2025-03-05 Nr. AB-3806-3-65-3-00324-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-104-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00324-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – likviduota bankrutavusi viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. spalio 30 d.)) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kelias“ (toliau – ir UAB „Kelias“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. balandžio 14 d. pasirašė sutartį Nr. PTO/13/825 su viešąja įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija” (toliau – ir PTO) dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

3. PTO organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2014 metais bei, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, išdavė Bendrovei 3,984 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1314VI0001-5513-4353 už 2013 metus ir 0,526 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1414 VI0001-5513-4353 už 2014 metus (toliau – ir Patvirtinimai).

4. Bendrovė įvykdė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytus reikalavimus, sudarė sutartį su PTO, pateikė jai duomenis dėl metalinės pakuotės sutvarkymo, gavo Patvirtinimus, pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas (forma FR0524) už 2013 ir 2014 metus, pasinaudodama mokesčio lengvata.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 Bendrovei panaikinti PTO išrašyti Patvirtinimai.

6. Vilniaus RAAD atliko Bendrovės planinį teminį patikrinimą ir surašė 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo aktą Nr. P-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus PTO išrašytus Patvirtinimus, Bendrovė iki Vilniaus RAAD nurodyto termino neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatomis, mokėtojui apskaičiuotas nesumokėtas mokėtinas mokestis už 2013 m. mokestinį laikotarpį – 7 919 Eur (27 342 Lt) ir už 2014 m. mokestinį laikotarpį – 1 041Eur (3 594 Lt), viso už 2013–2014 metų mokestinius laikotarpius – 8 960 Eur.

7. Departamentas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir jame nurodytą 8 960 Eur sumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 81 straipsnio 2 dalimi, nurodė sumokėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

8. Bendrovė nesutiko su Departamento Sprendimu, manė, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Patikrinimo akte, nei 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. VR-17.5-82 nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatas Bendrovė pažeidė. PTO išduoti Patvirtinimai buvo panaikinti, remiantis vien tuo, kad buvo panaikinti galimai nusikalstamą veiką padariusio vieno iš atliekų tvarkytojo – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Metrail“ – išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

9. Tiek pareiškėjas, tiek PTO nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, todėl sankcija – paskaičiuoti 8 960 Eur mokesčiai už panaikintą lengvatą dėl išduotų Patvirtinimų panaikinimo – buvo taikyta nepagrįstai ir neteisėtai. Susidarė paradoksali ir teisiškai nepateisinama situacija, kai sankcija – PTO išduotų Patvirtinimų ir pareiškėjo lengvatų panaikinimas – buvo taikyta, nesant nei pareiškėjo, nei PTO neteisėtų veiksmų ir kaltės, o buvo taikyta išimtinai dėl trečiojo asmens atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ galimai padarytos nusikalstamos veikos.

10. Pareiškėjas nurodė, jog nei jis, nei PTO nėra niekaip susiję su UAB „Metrail“ galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, jokie įtarimai nėra pareikšti nei pareiškėjui, nei PTO. Priešingai, tiek pareiškėjas, tiek PTO turi būti laikomi nukentėjusiaisiais dėl UAB „Metrail“ galimos nusikalstamos veikos, kadangi PTO yra sumokėjusi UAB „Metrail“ už paslaugą – tinkamą pakuočių atliekų sutvarkymą, atitinkamai pareiškėjas yra sumokėjęs PTO už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, tačiau, kaip nurodo Vilniaus RAAD, šios atliekos dėl galimai nusikalstamų vieno subjekto (UAB „Metrail“) veiksmų nebuvo sutvarkytos.

11. Pareiškėjo įsitikinimu, nepaisant to, ar UAB „Metrail“ būtų pripažinta padariusi nusikalstamą veiką ar ne, nei jis, nei PTO negali būti laikomi atsakingais už UAB „Metrail“ veiksmus.

12. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, kuriuo patvirtintas PTO Patikrinimo aktas, Patvirtinimai už 2013–2014 metus buvo pripažinti negaliojančiais. Jeigu Vilniaus RAAD būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, Bendrovė jau 2014 metais būtų žinojusi apie PTO darbo trūkumus ir būtų pasirinkusi kitą atliekų tvarkymo organizatorių.

13. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 sąlygotos neigiamos pasekmės Bendrovei (priskaičiuojant sumokėti 8 960 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 metų mokestinius laikotarpius) kyla dėl „nesėkmės“, tai yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnio 6 dalies nuostatomis. PTO įsigijo metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas 2013–2015 metais ne tik iš UAB „Metrail“, bet ir iš kitų atliekų tvarkytojų. Iš visų atliekų tvarkytojų gauti pakuočių atliekų tvarkymą įrodantys dokumentai buvo paskirstyti tarp pavedimo davėjų taip, kad vieni gamintojai ir importuotojai gavo patvirtinimus UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, kiti – kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu.

14. Bendrovė praktiškai loterijos būdu gavo Patvirtinimus, išrašytus būtent to atliekų tvarkytojo įrodančio dokumento pagrindu, kuris buvo panaikintas, ir dėl šios „nesėkmės“ neteko teisės į mokestinę lengvatą bei atsidūrė blogesnėje situacijoje nei kiti PTO gamintojai ir importuotojai, kurie atliko lygiai tokius pačius veiksmus kaip ir Bendrovė. Patvirtinančių dokumentų išrašymo metu nebuvo žinoma, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, kurių pagrindu pavedimo davėjams išduota dalis Patvirtinimų, vėliau bus panaikinti.

15. Vilniaus RAAD, tikrindamas UAB „Metrail“ veiklą, nenustatydavo jokių pažeidimų arba nevykdė jokios UAB „Metrail“ kontrolės, nors būtent (ir išimtinai) Vilniaus RAAD buvo patikėtas atitinkamų asmenų kontrolės funkcijų atlikimas, o skundžiamu Sprendimu Departamentas „taiso“ savo nekompetentingos bei žalingos veiklos trūkumus. Atitinkamos aplinkybės reiškia gero administravimo principo pažeidimą.

16. Valstybės nustatytas reguliavimas suponavo lūkestį dėl UAB „Metrail“ pateiktų pažymų (taigi – ir PTO Patvirtinimų) atitikties teisės aktų reikalavimams.

17. Vilniaus RAAD iki 2017 m. vasario 15 d. neturėjo jokių įgaliojimų panaikinti PTO išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą. Joks teisės aktas nenumatė galimybės panaikinti PTO išduotus patvirtinimus už 2013–2014 metus. Tik nuo atitinkamos datos įsigaliojusi nauja Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, (toliau – ir Tvarkos aprašas) redakcija numatė atitinkamų patvirtinimų panaikinimą. Vilniaus RAAD, pažeisdamas principą lex retro non agit, veikė viršydamas savo įgaliojimus (ultra vires).

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo UAB „Kelias“ skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

19. Departamentas teigė, kad UAB „Kelias“ pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Bendrovė, pasirinkdama tokį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nebūtų vykdomos Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

20. Departamentas 2018 m. liepos 10 d. informavo Bendrovę apie planinį mokestinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 m. mokestinius laikotarpius. Atlikdamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, Departamentas vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD, ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu.

21. Bendrovė, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir nemokėjo mokesčio.

22. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO Bendrovei išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 m. mokestinius laikotarpius, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.

23. Bendrovė iki Departamento vykdyto planinio patikrinimo, įvykusio 2018 m. liepos 25 d., Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 neįvykdė raginimo – nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už 2013–2014 m., nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio.

24. Atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo faktiškai įvykdytos užduoties lygis: 2013 m. įvykdė 0 proc., 2014 m. – 0 proc. metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties, kai patvirtintas užduoties įvykdymas – 54 proc. Pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 8 960 Eur.

25. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. liepos 25 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Vadovaujantis MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, Bendrovė pateikė rašytines pastabas per 30 dienų nuo Patikrinimo akto įteikimo dienos, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis. Bendrovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 23/08/2018 išdėstė, kad ji pateikė deklaracijas už 2013–2014 metus ir PTO sumokėjo mokesčius lengvatinėmis sąlygomis pagal sutartį, Bendrovė nepadarė jokio pažeidimo ir prašo netvirtinti Patikrinimo akto.

26. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs, tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis MAĮ 132 straipsniu, skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas.

27. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Bendrovės skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

28. Departamentas 2023 m. gegužės 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kuri susijusi su nagrinėjama byla ir tarp jų yra prejudicinis ryšys.

29. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, vadovaudamasis minėta nutartimi, atliko paskaičiavimus ir 2023 m. gegužės 18 d. surašė išvadą Nr. BDR1736 „Dėl paskaičiuoto mokesčio UAB „Kelias“, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, paskaičiavimo“ (toliau – ir Išvada).

30. LVAT minėta nutartimi panaikino Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

31. Atsižvelgiant į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 ir 129.2. punktus, mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, bei dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

32. Departamentas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, prašė teismo sumą sumažinti skundžiamu Sprendimu patvirtintą 8 960 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis iki 7 602 Eur.

II. 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kelias“ skundą tenkino iš dalies – pakeitė AAD 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažino už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 metus patvirtintą 8 960 Eur mokesčio sumą iki 7 602 Eur sumos.

34. Teismas nustatė, kad:

34.1 . Vykdydamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėjas 2013–2014 metais buvo pavedęs licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydamas sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

34.2 . Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 m. mokestinius laikotarpius, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios. Pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2014 metus.

34.3 . Vilniaus RAAD atliko Bendrovės planinį teminį patikrinimą ir surašė 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo aktą Nr. P-5.

34.4 . Departamentas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą.

34.5 . Departamentas nustatė, jog Bendrovei priskaičiuotinas 8 960 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nes Bendrovei Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 PTO 2013–2014 m. išduoti Patvirtinimai yra laikomi netekę galios. Patikrinimo metu įvertinus sutvarkytus metalinės pakuotės atliekų kiekius, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti ir, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, nustatyta, kad 2013 m. sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis 0 tonų, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas – 0 proc., 2014 m. sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 0 tonų, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas – 0 proc. Kadangi PTO išduoti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą yra panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir Aprašo 14 punkto nuostatomis, mokesčio lengvata negali būti taikoma.

34.6 PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

34.7 LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios PTO, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, taip pat pakeitė atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodydamas, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. LVAT paliko nepakeistą kitą atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį , t. y. paliko galioti sprendimą pripažinti netekusiais galios likusius patvirtinimus, kurie buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams.

34.8 Pareiškėjas 2013–2014 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėjas pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir gavo iš PTO Patvirtinimus, todėl buvo atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

35. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, Įstatymas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Tvarkos aprašas, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

36. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, to pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams (įskaitant ir Bendrovei) išrašyti patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei sumokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

37. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus ir pripažino, kad, įvertinus minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, PTO pareiškėjui išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. paliekamas galioti dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio (UAB „Metrail“ patvirtinimas Nr. 1314VI0016-4994-5513 ir PTO patvirtinimas pareiškėjui Nr. 1314VI0106-5513-4353 dėl 0,1249 t (3,1592 proc. iš 3,954 t) metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo), o PTO pareiškėjui išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-4353 dėl 0,526 t metalinės pakuotės kiekio) paliekami panaikinti. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėjas turi mokėti 8 960 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2014 metus (už 2013 m. – 7919 Eur, už 2014 m. – 1041 Eur). Pareiškėjas nepateikė pastabų dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo.

38. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d.

39. Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti.

40. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Todėl, atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko paskaičiavimus, kad pareiškėjas privalo sumokėti 7 602 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 m. (vietoje 8 960 Eur). Departamentas pateikė informaciją apie atliktus perskaičiavimus Išvados 1 priede. Pareiškėjas neteikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos už 2013–2014 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

41. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir, sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą, yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

42. PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad visos pareiškėjo 2013–2014 metais priduotos pakuotės faktiškai buvo sutvarkytos.

43. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.

44. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjui nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes (iš esmės remtasi tuo, kad yra panaikinti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą) ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

45. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas darė išvadą, kad Sprendimas keistinas, jame pareiškėjui nurodyta sumokėti 8 960 Eur mokesčio suma keistina, t. y. pareiškėjas turi sumokėti 7 602 Eur mokestį.

III. 46. Pareiškėjas UAB „Kelias“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir išspręsti administracinę bylą iš esmės.

47. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, pateikti argumentai yra pagrindas, kuriais remdamasis teismas gali netaikyti jam apskaičiuoto mokesčio už 2013–2014 mokestinį laikotarpį arba gali sumažinti jį.

48. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo UAB „Kelias“ apeliacinį skundą.

49. Departamento nuomone, teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui patvirtintas 8 960 Eur dydžio mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2013–2014 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Teismas atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes ir LVAT praktiką, pakeitė Departamento Sprendimą, sumažindamas patvirtintą 8 960 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 metus sumą iki 7 602 Eur sumos.

52. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti jį.

53. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013–2014 m. PTO pareiškėjui išrašė Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą. Remdamasis šiais Patvirtinimais, pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2014 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 m., nes Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios. Pareiškėjas iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2014 metus. Vilniaus RAAD atliko Bendrovės planinį teminį patikrinimą ir surašė 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo aktą Nr. P-5. Departamentas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nustatęs, jog Bendrovei priskaičiuotinas 8 960 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad Bendrovei išduoti Patvirtinimai yra laikomi netekę galios. Kadangi PTO išduoti Patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą yra panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir Aprašo 14 punkto nuostatomis, mokesčio lengvata negali būti taikoma.

55. LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai išnagrinėjus ginčą dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 panaikinimo, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas ir pareiškėjo PTO skundas tenkintas iš dalies, t. y. 1) panaikinta atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikinta atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeista atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 4) kita atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalis palikta nepakeista.

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2023 m. gegužės 18 d. parengė išvadą Nr. BDR1736 „Dėl paskaičiuoto mokesčio UAB „Kelias“, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, paskaičiavimo“, kurioje, vadovaudamasis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, atliko Sprendimu pareiškėjui paskaičiuotos 8 960 Eur mokesčio sumos perskaičiavimą, nustatė perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2014 m. mokestinius laikotarpius – 7 602 Eur.

57. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra ginčo mokesčio mokėtojas, atsakingas už mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, tačiau pareiškėjas teigia, jog jis turėjo būti atleistas nuo mokesčio mokėjimo Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu.

58. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio („Mokesčio lengvatos“) 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) įtvirtina, kad „gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą <...> pakuotės atliekomis už tą <...> pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytos <...> pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių <...> pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.“ Šis atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą pagrindas papildomai paminėtas ir Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija), nustatančioje, kad „gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.“

59. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, tuo atveju, kai užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 36 p.).

60. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėjas turi pateikti duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Tačiau, kaip minėta, šioje įstatymo nuostatoje minimi dokumentai, patvirtinantys pakuočių atliekų perdirbimą, kurie buvo išrašyti ir kuriais pareiškėjas rėmėsi, deklaruodamas už ginčo mokestinį laikotarpį mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą (2013 ir 2014 metų Patvirtinimai), buvo panaikinti, o ginčas dėl šio Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumo jau yra galutinai išnagrinėtas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje kaip proceso šalis (trečiasis suinteresuotas asmuo) dalyvavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikė kitų minėtoje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatoje minimų dokumentų nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant ginčą teisme, o bendro pobūdžio argumentai, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, negali būti pagrindas pripažinti, jog yra tenkinamos aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

61. Pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą tenka išskirtinai gamintojui ir importuotojui, o apmokestinimo momentas siejamas su apmokestinamosios pakuotės išleidimu į vidaus rinką, t. y. dar iki šios pakuotės tapimo atliekomis. Jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo, vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę), jis patyrė žalą, pareiškėjas gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 55–57, 63 p.).

62. Pažymėtina, kad Sprendimu apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą nėra sankcija – už ginčo laikotarpį mokėtinas mokestis buvo apskaičiuotas, taikant standartinį mokesčio tarifą ir jokios mokesčio įstatyme už pažeidimus numatytos poveikio priemonės (sankcijos) (pvz., mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas padidintu tarifu (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 3 p.)) nebuvo taikytos. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis yra baudimas už užduoties neįvykdymą – pagal mokesčio įstatymą pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą siejama tik su objektyvia aplinkybe, kad gamintojas ir (ar) importuotojas patiekė į rinką atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Kaip sankcija negali būti vertinamas ir pareiškėjo teisės į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytą apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvatą) paneigimas, kuris buvo nulemtas tik objektyvios aplinkybės, kad nėra tenkinamos mokesčio įstatyme nustatytos esminės šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos, bei kuris suponavo pareiškėjo apmokestinimą tik standartiniu tarifu, kurį moka mokesčio mokėtojai, nesinaudojantys aptariama išimtimi (lengvata) (šiais klausimais, be kita ko, žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo byloje Société Oxygène Plus prieš Prancūziją, 76959/11, 40–51 p. ir juose nurodytą šio teismo jurisprudenciją). Paminėtina ir tai, kad Sprendimu pareiškėjui nebuvo apskaičiuoti ir jokie mokesčio įstatyme numatyti delspinigiai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 str. 4 d.) už laikotarpį iki jo priėmimo, t. y. Sprendimo pareiškėjui sukeltos pasekmės apsiribojo tik bendra pareiga sumokėti mokestį už ginčo laikotarpiu į Lietuvos vidaus rinką išleistas pakuotes (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 66–68 p.).

63. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog metalinių pakuočių atliekos už 2013 ir 2014 metus yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2013 ir 2014 metais įvykdė metalinių pakuočių atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Taip pat pareiškėjas nepateikė VMI patikslintų Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013 ir 2014 metus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013 ir 2014 metus apskaičiuotas pagrįstai.

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio aiškinimo, koks nurodytas šioje nagrinėjamoje byloje, laikomasi LVAT praktikoje analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-624/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-531-624/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-520/2025 ir kt.).

65. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į formuojamą jurisprudenciją analogiško pobūdžio administracinėse bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės paliko galioti Departamento Sprendimą, tik pagal Departamento perskaičiavimą sumažino mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.

66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius