2019-04-03 Nr. AB-8731-3-61-3-00174-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-138-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00174-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pet Style“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius), išnagrinėjęs pareiškėjos Ž. P. (toliau – ir pareiškėja) skundą, 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. SD-1-13639 (toliau – ir Sprendimas) padarė išvadą, kad pareiškėjos veiklą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Pet Style“ (toliau – ir Bendrovė) nėra teisinio pagrindo, nes tyrimo metu nebuvo nustatyti bei konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyvieji požymiai.

2. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2016 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. SD-25-15451 (toliau – ir VDI sprendimas) konstatavo, kad pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių ar įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima abejoti pirminio tyrimo išvadomis ir / ar Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimu, todėl pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo bei tyrimo atnaujinimo netenkintas.

3. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti VDI Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. SD-1-13639; 2) panaikinti VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-25-15451; 3) įpareigoti VDI atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjos nelegalaus darbo UAB „Pet Style“ ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų nustatytas nelegalaus darbo faktas Bendrovėje, kada pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. birželio 10 d. imtinai dirbo nelegalų darbą Bendrovėje. Taip pat buvo prašoma priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. balandžio mėn. ji ieškojo darbo ir gavo informaciją apie internete pateiktą skelbimą, jog Bendrovė siūlo darbą profesionaliam šunų kirpėjui. Pareiškėja susitiko su Bendrovės direktore D. M. ir susitarė, jog dirbs Bendrovėje, jos darbo užmokestis bus apie 1 000 Eur per mėnesį. Pareiškėja Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2015 m. balandžio 13 d. Nors pareiškėja jau faktiškai dirbo, tačiau darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Darbo užmokestis buvo mokamas dalimis grynaisiais pinigais („vokeliuose“) neišduodant jokio kasos išlaidų orderio ar kito kvito.

Darbo užmokestį mokėjo Bendrovės direktorės pavaduotoja O. G., S. G., kartais direktorės dukra G. M. Nors pareiškėja nuolat prašė, kad būtų sudaryta darbo sutartis, tačiau Bendrovės direktorė vis atidėliojo darbo santykių įforminimą. 2015 m. spalio 7 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) vykdė Bendrovės patalpose patikrinimą. Tą dieną pareiškėja dirbo cokoliniame aukšte, kur atėjusi Bendrovės vadybininkė O. G. garsiai pasakė, jog jei VMI pareigūnai paklaus, tai turi sakyti, kad dirba pagal nuomos sutartį, kad iš klientų gauna pinigus ir moka nuomą už darbo vietą bei inventorių.

O. G. padavė pareiškėjai 2015 m. spalio 6 d. darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį Nr. 98 (toliau – ir Nuomos sutartis), nurodė greičiau pasirašyti ir neklausinėti nieko, nes tam dabar nėra laiko. Tokioje stresinėje situacijoje pareiškėja, nesigilindama į galimas vėlesnes pasekmes, pasirašė Nuomos sutartį. VMI nustačiusi, kad pareiškėja dirbo pagal Nuomos sutartį, bet be verslo liudijimo, nubaudė pareiškėją bauda. Nors faktiškai ir realiai pareiškėja dirbo kaip darbuotoja pagal realius darbo santykius ir verslo liudijimas jai net nebuvo reikalingas.

Pinigus už sumokėtą baudą Bendrovė žadėjo pareiškėjai grąžinti mokant atlyginimą vokeliuose, tačiau taip ir negrąžino. Bendrovės direktorė dėl Nuomos sutarties paaiškino, jog ji reikalinga tik buhalterijai (dėl akių), jos sąlygos realiai nebus vykdomos, sąskaitos už nuomą bus išrašomos formaliai, pinigų priėmimas bus įforminamas, tačiau realiai nuomos mokesčio mokėti nebus reikalaujama. Vėliau faktiškai Nuomos sutartis nebuvo vykdoma. Pareiškėja realiai nemokėjo jokio nuomos mokesčio. Ji toliau dirbo kaip darbuotoja, už sutartą darbo užmokestį vykdė jai priskirtą darbo funkciją – šunų kirpimą.

Pareiškėja taip pat mokė Bendrovės mokines šunų kirpimo. Pareiškėja, dirbdama Bendrovėje, iš klientų pinigų negaudavo ir neėmė, nes pinigus už paslaugas (šunų kirpimą) klientai mokėjo Bendrovės direktorei D. M. bei vadybininkams – Sergejui ir Oksanai. Pablogėjus pareiškėjos sveikatai, ji nusprendė nuo 2016 m. gegužės mėn. išeiti iš darbo ir paprašė Bendrovės direktorės nutraukti sutartį. Tačiau ji pasakė, kad to nedarys ir pareiškėja turės dirbti iki 2020 m., t. y. iki Nuomos sutarties galiojimo pabaigos, o jei nedirbs, tai privers per teismą sumokėti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį už 5 metus, t. y. 9 000 Eur (60 mėn. x 150 Eur).

Pareiškėja 2016 m. birželio 8 d. el. paštu prašė nutraukti Nuomos sutartį. Bendrovės direktorė pokalbio metu pasiūlė jai pasirašyti susitarimą, jog iki 2020 m. Vilniaus apskrityje pareiškėja niekur nekirps šunų. Pareiškėja, nenorėdama būti dar kartą apgauta, nesutiko pasirašyti jokių naujų susitarimų. Bandydama dar kartą taikiai susitarti, pareiškėja pateikė Bendrovei 2016 m. liepos 29 d. pakartotinį pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Bendrovė 2016 m. rugsėjo 12 d. atsiuntė el. laišką, kad pareiškėja apmokėtų sąskaitas už 2016 m. birželio – rugsėjo mėn. ir šunų kirpimo kursus.

Pareiškėja nusprendė kreiptis dėl savo pažeistų teisių į DGK, kuri 2016 m. gruodžio 13 d. darbo byloje Nr. APS-36-18006 priėmė sprendimą Nr. DGKS-5581 pareiškėjos pareikštą prašymą atmesti. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu DGK sprendimu, 2017 m. sausio 13 d. pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme.

5. Pareiškėja nurodė, kad VDI neatliko jokio naujo tyrimo, o vadovavosi VDI Vilniaus teritorinio skyriaus ir DGK sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. VDI teiginys, jog pareiškėja mokėsi Bendrovėje laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., neatitinka tikrovės. Tarp pareiškėjos ir Bendrovės neva 2015 m. balandžio 9 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PET-20150409 galimai yra suklastota. Pareiškėjai šis dokumentas buvo pateiktas DGK 2016 m. lapkričio 8 d. vykusiame posėdyje. Pareiškėja DGK nurodė, jog ji nepasirašė minėtos sutarties, ji pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl galimo dokumento suklastojimo. Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo. Tai yra nauja aplinkybė, kuri pirminio tyrimo metu netirta ir dėl jos VDI sprendime nepasisakyta. Atsakovas nepasisakė, kaip vertina šią aplinkybę ir kaip vertintų situaciją ikiteisminio tyrimo institucijai nustačius, jog minėta sutartis yra suklastota. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad priimant VDI sprendimą, DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dar nebuvo ir šiuo metu jis nėra įsiteisėjęs. Todėl jame nustatytų aplinkybių vertinimas gali būti paneigtas teisme. Darbo byloje buvo apklaustos liudytojos I. K., A. B. ir L. P., pateikta naujų rašytinių įrodymų, pateiktas aplinkybių vertinimas baigiamųjų kalbų metu. Visi šie įrodymai atsakovo atlikto pirminio tyrimo metu nebuvo tirti, todėl atsakovas turėjo atlikti pakartotinį tyrimą, be to, privalėjo pats rinkti medžiagą, atlikti patikrinimus ir kt.

6. Nagrinėjamu atveju darbo teisinių santykių susiklostymą ir nelegalaus darbo faktą patvirtina šios aplinkybės ir darbo požymiai: 1) pareiškėja Bendrovėje vykdė jai paskirtą darbo funkciją (šunų kirpimą), kuri yra Bendrovės įprastos veiklos dalis; 2) Bendrovė savo įprastai veiklai vykdyti ieškojo darbuotojų, o ne siūlė darbo vietos nuomą; 3) Bendrovė įdarbino pareiškėją konkrečioms darbo funkcijoms, t. y. šunų kirpimo; 4) pareiškėja nesprendė savarankiškai, ką ji gali daryti, o klausydavo Bendrovės nurodymų; 5) Bendrovės teiginiai apie tariamus pareiškėjos mokymus yra nepagrįsti, nes pareiškėjai nebuvo reikalingi mokymai; 6) Bendrovė suteikė pareiškėjai darbo priemones (darbo stalą, žirkles, šukas, higienos, kosmetikos priemones ir kt.), kas yra akivaizdus darbo teisinių santykių požymis; Nuomos sutartis, kuria neva pareiškėjai suteikta darbo vieta ir inventorius, buvo pasirašyta tik 2015 m. spalio 7 d., nors pareiškėja dirbo nuo 2015 m. balandžio 13 d., taigi beveik pusę metų naudojosi Bendrovės suteikta darbo vieta ir darbo priemonėmis; 7) pareiškėja buvo kontroliuojama Bendrovės, pakluso jos nustatytai darbo tvarkai, t. y. nustatytu laiku dirbo kirpdavo Bendrovės paskirtus klientų šunis, gaudavo pastabas iš vadovės dėl padarytų klaidų; ši kontrolė matyti iš susirašinėjimo telefonu išrašo turinio; 8) pareiškėjos darbo funkcijos buvo nuolatinės ir reguliarios, be to, pareiškėja dar turėjo atlikti mokytojos pareigas Bendrovės nurodymu ir pagal jos nustatytą tvarką; 9) pareiškėja neteikė jokių paslaugų savarankiškai ir gavo reguliarų darbo užmokestį, pati neieškojo klientų, neprisiėmė jokios verslo rizikos dėl klientų trūkumo, nes užmokestį gaudavo ne iš klientų, o iš Bendrovės.

7. Pareiškėja Nuomos sutartį pasirašė formaliai ir realiai šalys jos nevykdė. Tuo metu pareiškėjai buvo 19 m. ir tai buvo jos pirmoji darbovietė, todėl ji dėl jauno amžiaus, neturėdama patirties ir pernelyg pasitikėdama kitu asmeniu, pasirašė jai pateiktą sutartį. Nuomos sutarties fiktyvumą rodo: iki Nuomos sutarties pasirašymo pareiškėja beveik 6 mėnesius dirbo be jokios sutarties; Nuomos sutartis pateikta pasirašyti būtent tą dieną (2015 m. spalio 7 d.), kai vyko VMI patikrinimas, o formaliai sudaryta neva 1 diena prieš patikrinimą; jei pareiškėja būtų realiai vykdžiusi savarankišką veiklą, tai jau tuo metu būtų turėjusi verslo liudijimą ir Nuomos sutarties įsigaliojimo terminas būtų ilgesnis; Bendrovė nereikalavo iš pareiškėjos mokėti nuomos mokesčio, ir tik formaliai formindavo pinigų priėmimą už nuomą. Po fiktyvios nuomos sutarties sudarymo Bendrovės direktorė nurodė pareiškėjai įsigyti verslo liudijimą tam, jog Bendrovei nereikėtų mokėti mokesčių ir kad pareiškėja galėtų toliau dirbti, nes vien sutarties darbo santykiams paslėpti nepakako. Todėl pareiškėja 2015 m. spalio 8 d. įsigijo verslo liudijimą. Pasirašytos Nuomos sutarties sąlygos rodė egzistavus darbo santykius. Ji įtvirtino pareiškėjos pareigą užbaigti ar pataisyti mokinių, t. y. kitų darbuotojų, darbą (kirpimą) bei įpareigojo paimti pinigus iš paslaugos gavėjo. Tokios pareigos būdingos tik darbo teisiniams santykiams. Pareiškėja negalėjo pateikti rašytinių duomenų apie gautą darbo užmokestį ir jo dydį, nes nelegalaus darbo atveju darbo užmokesčio mokėjimo faktas nėra oficialus ir jis slepiamas.

8. Atsakovai VDI ir VDI Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

9. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog Nuomos sutartis sudaryta fiktyviai, pateikta pareiškėjai pasirašyti tik 2015 m. spalio 7 d., nes VMI Bendrovės patalpose vykdė patikrinimą, vertintini kritiškai. VMI neinformavo Bendrovės apie numatomą patikrinimą, buvo atliekamas operatyvus patikrinimas pagal skundą. VMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja neturėjo leidimo veiklai vykdyti (verslo liudijimo), ji buvo iškviesta į VMI teikti paaiškinimus, kur buvo nubausta už veiklos vykdymą be verslo liudijimo. VMI 2015 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-10041 nustatyta, kad nuomininkų, dirbančių pagal darbo vietos ir nuomos sutartis (tuo metu dirbo K. C. ir pareiškėja) iš klientų priimti pinigai yra dedami į atskiras užrakinamas dėžutes, kad jos savo darbo laiką nusistato pačios, atsižvelgiant į parduotuvės ir kirpyklos bendrą darbo laiką. Jos iš anksto nurodė, kada planuoja dirbti (dienas, valandas), kai klientai skambino Bendrovės bendru telefonu. Taip pat nuomininkams klientus užrašydavo ne tik Bendrovės darbuotojai, bet ir jos pačios. Todėl operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog darbo vietos ir nuomos sutartys sudarytos fiktyviai. Pareiškėjai nuo 2015 m. spalio 9 d. išduotas verslo liudijimas, pareiškėja iki šiol vykdo individualią veiklą.

10. Atsakovai teigė, kad nenustatyta, jog pareiškėja ir (ar) kitos kirpėjos, vykdančios savo veiklą pagal darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartis su Bendrove, būtų susitarusios dėl darbo užmokesčio bei jo mokėjimo tvarkos. Pareiškėja teigė, kad atlygį už nukirptus šunis išmokėdavo kirpykla mėnesio pabaigoje, priklausomai nuo kiekvienos kirpėjos nukirptų šunų skaičiaus. Kitos kirpėjos (nustatyta tiriant J. M. 2015 m. gegužės 6 d. skundą) paaiškino, kad jos pačios nusistato įkainius už kirpimą, o grynųjų pinigų už kirpimą priėmimo ir išdavimo tvarką, kai juos priima Bendrovės administracija, jos nusistatė susitarimu su Bendrove, nes taip patogiau kirpėjai ir klientui. Jos taip pat paaiškino, kad klientas galėjo rinktis mokėjimo formą ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas ne tik grynaisiais, bet ir pavedimu į kirpėjos asmeninę sąskaitą. Bendrovės direktorė paaiškino, kad darbo vietą nuomojantys asmenys, tarp jų ir pareiškėja, patys nusistatydavo įkainius už atliktą darbą, konkrečias sumas pateikdami asmeniui, priimančiam apmokėjimą kasoje. Apmokėjimas už paslaugas dedamas į atskiras kiekvienos kirpėjos rakinamas dėžutes – seifus. Bet kuriuo darbo laiku pareiškėja bei kita kirpėja galėjo pasiimti jos gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Bendrovės direktorė taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė savo asmeninės sąskaitos, todėl klientai už jos suteiktas paslaugas atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes savo paaiškinime taip pat patvirtino ir įmonės administratorius S. G., priimantis atsiskaitymus už kirpėjų suteiktas paslaugas. VDI nenustačius konkrečių įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo sąlygų ir tvarkos, konstatuoti fakto apie Bendrovės ir pareiškėjos susitarimą dėl jai mokamo atlygio ir / ar kvalifikuoti tokį atlygį, kaip kylantį iš darbo teisinių santykių, nebuvo pagrindo.

11. Atsakovai akcentavo, kad paklusimas darbo vietoje nustatytai tvarkai negali būti vertinamas formaliai. Šiuo atveju nustatyti tam tikri darbo organizavimo požymiai, tačiau jie nesudarė pagrindo konstatuoti darbo teisinius santykius tarp pareiškėjos ir Bendrovės. Kelių savarankiškai tose pačiose patalpose dirbančių asmenų darbo režimui gali būti būdingi tam tikri darbo santykius primenantys požymiai, pavyzdžiui, bendras darbo laikas, atostogų derinimas, praktinių administravimo klausimų derinimas. Bendrovės veiklą vykdantys asmenys patys planuodavo savo darbo laiką, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad tam tikrų vidaus tvarkos taisyklių laikymasis gali būti prilyginamas paklusimui darbdaviui ir darbovietėje nustatytai tvarkai. Pareiškėja, įsigydama leidimą individualiai veiklai, išreiškė valią dirbti savarankiškai, o ne būti Bendrovės darbuotoja, taigi, pareiškėja ir Bendrovė abipusiu sutarimu atsisakė sudaryti darbo teisinius santykius. Analogišką situaciją dėl nelegalaus darbo UAB „Pet Style“ išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-945-1020/2016. Atsakovai manė, kad pareiškėjos veiklą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnį kaip nelegalų darbą, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra teisinio pagrindo, kadangi tyrimo metu nėra nustatyti bei konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyvieji požymiai.

12. Nei VDI, nei DGK nepriskirtina kompetencija spręsti klausimų dėl galimai suklastotų dokumentų, jų vertinti ar atlikti ekspertizę. Taigi, VDI ir DGK neturi teisės pasisakyti ar vertinti aplinkybių dėl dokumentų klastojimo, vadovaujasi byloje pateiktais dokumentais, nebent šalys pateikia įrodymų, jog tokie dokumentai yra suklastoti. Pareiškėjos pateikti duomenys apie galimai suklastotą tarp šalių sudarytą sutartį bei pradėtą ikiteisminį tyrimą negali būti vertinami kaip aplinkybės, suteikiančios pagrindą VMI atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelegalaus darbo, kadangi, nesant nustatytam dokumentų klastojimo faktui, galioja asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 patvirtintų Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktas leidžia skundo nenagrinėti, kai tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – darbo ginčų komisija), tačiau nenumato, kad toks priimtas sprendimas privalo būti įsigaliojęs. Įvertinus pareiškėjos pirminį skundą, pakartotinį skundą bei prašymą DGK, nustatyta, kad jie yra analogiški savo turiniu, t. y. pakartotinio tyrimo metu nepateikta bei nenustatyta naujų aplinkybių, kurios nebūtų pateiktos nagrinėjant pirminį skundą ar darbo byloje Nr. APS-36-18006, kuriomis vadovaujantis būtų galima abejoti pirminio tyrimo išvadomis ir atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelegalaus darbo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pet Style“ prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepime paaiškino, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Pet Style“ niekada nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, buvo sudaryta Nuomos sutartis. Nors UAB „Pet Style“ skelbime formaliai buvo nurodyta, kad ieškomas darbuotojas, tačiau faktiškai Bendrovėje kirpėjai veikia tiek pagal darbo, tiek pagal civilines sutartis. Pareiškėja pati nebuvo suinteresuota darbo santykių atsiradimu. Bendrovė taip pat nenorėjo jos įdarbinti, kadangi jai trūko patirties ir įgūdžių. Pareiškėja tiek iki sutarčių su Bendrovė pasirašymo, tiek ir po jų nutraukimo vykdė šunų kirpimo veiklą savarankiškai. Pasibaigus sutarčiai, pačiai pareiškėjai pageidaujant papildomai mokytis, bet neturint galimybių apmokėti už mokslus, jai buvo pasiūlyta kreiptis į darbo biržą. Pareiškėja, nenorėdama mokėti Bendrovei už suteiktus mokymus 6 000 Eur, nutarė sudaryti Nuomos sutartį 5 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus būtų atleista nuo mokymo kainos mokėjimo Bendrovei. Nuomos sutarties projektas pareiškėjai buvo pateiktas iš anksto. Ji iki Nuomos sutarties sudarymo jokių klausimų ar pastabų dėl sutarties turinio neturėjo. 2016 metų vasarą pareiškėja nustojo vykdyti Nuomos sutartį ir pareikalavo ją nutraukti. Pareiškėja siekė, kad būtų pripažinti darbo santykiai, siekdama išvengti įsipareigojimų vykdymo pagal Nuomos sutartį.

15. UAB „Pet Style“ pabrėžė, kad nėra jokių nei darbo teisinių santykių, nei nelegalaus darbo požymių. Pareiškėja savo klientus galėjo registruoti savarankiškai su sąlyga, kad registruojama Bendrovės kirpyklos darbo valandomis. Nuomotojo vidaus tvarkos taisyklių laikymasis tinkamam salono veiklos organizavimui negali būti prilyginamas paklusimui darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Pareiškėja nebuvo kontroliuojama Bendrovės, ji turėjo galimybę pati nustatyti savo darbo laiką, grafiką, intensyvumą, pati pasirinkti, kiek ir kokių šunų tą darbo dieną kirps. Pareiškėja Nuomos sutartį vykdė nuolat ir reguliariai, kadangi nuomos mokesčio dydis nepriklausė nuo to, ar veiklą vykdo, ar ne. Ji visas paslaugas teikė savarankiškai, visą atlygį už suteiktas paslaugas gaudavo tiesiogiai iš klientų, Bendrovė jai darbo užmokesčio nemokėjo. Nuomos sutartis nebuvo fiktyvi, ji buvo šalių vykdoma, jos sąlygos neparodė darbo teisinių santykių egzistavimo. Anot UAB „Pet Style“, visa byloje esanti medžiaga patvirtina tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos Ž. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VDI Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SD-1-13639 ir VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SD-25-15451, kuriais konstatuota, kad nėra pagrindo pareiškėjos darbą UAB „Pet Style“ kvalifikuoti kaip nelegalų, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. spalio 13 d. su skundu kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių, kuriame pranešė, kad UAB „Pet Style“ veikla atitinka nelegalaus darbo požymius ir prašė pradėti tyrimą bei patikrinimą Bendrovės atžvilgiu.

19. VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą, 2016 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. SD-1-13639, kuriame konstatavo, kad nepakanka objektyvių įrodymų, jog UAB „Pet Style“ atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį.

20. Pareiškėja kreipėsi į DGK, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl darbo teisinių santykių Bendrovėje pripažinimo, 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. DGKS-5581 jos prašymą atmetė kaip nepagrįstą. 2016 m. gruodžio 8 d. VDI buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašė panaikinti Sprendimą ir atlikti pakartotinį tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo Bendrovėje. VDI 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SD-25-15451, kuriame konstatavo, kad pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių ir įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų abejoti pirminio tyrimo išvadomis ir (ar) DGK sprendimu, todėl pareiškėjos skundo netenkino.

21. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Darbo kodeksas (2015 m. balandžio 16 m. įstatymo Nr. XII-1616 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 22 d.), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) ir kiti teisės aktai.

22. Teismas vadovavosi DK 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ATPK (neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.) 413 straipsniu, DK 32 straipsniu, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 ir 10 straipsniais, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su VDI sprendimais, kreipėsi į teismą, teigdama, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti, nes ji Bendrovėje dirbo samdomą darbą, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, o ne civilinių sutarčių pagrindu. Atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos teiginiais nesutiko, teigdami, kad tarp pareiškėjos ir Bendrovės buvo susiklostę civiliniai sutartiniai, o ne darbo teisiniai santykiai.

23. Teismas su pareiškėjos teiginiais sutikti negalėjo, palaikydamas atsakovų poziciją, nes bylos medžiaga aiškiai patvirtino, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Bylos įrodymai patvirtino, kad tarp pareiškėjos ir Bendrovės niekada nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, buvo sudaryta Nuomos sutartis. Nors Bendrovės skelbime formaliai buvo nurodyta, kad ieškomas darbuotojas, tačiau faktiškai Bendrovėje kirpėjai veikė tiek pagal darbo, tiek pagal civilines sutartis. Tai, kad Bendrovė buvo padavusi skelbimą, siūlantį darbą šunų kirpėjai, nepatvirtina pareiškėjos teiginių apie susiklosčiusius faktinius darbo santykius, kadangi, teismo vertinimu, tokio pobūdžio skelbimas gali reikšti tiek siūlymą sukurti darbo teisinius santykius, tiek civilinius. Pareiškėja tiek iki sutarčių su Bendrove pasirašymo, tiek ir po jų nutraukimo vykdė šunų kirpimo veiklą savarankiškai. Pasibaigus sutarčiai, pačiai pareiškėjai pageidaujant papildomai mokytis, bet neturint galimybių apmokėti už mokslus, jai buvo pasiūlyta kreiptis į darbo biržą. Pareiškėja, nenorėdama mokėti Bendrovei už suteiktus mokymus 6 000 Eur, nutarė sudaryti Nuomos sutartį 5 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus būtų atleista nuo mokymo kainos mokėjimo Bendrovei. Nuomos sutarties projektas pareiškėjai buvo pateiktas iš anksto. Ji iki Nuomos sutarties sudarymo jokių klausimų ar pastabų dėl sutarties turinio neturėjo. 2016 metų vasarą pareiškėja nustojo vykdyti Nuomos sutartį ir pareikalavo ją nutraukti. Tai aiškiai patvirtina į bylą pateikta 2015 m. balandžio 9 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. PET-20150409 (toliau – ir Paslaugų teikimo sutartis), pagal kurią Bendrovė nurodė apmokysianti pareiškėją nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. kirpti tam tikrų veislių šunis, o pareiškėja įsipareigoja šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, VDI Vilniaus skyrius laikė nustatyta aplinkybę, kad pareiškėja pasirašė Paslaugų teikimo sutartį.

24. Pareiškėja teigė, kad dėl šios sutarties galimo suklastojimo 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Nustatyta, kad DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. DGKS-5581 darbo bylos dalį dėl laikotarpio nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. spalio 7 d. atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtą DGK kompetencijai, kadangi dėl Paslaugų teikimo sutarties pasisakyti negalėjo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad kilus abejonių dėl Paslaugų teikimo sutarties, kaip įrodymo, tinkamumo, teismas šios sutarties nevertins kaip įrodymo ir vadovausis kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasirašytas mokymo kuponas Nr. IDR/PMK/1-366 patvirtina Sprendime nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjai nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrovė teikė 184 valandų trukmės šunų kirpimo kursus. Pareiškėja neginčijo, kad pasirašė šiame dokumente. Teismo vertinimu, šis dokumentas ir 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės direktorės išduotas pažymėjimas Nr. 29 apie išklausytus šunų kirpimo kursus, pareiškėjos pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinio mokymo sutartis Nr. 19, paneigia pareiškėjos teiginius, kad jai, kaip turinčiai šunų kirpimo patirties, nereikėjo mokymų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos patirtis ir kvalifikacija būtų tokio lygio, kad jai būtų nereikalingi jokie mokymai. Pareiškėjos teiginiai, kad ji mokė kitus asmenis, nepaneigia nustatytų aplinkybių.

26. Skundžiamame Sprendime VDI Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiškėja ir Bendrovė 2015 m. spalio 6 d. pasirašė Nuomos sutartį, pagal kurią: Bendrovė (nuomotojas) suteikė teisę pareiškėjai (nuomininkei) sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 7 d.) atlygintinai (už 150 Eur per mėnesį) naudotis gyvūnų kirpėjo darbo vieta ir gyvūnų kirpimui skirtu inventoriumi, adresu (duomenys neskelbtini) (1.1, 2.1, 4.1 punktai); nuomotojas neturi jokių teisių į nuomininko atlygį, gautą už jo vykdomą veiklą (5.1.2 punktas); nuomininkas įsipareigoja nuomos laikotarpiu turėti visas licencijas ir leidimus veiklai vykdyti bei vienašališkai prisiima visą atsakomybę už jų neturėjimą.

Pareiškėja neginčijo, kad pasirašė Nuomos sutartį, tačiau teigė tai padariusi dėl jauno amžiaus bei nepatyrimo ir susiklosčiusioje situacijoje dėl atliekamo patikrinimo. Teismas sutiko su VDI argumentu, kad šias pareiškėjos aplinkybes paneigia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-10041, patvirtinanti, kad 2015 m. spalio 7 d. – 2015 m. spalio 29 d. Bendrovės patikrinimas buvo operatyvus, t. y. atliekamas nepranešus apie patikrinimą.

Pareiškėjos teiginiai dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo nepašalina jos pareigos būti atidžiai ir atsakingai pasirašant dokumentus, sukeliančius teisines pasekmes. DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. APS-36-18006 nustatyta, kad nors pareiškėja teigė, jog realiai dirbo kaip darbuotoja pagal realius darbo santykius, jai verslo liudijimas buvo nereikalingas, administracinės bylos nagrinėjimo metu to neteigė, apie tai, kad ją su Bendrove sieja darbo santykiai, VMI inspektorių neinformavo ir VMI rašytame paaiškinime to neakcentavo.

Be to, pareiškėjos teiginius paneigė jos pačios nenuoseklumas susirašinėjant su Bendrove. Nors pareiškėja teigė, kad Nuomos sutartis buvo fiktyvi, faktiškai nevykdoma, tačiau 2016 m. birželio 7 d. pranešime bei 2016 m. liepos 29 d. pakartotiniame pranešime Bendrovės direktorei minėtą dokumentą įvardijo kaip jos ir Bendrovės sudarytą darbo vietos, inventoriaus nuomos sutartį, pranešė ją nutraukianti: „esu priversta nutraukti mūsų sudarytą 2015-10-06 darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį Nr. 98“. Taigi pačios pareiškėjos siekis nutraukti Nuomos sutartį paneigė jos teiginius apie šios sutarties fiktyvumą.

Be to, šiuos teiginius paneigė ir į bylą pateikti 2015 m. spalio 6 d. prekių priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros (PAT 150, PAT 152, PAT 156, PAT 157, PAT 158, PAT 160, PAT 161, PAT 162), kasos pajamų orderiai (PAT 85, PAT 84, PAT 81), patvirtinantys Nuomos sutarties sąlygas ir jos vykdymą.

27. Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-10041 patvirtina, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo įvertinta iš VDI Vilniaus skyriaus gauta informacija dėl nelegalaus darbo požymių Bendrovės santykiuose su kitu fiziniu asmeniu (J. M.). Bendrovės operatyvaus patikrinimo metu 2015 m. spalio 7 d. – 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus AVMI nenustatė pažeidimų, susijusių su nelegaliu darbu Bendrovėje. Minėtoje pažymoje konstatuota, kad: kirpykloje (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoja O. G., administratorius–vadybininkas S. G., šunų kirpėja N. A.; šie darbuotojai dirbo pagal darbo grafiką už 2015 m. spalio mėn.; kirpykloje kirpimo paslaugas teikė Ž. P., su kuria sudaryta darbo vietos ir įrangos nuomos sutartis; su verslo liudijimu dirbo K. C. ir Ž. P.; K. C. pinigus iš klientų priimdavo pati, laikė juos užrakinamoje dėžutėje; su ja klientai retkarčiais atsiskaitydavo pavedimais į jos banko sąskaitą; K. C. savo darbo laiką nusistatė pati tik atsižvelgdama į parduotuvės ir kirpyklos bendrą darbo laiką; ji iš anksto nurodydavo, kada planuoja dirbti (dienas, valandas), kai klientai skambindavo Bendrovės bendru telefonu; be to, klientai užsirašydavo kirpimui skambindami ir jos asmeniniu telefonu. Teismo vertinimu, Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-10041 paneigia pareiškėjos teiginius dėl to, kad ji buvo kontroliuojama Bendrovės, neveikė savarankiškai, kad už atliktą darbą klientai sumokėdavo Bendrovės direktorei, jos pavaduotojai ar vadybininkams.

28. Pareiškėja teigė, kad aplinkybes dėl darbo santykių buvimo tarp jos ir Bendrovės patvirtina 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. liudijimai. Įvertinęs pareiškėjos minimą K. C. 2016 m. lapkričio 7 d. liudijimą, teismas sprendė, kad jis prieštarauja to paties asmens 2015 m. gegužės 29 d. paaiškinimui, duotam VDI Vilniaus skyriui. I. K. 2016 m. lapkričio 4 d. ir G. I. 2016 m. lapkričio 3 d. liudijimai negali paneigti VDI Vilniaus skyriaus nustatytų aplinkybių, kurios pagrįstos visuma surinktų įrodymų, įskaitant kitų su Bendrove darbo ir civiliniais santykiais susijusių asmenų paaiškinimus (2015 m. birželio 2 d. E. B. paaiškinimas, 2015 m. gegužės 29 d. D. M. paaiškinimas).

29. Teismas akcentavo, kad DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. APS-36-18006 pareiškėjos prašymą dėl darbo santykių pripažinimo atmetė. DGK sprendime nustatė, kad iki darbo ginčo inicijavimo pareiškėja pretenzijų dėl darbo sutarties pasirašymo Bendrovei nereiškė ir nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. liepos 29 d. tenkinosi tokiomis sąlygomis, kurios buvo patvirtintos Nuomos sutartyje, pretenzijų dėl galimai neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo nereiškė, nesidomėjo, ar yra socialiai apdrausta, tvarkingai ir reguliariai mokėjo mokestį už patalpų nuomą. Darbo grafikų už aptariamą laikotarpį, kuriuose būtų patvirtinama, kad pareiškėja privalėjo pradėti ir baigti darbą darbdavio nustatytu laiku, nėra. Darbo tvarkos taisyklės, kuriose apibrėžiama nustatyta vidaus tvarka bei apibrėžtos darbuotojų teisės ir pareigos, įmonėje neaptvirtintos. Teismas šias DGK nustatytas aplinkybes vertino visų įrodymų kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas sprendimas neįsiteisėjęs.

30. Teismas negalėjo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu, telefonu žinutėmis patvirtina, kad pareiškėja buvo kontroliuojama Bendrovės, kad privalėjo laikytis darbo tvarkos ir paklusti Bendrovės nurodymams. Teismo vertinimu, toks susirašinėjimas galėjo vykti ir esant civiliniams santykiams. Tai, kad Bendrovė suteikė pareiškėjai darbo priemones, teismo vertinimu, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia darbo santykius, nes darbo priemonių suteikimas būdingas ir civiliniams susitarimams, ką patvirtina ir Nuomos sutarties 1.1–1.6 punktai, numatantys darbo vietos ir gyvūnų kirpimui skirto inventoriaus suteikimą atlygintinai naudotis pareiškėjai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-275-295/2016 netenkino civiliniais santykiais su Bendrove susijusios kirpėjos (J. M.) skundo, kuriuo ji siekė, kad jos veikla Bendrovėje būtų kvalifikuota kaip nelegalus darbas.

31. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad VDI Vilniaus skyrius Sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl nelegalaus darbo pripažinimo, atliko visapusišką prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą, priimdamas skundžiamą Sprendimą nuosekliai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, konstatuodamas, kad nepakanka objektyvių įrodymų patraukti Bendrovę atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

32. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad VDI sprendimas neteisėtas, kadangi priimtas vadovaujantis neįsiteisėjusiu DGK sprendimu, nepagrįstas. Teismas vertino, kad VDI teisėtai ir pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo, nustačiusi, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi DGK. Be to, VDI pareiškėjos prašymo dėl tyrimo atnaujinimo netenkino, nes nenustatė naujų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima abejoti pirminio tyrimo išvadomis. VDI pagrįstai neatliko jokio tyrimo ir nevertino bei nepasisakė dėl Paslaugų teikimo sutarties bei pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

33. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad VDI Vilniaus skyrius ir VDI vykdė teisės aktais jiems priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamais sprendimais netenkindami pareiškėjos prašymų, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

34. Konstatavęs, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo įpareigoti VDI atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjos nelegalaus darbo Bendrovėje ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų nustatytas nelegalaus darbo faktas Bendrovėje.

35. Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, negalėjo būti tenkinamas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad Bendrovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktas nenagrinėtas.

III. 36. Pareiškėja Ž. P. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti byloje teismo (rašysenos) ekspertizę, išsireikalauti dokumentų, reikalingų ekspertizei, originalus ir sustabdyti bylą, kol bus atlikta ekspertizė. Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi tokiais pagrindiniais motyvais:

36.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė skundžiamų sprendimų naikinimo pagrindų ir nepagrįstai neįpareigojo VDI atlikti naujo tyrimo dėl nelegalaus darbo. Atsakovams priimant sprendimus, nebuvo žinoma aplinkybė, kad Bendrovės sudaryta Paslaugų teikimo sutartis galimai yra suklastota. VDI nepasisakė, kaip vertintų situaciją ikiteisminio tyrimo institucijai nustačius, jog minėta sutartis yra suklastota. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad DGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas dar nebuvo ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės pirminio tyrimo metu nebuvo tirtos ir sudaro pagrindą VDI atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjos galimai nelegalaus darbo Bendrovėje. Taigi VDI turėjo pareigą atnaujinti tyrimą dėl naujai sužinotų faktinių aplinkybių, nes pagal pareiškėjos skundus priimtų sprendimų motyvai neatitinka realios faktinės situacijos.

36.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė DK 98 straipsnio nuostatas, visapusiškai neištyrė visų byloje teiktų rašytinių įrodymų, todėl nepagrįstai nenustatė tarp Bendrovės ir pareiškėjos susiklosčiusių darbo santykių ir nelegalaus darbo požymių. Šioje situacijoje akivaizdžiai tenkinamos DK 98 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. akivaizdūs darbo sutarties požymiai, nors darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, o yra pridengtas civilinėmis sutartimis. Vien aplinkybė, kad atliekami darbai įforminami civiline sutartimi, o darbus atliekantys asmenys yra įsigiję verslo liudijimus, savaime nereiškia, kad darbas neatitinka darbo sutarties požymių. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Darbo santykių požymius patvirtina šios aplinkybės:

36.2.1. Pareiškėja Bendrovėje vykdė jai priskirtą darbo funkciją – šunų kirpimą, kuri yra Bendrovės įprastos veiklos dalis ir pagrindinis pajamų šaltinis.

36.2.2. Bendrovė savo įprastai veiklai vykdyti ieškojo darbuotojų ir pasamdė pareiškėją, skelbime nurodė, jog siūlo darbą.

36.2.3. Bendrovė įdarbino pareiškėją pas save konkrečioms darbo funkcijoms, buvo sutarta, jog pareiškėjai bus mokamas apie 1 000 Eur per mėnesį darbo užmokestis.

36.2.4. Byloje pateikta Paslaugų teikimo sutartis galimai yra suklastota ir fiktyvi, nes pareiškėja Bendrovėje nesimokė. Tokios trukmės ir vertės mokymų sutartis, kaip neva buvo sudaryta su pareiškėja, buvo sudaryta pirmą kartą Bendrovės darbo praktikoje, sutarčiai suteiktas visai kitoks numeris, nei kitoms sutartims, neatspindintis eiliškumo.

36.2.5. Bendrovė suteikė pareiškėjai darbo priemones: darbo vietą, žirkles, šukas, higienos, kosmetikos priemones ir kt.

36.2.6. Pareiškėja buvo kontroliuojama Bendrovės, jai buvo nustatytas darbo laikas ir atlyginimas. Tai matyti iš byloje pateikto susirašinėjimo telefonu turinio. Teismas, priimdamas sprendimą, dėl šių įrodymų nepasisakė. Minėtas susirašinėjimas aiškiai parodo, jog pareiškėja Bendrovėje nedirbo savarankiškai. Pareiškėja neturėjo savo klientų, todėl negalėjo organizuoti savarankiškos verslo veiklos.

36.2.7. Pareiškėjos darbo funkcijos buvo nuolatinės ir reguliarios. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gautu rezultatu.

36.2.8. Pareiškėja neteikė jokių paslaugų savarankiškai ir gavo reguliarų darbo užmokestį. Įrodymų apie „vokelyje“ išmokėtą darbo užmokestį pareiškėja pateikti negali, nes tokių įrodymų net negali būti.

36.2.9. Pareiškėjos pasirašyta Nuomos sutartis buvo fiktyvi, nes realiai šalys jos niekada nevykdė. Minėtą sutartį pareiškėja sudarė dėl jauno amžiaus ir neturėdama patirties. Nuomos sutartis buvo pateikta pasirašyti tą dieną, kai VMI pareigūnai atvyko atlikti patikrinimą. Darbo sutarties nesudarymas dar nereiškia, jog tarp šalių nebuvo susiklostę ar nesusiklostys faktiniai darbo teisiniai santykiai. Pačios Nuomos sutarties sąlygos rodo egzistavus darbo santykius. Sutarties nuostatos numato tam tikrą darbo organizavimą, o tai paneigia pareiškėjos savarankiškumą ir rodo darbo teisinius santykius. Bendrovė pasinaudojo fiktyvia Nuomos sutartimi tam, kad sukeltų didelių nepatogumų pareiškėjai, nors su ja tarėsi, kad Nuomos sutartis niekada nebus vykdoma.

36.2.10. Egzistavusius darbo požymius patvirtina ir 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. liudijimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kaip patvirtinančių šią aplinkybę.

36.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas atliko tik keleto faktų ir pateiktų rašytinių dokumentų vertinimą, įrodymų kaip visumos teismo posėdyje netyrė, motyvus dėl neva nesančių nelegalaus darbo požymių paneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Teismas iš esmės vadovavosi ne byloje ištirtais įrodymais, o trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniais paaiškinimais. Kritiškai buvo vertinami tik pareiškėjos pateikti įrodymai.

36.4. Pareiškėjos vertinimu, šioje byloje yra tikslinga ir būtina skirti teismo ekspertizę, nes byloje pateikta Paslaugų teikimo sutartis galimai yra suklastota, dėl to kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau rašysenos ekspertizė dar neatlikta.

37. Atsakovai VDI ir VDI Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovai pažymi, kad nei VDI, nei DGK neturi teisės pasisakyti ar vertinti aplinkybių dėl dokumentų klastojimo, vadovaujasi byloje pateiktais dokumentais, nebent šalys pateikia įrodymų, jog tokie dokumentai yra suklastoti. Dėl to duomenys apie galimai suklastotą sutartį ir pradėtą ikiteisminį tyrimą negali būti vertinami kaip aplinkybės, suteikiančios pagrindą VDI atlikti pakartotinį tyrimą dėl nelegalaus darbo, kadangi nesant nustatytam dokumentų klastojimo faktui, galioja asmens nekaltumo prezumpcija. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis ir Taisyklių 17 punktas leidžia skundo nenagrinėti, kai tuo pačiu klausimu sprendimą priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija, tačiau nenumato, jog toks priimtas sprendimas privalo būti įsigaliojęs. Teisės aktai nenumato galimybės VDI kvestionuoti DGK sprendimus.

39. Atsakovai akcentuoja, kad tarp šalių neegzistavo darbo santykiai. Funkcijų vykdymo tęstinumas savaime nesuponuoja darbo teisinių santykių, civilinių santykių dalyviai gali susitarti dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Šiuo atveju pareiškėja šunų kirpimo paslaugas teikė tiesiogiai klientams, o su Bendrove ją siejo tik darbo vietos ir įrankių nuomos bei mokymo sutartys. Nuomos sutarties sudarymas nesusijęs su VMI vykdytu patikrinimu, nes apie patikrinimą nebuvo iš anksto įspėta. VMI 2015 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nustatyta, kad iš klientų priimti pinigai yra dedami į atskiras užrakinamas dėžutes, kad nuomininkai savo darbo laiką nusistato patys, iš anksto nurodo, kada planuoja dirbti, klientus užrašo ne tik Bendrovė, bet ir jie patys. Operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kad darbo vietos ir nuomos sutartys sudarytos fiktyviai. Pareiškėjai nuo 2015 m. spalio 9 d. išduotas verslo liudijimas, ji iki šiol vykdo individualią veiklą. VDI nenustatė, kad pareiškėja ir kitos kirpėjos būtų susitarusios dėl darbo užmokesčio bei jo mokėjimo tvarkos. Kelių savarankiškai tose pačiose patalpose dirbančių asmenų veiklos vykdymui gali būti būdingi tam tikri darbo santykius primenantys požymiai (pvz., bendras teikiamų paslaugų laikas, atostogų derinimas), tačiau jie yra neišvengiami siekiant organizuoti visų tose pačiose patalpose veiklą vykdančių asmenų kasdienį darbą. Įsigydama leidimą individualiai veiklai, pareiškėja išreiškė savo valią dirbti savarankiškai, o ne būti Bendrovės darbuotoja. Taigi pareiškėja ir Bendrovė abipusiu susitarimu atsisakė sudaryti darbo teisinius santykius, ką patvirtina byloje surinkti duomenys. Šiuo atveju nenustatyta objektyvių požymių, kad tarp pareiškėjos ir Bendrovės buvo sudarytas susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo. Sudaryta Nuomos sutartis, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, paslaugos teiktos ne Bendrovei, o klientams. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjos veikla būtų griežtai kontroliuojama, kad pareiškėja turėtų laikytis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, kad būtų susitarta dėl darbo užmokesčio. Analogišką situaciją dėl nelegalaus darbo išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-945-1020/2016 (toliau – ir ATP byla).

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pet Style” pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. UAB „Pet Style” atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7645-996/2017 visus analogiškus pareiškėjos argumentus atmetė ir konstatavo, jog tarp pareiškėjos ir Bendrovės susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai. Pareiškėja jokio tariamai nelegalaus darbo fakto anksčiau neįrodinėjo, buvo pripažinta, jog ji vykdo individualią veiklą pagal su Bendrove sudarytas paslaugų bei darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartis. Tiek iki sutarčių su Bendrove, tiek ir po to pareiškėja vykdė savarankišką šunų kirpimo veiklą. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina egzistavus darbo teisinius santykius. Patalpų ir inventoriaus nuomotojo vidaus tvarkos taisyklių laikymasis tinkamam salono veiklos organizavimui negali būti prilyginamas paklusimui darbdavio nustatytai tvarkai.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Bendrovė į 2015 m. atsilaisvinusią darbo vietą neieškojo asmens, su kuriuo būtų sudaryta būtent darbo sutartis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos patirtis ir kvalifikacija būtų tokio lygio, kad jai būtų nereikalingi jokie mokymai. Pareiškėja su Bendrove nesusitarė dėl konkrečių darbo funkcijų atlikimo, o susitarė dėl darbo vietos ir inventoriaus nuomos sąlygų – pareiškėjai darbo priemonės ir darbo vieta suteikta sudarytos Nuomos sutarties pagrindu (darbo priemonių suteikimas būdingas ir civiliams santykiams). Pareiškėja nebuvo kontroliuojama Bendrovės – galėjo nustatyti savo darbo laiką, grafiką, intensyvumą, pati pasirinkti, kiek ir kokių šunų tą dieną kirps. Nors veikla buvo vykdoma nuolat ir reguliariai, tai nėra darbo santykių egzistavimą patvirtinantis požymis, nes ji buvo sudariusi Nuomos sutartį, todėl veiklos nevykdymas būtų buvęs nuostolingas. Pareiškėja paslaugas teikė savarankiškai, visą atlygį už suteiktas paslaugas gaudavo tiesiogiai iš klientų, Bendrovė jai darbo užmokesčio nemokėjo. Nuomos sutartis nebuvo fiktyvi, ji buvo vykdoma, pareiškėja apmokėdavo už nuomos paslaugas. Be to, ji kreipėsi į Bendrovę, prašydama nutraukti Nuomos sutartį. Vadovaudamasi Nuomos sutartimi, pareiškėja įsigijo verslo liudijimą, pagal kurį vykdė veiklą.

43. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pet Style“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1860-803/2017 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paneigė apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, jog šalis siejo darbo teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VDI Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SD-1-13639 ir VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SD-25-15451 teisėtumo ir pagrįstumo.

45. VDI Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SD-1-13639 konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos darbą UAB „Pet Style“ kvalifikuoti kaip nelegalų, kadangi tyrimo metu nėra nustatyti bei konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 413 straipsnis), objektyvieji požymiai.

46. VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. SD-25-15451 vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 17 punktu, kuris leidžia skundo nenagrinėti, kai tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – darbo ginčų komisija). Įvertinusi pareiškėjos pirminį skundą, skundą VDI bei prašymą DGK, VDI nustatė, kad jie yra analogiški savo turiniu, t. y. pakartotinio tyrimo metu nepateikta bei nenustatyta naujų aplinkybių, kurios nebūtų pateiktos nagrinėjant pirminį skundą ar darbo byloje Nr. APS-36-18006.

47. Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į VDI tuo pačiu klausimu, kurį VDI jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija – darbo ginčų komisija ar teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo asmeniui pranešamos nenagrinėjimo priežastys.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į DGK kreipėsi su prašymu dėl darbo santykių pripažinimo, jų pripažinimo pasibaigusiais, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti priteisimo. DGK darbo byloje Nr. APS-36-18006 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė. Šį DGK sprendimą pareiškėja vėliau apskundė teismui. Tuo tarpu į VDI Vilniaus skyrių pareiškėja kreipėsi su 2016 m. spalio 11 d. skundu „Dėl nelegalaus darbo“, kuriame keliamas klausimas dėl galimo nelegalaus darbo UAB „Pet Style“. Kaip minėta, VDI Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. SD-1-13639 konstatavo, kad nėra nustatyti bei konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 413 straipsnis), objektyvieji požymiai.

49. Įvertinusi aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo VDI nurodytų teisės normų (VAĮ 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 17 punkto) taikymo pagrindas, nes pareiškėjos kreipimasis į VDI akivaizdžiai nebuvo tapatus jos prašymui, pateiktam DGK. Kadangi viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – VDI), priimdamas administracinį sprendimą, vadovavosi teisės normomis, kurios negalėjo būti taikomos, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-25-15451.

50. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas panaikinti VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-25-15451, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas keičiamas tenkinant pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti VDI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-25-15451, likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

51. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, 300 Eur už skundo parengimą, 181,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

52. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl pareiškėjos patirtų išlaidų už skundo parengimą pažymėtina, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašoma priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų už skundo parengimą suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio ir yra gerokai už jį mažesnė, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistina pareiškėjai Ž. P. iš atsakovo VDI. Pareiškėjai iš atsakovo VDI taip pat priteistinas už skundą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Duomenų, kad pareiškėja sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, byloje nėra, todėl minėta suma nepriteistina.

53. Pažymėtina, kad dokumentus, detalizuojančius ir pagrindžiančius patirtas išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja pateikė 2019 m. kovo 21 d., tuo tarpu byla apeliacine tvarka išnagrinėta 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdyje, todėl minėti dokumentai nevertintini.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pet Style” pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš pareiškėjos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

55. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Kaip minėta, šiuo atveju laikytina, kad sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, todėl UAB „Pet Style” prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos Ž. P. reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-25-15451 ir šią pareiškėjos skundo dalį tenkinti – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-25-15451.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai Ž. P. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius