c098238f-bd2f-4183-a8c8-4a5192425b91 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1382-1107/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18647-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.19 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Lukauskaitė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos R. K. atstovui advokatui R. R., suinteresuotam asmeniui V. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – V.

A.. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu teismo praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po motinos D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. PareiÅ¡kime (el. b. l. 1-4) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo palikimÄ sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Testamentu mirusysis visÄ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjo K.

J. A. turtÄ , nes Gyventojų registro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo duomenų apie palikėjo santuokos nutraukimo datÄ . PareiÅ¡kėjos žiniomis testatorius butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs po to kai iÅ¡siskyrė su pareiÅ¡kėjos motina D. M. A.. Jis šį butÄ laikė savo asmenine nuosavybe, kadangi skirdamiesi tėvai 1997 m. birželio 19 d. pardavė jų turėtÄ dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ir gautus pinigus pasidalino.

Už savo pinigų dalį testatorius nusipirko vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame visÄ laikÄ iki kol galėjo pats savimi pasirÅ«pinti gyveno. Tai, kad šį butÄ jis laikė priklausantį jam asmenine nuosavybės teise liudija ir palikėjo testamento turinys. PareiÅ¡kėjos motina D. M. A. apsigyveno pareiÅ¡kėjos Å¡eimai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki pat mirties ir buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėjos motina niekada nereiÅ¡kė jokių teisių į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad butas buvo tėvo įgytas po tėvų skyrybų ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Po tėvų mirties, priimant kiekvieno mirusiojo namų apyvokos ir kitus daiktus, baldus, nuotraukas bei dokumentus, nebuvo rasta skyrybų dokumentų. 2021 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kėjai gavus tėvų santuokos nutraukimo įraÅ¡Ä paaiÅ¡kėjo, kad tėvų santuoka oficialiai buvo nutraukta tik 1999 m. spalio 22 d., todėl pareiÅ¡kėjos tėvo 1997 m. rugsėjo 10 d.

įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje. Å i informacija pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai D. M. A.. Pagal vieÅ¡o registro duomenis motinos vardu nebuvo registruoto jokio turto. Atsižvelgdama į turėtÄ klaidingÄ informacijÄ apie tėvų skyrybas (jų datÄ ) bei duomenis, jog mama neturi jokio registruotino turto, po motinos mirties pareiÅ¡kėja per teisės aktuose nustatytÄ terminÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nors motina buvo palikusi testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ buvo palikusi pareiÅ¡kėjai.

Tai gi, priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėja nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo yra aplinkybė, jog jos įsitikinimu, sÄ lygotu aukščiau paminėtų aplinkybių, motina mirties dienÄ neturėjo jokio registruotino turto. PareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė iÅ¡kart po mirusios motinos laidotuvių, pradėjusi valdyti mirusiosios turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo, o tai rodo jos valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja buvo sÄ Å¾ininga bei pagal turimas žinias pakankamai rÅ«pestinga ir aktyvi. Ä®sitikinusi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso tik tėvui, dėl jo paveldėjimo kreipėsi bÅ«tent tik po jo mirties. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ (el. b. l. 42-43) nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kimo tenkinimo, pareiÅ¡kėja yra jo sesuo, tėvas K.

J. A. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs po to kai iÅ¡siskyrė su motina D. M. A. ir jame gyveno iki kol galėjo pats savimi pasirÅ«pinti. Tėvai, skirdamiesi 1997 m. birželio 19 d., pardavė turėtÄ dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir gautus pinigus pasidalino. Po iÅ¡siskyrimo motina apsigyveno pareiÅ¡kėjos Å¡eimai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame visÄ laikÄ iki kol galėjo pati savimi pasirÅ«pinti ir gyveno. Visi buvo įsitikinę, kad tėvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tik jo asmeninė nuosavybė.

Motinos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po jos laidotuvių ir jį pradėjo valdyti kaip savo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo sutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu, neprieÅ¡taravo dėl jo tenkinimo, nes pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės dėl ko ji praleido terminÄ priimti palikėjos palikimÄ Ä¯statyme nustatytu terminu yra svarbios ir objektyvios. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo V.

A. yra D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (el. b. l. 5, 21-22, 29-30, 33, 34, 35, 36, 37). Palikėja D. M. A. nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 11 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi pareiÅ¡kėjos namų adresu (duomenys neskelbtini); nuo 1958 m. gegužės 31 d. buvo susituokusi su K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau 1999 m. spalio 22 d. santuoka nutraukta (el. b. l. 20, 26-28, 29-30).

Palikėja D. M. A. 1997 m. sausio 27 d. testamentu savo turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai (el. b. l. 24). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad palikėjos palikimas nebuvo priimtas (el. b. l. 25). K. J. A. 2017 m. kovo 1 d. buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiÅ¡kėjai (el. b. l. 10). IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad palikimÄ priėmęs asmuo yra pareiÅ¡kėja (el. b. l. 13-14). 2021 m. spalio 22 d. notaro nutarimu atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjo turtÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15-16).

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 1997 m. rugsėjo 10 d. K. J. A. disponavo nekilnojamu turtu – butu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8, 9). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba įpėdiniams pagal testamentÄ .

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali bÅ«ti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas.

Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai, ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja įstatymo terminÄ palikimui priimti praleido, nes palikėjos mirties momentu nežinojo, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus daikto numeris 1996-7009-5017:0036, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne tik pareiÅ¡kėjos tėvui K.

J. A., bet ir pareiÅ¡kėjos motinai D. M. A., kadangi buvo įgytas iki jų santuokos nutraukimo dienos. PareiÅ¡kėjos motina po faktinio iÅ¡siskyrimo su pareiÅ¡kėjos tėvu ir po turėto jų bendro turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo (el. b. l. 17-19), apsigyveno pareiÅ¡kėjos namuose, o K. J. A. įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį visi Å¡eimos nariai laikė tėvo (K. J. A.) asmenine nuosavybe. Tik mirus pareiÅ¡kėjos tėvui K. J. A. ir pareiÅ¡kėjai laiku kreipiantis į notarÄ dėl pastarojo palikimo priėmimo, paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad tėvo asmeninės nuosavybės teise laikomas butas (esantis (duomenys neskelbtini)), kaip paveldėjimo dalykas, yra ne asmeninė palikėjo nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios dalis po palikėjos D.

M. A. mirties yra likusi nepriimta palikėjos įpėdinių. Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjai notaras iÅ¡aiÅ¡kino, kad norint priimti testatorės palikimÄ , pareiÅ¡kėja turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi bÅ«ti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kimo tenkinimui neprieÅ¡taravo. Todėl daroma iÅ¡vada, kad termino kreiptis į notarÄ priimti palikimÄ pagal įstatymÄ atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir atnaujina pareiÅ¡kėjai praleistÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. M. A. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas nutaria: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarÄ pagal palikėjos D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Asta Lukauskaitė