Legislator Case Law & Legislation
c0973a5a-e29e-4ad8-ab88-8ef827c25262 AI generated

c0973a5a-e29e-4ad8-ab88-8ef827c25262 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c0973a5a-e29e-4ad8-ab88-8ef827c25262
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 19 600 Lt skolos ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Nurodė, kad ieÅ¡kovui Vilniaus apygardos teismo 2009-03-26 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas, tačiau 2012-02-10 nutartimi teismas pakeitė administratorių, paskirdamas ieÅ¡kovo administratoriumi UAB „Projektų plėtros biuras“, bei įpareigojo buvusį administratorių perduoti bankrutuojančios įmonės turtÄ pagal balansÄ bei dokumentus.

Legislator headnote

AI generated

c0973a5a-e29e-4ad8-ab88-8ef827c25262 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino administravimo iÅ¡laidų paskirties, todėl teismo padaryta iÅ¡vada nėra pagrįsta, ji prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas administratoriui nenustato atlyginimo, jį turi nustatyti kreditorių susirinkimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-406-370/2015             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01241-2014-0             Procesinio sprendimo kategorijos:             126.3; 126.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4800-392/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KOMPTRASTA“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VERSLUVA“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 19 600 Lt skolos ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Nurodė, kad ieÅ¡kovui Vilniaus apygardos teismo 2009-03-26 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas, tačiau 2012-02-10 nutartimi teismas pakeitė administratorių, paskirdamas ieÅ¡kovo administratoriumi UAB „Projektų plėtros biuras“, bei įpareigojo buvusį administratorių perduoti bankrutuojančios įmonės turtÄ pagal balansÄ bei dokumentus.

Susipažinus su perimtais iÅ¡ buvusio bankroto administratoriaus dokumentais, t. y. su iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ banko „Swedbank“ sÄ skaitos, nustatyta, kad atsakovui buvo sumokėta 24 200 Lt suma už suteiktas administravimo paslaugas: 2009-10-02 – 15 000 Lt, 2009-10-09 – 9 200 Lt, nors Viliaus apygardos teismo 2009-05-12 nutartimi BUAB „KOMPTRASTA“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje buvo numatyta 4 600 Lt suma. IeÅ¡kovas 2014-02-25 pretenzijÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo iÅ¡siuntė atsakovui, tačiau Å¡is nereagavo iki Å¡iol, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .

IeÅ¡kovas, kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, veikdamas Å¡ios įmonės kreditorių interesais, siekia susigrÄ Å¾inti 19 600 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo, kuriÄ jis įgijo nepagrįstai.             Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad, bÅ«damas ieÅ¡kovo bankroto administratoriumi, buvo kreipęsis į teismÄ dėl administravimo sÄ matos patvirtinimo ir prašė leisti per mėnesį naudoti 4 600 Lt sumÄ (4 000 Lt administratoriaus atlyginimui ir 600 Lt kitoms iÅ¡laidoms) laikotarpiui nuo bankroto pradžios iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

Teismas 2009-05-12 nutartimi tenkino administratoriaus praÅ¡ymÄ ir patvirtino 4 600 Lt administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , kuriÄ administratorius turėjo teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti nuo įmonės bankroto pradžios iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Kreditorių susirinkimas nebuvo Å¡aukiamas, nes teismas 2009-09-03 nutartimi taikė įmonei supaprastintÄ bankroto procedÅ«rÄ , įmonės likvidavimÄ , kuris nėra baigtas iki Å¡iol. Atsakovas mano, kad teisingai pasinaudojo savo teisėmis ir teisėtai iÅ¡mokėjo sau 24 200 Lt sumÄ iki naujo bankroto administratoriaus paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 19 600 Lt ir 6 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2014-06-10 iki teismo sprendimo įvykdymo.             Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovas teisingai pasinaudojo savo teisėmis. Teismas nustatė, jog nutartimi, kuria buvo spręstas administravimo sÄ matos patvirtinimo klausimas, ginčo suma – 4 600 Lt – buvo nustatyta ne vienam mėnesiui, o laikotarpiui nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo pradžios iki kreditorių susirinkimas patvirtins sÄ matÄ , nes administratoriaus praÅ¡ymo turinys bei teismo nutarties motyvuose nurodymas, jog praÅ¡ymas tenkintinas, nekeičia teismo nutarties rezoliucines dalies.

Teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai iÅ¡simokėjo 19 600 Lt ir taip padarė ieÅ¡kovui žalÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginÄÄ tinkamai neįvertino atsakovo pateiktų argumentų, jog administratorius bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl administravimo sÄ matos vienam mėnesiui patvirtinimo ir teismui nutartyje nurodžius, jog praÅ¡ymas pagrįstas ir tenkintinas, administratorius teisingai pasinaudojo savo teisėmis ir teisėtai sau iÅ¡mokėjo 24 200 Lt sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino administravimo iÅ¡laidų paskirties, todėl teismo padaryta iÅ¡vada nėra pagrįsta, ji prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas administratoriui nenustato atlyginimo, jį turi nustatyti kreditorių susirinkimas.

Å ioje byloje bankroto metu kreditorių susirinkimas nebuvo Å¡aukiamas, buvo vykdoma supaprastinta bankroto procedÅ«ra, teismui priėmus nutartį pagal bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ , kuriame jis nurodė, kad įmonė neturi pakankamai turto administravimo iÅ¡laidoms sumokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, tinkamai nevykdė bankroto procedÅ«ros, sau iÅ¡simokėjo atlyginimÄ , nors teismui teigė, jog įmonė neturi lėšų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė teisme ginÄÄ motyvuodamas iÅ¡ esmės tuo, jog bankroto administratorius bankroto procedÅ«ros metu nepagrįstai sau iÅ¡simokėjo per didelį atlyginimÄ .Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos iÅ¡samiai reglamentuoja tiek bankroto administravimo sÄ matos tvirtinimo, tiek administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimus, tačiau Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į iÅ¡kelto ginčo esmę, t. y. kad ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė atskiroje civilinėje byloje klausimÄ dėl bankroto administratoriaus atlyginimo iÅ¡simokėjimo ne tik pagrįstumo, bet ir teisėtumo.

Tokio pobÅ«džio ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, Å¡iuo atveju, kaip ieÅ¡kovas ir buvo nurodęs ieÅ¡kinyje, siekiama ginti kreditorių interesus, t. y. ne tik tinkamai ir skaidriai atlikti bankroto procedÅ«rÄ , tačiau ir kuo daugiau patenkinti kreditorių reikalavimų. Tačiau, kaip minėta, klausimų dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo sprendimÄ ir jo peržiÅ«ros procedÅ«rÄ reglamentuoja bankroto teisės normos (Ä®BÄ® 21–24, 36 straipsniai), todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Å¡alių nurodytų faktinių aplinkybių ir nesiėmė iniciatyvos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes.

Pirmiausia, jei atskiroje byloje ginčas iÅ¡keltas dėl neteisėto ar nepagrįsto bankroto administratoriaus veiksmo, turi bÅ«ti vertinama, ar keliamas bankroto administratoriaus atsakomybės klausimas ir ar nėra pagrindo įtraukti į bylÄ bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę apdraudusio asmens (Ä®BÄ® 11 straipsnio 11–20 dalys), taip pat turi bÅ«ti vertinama, ar toks veiksmas galėjo bÅ«ti ar gali bÅ«ti įvertintas vidinėje bankroto procedÅ«roje (Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnis).Kaip jau buvo minėta, bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo kompetencija yra priskirta įmonės kreditorių kompetencijai, tik supaprastinto proceso tvarka vykdant bankroto procedÅ«rÄ , administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo, kartu ir administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimus sprendžia bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, nes tokio proceso metu kreditorių susirinkimai neÅ¡aukiami (Ä®BÄ® 131 straipsnis).             Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs Å¡ios bylos ginčo vieÅ¡ojo intereso aspektu, netinkamai tyrė ginčo aplinkybes, todėl neatskleidė ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, ruoÅ¡iantis bylÄ nagrinėti apeliacine tvarka, iÅ¡sireikalavo bankroto bylÄ .

Å ios bylos medžiagoje yra svarbių ginčui spręsti aplinkybių, kurių neįvertinus, teisėjų kolegijos nuomone, negalima tinkami iÅ¡spręsti ginčo iÅ¡ esmės. Pažymėtina, jog bankroto byloje nėra jokių duomenų, kad ir naujasis bankroto administratorius bÅ«tų iÅ¡kėlęs kreditorių susirinkimui ankstesniojo administratoriaus veiklos ataskaitos ir administravimo iÅ¡laidų tvirtinimo klausimÄ .IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nurodė, kad atsakovas nepagrįstai 2009 m. spalio 2 ir 9 dienomis iÅ¡simokėjo 24 200 Lt, tai pagrįsti pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ banko sÄ skaitos (b. l. 13).

IÅ¡ Å¡io įrodymo turinio matyti, kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų 2009 m. spalio 2 ir 9 dienomis iÅ¡simokėjo 24 200 Lt sumÄ , kurios paskirtis– atlyginimas administratoriui. Pažymėtina, kad iÅ¡simokėjimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2009-09-03 nutartis dėl supaprastinto bankroto įmonei taikymo. Pagal tuo metu galiojusias bankroto teisės normas, supaprastinta bankroto procedÅ«ra galėjo bÅ«ti taikoma, kai įmonė neturėjo ar neturėjo pakankamai lėšų administravimui ar teismo iÅ¡laidoms atlyginti.

Ä®statymas numatė 10 000 Lt sumÄ kaip vertinimo pagrindÄ supaprastintai procedÅ«rai taikyti. Tačiau iÅ¡ bankroto bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kovas, jau kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, buvo nurodęs debitines skolas, Å¡iuo atveju sumas, gautinas iÅ¡ debitorių, kartu ir iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios žymiai virÅ¡ijo 10 000 Lt sumÄ . IÅ¡ jau minėto įrodymo, t. y. banko sÄ skaitos matyti, kad 2009 m. liepos mėnesį Valstybinės mokesčių inspekcija įmonei grÄ Å¾ino permokėtas mokesčių sumas, kurios taip pat žymiai virÅ¡ija 10 000 Lt sumÄ , t. y. ribÄ , kuri gali apspręsti supaprastintos bankroto procedÅ«ros taikymo pagrįstumÄ .

Tačiau iÅ¡ bankroto bylos matyti, kad jau sÄ skaitoje esant minėtoms įmonės lėšoms, atsakovas 2009-08-12 (bankroto bylos t. 1, b. l. 84–85) kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl supaprastintos bankroto procedÅ«ros įmonei taikymo, nurodydamas, jog įmonė neturi turto ir lėšų administravimo iÅ¡laidoms atlyginti bei pridėdamas 2009-08-11 balansÄ , kuriame nenurodyta, jog įmonė turi pinigų ir pinigų ekvivalentų (bankroto bylos t. 1, b. l. 86). Å ios apeliacinio teismo pastebėtos aplinkybės sudaro taip pat pagrindÄ pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylÄ , tinkamai neatskleidė ginčo esmės, todėl jo padarytos iÅ¡vados tenkinti ieÅ¡kinį nėra paremtos visapusiÅ¡ku aplinkybių iÅ¡tyrimu ir įvertinimu.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tinkamai iÅ¡tirti minėtų aplinkybių dėl jų gausos ir bei iÅ¡klausyti Å¡alių pozicijų, konstatuotina, jog yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes turi bÅ«ti ne tik tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kintos faktinės bylos aplinkybės, įmonės kreditorių nuomonė, bet ir iÅ¡spręstas atsakovo veiklÄ draudusio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ klausimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis