c0965294-1bb7-4a66-8aa0-d8ca5bbfd8bc · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas E Civilinė byla Nr. 2S-581-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04005-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.11.1; 3.1.11.2; 3.1.11.4; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6382-797/2017 pagal ieÅ¡kovo E. P. praÅ¡ymÄ atsakovei R.

P. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. E. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo automobiliams:

Volkswagen Transporter Shuttl, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jis ir atsakovė R. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , kuri yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, nes sutuoktiniai neveda bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo. Artimiausiu metu ketina kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Internetinėje erdvėje pastebėjo, kad atsakovė įdėjo skelbimÄ parduoti transporto priemonę Volkswagen Transporter Shuttle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nors transporto priemonė yra registruota ieÅ¡kovo vardu, tačiau pagal Jungtinės Karalystės teisę atsakovė gali laisvai disponuoti transporto priemone, taigi, gali jÄ parduoti be ieÅ¡kovo sutikimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo dėl turto padalijimo bus neįmanoma įvykdyti, todėl praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir kitų dviejų transporto priemonių atžvilgiu (1–2 b. l.). Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi konstatavo, kad praÅ¡ymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl nustatė terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti (5–6 b. l.).

E. P. pateikė teismui raÅ¡tÄ dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo nepaduotas, nes renkami įrodymai dėl atsakovės kaltės, apie sutuoktiniams priklausantį turtÄ tiek Lietuvoje, tiek ir Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė ketina be ieÅ¡kovo sutikimo parduoti transporto priemones, todėl kyla grėsmė jo turtiniams interesams. Å iÄ aplinkybę patvirtina duomenys iÅ¡ internetinio puslapio. Pardavus automobilius, santuokos metu įgyto turto padalijimas taps neįmanomas.

Nors duomenys iÅ¡ internetinio puslapio yra ne valstybine lietuvių kalba, tačiau jis neketina jų iÅ¡versti, nes tai tik Å¡alutinis įrodymas, kuris skelbiamas vieÅ¡oje erdvėje, todėl teismas pats gali įsitikinti, jog toks skelbimas realiai egzistuoja. Pripažino, kad neturi galimybės pateikti teismui transporto priemonių registracijos liudijimų, nes jie yra pas atsakovę Jungtinėje Karalystėje, dublikatų taip pat negali gauti. Nurodė, kad teismui kylant abejonių dėl transporto priemonių registracijos, teismas gali pasinaudoti tarptautinėmis sutartimis ir kreiptis į Anglijos teismÄ dėl duomenų surinkimo.

Prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ iki sprendimo priėmimo, nes neseniai sugrįžo į LietuvÄ , pradėjo dirbti, tačiau darbo užmokestis minimalus. Nurodė, kad teismas turi prisijungimus prie registrų, todėl jokių duomenų kartu su procesiniu dokumentu nepateikė (9–10 b. l.). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė E. P. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (12 b. l.).

Teismas nustatė, kad E. P. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismo nutartis įteikta ieÅ¡kovui, kuris pateikė teismui raÅ¡tÄ dėl trÅ«kumų iÅ¡taisymo. Teismas konstatavo, kad nutartyje nurodyti praÅ¡ymo trÅ«kumai neiÅ¡taisyti, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi teismas laikė praÅ¡ymÄ nepaduotu ir jį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas E. P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (14–15 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iuo argumentu: Teismas neįsigilino į ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai nurodė, jog praÅ¡ymo trÅ«kumai nepaÅ¡alinti.

Skundžiama nutartis yra formalaus pobÅ«džio, todėl pažeidžia ieÅ¡kovo teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015), todėl teismui pateikus glaustus ir lakoniÅ¡kus argumentus dėl esminių nagrinėjamo klausimo aspektų vertinama, kad teismo sprendimas yra motyvuotas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i konstitucinė norma įtvirtina vienÄ esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ taip pat yra įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nors teisė kreiptis į teismÄ yra neginčijama teisė, tačiau Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas (CPK 111 – 114 straipsniai).

Jeigu procesinis dokumentas neatitinka jam numatytų reikalavimų, teismas nustato terminÄ jo trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutas sudaro galimybę pareiÅ¡kėjui iÅ¡taisyti trÅ«kumus, o jų nepaÅ¡alinus, procesinis dokumentais laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). CPK 111 straipsnyje numatyti bendrieji reikalavimai procesiniams dokumentams taikomi ir praÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo, o jo turinį reglamentuoja CPK 147 straipsnio 3 dalis.

Pagal pastarÄ jÄ normÄ , praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytos priežastys, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su praÅ¡ymu, pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams, bei sumokėtas pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas. Minėti procesinio dokumento reikalavimai yra imperatyvÅ«s, todėl jų nesilaikymas pareiÅ¡kėjui sukelia neigiamus procesinius teisinius padarinius – procesinis dokumentas nenagrinėjamas, kol nepaÅ¡alinamos visos jo nagrinėjimui trukdančios priežastys.

Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam iÅ¡nagrinėjimui svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik tai, ar apeliantas (ne)paÅ¡alino teismo nurodytus trÅ«kumus, bet visų pirma tai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo trÅ«kumus, ar jie yra esminiai ir trukdė iÅ¡spręsti praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės. Jei atsakymas į Å¡iuos klausimus teigiamas, tokiu atveju vertintina, ar apeliantas (ne)paÅ¡alino teismo nurodytus trÅ«kumus.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartyje nustatė procesinio dokumento trÅ«kumus ir įpareigojo apeliantÄ nurodyti priežastis, dėl kurių kartu su praÅ¡ymu nepareikÅ¡tas ieÅ¡kinys; pateikti įrodymus, kad praÅ¡yme nurodytos transporto priemonės yra registruotos ieÅ¡kovo vardu, bei duomenis, patvirtinančius grėsmę ieÅ¡kovo turtiniams interesams, sumokėti žyminį mokestį, pateikti ieÅ¡kinio priedus, iÅ¡verstus į valstybinę kalbÄ (5–6 b. l.). Ä®vertinus apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (1–2 b. l.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė praÅ¡ymo trÅ«kumus, nes jis neatitiko minimalių CPK 111 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalyje numatytų procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nustatyti praÅ¡ymo trÅ«kumai laikytini esminiais, nes nutartyje nurodyti įpareigojimai iÅ¡plaukia tiesiogiai iÅ¡ CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik žinant bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimus, kuriems užtikrinti reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei priežastis, dėl kurių kartu su praÅ¡ymu nereiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius grėsmę asmens interesams, galima tinkamai įvertinti praÅ¡ymo pagrįstumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1520-178/2016).

Be to, teisės doktrinoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo institutas apskritai yra iÅ¡skirtinio pobÅ«džio, nes paprastai tokių priemonių taikymo praÅ¡oma jau paduodamame ieÅ¡kinyje, todėl ir praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodomos iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybės, lemiančios poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo. Visų pirma, asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kinys nebuvo paduotas iÅ¡ karto, taigi, ieÅ¡kovas nėra visiÅ¡kai laisvas pasirinkti, kada paduoti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nors nagrinėjamu atveju apeliantas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo teismui nepateiktas dėl to, kad vis dar renkami duomenys dėl atsakovės kaltės, apie sutuoktiniams priklausantį turtÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is argumentas yra itin abstraktaus pobÅ«džio, nes nėra aiÅ¡ku, nei kokių duomenų trÅ«ksta, nei kada ketinama juos gauti. Papildomai pastebėtina, kad ir pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolika dienų terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, o nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio nustatytu terminu, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantas iki Å¡iol (nors nuo kreipimosi į teismÄ dienos praėjo beveik du mėnesiai) nesikreipė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, nors Å¡io reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, teismas turėtų pats rinkti įrodymus, nes nagrinėjama byla priskiriama Å¡eimos bylų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Å¡eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus.

Å i taisyklė įtvirtinta CPK 376 straipsnyje, kuriame numatyta teismo teisė rinkti įrodymus, kai Å¡alys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ . Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 376 straipsnis savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai, ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo procese Å¡alys (sutuoktiniai) dalyvauja lygiomis teisėmis vadovaudamiesi rungimosi ir dispozityvumo principais, tik nustačius iÅ¡imtines aplinkybes, teismas gali pasinaudoti CPK 376 straipsnyje suteiktomis teisėmis ir veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).

Taigi, CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė pačiam rinkti įrodymus nepaneigia Å¡alių pareigos įrodyti aplinkybių, kuriomis jie remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu net ir tuo atveju, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kimo (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieÅ¡kovui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jau praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbÅ«t kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju apeliantas tvirtina, kad sutuoktinė ketina parduoti jo vardu registruotas transporto priemones, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad jam nuosavybės teise priklauso praÅ¡yme nurodytos transporto priemonės. Nors apeliantas tvirtino, kad pavojų jo turtiniams interesams patvirtina duomenys iÅ¡ internetinio puslapio, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad Å¡i informacija pateikta ne valstybine lietuvių kalba.

Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, taigi, asmuo, siekiantis remtis užsienio kalba sudarytu dokumentu, privalo kartu pateikti ir jo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . Nors pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminÄ paÅ¡alinti trÅ«kumams ir pateikti procesinius dokumentus, iÅ¡verstus į valstybinę lietuvių kalbÄ , ieÅ¡kovas pripažino, kad net neketina dokumentų iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra numatyta iÅ¡imčių iÅ¡ bendrosios taisyklės, kad procesiniai dokumentai neturi bÅ«ti iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ vien dėl to, kad tai duomenys iÅ¡ internetinio puslapio, taigi, nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad teismas gali pats patikrinti, ar Å¡is skelbimas apie transporto priemonės pardavimÄ yra realus. Kita tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, pateikus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo, suinteresuotas asmuo sumoka pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei Å¡io mokesčio atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83, 84 straipsniai), ir tai visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Todėl įpareigojimas sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį negali bÅ«ti traktuojamas kaip užkertantis keliÄ ginti pažeistas teises, kadangi, negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiÅ¡kiamÄ procesinį praÅ¡ymÄ mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę praÅ¡yti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. bÅ«tinybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dali, 84 straipsnis, 178 straipsnis).

Kaip minėta anksčiau, teismo teisė rinkti įrodymus nepaneigia Å¡alių įrodinėjimo pareigos, todėl asmeniui, praÅ¡ančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , tenka pareiga įrodyti, kad jis dėl savo finansinės padėties negali sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas jokių duomenų nepateikė, tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad jo pajamos minimalios. Pastebėtina ir tai, kad siekiant nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydį, į teismÄ besikreipiantis asmuo turi aiÅ¡kiai suformuoti reikalavimus teismui, pavyzdžiui, ginčo teisenos tvarka sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ vienas iÅ¡ nagrinėtinų klausimų yra santuokoje įgyto turto padalijimas, todėl mokėtino žymimos mokesčio dydis priklauso nuo dalintino turto vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų apeliantas nepašalino ir net nebandė šalinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde apeliantas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad skundžiama nutartis pažeidžia jo teises, nenurodydamas jokių argumentų, susijusių su skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi teismo pagrįstai nustatytų prašymo trūkumų nepašalino, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai neužkerta apeliantui galimybės iÅ¡ naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 straipsnio ir 147 straipsnio 3 dalies reikalavimus parengtÄ procesinį dokumentÄ arba CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė            Â