2018-02-07 Nr. AB-2561-3-64-3-00813-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2833-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00813-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. R. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. R. su 2017 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 86-TE- „Dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; 3) įpareigoti Telšių apskrities VPK sumokėti E. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos nušalinimo nuo darbo dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjai patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. E. R. paaiškino, kad Telšių apskrities VPK viršininkas 2017 m. balandžio 28 d. jai įteikė Įsakymą, kuris nebuvo pasirašytas, jame nebuvo nurodyta priėmimo data. Tą pačią dieną E. R. buvo atleista iš tarnybos. Įsakymas buvo priimtas remiantis Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės 2017 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS- „Dėl E. R. veiksmų įvertinimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje buvo pasiūlyta pareiškėją dėl pareigūnės vardo pažeminimo atleisti iš tarnybos. E. R. nuomone, nurodyta tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir negalėjo būti pagrindu ją atleisti.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Telšių apskrities VPK viršininko 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu ji buvo nušalinta nuo pareigų ir šiuo laikotarpiu nutarta E. R. nemokėti darbo užmokesčio. Pareiškėjos nuomone, tai buvo priverstinė pravaikšta.

4. E. R. nurodė, kad jos tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris vėliau buvo nutrauktas, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir pareiškėja iš tarnybos buvo atleista nelaukiant šios bylos baigties. Be to, atleidžiant E. R. iš tarnybos, nebuvo vadovaujamasi teismų praktika. Jokie pareiškėjos neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, už jokį pažeidimą, teisei priešingą veikimą ar neveikimą ji nebuvo nubausta ir joks jos veikimas ar neveikimas negalėjo sukelti pasekmių, todėl nėra ir negali būti aplinkybių visumos, sudarančios pareigūnės vardo pažeminimą.

5. E. R. teigė, kad nuo tarnybos buvo nušalinta iš karto po to, kai 2017 m. balandžio 7 d. tarp jos ir buvusio vyro A. R. kilo menkavertis ir jokių teisinių pasekmių nesukėlęs konfliktas. Policijos pareigūnai netinkamai reagavo į iš A. R. gautą pranešimą – iš karto ją sulaikė, uždėjo antrankius, nuvežė į areštinę, buvo nepagrįstai suvaržyta pareiškėjos laisvė, ji buvo pažeminta savo kolegų akyse, o žiniasklaidos priemonėse buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija bei paviešintos detalės apie privatų E. R. gyvenimą. Telšių apskrities VPK pareigūnai nesiaiškino jokių įvykio aplinkybių ir, neatlikę tyrimo, konstatavo pareiškėjos kaltę, o kitas konflikto dalyvis, kuris įvykio metu buvo neblaivus, be to, du kartus pripažintas kaltu už smurtą E. R. atžvilgiu, nebuvo sulaikytas, kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės. Pareiškėjos nuomone, pareigūnai, viešindami nepatikrintą ir neištirtą informaciją, kuri neatitinka tikrovės, bei darydami tai neobjektyviai, savo pranešimu spaudai ir veiksmais kenkė policijos vardui.

6. E. R. akcentavo, kad Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, jog konflikto metu ji ir A. R. fizinio smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo, nei vienas iš jų fizinio skausmo nepatyrė, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad jos nušalinimas ir atleidimas iš tarnybos pažeidė nekaltumo prezumpciją ir sukėlė jai ypač neigiamas pasekmes – dėl atleidimo iš darbo E. R. labai išgyveno, sutriko jos sveikata. Nelaukę ikiteisminio tyrimo baigties, pareigūnai iš karto inicijavo tarnybinio patikrinimo procedūrą, kurios iki kitų teisiškai reikšmingai sprendimų priėmimo nesustabdė ir padarė neteisingas išvadas, todėl E. R. buvo nepagrįstai atleista iš tarnybos.

8. Pareiškėja dėl netinkamų pareigūnų veiksmų kreipėsi į Telšių apskrities VPK Imuniteto tarnybą bei Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. E. R. atkreipė dėmesį, kad visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, o tai patvirtina, kad jie buvo susimokę prieš pareiškėją, galbūt rašė pagal vieno tarnybinio pranešimo pavyzdį arba suderino parodymus, todėl tokie tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi objektyviais duomenimis, patvirtinančiais įvykio aplinkybes. Vien pradėtas ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pakankamu pagrindu nušalinti pareiškėją nuo tarnybos ar ją atleisti, kadangi buvo neaiški jo baigtis. Nenustačius kaltės ir atleidus E. R. iš tarnybos, jos mažametė dukra buvo palikta be išlaikymo, kadangi pareiškėjos darbas buvo jų su dukra pragyvenimo šaltinis. Jokių pažeidimų, kurie pažemintų policijos pareigūnės vardą, E. R. nepadarė.

9. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pareigūnė V. U., neturėdama teisėto pagrindo, iš jos rankinės ištraukė buto raktus ir neturėdama teismo nutarties kratai daryti, neteisėtai pateko į E. R. butą. Pareigūnės atlikti veiksmai buvo neproporcingi, skuboti ir neteisėti. Pareigūnai, jungdami kambaryje šviesą, prižadino pareiškėjos dukrą ir būdami su uniformomis bei atvesdami mamą su antrankiais, ją gąsdino. Visi šie jų veiksmai ir prievartos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. E. R. nurodė, kad tą dieną, kai įvyko buitinis konfliktas, tarp jos ir buvusio vyro vyko sunkus skyrybų procesas. Konflikto dieną pareiškėja buvo nedarbinga, sirgo, su vyru sukonfliktavo ne tarnybos metu ir šis konfliktas jokios reikšmės nei jos tarnybai policijoje, nei apskritai policijai ar jos autoritetui neturėjo.

10. E. R. pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 18 d. Telšių apskrities VPK buvo registruotas jos paaiškinimas, kad 2017 m. balandžio 7 d. ji atvyko pas A. R. ir tarp jų dėl asmeninių priežasčių įvyko žodinis konfliktas. Pareiškėja nesmurtavo, tačiau vyras, keršydamas dėl ikiteisminio tyrimo ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, iškvietė pareigūnus. Atvykusi pareigūnė V. U. nekreipė dėmesio į E. R., nesiaiškino situacijos ir tikėjo tik A. R. žodžiais. Pareiškėja buvo šoko ir afekto būsenos, emociškai bei psichologiškai palūžusi dėl skyrybų ir patirto smurto. Ji atsisakė tikrintis neblaivumą, nes nieko nepadarė, be to, matė, kaip pareigūnai su ja elgiasi neteisingai. E. R. sveikata buvo bloga, ji prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pareigūnai, o ypač V. U., vadino ją melage ir apsimetėle. Nuvežus pareiškėją į ligoninę, jai buvo nustatyti nubrozdinimai ir suteikta pagalba.

11. E. R. nurodė, kad pareigūnė V. U. jos nemėgsta kaip kolegės, todėl specialiai ją ignoravo, žemino ir tyčiojosi. Minėta pareigūnė liepė E. R. lipti į penktą aukštą, nors ir neturėdama sveikatos, ji šiuos nurodymus vykdė ir niekam nekėlė grėsmės. V. U. draskė duris, isteriškai šaukė ir gąsdino tuo metu bute buvusį mažametį vaiką, kuris buvo paliktas su giminaite. Kai pareiškėja buvo sulaikyta, jai nebuvo duota pasirašyti, nebuvo leista rašyti pareiškimo, paskambinti, kalbėtis su advokatu. Paleidus E. R. iš sulaikymo kameros, ji, net neskaičiuosi, pasirašė paduotus dokumentus, jai taip pat buvo įteikti kažkokie dokumentai. Pareiškėja nesuprato, kas vyksta, buvo šoko būsenos, medikai jai buvo suleidę raminamųjų vaistų. Po kurio laiko vartydama bylos dokumentus, E. R. pamatė, kad tą dieną jai buvo įteiktas įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų, kurio neapskundė, nes labai blogai jautėsi. Tik paleidus iš laikino sulaikymo kameros, pareiškėjai buvo liepta grąžinti tarnybinį pažymėjimą, specialiąsias priemones, visas bylas, kabineto raktą, praėjimo korteles, tarnybinę uniformą.

12. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokie jos konkretūs veiksmai buvo vertinami kaip pareigūnės vardo pažeminimas. Baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, E. R. nebuvo bausta už jokį priešingą teisei veikimą, susijusį su alkoholio vartojimu, o įvykio aplinkybių ir tikrovės neatitinkančio informacijos paviešinimo faktas žiniasklaidoje negali būti laikomas pareiškėjos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje kalbama abstrakčiai, kad E. R., būdama pareigūne, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos principų, tarnauti visuomenės interesams ir tinkamai atlikti savo pareigas, tačiau ji ne tik neužkirto kelio daromam pažeidimui, bet pati elgėsi priešingai nustatytai tvarkai, t. y., atliko veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigūnės statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais. Iš tokios išvados nėra aišku, apie kokius konkrečiai pareiškėjos veiksmus kalbama, kokie veiksmai buvo įvertinti kaip priešingi teisei ir sukėlę Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas pasekmes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra minimas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas), jo punktai, tačiau nėra paaiškinta, kaip E. R. pažeidė šio kodekso normas.

13. Dėl Etikos kodekso nuostatos, kad pareigūnas privalo privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija, pareiškėja paaiškino, kad nėra kalta, jog jos gyvenimas susiklostė taip, kad turėjo išsiskirti su vyru, tai ji padarė pagal teisės normas, ji nekalta, kad paviešino informaciją apie buvusio vyro smurtą ir kreipėsi į policijos įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl to A. R. buvo pripažintas kaltu bei nuteistas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodytas Etikos kodekso 14.5 punktas, kuriame įtvirtinta, kad pareigūnas, patekęs į kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą, privalo apie tai pranešti savo tiesioginiam viršininkui, tačiau E. R. neaišku, kaip, apie ką ir kam ji turėjo pranešti, jeigu nieko neįvyko, konfliktas vyko naktį, atvyko policijos pareigūnai ir ji iš karto buvo sulaikyta, pareiškėjai buvo uždėti antrankiai ir ji buvo uždaryta į areštinę. E. R. nuomone, nenurodant konkrečių veiksmų, priešingų teisės ir etikos normoms bei sukėlusių konkrečias pasekmes, nėra pareigūnės vardo pažeminimo aplinkybių visumos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal nustatytą tvarką, žinant, jog įvykyje dalyvauja policijos pareigūnas iš to paties policijos komisariato, iš karto turi būti apie tai informuota ir iškviesti Imuniteto tyrimo tarnybos darbuotojai, kad būtų objektyviai išsiaiškintos aplinkybės ir nekiltų viešų bei privačių interesų konflikto.

14. Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju negalima atriboti atsakomybės rūšių nuo sprendimo baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, kuria ji buvo apkaltinta, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo bausta už teisėtų reikalavimų nevykdymą, o dėl smurto yra konstatuota priešingai, negu teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje. E. R. nuomone, aplinkybių visuma turėjo būti vertinama kartu su nusikalstamos veikos tyrimo baigtimi ir priimtu procesiniu sprendimu bei įvertintas teisės normose įtvirtintas įtariamosios statusas, kuris pareiškėjai buvo nepagrįstai suteiktas. Turėjo būti vertinamas ir pareigūnų elgesys, turint galutinį procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo jai nutraukimo. E. R. neaišku, kaip buvo nustatyta, jog ji sukėlė konfliktą ir kad vyko grumtynės, jeigu įsiteisėjusiame procesiniame sprendime teigiama, kad kilo tik žodinis konfliktas. Pareiškėjai taip pat neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada apie melą, jeigu jos parodymai pasitvirtino ir tai yra konstatuota ikiteisminių tyrimų baigtimi, o E. R., kaip įtariamoji, turėjo teisę duoti parodymus ar jų neduoti. Dėl menkaverčio, mažareikšmio konflikto, kuris, kaip konstatuota procesiniais sprendimais, jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir neužtraukė atsakomybės, buvo panaudoti neproporcingi policijos pareigūnų veiksmai bei prievartos priemonės. Pertekliniai ir neteisėti policijos pareigūnų veiksmai galėjo sukelti pareiškėjos emocijas, verksmą dėl padėties bejėgiškumo, sukelti šoką ir afekto būseną.

15. E. R. pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog esant pradėtoms baudžiamosios byloms, jų neįmanoma atriboti ir savarankiškai taikyti pareigūno vardo pažeminimo instituto, nes tai tiesiogiai susiję su pradėtųjų bylų baigtimi. Kadangi yra akivaizdu, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis tuo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės negalima atriboti, jokie kiti pareiškėjos veiksmai, sudarantys savarankišką nusižengimą, nebuvo nustatyti, taip pat buvo konstatuota, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Ši aplinkybė, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo vertinama ir šis procesinis sprendimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsispindi.

16. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymu pareiškėja E. R. iš vidaus tarnybos buvo atleista teisėtai bei pagrįstai, o ginčijamas Telšių apskrities VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą.

18. Telšių apskrities VPK pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Telšių apskrities VPK viršininkui 2017 m. balandžio 28 d. patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, E. R. 2017 m. balandžio 28 d. buvo atleista iš vidaus tarnybos dėl pareigūnės vardo pažeminimo.

19. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

20. Telšių apskrities VPK nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuoti, jog E. R., netinkamai tvarkydama savo privatų gyvenimą, nesilaikydama visuotinai priimtų elgesio normų bei patekusi į situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir nerūpestingai, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos principus ir tai lėmė nevienareikšmį jos elgesio vertinimą. Pareigūnė savo tyčiniais veiksmais pažeidė Etikos kodekso 4.6, 4.20, 4.24, 4.28, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktuose įtvirtintus principus bei nustatytus veikimo tam tikroje situacijoje standartus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų bei Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnė E. R. pažemino pareigūnės vardą. Atsakovo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant pareiškėjos teisių.

II. 21. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos E. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėja – statutine valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje ji privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais E. R., kaip statutinės pareigūnės, veiklą. Iš einamų pareigų pareiškėja buvo atleista vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

23. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog neatsakingas pareigūnės E. R. elgesys neatitinka Etikos kodekso 4.6, 4.20, 4.24, 4.28, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktuose įtvirtintų principų ir nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatų. Taip pat buvo konstatuota, kad pareigūnės veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje ji dirba, autoritetą, o E. R. savo veiksmais pažemino pareigūnės vardą, todėl ji turi būti atleista iš vidaus tarnybos.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išsamiai aptarti teisės aktuose nustatyti reikalavimai statutiniams pareigūnams. Aptaręs Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų bei 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų, Etikos kodekso 4.6, 4.20, 4.24, 4.28, 14.1, 14.3, 14.5 ir 15 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėja, nevykdydama nurodytų teisės aktų nuostatų, realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y., valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad pareigūnė E. R. nebūtų galėjusi pasielgti taip, kaip reikalauja teisės aktai (dėl tinkamo privataus gyvenimo tvarkymo bei atsakingo ir rūpestingo savo laisvalaikio organizavimo) ir intelektualinį suvokimo (kaltės) elementą, nes pareigūnė turėjo suvokti savo neetiškus ir netinkamus veiksmus, kad asmenį gyvenimą tvarkydama netinkamai, savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamą pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos ir dorovės principus.

25. Įvertinęs administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu apklausti Telšių apskrities VPK pareigūnai patvirtino, jog 2017 m. balandžio 7 d. 4.50 val. E. R., būdama neblaivi (nustatytas 1.08 promilių girtumas), atvyko į vyro A. R. namus ir sukėlė konfliktą, kuris peraugo į susistumdymą, ir dėl to A. R. iškvietė policijos pareigūnus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pareiškėja buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai (vienu metu agresyvi, kitu – pasyvi), šaukė, rėkė, keikėsi, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusistatyti blaivumą. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad E. R. naktį (4.50 val.) atvyko pas buvusį sutuoktinį neblaivi ir siekė išsiaiškinti santykius, tačiau nespręsdama besitęsiančių nesutarimų teisinėmis priemonėmis, lėmė konflikto, kurį nutraukti prireikė policijos pareigūnų įsikišimo, kilimą. Šių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja, pripažindama, jog minėtu laiku jai atvykus pas A. R., tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, nes vyksta skyrybų procesas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. R. pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

26. Teismas sutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais argumentais, kad neigiamos pasekmės, kaip neteisėto neveikimo rezultatas, neišvengimai kilo – E. R. sudarė prielaidas viešojoje erdvėje formuoti nuomonę apie nuolat besikartojantį policijos pareigūnų netoleruotiną elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, ir taip menkinti policijos įvaizdį, apie pareiškėjos poelgį buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tokie veiksmai turi būti vertinami kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigūnės vardo pažeminimas. E. R., pradėdama eiti pareigas vidaus tarnyboje, davė priesaiką būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų, ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jai patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūnės vardą. Pareiškėja, būdama pareigūne ir davusi priesaiką, žinojo jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokė, kokie teisės aktuose numatyti veiksmai turi būti atliekami konkrečiose situacijose, taigi jos elgesys turi būti laikomas sąmoningu valiniu pasirinkimu, nors ji ir nesiekia neigiamų padarinių, tačiau tokie padariniai neišvengiamai kyla dėl E. R. teisei priešingo elgesio, o jos kaltė konkrečioje situacijoje turi būti kvalifikuojama kaip netiesioginė tyčia.

27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Statutas nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Byloje nustatyti pareiškėjos atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje, tačiau nagrinėjamu atveju apie pareigūnės elgesį konflikto metu buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tai daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatavo, jog E. R. veikoje, pasireiškusioje konflikto sukėlimu bei dalyvavimu jame, kurį nutraukti prireikė policijos pareigūnų pagalbos, ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu, egzistavo visos sąlygos, kuriomis remiantis ji turi būti pripažinta pažeminusia pareigūnės vardą.

28. Teismas akcentavo, kad vertinant asmens kaltę (policijos pareigūnės elgesį konflikto situacijoje), atsižvelgiama į faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja – policijos pareigūnė – konfliktinėje situacijoje neatitiko teisės aktuose ir Etikos kodekse nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes ji nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra E. R. kaltė dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, pareiškėja nepasielgė taip, kad nekiltų konfliktas. Ji tyrimo metu buvo informuota, kokių tarnybinių nusižengimų padarymu yra įtariama, ir pateikė paaiškinimą. E. R. kaltės laipsnis ir nusižengimo pasekmės buvo įvertintos atleidžiant ją iš pareigų, savo poelgiu pažeminus pareigūnės vardą. Įsakymo priėmimo motyvai atsispindi motyvuotoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjai nustatyta atsakomybės našta yra proporcinga tiriamajai medžiagai.

29. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis buvo priimtas sprendimas dėl E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų. Tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant ja pažeistą teisės aktą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie E. R. veiksmai pažemino pareigūnės vardą, o tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

30. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos faktas buvo siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo jai faktu, o su E. R. veiksmais, kurie buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūnės vardą. Teismas pažymėjo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad taip būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

31. E. R. argumentus, kad atsakovas, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo pabaigos, pripažino ją kalta, padarius nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Akcentavo, kad Telšių apskrities VPK nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme nekonstatavo, jog pareiškėja yra padariusi atitinkamą nusikalstamą veiką, tačiau įvertino, kad E. R. veiksmai sudaro pagrindą pripažinti pareigūnės vardo pažeminimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos atliktų veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios bei tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos.

32. Apibendrinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad E. R., būdama policijos pareigūne, privalėjo savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jos elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus, bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija. Savo elgesiu – neveikimu taip, kaip reikalauja teisės aktai, pareiškėja leido kilti neigiamoms pasekmėms – vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimui, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimui arba jos kompromitavimui, o tai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, tokia veika yra priešinga Policijos įstatymo 5 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimams, Etikos kodekso normoms, pažeidžia pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą. Taigi, E. R. iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleista teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti jos skundą.

33. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas.

34. Atmetęs pareiškėjos E. R. skundą kaip nepagrįstą, teismas konstatavo, kad ji neturi teisės į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą.

III. 35. Pareiškėja E. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas bei įpareigoti atsakovą sumokėti E. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos nušalinimo nuo darbo dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtų teismų išlaidų atlyginimą.

36. E. R. paaiškina, kad ji buvo neteisėtai atleista iš tarnybos, kadangi nėra pareiškėjos kaltės, todėl į tarnybą ji turėtų būti grąžinta. E. R. dėl tarp jos ir sutuoktinio vykusio skyrybų proceso buvo tiek psichologiškai, tiek morališkai pažeidžiama. Ji nieko blogo nepadarė, jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio vyko tik žodinis konfliktas. Be to, šis konfliktas vyko namuose, o ne viešoje vietoje, niekas jo nematė, nebuvo pasipiktinusių žmonių, niekas nenukentėjo, nebuvo nei filmuojama, nei fotografuojama.

37. E. R. nurodo, kad Telšių apskrities VPK pareigūnai, neišsiaiškinę įvykio aplinkybių, ją neteisėtai sulaikė ir nuteisė kaip nusikaltėlę bei apie įvykį paviešino žiniasklaidoje. Pareiškėjos nuomone, ji buvo neteisėtai apkaltinta bei apšmeižta ir su ja buvo susidorota. Dėl neteisėto sulaikymo, nežmoniško elgesio ir teisių pažeidimo E. R. buvo afekto būsenoje ir nesuprato, kas vyksta. Nors pareiškėjai buvo tiek psichologiškai, tiek morališkai bloga, į tai niekas nekreipė dėmesio.

38. E. R. nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad ji pažeidė kažką, dėl ko turėjo būti atleista iš tarnybos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, bylą išnagrinėjo formaliai, perrašydamas atsakovo padarytas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė Policijos įstatymo bei Etikos kodekso nuostatas ir visiškai neatsakė į pareiškėjos argumentus bei neanalizavo situacijos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

39. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad kiekvienoje situacijoje, bet kada ir bet kur policijos pareigūnas turi laikytis pagrindinių profesinės etikos ir etiketo reikalavimų, principų bei tinkamai elgtis. Policijos pareigūnai vykdo svarbias valstybės pavestas funkcijas, jiems yra suteikti ypatingi įgaliojimai, o valstybė ir visuomenė jiems kelia aukštesnius profesinius bei moralinius reikalavimus ir pagrįstai tikisi sąžiningos bei atsidavusios veiklos. Policijos pareigūnas privalo žinoti, kad jis ir ne darbo metu privalo savo elgesiu bei veiksmais rodyti pavyzdį visuomenėje, būti dėmesingas, pasirengęs padėti piliečiams, ginti jų teises ir saugumą. Jis taip pat privalo atsiminti, kad visiems žmonėms ir pažįstamiems jis pirmiausiai yra policininkas, nesvarbu kuriuo metu, kurioje vietoje yra ir ar yra su uniforma.

41. Telšių apskrities VPK pažymi, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, privalėdama laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų bei etikos principų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti savo pareigas, ne tik neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui, bet pati elgėsi priešingai nustatytai tvarkai – atliko veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kuriems užkirsti kelią yra policijos pareigūno profesinė pareiga. Be to, pareigūnės veiksmai akivaizdžiai griauna vidaus reikalų sistemos autoritetą, diskredituoja valstybės tarnautojos – policijos pareigūnės vardą, iškraipo valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, menkina jos autoritetą, pažeidžia valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip daro žalą policijos įstaigai ir nukentėjusiesiems. Tokie pareigūnės E. R. veiksmai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teisės ir moralės normų laikymąsi, todėl turi būti pripažinta, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai atitinka pareigūnės vardo pažeminimo teisinę sampratą.

42. Atsakovas nurodo, kad vertinant pareigūnės E. R. veiksmus, turi būti konstatuojama, kad ji, nevykdydama teisės aktų nuostatų bei reikalavimų, tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y., valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad pareiškėja nebūtų galėjusi pasielgti taip, kaip reikalauja teisės aktai, kadangi tinkamas savo privataus gyvenimo tvarkymas bei atsakingas ir rūpestingas savo laisvalaikio organizavimas yra įprastinis ir nesudėtingas. Pareigūnė, žinodama, kad patekusi į konfliktinę situaciją, apie tai turi informuoti savo tiesioginį vadovą, nesiėmė jokių veiksmų tam padaryti ir nedelsdama neinformavo vadovo, nors toks veiksmas nereikalauja daug laiko sąnaudų. Intelektualinis (suvokimo) kaltės elementas taip pat buvo realizuotas, kadangi E. R. turėjo suvokti savo neetiškus ir netinkamus veiksmus, kad asmeninį privatų gyvenimą tvarkydama netinkamai, savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamą pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos ir dorovės principus. Objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai tinkamai elgtis susidariusioje situacijoje, nebuvo nustatyta. Toks jos atliekamo tarnybinio patikrinimo metu įvertintas elgesys kelia grėsmę ne tik jos, kaip pareigūnės, bet ir visos institucijos autoritetui.

43. Telšių apskrities VPK nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. R. pažemino pareigūnės vardą, todėl jos atleidimas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Telšių apskrities VPK priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities VPK viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 86-TE-166 „Dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. savo poelgiu pažeminus pareigūnės vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto redakciją – pagal 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

48. Šioje byloje apygardos administracinis teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 7 d. 4.50 val. E. R., būdama neblaivi (nustatytas 1.08 promilių girtumas), atvyko į vyro A. R. namus ir sukėlė konfliktą, kuris peraugo į susistumdymą, ir dėl to A. R. iškvietė policijos pareigūnus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pareiškėja buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai (vienu metu agresyvi, kitu – pasyvi), šaukė, rėkė, keikėsi, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusistatyti blaivumą. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą dėl paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai konstatavo bylos faktines aplinkybes. Byloje taip pat įrodyta, kad pareiškėja aiškinantis įvykio aplinkybes trukdė nustatyti tiesą, melavo (I t., b. l. 82, 140).

49. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad E. R. pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; E. R. sudarė prielaidas viešojoje erdvėje formuoti nuomonę apie nuolat besikartojantį policijos pareigūnų netoleruotiną elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, ir taip menkinti policijos įvaizdį, apie pareiškėjos poelgį buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjos veiksmai, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Pareiškėja siekė tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dėl tarp jos ir sutuoktinio vykusio skyrybų proceso ji buvo tiek psichologiškai, tiek morališkai pažeidžiama, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio vyko tik žodinis konfliktas ir kt., nesudaro pagrindo paneigti išvadą, kad ji savo poelgiu pažemino pareigūnės vardą.

51. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.

52. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje skundžiamas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos, kaip pažeminusią pareigūnės vardą, yra teisėtas ir pagristas.

53. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

54. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos teismo išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas