2013-04-24 Nr. AB-1303-3-61-3-01609-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-714/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01609-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybės administracija) 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8)); įpareigoti Savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą leisti pareiškėjui pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą ir nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad jo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatas (gyvenamasis namas; paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) ir kiti statiniai (inžineriniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuosavybės teises į pastatą, kuris yra valstybinėje žemėje, įgijo 2008 m. rugsėjo 26 d., juridinis pagrindas – 2008 m. rugsėjo 25 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10540-433/2008. Pareiškėjas visą statinių valdymo nuosavybės teise laiką ir šiuo metu naudoja žemės sklypą statiniams (gyvenamajam namui, lauko tualetui, šuliniui) eksploatuoti, todėl 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 26 kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo, kuriame yra minėti statiniai, suformavimo.

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) pranešė, kad pareiškėjo prašymas leisti suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise priklausančiais statiniais negali būti tenkinamas, nes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detalųjį planą yra pietinio greitkelio – Tūkstantmečio gatvės teritorijoje, be to, pagal Pietinio aplinkkelio detalųjį planą sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją – transporto mazgą.

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas skundžiamame sprendime Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) iš esmės nusprendė atsisakyti formuoti žemės sklypą, todėl pareiškėjui sukeltos teisinės pasekmės. Skundžiamu sprendimu atsakovas be pakankamo teisėto pagrindo pažeidė pareiškėjo teises, todėl šis aktas yra pripažintinas neteisėtu ir yra naikintinas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 3 dalį, miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, rengiant žemės sklypų planus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad, rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 28 punktais nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn ar šiems asmenims išnuomojami jų naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais.

Pagal Taisyklių 31 punktą, išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Pagal Taisyklių 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami (išnuomojami) Įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymuose nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pareiškėjas faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, tačiau dėl atsakovo priimto sprendimo atsisakyti formuoti žemės sklypą negali realizuoti savo teisės į faktiškai naudojamo šio žemės sklypo nuomą.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 13-17) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atsisakė atlikti pareiškėjo 2012 m. kovo 28 d. prašyme pageidaujamus veiksmus esant teisėtam pagrindui. Valstybės įmonėje Registrų centre 1997 m. rugsėjo 25 d. įregistruotas suformuotas žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (įregistravimo pagrindas – 1997 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 1370-01), kuris nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA).

Minėtame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), įregistruotas pareiškėjui priklausantis pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 01A-41-4 „Dėl Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 01A-41-4) patvirtino Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų prie Vandentiekio, Panerių, Burbiškių, Iešmininkų iki Žirnių gatvės detaliojo plano sprendinius.

Pagal sprendimo Nr. 01A-41-4 2 punktą sklypai arba jų dalys ir pastatai, patenkantys į greitkelio raudonąsias linijas, įstatymuose nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams, tarp jų ir (duomenys neskelbtini); būtent šiuo adresu – (duomenys neskelbtini) (pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis – (duomenys neskelbtini)) įregistruotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teritorijos prie Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje numatytas pareiškėjui priklausančio pastato griovimas.

Minėtame teritorijų planavimo dokumente numatytas akivaizdus ginčo teritorijos visuomeninis poreikis – pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypas patenka į gatvės raudonąsias linijas, teritorijos naudojimo būdas numatomas infrastruktūros teritorijos. Savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendime Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-91) buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, kurios vienas iš tikslų – nustatyti naujų A, B ir C kategorijų gatvių raudonąsias linijas, patikslinti anksčiau buvusių magistralinių gatvių, kurios perėjo į D gatvių tinklo kategoriją, raudonąsias linijas.

Minėtame teritorijų planavimo dokumente suprojektuotos ir patikslintos gatvių raudonosios linijos (raudona punktyrinė linija) ir perkeltos detaliuosiuose planuose patvirtintos gatvių raudonosios linijos (žalia punktyrinė linija). Šiame teritorijų planavimo dokumente taip pat matyti, kad ginčo teritorija patenka į gatvės raudonąsias linijas. Faktiškai visa teritorija – žemės sklypas, kurį prašo suformuoti pareiškėjas po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu, patenka į gatvės raudonąsias linijas, nustatytas paminėtuose patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose – Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų prie Vandentiekio, Panerių, Burbiškių, Iešmininkų iki Žirnių gatvės detaliajame plane ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje, kurių sprendiniai yra teisėti ir galiojantys.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai sprendime Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad prašymas leisti suformuoti žemės sklypą po pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiu pastatu negali būti tenkinamas, nes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detalųjį planą yra pietinio greitkelio – (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.4 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai formuojami pagal Įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymuose nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Pagal Taisyklių 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymuose nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – ir teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kaip minėta, ginčo teritorijoje yra patvirtinti ir galioja teritorijų planavimo dokumentai, pagal kuriuos pageidaujamas suformuoti žemės sklypas po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu pastatu patenka į nustatytas gatvės raudonąsias linijas, t. y. teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta galimybė aptariamoje teritorijoje suformuoti žemės sklypą gyvenamajam namui. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė neprivatizuojama, jeigu ji, be kita ko, užimta valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. D1-933 patvirtinto STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 6.2 punktą, gatvės raudonosios linijos – tai linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, o 6.1 punkte apibrėžta gatvės elementų sąvoka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro1999 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 4.2. punktą, bendruoju atveju gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

Vadovaujantis nurodytomis statybos techninių reikalavimų reglamentų nuostatomis taip pat darytina išvada, kad gatvių raudonosiose linijose (kurios nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose) negali būti pastatų – gyvenamųjų namų. Teisės aktai aiškiai apibrėžia, kokie statiniai ir įrenginiai gali būti gatvės juostoje tarp raudonųjų linijų. Pažymėjo, kad faktiškai visa ginčo teritorija pagal Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519, pagrindinį brėžinį patenka į infrastruktūros teritorijas.

Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodyta, kad infrastruktūros teritorijos yra priskirtos prie teritorijų, netinkamų gyventi, skirtų, be kita ko, svarbiausių gatvių ir kelių (A, B, C kategorijos) koridoriams (kartu su magistralinių inžinerinių tinklų koridoriais), o galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai – kitos paskirties: pramonės ir sandėliavimo teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos; gyvenamoji paskirtis ginčo teritorijoje negalima.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimuose ir jos nustatyta tvarka inter alia gatvėms ir vietiniams keliams. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Įstatyme nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga, be kita ko, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.

Žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0,0564 ha) buvo suformuotas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, tačiau nuo 2006 m. lapkričio 23 d. buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-11259-01 pagrindu; be to, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr. 2.3-9732-(01-l-4) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punktu, 1997 m. rugsėjo 15 d. valstybinės žemės ūkio veiklai valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta su L.

R., buvo pripažinta pasibaigusia. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.563 straipsnį, kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama. Šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą minėtas sklypas (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir nuomos sutartis su pareiškėju jau buvo sudaryta, tačiau dėl esamo visuomenės poreikio, dėl to, kad ginčo teritorija patenka į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas gatvės raudonąsias linijas, Vilniaus apskrities viršininko įsakyme pripažinta pasibaigusia, Savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė suformuoti žemės sklypą po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu pastatu (duomenys neskelbtini), turint tikslą vėl jį išsinuomoti ar išsipirkti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 42-45) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisės aktuose nustatyta tvarka prie nuosavybės teise priklausančių statinių turi būti suformuotas žemės sklypas. Pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (buv. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarkymo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. vasario 20 d. sprendime Nr. 301V nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 573 kv.m ploto žemės sklypo ribos nuomai bei sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai.

Tenkinant L. R. (pagal 1997 m. kovo 12 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), veikė I. J.) 1997 m. gegužės 30 d. prašymą, VAVA 1997 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme Nr. 1370-01 numatyta L. R. išnuomoti 564 kv.m ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997 m. rugsėjo 15 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas žemės sklypas išnuomotas 10 metų. Savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 1-818 nuspręsta paimti visuomenės poreikiams nekilnojamuosius daiktus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) pietinio aplinkkelio statybos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančius L.

R. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 2.3-11259-01 pradėta 564 kv.m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingo Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio statybai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie tai pareiškėjas informuotas VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. S20-1324. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr. 2.3-9732-(01-l-4) pripažinta pasibaigusia valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugsėjo 15 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tuometinio Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2012 m. kovo 12 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-812 minėtas žemės sklypas priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. rugpjūčio 7 d. išrašą pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Pagal Taisyklių 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymuose nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, jeigu kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, prašymą pateikęs asmuo raštu informuojamas apie būtinumą parengti teritorijų planavimo dokumentą ir žemės sklypo planą (nurodomi subjektai, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami).

Apie tai pareiškėjas informuotas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104.)-527. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš Vilniaus miesto savivaldybės savarankiškųjų funkcijų. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl teisės aktuose nustatyta tvarka prie nuosavybės teise priklausančių statinių turi būti suformuotas žemės sklypas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 81-92) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad L. R. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindas – 2008 m. rugsėjo 26 d. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10540-433/2008 (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010 m. kovo 10 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. birželio 14 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini);

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. liepos 5 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. liepos 5 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. rugpjūčio 7 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010 m. kovo 10 d. išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis – VAVA, pagal 2006 m. lapkričio 17 d.

Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-11259-01 pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vilniaus miesto valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1379V „Dėl naudojamų žemės sklypų žemės privatizavimo dokumentų rengimo laikinosios tvarkos nustatymo Vilniaus savivaldybėje“, 1997 m. vasario 20 d. sprendime Nr. 301V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)) nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ (toliau – ir sprendimas Nr. 301V), be kita ko, nusprendė nustatyti (duomenys neskelbtini)privačios namų valdos 573,0 kv.m žemės ribas nuomai, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas nurodytais skaičiais bei sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus.

Pareiškėjas (pagal įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), I. J.) 1997 m. gegužės 30 d. prašyme Vilniaus miesto valdybai, Žemėtvarkos tarnybai prašė nuomoti 10 metų 0,0564 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad su žemės naudojimo įstatymais ir taisyklėmis yra susipažinęs ir prižada jų laikytis, jog žemės sklypo ribos nužymėtos, su jų išdėstymu sutinka. VAVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, remdamasi Vilniaus miesto valdybos 1997 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 301V ir žemės sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų duomenimis, 1997 m. rugpjūčio 21 d.

įsakyme Nr. 1370-01 (toliau – ir įsakymas Nr. 1370-01) „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste nuomos pil. L. R.“, be kita ko, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 564 kv.m ploto; išnuomojo namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkui L. R. 564 kv.m ploto žemės sklypą dešimčiai metų; įsakė L. R. laikytis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ reikalavimų; savivaldybės ir kitų institucijų nustatytų naudojimosi sklypu sąlygų ir apribojimų;

įsakė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka sudaryti su L. R. valstybinės žemės nuomos sutartį. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. Ž., veikiantis pagal VAVA 1997 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 333 (nuomotojas), ir L. R. (nuomininkas) 1997 m. rugsėjo 15 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią nuomotojas, vadovaudamasis įsakymu Nr. 1370-01, išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 564 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 metų namų valdai; nuomininkas, be kita ko, įsipareigojo laiku mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (12 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548) ir Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 42-1195), 2003 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 01A-41-4 „Dėl Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų prie Vandentiekio, Panerių, Burbiškių, Iešmininkų iki Žirnių gatvės detaliojo plano sprendinius bei nustatė, kad sklypai arba jų dalys ir pastatai, patenkantys į greitkelio raudonąsias linijas, įstatymuose nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams, tarp jų – sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini) (sprendimo Nr. 01A-41-4 priedas).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi CK 4.100 straipsniu, įgyvendindama Vilniaus miesto 2004-2006 metų strateginį planą, 2005 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 1-818 „Dėl nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiui“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-818), be kita ko, nusprendė paimti visuomenės poreikiams nekilnojamuosius daiktus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos teritorijoje, Vilniuje, ir nuosavybės teise priklausančius L.

R. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis CK 4.100, 4.102 straipsniais, Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintomis Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėmis, remdamasis sprendimu Nr. 01A-41-4, sprendimu Nr. 1-818, tenkindamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. birželio 22 d. prašymą Nr. A51-10457-(3.3-PD)-4 „Dėl nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams“, 2006 m. lapkričio 17 d.

įsakyme Nr. 2.3-11259-01 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3-11259-01): pradėjo 564 kv.m ploto kitos paskirties (individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti) valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio statybai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nustatyta tvarka raštu (registruotu laišku su įteikimu) informuoti L.

R., Vilniaus miesto savivaldybės tarybą bei Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. S20-1324 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo pareiškėją, kad pradėta 564 kv.m ploto kitos paskirties (individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti) valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio statybai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis CK 6.562 straipsnio 1 punktu, 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr. 2.3-9732-(01-l-4) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3-9732-(01-1-4)) pripažino pasibaigusia valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su L. R., ir įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių nustatyta tvarka įregistruoti sutarties pasibaigimą valstybės įmonėje Registrų centre.

L. R. 2010 m. vasario 8 d. prašyme VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašė parduoti jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 8 d. rašte Nr. S16-51 „Dėl dokumentų perdavimo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą bei žemės sklypo naudojimo apribojimus“ Savivaldybės administracijos direktoriui, vadovaudamasis Taisyklėmis, prašė nustatyti žemės sklypo ribas ir plotą, specialiąsias naudojimo sąlygas ir naudojimo apribojimus, apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į 2010 m. kovo 8 d. raštą Nr. S16-51, 2010 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. A51-20443(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pagal sprendime Nr. 01A-41-4 patvirtintą Teritorijos prie Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detalųjį planą yra pietinio greitkelio – (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)yra valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal Nekilnojamojo turto registrą – pradėta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, taip pat prašė išregistruoti minėtą žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto registro ir pervesti jį į laisvos valstybinės žemės fondą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., 2011 m. birželio 13 d. sprendime Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemą, rekomendavo Savivaldybės administracijos padaliniams atsižvelgti į patvirtintą schemą: išduodant reikalavimus ir sąlygas rengti arba keisti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus; organizuojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimą (keitimą).

Ūkininkas L. R. ((duomenys neskelbtini)adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2012 m. vasario 7 d. prašymą Nr. 12, kuriame prašė parduoti 0,0564 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė, kad jis turi teisę ir nori nusipirkti minėtą žemės sklypą, nes sklypas yra po jam, L. R., nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja, vadovaudamasi Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 3 dalimi, remdamasi sprendimu Nr. 01A-41-4, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. A51-20443(2.14.2.12-MP8), veikianti pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d.

įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 12 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-812 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui“: priskyrė 564 kv.m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini)), laisvos valstybinės žemės fondui; įpareigojo nustatyta tvarka pateikti dokumentus valstybės įmonei Registrų centrui dėl 564 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro; nurodė, jog laiko Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 5 d.

įsakymą Nr. Ž49-1895 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrimo laisvos žemės fondui“ netekusiu galios. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. vasario 7 d. prašymą, 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104.)-527 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad: atsižvelgiant į Vilniaus miesto tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 01A-41-4 bei Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. A51-20443(2.14.2.12-MP8), valstybinės žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui; vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir derinimo bei jo pagrindu parengti žemės sklypo planą.

Ūkininkas L. R. ((duomenys neskelbtini) adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) pateikė Vilniaus miesto savivaldybei 2012 m. kovo 28 d. prašymą leisti suformuoti žemės sklypą, kuris yra po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo“ nurodė pareiškėjui, be kita ko, kad: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detalųjį planą yra pietinio greitkelio – (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje; be to, pagal Pietinio aplinkkelio detalųjį planą sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją – transporto mazgą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas leisti suformuoti žemės sklypą po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu pastatu negali būti tenkinamas. Su sprendimu Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) pareiškėjui pateikta ištrauka iš Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo 2012 m. gegužės 9 d. protokolo Nr. A16-353(2.1.32-MP8). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, be kita ko, sprendžiama, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Šiame sprendime atsisakyta pareiškėjui suformuoti žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu, nes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detalųjį planą yra pietinio greitkelio – Tūkstantmečio gatvės teritorijoje; be to, pagal Pietinio aplinkkelio detalųjį planą sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją – transporto mazgą. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kad vienas iš jų – gyvenamasis namas, tačiau ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjui gali būti formuojamas žemės sklypas po jam priklausančiais statiniais.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 01A-41-4 „Dėl Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų prie Vandentiekio, Panerių, Burbiškių, Iešmininkų iki Žirnių gatvės detaliojo plano sprendinius bei nustatė, kad sklypai arba jų dalys ir pastatai, patenkantys į greitkelio raudonąsias linijas, įstatymuose nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams, tarp jų – sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini) (sprendimo Nr. 01A-41-4 priedas), t. y. dabar (duomenys neskelbtini).

Teismas pabrėžė, kad šiame sprendime patvirtintame detaliajame plane akivaizdžiai matyti, jog beveik visa ginčo teritorija priklauso gatvei, t. y. ribojama raudonųjų linijų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., 2011 m. birželio 13 d. sprendime Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemą, rekomendavo Savivaldybės administracijos padaliniams atsižvelgti į patvirtintą schemą: išduodant reikalavimus ir sąlygas rengti arba keisti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus; organizuojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimą (keitimą).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. birželio 13 d. sprendime Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemą. Šiame sprendime patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, kurios vienas iš tikslų – nustatyti naujų A, B ir C kategorijų gatvių raudonąsias linijas, patikslinti anksčiau buvusių magistralinių gatvių, kurios perėjo į D gatvių tinklo kategoriją, raudonąsias linijas.

Minėtame teritorijų planavimo dokumente suprojektuotos ir patikslintos gatvių raudonosios linijos (raudona punktyrinė linija) ir perkeltos detaliuosiuose planuose patvirtintos gatvių raudonosios linijos (žalia punktyrinė linija). Šiame teritorijų planavimo dokumente taip pat matyti, kad ginčo teritorija patenka į gatvės raudonąsias linijas. Dar daugiau, pagal Vilniaus miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519 patvirtintą Bendrąjį planą, kuris yra teisės norminis aktas, ginčo sklypas patenka į infrastruktūros teritorijas, t. y. teritorijas, netinkamas gyventi.

Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktus, žemė neprivatizuojama, jeigu ji, be kita ko, užimta valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. D1-933 patvirtinto STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 6.2 punktą, gatvės raudonosios linijos – tai linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, o 6.1 punkte apibrėžta gatvės elementų sąvoka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 4.2 punktą, bendruoju atveju gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

Vadovaudamasis nurodytomis statybos techninių reikalavimų reglamentų nuostatomis, teismas priėjo išvadą, kad gatvių raudonosiose linijose (kurios nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose) negali būti pastatų – gyvenamųjų namų. Teisės aktuose aiškiai apibrėžta, kokie statiniai ir įrenginiai gali būti gatvės juostoje tarp raudonųjų linijų. Teismas, įvertinęs nuotraukas, konstatavo, jog triukšmo slopinimo įranga (siena) yra aiškiai gatvės dalis, kurią reikia eksploatuoti valstybei. Dar daugiau, teismo vertinimu, ginčo statiniuose pagal teisės aktų reikalavimus negalima gyventi: tai patvirtina Vilniaus miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519 patvirtintas Bendrasis planas, kuris yra teisės norminis aktas ir kuriame ginčo sklypas patenka į infrastruktūros teritorijas, t. y. teritorijas, netinkamas gyventi.

Be to, pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad minėtame name jis gyvena (nakvoja) vieną parą per savaitę, t. y. ginčo pastatas iš esmės nebeatlieka gyvenamojo statinio funkcijų. Teismas pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-812 neatitinka Vilniaus miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519 patvirtinto Bendrojo plano, kuris yra teisės norminis aktas, nedera su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“.

Todėl teismas šį įsakymą vertino kaip negalintį pakeisti norminio akto – Bendrojo plano reikalavimų, neatitinkantį tikrovės. Ginčo sklypas yra gatvės teritorija, todėl jis negali būti priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondui. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą leisti pareiškėjui pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą ir nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ginčo sklypas priskirtinas gatvei.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 98-99) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ginčo sklype šiuo metu nėra numatytas gatvės ar jos elementų tiesimas ar įrengimas (nėra numatyti šaligatviai, pėsčiųjų ar dviratininkų takai, kiti statiniai ar inžineriniai tinklai, nenumatyti želdiniai ir pan.). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu. Pakeitęs greitkelio projekto sprendinius, atsakovas privalėjo inicijuoti atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų pakeitimą, o būtent – Vilniaus mieto pietinio greitkelio detaliojo plano bei kitų susijusių teritorijų planavimo dokumentų pakeitimą taip, kad raudonomis linijomis būtų atribota tik ta dalis ginčo sklypo, kurį būtina eksploatuoti greitkelio triukšmo slopinimo sienai.

Likusi žemės sklypo dalis – priskirtina laisvos valstybinės žemės fondui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 ir 28 punktų pagrindu perduotina pareiškėjui suteikiant teisę šį žemės sklypą išsinuomoti ar įsigyti jį nuosavybėn. Pažymi, kad atsakovas nevykdo jokių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad ginčo žemės sklypas nėra reikalingas pietinio greitkelio – (duomenys neskelbtini) gatvei ar jos elementams.

Paties atsakovo prašymu, o būtent, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A51-20443(2.12.2.12-MP8), ginčijamas žemės sklypas šiuo metu yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pakeitęs greitkelio projekto sprendinius ir neinicijuodamas atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo, 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. A51-29454-(2.14.2.12-MP8) atmesdamas pareiškėjo prašymą leisti suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise priklausančiais statiniais, atsakovas piktnaudžiavo savo viešojo administravimo subjekto teisėmis, o Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 21, 22 straipsnių normas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4 punkto normą, Taisyklių 2, 3, 28 ir 31 punktų normas, ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas pašalinti teisinį neapibrėžtumą dėl ginčijamo žemės sklypo naudojimo, tačiau teismas šalių ginčo iš esmės neišsprendė.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108-113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sklypas patenka į teritorijas netinkamas gyventi. Atkreipia dėmesį į Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintus bendrojo ir detalaus planų sąvokų apibrėžimus. Minėtų apibrėžimų analizė leidžia daryti išvadą, kad nei bendrasis, nei detalusis planas neįtvirtina faktinės situacijos. Be to, akcentuoja ir tai, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Atkreipia dėmesį ir į faktinę aplinkybę, kad visi teritorijų planavimo dokumentai yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos). Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, 26 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad specialieji, detalieji planai keičiami ta pačia tvarka kaip ir specialusis ar detalusis planas. Tai reiškia, kad nurodytus teritorijų planavimo dokumentus galėtų keisti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Taisyklių nuostatas. Taip pat pažymi ir tai, kad ginčo sklype esantys statiniai nėra šio ginčo objektas. Nurodytos aplinkybės bei teisės aktų nuostatos pagrindžia, kad teismas tinkamai įvertino esamą faktinę situaciją bei pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo, Taisyklių bei kitų teisės aktų normas bei tuo vadovaujantis priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniam skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl atsakovas turėtų nesivadovauti galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Priešingai, byloje esantys dokumentai ir procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjui negali buti formuojamas žemės sklypas po jam priklausančiais statiniais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104-106) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas (apeliantas) 2012-03-28 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas leisti suformuoti žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu (b.l. 4), tačiau skundžiamu 2012-05-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento surašytu dokumentu tokį prašymą atsisakyta tenkinti. Atsisakymas grįstas prašomo suformuoti žemės sklypo patekimu į inžinerinės infrastruktūros teritoriją – transporto mazgą (b.l. 5). Pastaruoju dokumentu pareiškėjui (apeliantui) paneigta teisė į žemės sklypo suformavimo proceso pradžią ir galimą sėkmingą užbaigimą, todėl minimas dokumentas aiškiai sukelia teisines pasekmes bei patenka į individualaus teisės akto sąvoką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d.), o skundas dėl jo panaikinimo priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.).

Paprastai tikrinant skundžiamą individualų teisės aktą yra įvertinamas ir jo atitikimas Viešojo administravimo įstatymui.

Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Pasitaikantys teisminėje praktikoje individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja ginčijamo sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu. Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai. Juk Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ir kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato atžvilgiu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Apskųstas 2012-05-11 atsakymas ne visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jame neįvardytas teisinis pagrindimas, t.y. nepasisakyta, kokie teisės aktai, turint omenyje nurodytas faktines aplinkybes, nulėmė tokį sprendimą. Minėtas trūkumas reikšmingas, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, nėra lemiantis teismo sprendimo naikinimą ir skundo tenkinimą iš dalies. Padarytas trūkumas ištaisytas atsakovui pateikiant atsiliepimą, kur plačiau pasisakyta dėl bylos faktinių aplinkybių bei įvardytas tas teisinis reguliavimas, kuris paneigia teisinę galimybę dėl žemės sklypo suformavimo. Ir nors trūkumas buvo pašalintas, tačiau tai iš principo nėra toleruotina, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o gal būt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto, kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis.

Bet šiuo individualiu atveju, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės, nepaisant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų nuostatų nenuoseklaus laikymosi, pasielgė racionaliai bei teisingai.

Faktinė situacija buvo pakankamai aiški (siekis suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto), o skundžiamame teisės akte nurodytas pagrindimas buvo patvirtintas pateiktais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos žodinės atsisakymo tenkinti prašymą argumentacijos pareiškėjui visiškai pakako suprasti jo teisių pasikeitimą – žemės sklypo suformavimas nebuvo galimas dėl jo gyvenamojo namo patekimo į Vilniaus miesto pietinio greitkelio (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, ką įrodo tinkamas bei laiku kreipimasis teisminės gynybos.

Taigi nebuvus pagrindo panaikinti skundžiamą atsisakymą dėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų aptartų reikalavimų nesilaikymo, būtina pasisakyti dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ginčo santykių atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai leidžia teigti pagrįstai buvus paliktą galioti atsisakymą suformuoti žemės sklypą, nes:

Savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 01A-41-4 „Dėl Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų prie Vandentiekio, Panerių, Burbiškių, Iešmininkų iki Žirnių gatvės detaliojo plano sprendinius, kur sklypai arba jų dalys ir pastatai, patenkantys į greitkelio raudonąsias linijas, įstatymuose nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis – (duomenys neskelbtini)) įregistruotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

teritorijos prie Vilniaus miesto pietinio greitkelio trasos detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje numatytas pareiškėjui priklausančio pastato griovimas;

žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0,0564 ha) buvo suformuotas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, tačiau nuo 2006 m. lapkričio 23 d. pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-11259-01 pagrindu;

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr. 2.3-9732-(01-l-4) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punktu, 1997 m. rugsėjo 15 d. valstybinės žemės ūkio veiklai valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta su L. R., buvo pripažinta pasibaigusia;

sklypas (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

Taigi faktinių duomenų visuma pakankamai aiškiai byloja apie prašomo suformuoti sklypo reikalingumą visuomenės poreikiams. Pareiškėjas (apeliantas) nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti priešingai, t.y., kad prašytas suformuoti žemės sklypas (jo dalis) nebėra reikalingas Vilniaus miesto pietiniam greitkeliui. Jo teikiami teiginiai nepatvirtinti faktinių duomenų visuma, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius