c090c299-b307-47bb-83f7-dfa1cd3277ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5827-643/2014   Proceso Nr. 3-61-3-00413-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.; 38.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., jo atstovui advokatui Nerijui Kirkilui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Edmundui Sakalauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ skundu (b. l. 1–6) praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamento), 4731,10 Lt sumÄ turtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 3000 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, bylinėjimosi iÅ¡laidas.   PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros inspektorius J. B. 2012 m. gruodžio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. VR-14.1 AM 072248, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukė pareiÅ¡kėjÄ A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5110 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ , t.y. kad jis, bÅ«damas UAB „Transporto mazgas“ direktoriaus pavaduotoju, iki 2012 m. rugsėjo 28 d. nepateikė tyrimui reikalingos informacijos, nereagavo į raginimus pateikti informacijÄ .

Tokiu savo elgesiu trukdė ir sÄ moningai vilkino tyrimo laikÄ . 2012 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR141-303 AM 092855 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta maksimali 600 Lt bauda. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. M. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui, reikalaudamas jį panaikinti, kadangi Vilniaus miesto agentÅ«ros inspektorius neįrodė, kad A.

M. tyčine veika buvo trukdoma tyrimui ir sÄ moningai buvo vilkinamas tyrimas. 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. M. skundÄ , pripažino jį kaltu padarius ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ ir paskirtÄ baudÄ sumažino iki 450 Lt. Nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, A. M. pateikė apeliacinį skundÄ praÅ¡ydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-176-78/2013 panaikinti.

Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. M. skundÄ , 2013 m. birželio 7 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino apeliacinį skundÄ - panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-176-78/2013 ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, kadangi pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neiÅ¡tyrė visų bylos įrodymų, dėl ko teismo iÅ¡vados laikytinos abejotinomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs grÄ Å¾intÄ bylÄ , 2013 m. liepos 9 d. nutarimu panaikino Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR141-303 AM 092855 ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.

A. M. praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo dėl institucijos atliktų veiksmų paliko nenagrinėtÄ . PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog institucija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimo apeliacine tvarka neapskundė, todėl mano, jog teismo nustatytos bylos aplinkybės ir motyvai buvo pagrįsti ir teisėti, įvertinant neteisėtus pareigÅ«no veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PaaiÅ¡kino, jog pats pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. priimtÄ nutarimÄ dalyje dėl nepriteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (nepriteistos turtinės žalos) panaikinti ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros, jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (turtinę žalÄ ), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog jis 2013 m. lapkričio 12 d. pareikalavimu kreipėsi į DepartamentÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pareigÅ«no veiksmų, tačiau Departamentas 2013 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu Nr. (38-2)-VR-l.7-5854 atsisakė patenkinti jo praÅ¡ymÄ .PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia konstitucine nuostata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, Konstitucinio teismo jurisprudencija dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimÄ .

A. M. jo patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pareigÅ«no veiksmų, aplaidžiai atliktų jam vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiÅ¡kėjÄ patraukiant administracinėn atsakomybėn už inkriminuotÄ pažeidimÄ (trukdymas atlikti tyrimÄ ), kurio jis nepadarė. Dėl tokių neteisėtų valstybės pareigÅ«no veiksmų, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė turtinę žalÄ , buvo priverstas ginti savo nekaltumÄ ir teises bei ginčyti neteisėtÄ NutarimÄ teismuose, pasitelkdamas advokato teikiamas paslaugas, dėl ko patyrė piniginius nuostolius.

PaaiÅ¡kino, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinio teisės pažeidimo byloje bei kreipiantis į DepartamentÄ dėl žalos atlyginimo jis patyrė 4731,10 Lt turtinę žalÄ . Be turtinės žalos pareiÅ¡kėjas nurodo, jog patyrė ir neturtinę žalÄ . PaaiÅ¡kino, jog yra vedęs nuo 2010 m. sausio 30 d. 2012 m. gruodžio 17 d. Å¡eimoje gimė antras vaikas ir tÄ pačiÄ dienÄ institucijos pareigÅ«nas A. M. surašė NutarimÄ , kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam maksimaliÄ 600 Lt baudÄ .

Dėl to pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam buvo sutrikdyta dvasinė ramybė, jautė nerimÄ dėl bylos trukmės ir baigties, stresÄ . Nuo 2013 m. vasario 26 d. iki administracinio teisės pažeidimo bylos galutinio iÅ¡nagrinėjimo jis buvo tėvystės atostogose, tačiau dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos turėjo patirti priverstinius nepatogumus ir gaiÅ¡ti laikÄ susitikimuose su advokatu, ruoÅ¡damasis teismo posėdžiams, vykdamas į teismo posėdžius, kurių galėjo nebÅ«ti, ir juose dalyvaudamas, užuot tÄ laikÄ ir dėmesį bei rÅ«pinimÄ si skyręs antrojo vaiko priežiÅ«rai.

Todėl, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės įsipareigojimu gerbti ir ginti žmogaus teises, pareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 3000 Lt suma ir praÅ¡o teismo jÄ priteisti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu (b. l. 46–47) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atkreipė dėmesį į tai, jog ATPK nei atstovavimo, nei kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kompensavimo nėra nustatyta.

Vieninteliame ATPK 279 str. aptariamų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimas imperatyviai yra numatytas tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjo A. M., kaip asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, turėtų iÅ¡laidų kompensavimas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nepatenka į ATPK 279 str. veiklos sritį. Pabrėžė ir tai, kad ATPK nėra numatytas ir iÅ¡laidų, susijusių su procesiniu atstovavimu byloje kompensavimas.

Departamentas nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, jog jis turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimas reglamentuojamas ATPK nuostatų pagrindu, o ne ABTÄ®.Departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiu, jog jam turtinė žala turėtų bÅ«ti atlygintina vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, kadangi pareigÅ«no, suraÅ¡iusio NutarimÄ , veiksmai buvo neteisėti.

Atsakovė paaiÅ¡kina, kad pagal komentuojamÄ straipsnį vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Taigi civilinė atsakomybė yra siejama su valstybės ar savivaldybės aktų (veiksmų) prieÅ¡taravimu įstatymui, t. y. su jų neteisėtumu. Pažymėjo, jog tokio akto neteisėtumas turi bÅ«ti konstatuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Departamento teigimu, aplinkybė, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 buvo panaikintas, atsižvelgiant į tai, jog nepakako įrodymų viseto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

M. kaltei įrodyti, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no neteisėti veiksmai. Ä®vertinus visas aplinkybes, galima teigti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nas veikė teisėtai, įstatymu suteiktos kompetencijos ribose, todėl nesant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms žalai atsirasti, nėra pagrįsto pagrindo A. M. skundÄ dėl materialinės žalos atlyginimo tenkinti.Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, kad dėl Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nerimÄ , nėra objektyvÅ«s. PaaiÅ¡kino, kad net ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutarime neginčijo aplinkybės, jog iÅ¡ A.

M. pusės nebuvo geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo su institucija.Kartu Departamentas nurodo, jog teismui vis dėlto nusprendus nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ esmės jį tenkinant, pažymi, jog kai kuriose prie A. M. skundo pateikiamose PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, kadangi jos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius paslaugų dydžius.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2012 m. gruodžio 3 d. Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pareigÅ«nas J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ AM Nr. 072248 (b.l. 11-12), kuriame užfiksavo, kad UAB „Transporto mazgas“ direktoriaus pavaduotojas A. M. įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikti informacijÄ , reikalingÄ tyrimui, tačiau to nepadarė, į raginimus pateikti informacijÄ nereagavo, tokiu elgesiu sÄ moningai vilkino tyrimo laikÄ .2012 m. gruodžio 17 d.

Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 AM 092855 A. M. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje paskirta 600 Lt bauda (b.l. 13). 2013 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. II-176-78/2013 buvo pakeistas Departamento Vilniaus mieto agentÅ«ros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas ir paskirta bauda sumažinta iki 450 Lt (b.l. 14-15).2013 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. ATP-604-195/2013 (b.l. 16-19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis panaikinta ir byla grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.2013 m. liepos 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. II-462-865/2013 (b.l. 20-26) Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla prieÅ¡ A. M. nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. ATP-1032-487/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 27-29).2013 m. lapkričio 12 d. pareikalavimu (b.l. 7-8) A. M. paprašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentÄ sumokėti jam 4731,10 Lt turtinę žalÄ (bylinėjimosi iÅ¡laidas) ir 3000 Lt neturtinę žalÄ .2013 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu Nr. (38-2)-VR-1.7-5854 (b.l. 9-10) Departamentas pareiÅ¡kėjui mokėti atsisakė motyvuodamas, kad jam nekyla pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ .Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl turtinės žalosTurtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia bylinėjimosi iÅ¡laidomis patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, kurie panaikino Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ prieÅ¡ A.

M. nutraukė. PareiÅ¡kėjas nurodo dėl Departamento pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų patyręs 4489,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato teiktomis teisinėmis paslaugomis. Be to, pareiÅ¡kėjas advokatui sumokėjo dar 242 Lt už kreipimÄ si į DepartamentÄ dėl žalos atlyginimo. Viso pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 4731,10 Lt turtinės žalos. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Konstitucijos normÄ , Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai.

Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad jÄ neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigÅ«nai.

Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, bÅ«tų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, tai ne tik reikÅ¡tų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir bÅ«tų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu. Nors Pagal Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punktÄ Departamento, kurio paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, iÅ¡skyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo, miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo, įveisimo ir apsaugos srityse, veikla ir gali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju administravimu, tačiau kai susiduriama su administraciniais teisės pažeidimais, jų tyrimas, nagrinėjimas, užtikrinimo priemonių taikymas patenka į specialiÄ administracinių teisės pažeidimų teisenos sritį.

Nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas vieÅ¡ajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , neribodamas Å¡io straipsnio taikymo, jog veiksmai bÅ«tų atlikti vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimÄ . Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis Nr. A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. A442-330-2008, 2011 m. liepos 14 d. nutartis Nr. A63-2176/2011, LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 2AT-17-2012).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir kitos protingos iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į bÅ«tinumo atlyginti žalÄ konstitucinį principÄ , į tai, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia iÅ¡imtis Å¡iuo atveju yra, nes nei ATPK, nei ABTÄ®, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo iÅ¡laidas), darytina iÅ¡vada, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi bÅ«ti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutarimu Departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ prieÅ¡ A.

M. nutraukė nustatęs, jog A. M. negali bÅ«ti tinkamu subjektu dėl atsakomybės pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį, t.y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra neabejotinai nustatyta, kad A. M. bÅ«tų atsakingas už atliekų bendrovėje vežimÄ ir objektyviai galėjo žinoti visas aplinkybes dėl jų vežimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Transporto mazgas“ direktorius bÅ«tų pavedęs konkrečiai A.

M. atstovauti bendrovę Departamente dėl pažeidimo tyrimo ar galimo atliekų iÅ¡vežimo. Teismas nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė, kad A. M. bÅ«tų buvę įteikti Departamento siųsti praneÅ¡imai (raÅ¡tai). Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarime pažymėjo, kad administraciniai teisės pažeidimai patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reguliavimo sritį ir savo esme yra baudžiamojo pobÅ«džio, dėl to institucija, kuri įgaliota taikyti administracinę atsakomybę, privalo kiek įmanoma elgtis tiksliai, konkrečiai, kad asmenims nekiltų abejonių, kokį pažeidimÄ jie galimai padarė ir dėl ko jiems taikyta atsakomybė – nagrinėtu atveju institucijos raÅ¡tai buvo siųsti bendrovės direktoriui, o atsakomybė pritaikyta pavaduotojui (J.

M.). Ä®vertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Departamento pareigÅ«nų veiksmai pripažintini neteisėtais. IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir į bylÄ pateiktų Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismų nutarimų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas dėl to, kad pareigÅ«nai aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimÄ , buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, ko pasėkoje dėl teisinės pagalbos turėjo iÅ¡laidų.

IÅ¡ teismų procesinių dokumentų matyti, kad tiek administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme (du kartus), tiek ir Vilniaus apygardos teisme (du kartus) A. M. atstovavo advokatas Nerijus Kirkilas. Specialaus įstatymo, reglamentuojančio iÅ¡laidų advokatui atlyginimÄ , nėra. Tai nėra reguliuojama nei ATPK, nei ABTÄ® normomis. Ä®vertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios iÅ¡laidos atlyginamos pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, Å¡ioje byloje taikytinas minėtų Rekomendacijų 10 punktas, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų Å¡iose rekomendacijose, teikimÄ priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiÅ¡kas teisines paslaugas, numatytas Å¡iose rekomendacijose. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir vietinio mokėjimo nurodymus (b.l. 30-35) iÅ¡ kurių matyti, kad už skundo parengimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, pasirengimÄ ir dalyvavimÄ teismo trejuose teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės teisme, dviejų apeliacinių skundų rengimÄ Vilniaus apygardos teismui (vienas iÅ¡ apeliacinių skundų nebuvo tenkintas), už pareikalavimo Departamentui parengimÄ pareiÅ¡kėjas advokatui Nerijui Kirkilui sumokėjo 4731,10 Lt.

Atsižvelgiant, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi A. M. įgaliotojo atstovo advokato Nerijaus Kirkilo apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, o atlyginamos gali būti tik pagrįstos išlaidos, todėl pareiškėjo patirta žala mažintina iki 4000 Lt. Ši žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento. Dėl neturtinės žalosBe to, pareiškėjas prašo priteisti ir 3000 Lt neturtinės žalos, kuria jis patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas tėvystės atostogose jis, užuot laikÄ ir dėmesį skyręs vaiko priežiÅ«rai, turėjo savo nekaltumÄ ginti teisme. Dėl to jis patyrė dvasinės ramybės sutrikdymÄ , nerimÄ , stresÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.).Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles. Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu (gali bÅ«ti laikoma valdžios institucijų veiksmų rezultatu).

Atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas tuo pagrindu, jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali bÅ«ti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerÅ«pestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas administracinio teisės pažeidimo tyrimui prasidėti. Å iame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ prieÅ¡ A.

M., vis tik konstatavo, kad iÅ¡ pastarojo pusės nebuvo geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo su institucija, t.y. A. M., kaip buvo žadėjęs inspektoriui, neatsiuntė iki 2012 m. rugsėjo 28 d. vairuotojo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui, geranoriÅ¡kai pats nekontaktavo su inspektoriumi ir nepranešė, jog tokio vairuotojo nebus atsiųsta, jog jis apie viskÄ informavęs įmonės direktorių. Tai leidžia spręsti, kad ir paties pareiÅ¡kėjo elgesys – aplaidumas - nemaža dalimi sÄ lygojo jo patirtus nepatogumus tiriant administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, spręstina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir pan. (ABTÄ® 44 str. 2 d.). Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 44 str. 6 d.).PareiÅ¡kėjas, į bylÄ pateikė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir vietinio mokėjimo nurodymÄ (b.l. 40, 41) iÅ¡ kurių matyti, kad už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimÄ jis advokatui Nerijui Kirkilui sumokėjo 2032,80 Lt. Nors minėta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, suma mažintina iki 1800 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 4000 Lt (keturis tÅ«kstančius litų, kas atitinka 1158,48 Eur) turtinės žalos.Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 1800 Lt (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų, kas atitinka 521,32 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        Margarita Stambrauskaitė