c090d95b-4b25-495c-95d2-a0fb0bc935a0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1200-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08247-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, tretieji asmenys Å ilutės rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Šilutės vandenys“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 6221,35 Eur skolos, 98,62 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu paskirta pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju Å ilutės rajono savivaldybės teritorijoje bei jai pavesta vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ savivaldybės teritorijoje. IeÅ¡kovė atsižvelgdama į tai, kad nuo atsakovei turto patikėjimo teise valdomų Å ilutės m. ir Žemaičių Naumiesčio m. regioninių kelių (Å ilutės m. AukÅ¡tumalės, Klaipėdos, Lietuvininkų, Pramonės, Tilžės, Žalgirio gatvių bei Žemaičių Naumiesčio m.

Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių) pavirÅ¡inis vanduo patenka į pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius, kurie prijungti prie ieÅ¡kovės turto patikėjimo teise valdomos ir (arba) naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, arba pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡teka į teritorijÄ , iÅ¡ kurios pavirÅ¡inės nuotekos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui turto patikėjimo teise valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , 2017-10-25 raÅ¡tu pateikė atsakovei pasiraÅ¡yti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį.

RaÅ¡te ieÅ¡kovė nurodė, kad jeigu atsakovė nepasiraÅ¡ys sutarties, bet nuotekas leis į ieÅ¡kovės pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, ieÅ¡kovė laikys, kad pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta. Atsakovė raÅ¡tu atsisakė pasiraÅ¡yti sutartį, kadangi visus kitus elementus (Å¡aligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais, stoteles ir apsisukimo aikÅ¡teles, lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius, taip pat gatvių apÅ¡vietimo tinklus prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sÄ lygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimÄ , taip pat atlieka nurodytų statinių taisymo ir priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas.

Kituose atsakovei siųstuose raÅ¡tuose ieÅ¡kovė pažymėjo, kad valstybinės reikÅ¡mės kelių priežiÅ«ra yra atsakovės pareiga, be to, sutartis dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo yra sudaroma tik tai kelio daliai, kuriÄ atsakovė eksploatuoja ir prižiÅ«ri, tai yra, važiuojamajai daliai. Atsakovė, atsakydama į ieÅ¡kovės siųstÄ raÅ¡tÄ nurodė, kad pavirÅ¡inės nuotekos į nuotekų valymo sistemÄ patenka ne per kelio dangÄ , o per lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiÅ«rÄ atsako savivaldybės, kurios taip pat atsakingos už poveikio aplinkai mažinančių priemonių (vandens ir dirvožemio užtarÅ¡Ä ) įgyvendinimÄ .

IeÅ¡kovė sutinka, kad pavirÅ¡inės nuotekos į pavirÅ¡inių nuotekų sistemÄ patenka ne per kelio dangÄ , tačiau nuo kelio dangos, ir bÅ«tent Å¡is faktas yra priežastis ir pareiga sudaryti sutartį dėl paslaugos teikimo. Kadangi pavirÅ¡inės nuotekos nuo valstybinės reikÅ¡mės kelių buvo leidžiamos į ieÅ¡kovės eksploatuojamas ir prižiÅ«rimas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, ieÅ¡kovė laiko, kad pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartis yra sudaryta nuo 2017-08-01.

Kadangi kritulių ir kitoks vanduo atsakovės yra iÅ¡leidžiamas į ieÅ¡kovės valdomas nuotekų tvarkymo sistemas, tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovė kaip turto patikėtinis atitinka teisės aktuose apibrėžtÄ abonento sÄ vokÄ , todėl privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė neapmokėjo ieÅ¡kovės 2017-10-31, 2017-11-30, 2017-12-29, 2018-01-31 pateiktų sÄ skaitų – faktÅ«rų.

3. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Atsakovė nurodė, jog valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja atsakovė, o vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. PavirÅ¡iniai vandenys į pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius patenka ne per kelio dangÄ , už kurios priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir darbų organizavimÄ keliuose ir jų apsaugos zonose atsakinga atsakovė, o per lietaus kanalizacijÄ ar kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiÅ«rÄ atsakinga savivaldybė.

Kadangi nuotekų Å¡alinimo įrenginiai yra valdomi ir prižiÅ«rimi savivaldybės, atsakovė neturi teisinio pagrindo sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties su ieÅ¡kove ir mokėti mokesčio už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė nurodė, kad nepatenka į abonento sÄ vokÄ , nes neperka geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų nei verslo reikmėms, nei Å«kinei veiklai vykdyti, ir todėl nėra sudarę nei geriamojo vandens tiekimo, nei nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties.

IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad atsakovė yra atsakinga už pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimÄ , nes už tai yra atsakinga savivaldybė, kuri yra prijungusi jos prižiÅ«rimas ir valdomas nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas prie ieÅ¡kovės valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o ne atsakovė, kuri vykdo tik kelių priežiÅ«rÄ . Å iuo atveju abonentas yra Å ilutės rajono savivaldybės administracija. Atsakovė nurodo, kad su ja 2017-08-01 nėra sudaryta pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartis ir ji neapmokės ieÅ¡kovės siunčiamų sÄ skaitų – faktÅ«rų, nes tam nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei UAB „Šilutės vandenys“ 6221,35 Eur skolos.

5. Teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi GVTNTÄ®, kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarkÄ , atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkÄ , Å¡alių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymÄ . Teismas konstatavo, jog atsakovė yra abonentas GVTNTÄ® 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

7. Apeliantė nurodo, jog Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmos instancijos teismo (toliau - Teismas) sprendimu, kadangi Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTÄ®) nuostatas. Taigi, skundžiamu sprendimu visiÅ¡kai patenkinęs ieÅ¡kinį, Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), neteisingai įvertino ir nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl atsakovė (apeliantė), vadovaudamasi CPK 301 str. 3 d., teikia šį apeliacinį skundÄ ir apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ dėl žemiau iÅ¡dėstytų motyvų ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

8. Atsakovė nesutinka, kad yra abonentas GVTNTÄ® 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

9. Teismas sprendime nurodė, kad teisės aktų analizė patvirtina, kad pareigÄ atsiskaityti už nuotekų (įskaitant ir pavirÅ¡inių nuotekų) tvarkymÄ turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, t. y. Å¡iuo atveju asmuo, kuris prižiÅ«ri objektus, nuo kuriu pavirÅ¡inės nuotekos suteka i atsakovo valdomas inžinerines sistemas, tačiau neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 3 punkto nuostatų.

10. ApraÅ¡as nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir darbų organizavimÄ keliuose ir jų apsaugos zonose. ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kaip yra prižiÅ«rimi gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės. ApraÅ¡o 3.2 papunktyje nurodyta, kad kitų miestų, nenurodytų ApraÅ¡o 3.1 papunktyje, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa keliai ir gatvės prižiÅ«rimi taip: važiuojamÄ jÄ dalį (kur nėra Å¡aligatvių - kelkraščius ir kelio griovius), pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito, žiemÄ nuo važiuojamosios dalies sniegÄ valo ir, jeigu slidu, jÄ barsto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės (3.2.1 p.); visus kitus elementus (Å¡aligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais, stoteles ir apsisukimo aikÅ¡teles, lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apÅ¡vietimo tinklus) prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sÄ lygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukÅ¡mÄ , oro, vandens, dirvožemio užtarÅ¡Ä ir kitÄ neigiamÄ poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimÄ , taip pat atlieka Å¡iame papunktyje nurodytu statiniu taisymo ir priežiÅ«ros darbu užsakovo funkcijas (3.2.2 p.).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matosi, kad savivaldybės yra atsakingos už lietaus kanalizacijÄ ir atlieka jų taisymo ir priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas. Apelianto manymu, tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės yra atsakingos ir už Å¡iais įrenginiais surenkamÄ ir perduodamÄ perdirbimui pavirÅ¡inį vandenį. Vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis, savivaldybė, o ne atsakovė, prižiÅ«ri objektus, Å¡iuo atveju - pavirÅ¡inio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo inžinerinius tinklus, nuo kuriu pavirÅ¡inės nuotekos suteka i atsakovo valdomas inžinerines sistemas.

11. Atsakovė mano, kad teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau - KPPPÄ®) nuostatas, susijusias su kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo (toliau - Programa) lėšų panaudojimu. KPPPÄ® 9 straipsnyje reglamentuota Programos lėšų naudojimas valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad Å¡is tinklas veiktų. Teismas netinkamai vertino įstatymų leidėjo valiÄ , kuria aiÅ¡kiai yra iÅ¡skirta bÅ«tent, kad, be daugelio kitų sričių, Programos lėšos vietinės reikÅ¡mės keliams naudojamos ir kelio juostoje esantiems pavirÅ¡iaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiÅ«rėti. Pažymėtina, kad valstybinės reikÅ¡mės keliams tokio finansavimo nėra numatyta, o Teismas to tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ SprendimÄ .

12. IeÅ¡kovė UAB „Šilutės vandenys“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atmesti skundÄ . Pagal GVTNTÄ® buvimas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties Å¡alimi – abonentu siejama ne su lietaus kanalizacijos įrenginių priežiÅ«ros vykdymu (kaip apeliaciniame skunde bando įteigti atsakovė), bet su urbanizuotos teritorijos, ant kurios susidaro pavirÅ¡inės nuotekos, turėjimu nuosavybės teise arba valdymu ir (arba) naudojimu kitais teisiniais pagrindais. Tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ Å¡ių GVTNTÄ® 3 straipsnyje pateiktų sÄ vokų: 12.1.

Nuotekos – buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai, iÅ¡skyrus vandenį iÅ¡ žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡leidžia į aplinkÄ tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (3 straipsnio 18 dalis); 12.2. PavirÅ¡inės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir paÅ¡alina į aplinkÄ arba iÅ¡leidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui) (3 straipsnio 25 dalis); 12.3.

PavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba – pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir kurioje abonento pavirÅ¡inės nuotekos atiduodamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymÄ (3 straipsnio 26 dalis); 12.4.

Urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus valdytojas – abonentas, nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritorijÄ , kurioje susidaro pavirÅ¡inės nuotekos.

13. GVTNTÄ® nuostatas detalizuoja PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193. Å io reglamento 3 punkte nurodoma, kad Å¡io Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti pavirÅ¡inės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiantiems pavirÅ¡ines nuotekas į aplinkÄ arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ .

Reglamento 10 punktas nustato, kad reikalavimai konkretaus objekto pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimui į aplinkÄ nustatomi statybos projekte, TarÅ¡os leidime ir (ar) TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, o pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje. Reglamento 20 punkte įtvirtinama, kad miestų ir miestelių pavirÅ¡inės nuotekos, į bendrÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemÄ surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikÅ¡telių), prieÅ¡ iÅ¡leidžiant į aplinkÄ turi bÅ«ti valomos pavirÅ¡inių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.

14. Taigi sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties Å¡alimi – abonentu yra asmuo, valdantis (naudojantis) teritorijas (kelius (gatves) ar pan.), ant kurių susidaro arba gali susidaryti pavirÅ¡inės nuotekos.

15. PavirÅ¡inės nuotekos suteka į ieÅ¡kovės valdomas inžinerines sistemas ne nuo pavirÅ¡inio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo inžinerinių tinklų, kaip apeliaciniame skunde klaidingai teigia atsakovė (žr. apeliacinio skundo 3.6 p.). PavirÅ¡inės nuotekos susidaro ant valstybinės reikÅ¡mės kelių važiuojamosios kelio dalies dangos, nuo kurios Å¡ios nuotekos yra iÅ¡leidžiamos į ieÅ¡kovės valdomÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ . Taigi, nepaisant to, kad pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimui naudojami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pavirÅ¡inių nuotekų tinklai (1 t., b.l. 55-58), pavirÅ¡ines nuotekas nuo paminėtos kelio dangos iÅ¡leidžia ne savivaldybė, bet atsakovė.

16. Kanalizacijos Å¡ulinio valdytojas nėra teršėjas GVTNTÄ® 17 straipsnio prasme, t.y. asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai daro žalÄ aplinkai arba sudaro sÄ lygas tokia žalai atsirasti. PrieÅ¡ingas vertinimas reikÅ¡tų, kad prievolė mokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas kyla ne teritorijos, kurioje Å¡ios nuotekos susidaro, valdytojui, o subjektui, valdančiam kanalizacijos Å¡ulinį, per kurį Å¡ios nuotekos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

Tokia padėtis akivaizdžiai prieÅ¡tarautų „teršėjas moka“ principui, reiÅ¡kiančiam, kad nuotekų (įskaitant pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugos (GVTNTÄ® 17 str. 2 d.). Paminėti argumentai sudaro pagrindÄ atmesti atsakovės iÅ¡vadÄ , kad už pavirÅ¡inių nuotekų nuo Å ilutės miesto ir Ž. Naumiesčio miestelio gatvių, kurios yra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, važiuojamosios dalies tvarkymÄ yra atsakinga ne atsakovė, o savivaldybė.

17. Å ilutės rajono savivaldybės administracija yra sudariusi su ieÅ¡kove 2017-02-24 pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį dėl pavirÅ¡inių nuotekų, iÅ¡leidžiamų nuo Å ilutės miesto, Ž. Naumiesčio ir Rusnės miestelių gatvių, kurios yra vietinės reikÅ¡mės keliai, ir nuo gatvių, kurios yra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, Å¡aligatvių (1 t., b.l. 124-131).

18. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės reikÅ¡mės keliams priskirta žemė priklauso valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise. Teismas, bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, neatsižvelgė į atsakovės nurodytus argumentus dėl turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindo. Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Patikėjimo teisės turinys yra nustatomas: valstybės, savivaldybių įmonėms, įstaigoms, organizacijoms - jų įstatuose, nuostatuose, statutuose, kituose jų veiklÄ reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.

19. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡ esmės nesuformulavo pozicijos dėl skundo tenkinimo ar netenkinimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad kelių transporto srities teisės aktai nereglamentuoja kaip turi bÅ«ti tvarkomos pavirÅ¡inės nuotekos nuo valstybinės reikÅ¡mės kelių, kai jos patenka į kitiems asmenims priklausančiÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ . Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal GVTNTÄ® 4 straipsnį Susisiekimo ministerija ar kitos transporto srities institucijos nepatenka į sÄ raÅ¡Ä institucijų, kurios reguliuoja nuotekų tvarkymÄ Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Civilinio kodekso 6.963 straipsnio 3 dalį atsakovė turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė. Taip pat pagal Civilinio kodekso 6.965 straipsnio 1 dalį atsakovė, turi tinkamai rūpintis jai valstybės perduotu turtu (valstybinės reikšmės keliais) ir valstybės (patikėtojo) interesais, todėl atsakomybę už priimtus sprendimus santykiuose su ieškove taip pat prisiimtų atsakovė. Dėl šių priežasčių Susisiekimo ministerija atsakove, atstovaujančia Lietuvos valstybę šioje byloje būti neturėtų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

22. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmos instancijos teismo (toliau - Teismas) sprendimu, kadangi Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTÄ®) nuostatas. IÅ¡ esmės yra kilęs ginčas, ar atsakovė yra abonentas GVTNTÄ® 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

23. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar Å«kinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡Ä jÄ sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar iÅ¡leidžiantys pavirÅ¡ines nuotekas į Å¡ių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas.

24. Kolegijos nuomone, aiÅ¡kinant Å¡ias įstatymo nuostatas konstatuotina, jog apeliantė (atsakovė) nepatenka į „ abonento “ sÄ vokÄ , nes neperka geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų nei verslo reikmėms, nei Å«kinei veiklai vykdyti, ir todėl nėra sudariusi nei geriamojo vandens tiekimo, nei nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties. Todėl ieÅ¡kovė klaidingai nurodo atsakovę atsakinga už pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimÄ , nes, kaip matyti, už tai yra atsakinga savivaldybė, kuri prijungusi jos prižiÅ«rimas ir valdomas nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas prie ieÅ¡kovės valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o ne atsakovė, kuri vykdo tik kelių priežiÅ«rÄ . Taigi Å¡iuo atveju, abonentas Å¡io įstatymo prasme, yra Å ilutės rajono savivaldybės administracija.

25. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 26 dalimi, pavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba - pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir kurioje abonento pavirÅ¡inės nuotekos atiduodamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymÄ . IeÅ¡kovės manymu, kadangi pavirÅ¡inės nuotekos į pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo sistemÄ patenka nuo kelio dangos, tai yra priežastis sudaryti sutartį dėl paslaugos teikimo.

26. Tačiau pagal Å¡iÄ nuostatÄ , nustatyta riba, kur susiduria abonentui (Å¡iuo atveju - savivaldybės administracijai) nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto (nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijų) riba ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui (ieÅ¡kovei) nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra. PavirÅ¡inės nuotekos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ pasiekia tik „perėję“ savivaldybės prižiÅ«rimas ir valdomas nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas.

27. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad atsakovė neatitinka „Abonento“ apibrėžimo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme. Dėl to, atsakovė neturi mokestinės prievolės ieÅ¡kovei už pavirÅ¡inio vandens surinkimo paslaugų teikimÄ , nes pavirÅ¡inis vanduo nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų, naudojamų ir jais disponuojamų valstybinės reikÅ¡mės kelių nepatenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui (ieÅ¡kovei) nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

28. Nagrinėjamu atveju Atsakovė 2017-11-06 raÅ¡tu Nr. (12.5) 2-4905 atsisakė pasiraÅ¡yti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį su ieÅ¡kove, motyvuodama tuo, kad atsakovė neturi tam teisinio pagrindo, kadangi, vadovaujantis Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau - ApraÅ¡as), 3.2.2 papunkčiu, pagal kurį visus kitus elementus (Å¡aligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais, stoteles ir apsisukimo aikÅ¡teles, lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apÅ¡vietimo tinklus) prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sÄ lygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukÅ¡mÄ , oro, vandens, dirvožemio užtarÅ¡Ä ir kitÄ neigiamÄ poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimÄ , taip pat atlieka Å¡iame papunktyje nurodytų statinių taisymo ir priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas.

29. Taigi Å¡iuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 3 punkto nuostatos, nes tai yra specialus aktas, reglamentuojantis ginčo santykį. ApraÅ¡as nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir darbų organizavimÄ keliuose ir jų apsaugos zonose. ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kaip yra prižiÅ«rimi gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės. ApraÅ¡o 3.2 papunktyje nurodyta, kad kitų miestų, nenurodytų ApraÅ¡o 3.1 papunktyje, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa keliai ir gatvės prižiÅ«rimi taip: 29.1. važiuojamÄ jÄ dalį (kur nėra Å¡aligatvių - kelkraščius ir kelio griovius), pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito, žiemÄ nuo važiuojamosios dalies sniegÄ valo ir, jeigu slidu, jÄ barsto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės (3.2.1 p.); 29.2. visus kitus elementus (Å¡aligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais, stoteles ir apsisukimo aikÅ¡teles, lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apÅ¡vietimo tinklus) prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sÄ lygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukÅ¡mÄ , oro, vandens, dirvožemio užtarÅ¡Ä ir kitÄ neigiamÄ poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimÄ , taip pat atlieka Å¡iame papunktyje nurodytu statiniu taisymo ir priežiÅ«ros darbu užsakovo funkcijas (3.2.2 p.).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo konstatuotina, kad savivaldybės yra atsakingos už lietaus kanalizacijÄ ir atlieka jų taisymo ir priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas.

30. Kolegijos nuomone, tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savivaldybės yra atsakingos ir už Å¡iais įrenginiais surenkamÄ ir perduodamÄ perdirbimui pavirÅ¡inį vandenį. Vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis, savivaldybė, o ne atsakovė, prižiÅ«ri objektus, Å¡iuo atveju - pavirÅ¡inio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo inžinerinius tinklus, nuo kurių pavirÅ¡inės nuotekos suteka į atsakovės valdomas inžinerines sistemas.

31. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡analizavo Å¡iuos teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo konstatavo, jog atsakovė yra abonentas GVTNTÄ® 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos. PavirÅ¡inės nuotekos į nuotekų tvarkymo sistemÄ patenka ne per kelio dangÄ , kuriÄ prižiÅ«ri atsakovė, o per lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiÅ«rÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 3.2.2 p., atsako savivaldybės, kurios taip pat yra atsakingos už poveikio aplinkai mažinančių priemonių (vandens ir dirvožemio) įgyvendinimÄ . Kadangi nuotekų Å¡alinimo įrenginiai yra valdomi ir prižiÅ«rimi savivaldybės, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties su ieÅ¡kove.

32. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir KPPPÄ® nuostatas, susijusias su kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo (toliau - Programa) lėšų panaudojimu. KPPPÄ® 9 straipsnyje reglamentuota Programos lėšų naudojimas valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad Å¡is tinklas veiktų. Teismas netinkamai vertino įstatymų leidėjo valiÄ , kuria aiÅ¡kiai yra iÅ¡skirta bÅ«tent, kad, be daugelio kitų sričių, Programos lėšos vietinės reikÅ¡mės keliams naudojamos ir kelio juostoje esantiems pavirÅ¡iaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiÅ«rėti. Pažymėtina, kad valstybinės reikÅ¡mės keliams tokio finansavimo nėra numatyta.

33. Tačiau Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas tikslinis sÄ raÅ¡as, kam yra naudojamos Programos finansavimo lėšos plečiant vietinės reikÅ¡mės keliu (gatvių) tinklÄ ir užtikrinant, kad Å¡is tinklas veiktų. Kaip jau minėta, vietinės reikÅ¡mės keliai priklauso savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad Programos lėšos naudojamos kelio juostoje esantiems pavirÅ¡iaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiÅ«rėti. Taigi konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nenumato Programos lėšų naudoti ieÅ¡kovės nurodytoms pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugoms apmokėti.

34. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija konstatuoja, apeliantė neprivalo sudaryti su ieÅ¡kove pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties ir jos atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis. Dėl bylos baigties 35. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTÄ®) nuostatas(CPK 330 str.), neteisingai įvertino ir nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl iÅ¡dėstytų motyvų sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas apeliacinį skundÄ patenkinti ir ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : apeliantės (atsakovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimÄ panaikinti. IeÅ¡kovės UAB „Šilutės vandenys“, į. k. 177059215 ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Inga Staknienė