priimdamas byloje ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi šiuo įstatymu ir jo nuostatas detalizuojančiomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis.

27. Akcentuoja, kad šioje byloje apeliantas nepareiškė atsakovui pretenzijų dėl teisės paskambinti telefonu tomis sąlygomis, kurios numatytos Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, realizavimo.

28. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 30 d. rašto Nr. 96-734, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo prašymą dėl teisės paskambinti telefonu, ir Kalėjimų departamento 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2S-2195, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K veiksmų, nesuteikiant jam galimybės paskambinti naudojantis judriojo ar palydovinio ryšio operatoriais, teisėtumo ir pagrįstumo, bei neturtinės žalos atlyginimo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jis Lukiškių TI-K atlieka bausmę ir yra nuteistasis, todėl jam turi būti taikomas ne Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, nustatančios suimtųjų asmenų teisę paskambinti telefonu, bet Bausmių vykdymo kodekso normos.

32. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teisinę padėtį, teises ir pareigas reguliuoja skirtingos teisės normos. Suimtųjų asmenų teises nustato Suėmimo vykdymo įstatymas, o nuteistųjų asmenų – Bausmių vykdymo kodeksas.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Taigi jis yra nuteistasis (ne suimtasis), todėl jo teisinę padėtį, teises ir pareigas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Šio kodekso ginčui aktualios redakcijos 102 straipsnio, nustatančio nuteistųjų teisę paskambinti telefonu, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio Kodekso 73-75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.).

34. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Pareiškėjas bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu atliko paprastojoje grupėje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu.

35. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.), 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Taigi pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, tačiau nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Pataisos įstaigų taisyklės nenumato nuteistiesiems teisės pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos tiekėją. Byloje nustatyta, kad būtent BVK, o ne Suėmimo vykdymo įstatymu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagrįstai vadovavosi atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 30 d. raštą Nr. 96-734 ir jame paaiškindamas pareiškėjui, kad nuteistojo teisė paskambinti telefonu vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų taisykles, todėl skambinimas telefonu pagal pareiškėjo prašymą, t. y. jam pasirenkant viešojo ryšio paslaugos teikėją, neleistinas. Atitinkamai Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 2S-2195 pagrįstai jo netenkino.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę paskambinti telefonu, tačiau, kaip jau buvo minėta, nei BVK, nei Pataisos įstaigų taisyklės neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos tiekėją, nagrinėjamu atveju, kaip pageidauja pareiškėjas, pasirinkti viešojo fiksuoto ir / ar judriojo ryšio tinklo paslaugų tiekėją ir naudotis pasirinkto operatoriaus teikiamomis paslaugomis. Taigi pareiškėjas turi teisę paskambinti telefonu, tačiau ši teisė įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

37. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė teisės skambinti jo pageidaujamu būdu (viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo pasirinkto paslaugos teikėjo paslaugomis) pažeidimu.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 17 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame prašė leisti įstatymo nustatyta tvarka naudotis viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo pasirinkto paslaugos teikėjo paslaugomis. Lukiškių TI-K skundžiamame 2015 m. kovo 30 d. rašte Nr. 96-734 paaiškino pareiškėjui BVK nuostatas dėl skambinimo teisės, nurodė, kad įkainių dydis už suteiktas skambinimo telefonu paslaugas ir telefono tipas teisės aktuose nenustatytas. Lukiškių TI-K įrengtais taksofonais yra galimybė skambinti naudojantis AB „TEO LT“ taksofonų kortelėmis ir UAB „Telekomunikacijų grupė“ platinamomis TELE+ taksofonų kortelėmis, kurias galima įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K rašto, skundžiamame 2015 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 2S-2195 paaiškino pareiškėjui dėl skambinimo teisės įgyvendinimo, taip pat nurodė, kad judriojo ar palydovinio ryšio operatorių teikiamomis paslaugomis pareiškėjui pasinaudoti nėra galimybių, nes pareiškėjui yra draudžiama naudotis mobiliojo ar palydovinio ryšio telefonais.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai įtvirtintas BVK. Tuo tarpu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, Lukiškių TI-K neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės naudotis viešojo judriojo ryšio tinklo ar palydovinio tinklo pasirinkto paslaugos teikėjo paslaugomis, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Nors, ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės skambinti telefonu taikė ne nuteistųjų, o suimtųjų teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus (Suėmimo vykdymo įstatymą, kuris, be kita ko, teisę skambinti reguliuoja panašiai, taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas), tačiau iš esmės pagrįstai sprendė, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

40. Pažymėtina, kad teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-968/2011). Taigi Lukiškių TI-K veikė pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatytos kompetencijos ribose, todėl konstatuoti atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

42. Šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka konstatuota, kad atsakovo Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 30 d. raštas Nr. 96-734 bei Kalėjimų departamento 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 2S-2195 yra teisėti. Taigi byloje nenustatyta esminė civilinės atsakomybes pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijų neteisėti veiksmai. Nenustačius esminės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos (valdžios institucijos neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų dėl skundžiamų raštų, taikė ne tas materialiosios teisės normas, tačiau netenkindamas šio skundo reikalavimo, bylą šia apimtimi išsprendė iš esmės teisingai, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė