c08d76d9-6330-45ba-8a70-b1c8dcbf3e33 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                               Civilinė byla Nr. 2A-1222/2013                Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.1; 45.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant I.

K. ,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams L. Å . ir V. N. ,atsakovo atstovams J. J. , D. T. , A. B. , N. D. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos intercentras“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Etnomedijos intercentras“ dėl avanso grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Ieškovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 876 788,23Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. birželio 15 d. sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC07/06-14/S-185, kurios dalyku buvo „Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e.sveikatos informacinės sistemos (NESS-2) sukūrimas ir įdiegimas“.

Pirmame etape atsakovas turėjo per 60 dienų nuo tos dienos, kai gavo visus reikiamus dokumentus, sumokėti 20 procentų sutarties kainos – viso 755 134,16 Lt. Iki sutartos 2008 m. vasario 8 d. datos mokėtinos sumos atsakovo nebuvo sumokėtos. Avansinis mokėjimas atliktas tik 2008 m. birželio 12 d. IeÅ¡kovas pagal sutarties sÄ lygas gali reikalauti mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius – 14 800,94 Lt. Atsakovas, pažeidinėdamas sutartį, neorganizavo darbinių susitikimų, nesprendė sutarties darbo rezultatų aprobavimo, pasirengimo diegimui, nepasirašė prekių/paslaugų perdavimo priėmimo akto, neatvykdavo į darbinius susitikimus su ieÅ¡kovu, nebuvo sprendžiami bÅ«tini organizaciniai sutarties darbo rezultatų aprobavimo, parengimo diegimui klausimai.

Sutarties projekto įgyvendinimo grupei ir VÅ¡Ä® „Sveikatos projektų biuras“ netekus įgaliojimų atlikti sutarties vykdymui bÅ«tinus sprendimus, nauja projekto įgyvendinimo grupė nebuvo sudaryta. 2008 m. liepos 4 d. bendra derybinė grupė, sudaryta iÅ¡ Å¡alių atstovų, nutarė parengti ir patvirtinti naujÄ sutarties darbų planÄ â€“ grafikÄ bei naujÄ darbo reglamentÄ . 2008 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui buvo pateikti sutarties kÅ«rimo etapo rezultatai ir papraÅ¡yta juos priimti. 2008 m. rugpjūčio 19 d. pateikta tarpinė sutarties vykdymo ataskaita ir tarpinio mokėjimo prekių/paslaugų priėmimo – perdavimo aktai.

Atsakovas Bendrųjų sutarties sÄ lygų 16.2 punkte nustatytais terminais ir tvarka nepatvirtino ataskaitos ir nepateikė jokių pastabų, todėl ieÅ¡kovas nusprendė, kad atsakovas pateiktiems dokumentams ir ataskaitoms neprieÅ¡tarauja. Atsakovas nevykdė grupės susitarimų – nepatvirtino darbų grafiko ir darbo reglamento. Tolimesnis bendradarbiavimas su juo buvo negalimas, todėl ieÅ¡kovas 2008 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutraukia sutartį. Pagal specialiųjų sutarties sÄ lygų 3.3 punktÄ ir bendrųjų sutarties sÄ lygų 17.3.2 punktÄ sėkmingai atlikus sukurtos sistemos testavimÄ ir pasirengus pradėti bandomÄ jÄ eksploatacijÄ atsakovas privalėjo ieÅ¡kovui sumokėti 60 procentų sutarties kainos.

Remiantis CK 6.671 straipsniu, atsakovas ieškovui yra skolingas 2 876 788,23 Lt.Atsakovas pareikštu ieškovui priešieškiniu prašė:

1. pripažinti neteisėtu 2008 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovo vienaÅ¡alį 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutarties Nr. EMC 07/06-14/S-185 nutraukimÄ ;

2. nutraukti 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185 dėl ieÅ¡kovo kaltės ir taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ , įpareigojant ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui sumokėtÄ 755 134,16Lt dydžio avansÄ bei nuo Å¡ios sumos paskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, vertinant juos pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra neesminiai.

Atsakovo veiksmai nesudarė pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi ar sudarė pagrindÄ nesitikėti sutarties įvykdymo apskritai. Griežtas sutarties terminų laikymasis neturėjo reikÅ¡mės, nes ir pats ieÅ¡kovas nesilaikė terminų. IeÅ¡kovas sutartį nutraukė tik dėl to, kad jis pats nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir siekė iÅ¡ atsakovo gauti maksimalų apmokėjimÄ . IeÅ¡kovo veiksmai po sutarties nutraukimo (sistemos keitimas ir taisymas) rodo, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai vykdė ir siekė vykdyti sutartį.

Vertinant pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai laikytini esminiais: ieÅ¡kovas nesukÅ«rė ir neįdiegė programinės įrangos, nebendradarbiavo su atsakovu, neatliko trÅ«kumų Å¡alinimo papildomai nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo tikėtis sutarties vykdymo ateityje. Sukurta įranga nelaikytina vertinga, nes objektyviai jos naudoti ir pritaikyti bendrai sistemai nėra galimybių. IeÅ¡kovo sukurtas rezultatas laikytinas niekiniu, todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo gauti ir faktiÅ¡kai sumokėto 755 134,16 Lt avanso ir yra pagrindas taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ (CK 6.222 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui UAB „Etnomedijos Intercentras“ iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2 330 198 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009 m. vasario 12 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 92 259 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , sprendė, kad Å¡alis siejo sutartis, kuri atitinka autorinės sutarties, reglamentuojamos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 39 straipsnio, požymius.

Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programÄ , bet ir dalyvauti jÄ Ä¯diegiant bei atsakyti už sėkmingÄ jos įdiegimÄ , laiku ir operatyviai aptarnauti programÄ (atlikti programavimo darbus), t. y. reaguoti į atsiradusius gedimus. Å alių sudaryta sutartis yra miÅ¡ri, nes jai taikytinos ATGTÄ® ir CK atlygintinių paslaugų teikimÄ bei rangos santykius reglamentuojančios teisės normos bei bendrosios sutartims taikytinos teisės normos. Teismas nustatė, kad byloje įrodinėjimo dalykas yra:

1) tinkamai funkcionuojančios programos sukÅ«rimo faktas, 2) tinkamai funkcionuojančios programos perdavimo faktas, 3) programavimo darbų atlikimas, 4) programavimo darbų ataskaitų paruoÅ¡imas.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių sudarytos sutarties bendrųjų sÄ lygų 16.2 punktÄ , 17 straipsnį, 17.5 punktÄ , 21 straipsnį, sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.3, 4.1 punktus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per sutartyje numatytÄ terminÄ nepateikė jokių pastabų dėl ieÅ¡kovo jam perduotų tarpinės sutarties vykdymo ataskaitos ir tarpinio mokėjimo prekių/paslaugų priėmimo – perdavimo aktų, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, formaliai vertindamas situacijÄ , pagrįstai sprendė, kad pateiktiems sutarties rezultatams, dokumentams ir ataskaitoms atsakovas neprieÅ¡tarauja.

Ä®vertinęs byloje atliktÄ informacinės sistemos sukÅ«rimo ir įdiegimo ekspertizę, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus – elgtis sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiÅ¡kesniu bÅ«du kitai Å¡aliai (CK 6.38 str., 6.200 str.). Teismas sprendė, kad atsakovo padaryti pažeidimai atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio pažeidimo kriterijus: ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, pagal sutarties esmę griežtas sutarties sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės, atsakovas pareigų nevykdė dėl didelio neatsargumo, sistemingas atskiruose sutarties etapuose numatytų veiksmų nevykdymas davė pagrindÄ ieÅ¡kovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, atsakovas neįrodinėjo, kad nutraukus sutartį patirtų labai didelių nuostolių, jei sutartis bÅ«tų nutraukta.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas teisėtai dėl atsakovo kaltės nutraukė sutartį. Atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pagrindinio įsipareigojimo pagal sutartį – sukurti ir įdiegti NESS2, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ernst & Young Baltic“ specialistai nustatė, jog realus darbų pabaigimo laipsnis galėtų svyruoti tarp 50-70 procentų, o byloje atliktos ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentai, laikė nepagrįstais.Teismas, spręsdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas priėmė pirmojo etapo darbÄ (patvirtino projekto įžanginę ataskaitÄ , suderino darbų terminus, užduotis ir darbų grafikÄ , kontrolinius patikros taÅ¡kus) ir už jį apmokėjo, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, todėl atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Â nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl ieÅ¡kovo kaltės ir taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ .Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui perduotas darbo rezultatas yra kokybiÅ¡kas, kÄ patvirtino ekspertai atsakydami į ekspertizės 2, 3, 4, 5 ir 12 klausimus bei apklausti teismo posėdžio metu.

Ekspertai nustatė, kad:

1) NESS-2 projektinė dokumentacija (pirmo sutarties vykdymo etapo rezultatas) yra parengta pagal techninę-funkcinę specifikacijÄ ir suderinta tarp Å¡alių, įvertinant didžiÄ jÄ dalį atsakovo pastabų, 2) Å¡alių sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentai ir ji iÅ¡ dalies atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu Nr. 199 pateikto kÅ«rimo etapo rezultatams ir dokumentams ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, 3) pateiktas atsakovo atliktų darbų apimčių (kainos) vertinimas (2008 m. rugsėjo 19 d.

UAB „Etnomedijos Intercentras“ raÅ¡tas Nr. 232/1) yra atliktas vadovaujantis sutartimi, 4) atsakovui pateikti visi sukurti sutartyje numatyti rezultatai, tačiau sukurti ne visi sutartyje numatyti sukurti rezultatai, atsakovas gali diegti ir naudotis NESS-2 tik nuodugnesnio NESS sistemos testavimo tikslais, 5) atsakovas atliko NESS-2 testavimÄ , galutiniai testavimo rezultatai parodė, kad testavimo scenarijuose numatytose situacijose sistema elgiasi tinkamai, Å¡io klausimo rėmuose testavimo rezultatus galima laikyti teisingais.Ä®vertinęs faktines bylos aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbų ne visiÅ¡kas įvykdymas susijęs su tuo, kad atsakovas 2008 metų balandžio mėnesį tinkamai nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir neadministravo projekto, todėl ieÅ¡kovas dėl priežasčių, kurios nuo jo nepriklausė negalėjo vykdyti testavimo ir diegimo darbų.

Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas dėl HL7 standarto nesilaikymo, kaip esminio atliktų darbų trÅ«kumo, nepagrįstas specialistų iÅ¡vadomis. Ekspertai teismo posėdžio metu dėl HL7 standarto laikymosi paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas naudojosi lokalizuotų praneÅ¡imų variantu, rėmėsi standartu, kur 1-Ä (HL7 standarto) lygį atitiko. Ekspertizė iÅ¡vados nepatvirtino, kad HL7 standarto neįdiegimas daro neįmanomu tolimesnio NESS-2 programos tobulinimo ir įdiegimo. Teismo vertinimu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginiai, kad ieÅ¡kovas sutartį nutraukė tik dėl to, kad pats nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir siekė iÅ¡ atsakovo gauti maksimalų apmokėjimÄ , nepatvirtinti byloje nustatytais faktais.

IeÅ¡kovo veiksmai po sutarties nutraukimo (sistemos keitimas ir taisymas), rodo, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai vykdė ir siekė vykdyti sutartį, bei patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas siekė priduoti atsakovui tinkamai atliktus antrojo etapo darbus. Vertinant pagal CK 6.217 straipsnį nustatytus kriterijus ieÅ¡kovo elgesys neatitinka esminio pažeidimo požymių, nes ieÅ¡kovas iki galo nesukÅ«rė ir neįdiegė programinės įrangos, dėl atsakovo kaltės.Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skiriasi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylų aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimÄ už vieno etapo darbus, o ne galutinį sistemos įdiegimÄ .Tai, kad atsakovas faktiÅ¡kai atsisako parengtų NESS2 dalių, reiÅ¡kia, jog nebesiekia įgyvendinti projektÄ , tačiau dėl to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo atliktas darbas negali tapti neatlygintinas (CK 1.5 str., 6.38 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, 6.658 straipsnio 4 dalimi, 6.671 straipsniu, sprendė, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama dėl užsakovo padarytų esminių sutarties pažeidimų, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus. Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentai ir ji iÅ¡ dalies atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu Nr. 199 pateikto kÅ«rimo etapo rezultatams ir dokumentams bei 2008 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, todėl teismas ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta minimalia sutarties įvykdymo apimtimi (81 procentų) rėmėsi kaip vieninteliu objektyviu kriterijumi nustatant apmokėjimo už faktiÅ¡kai atliktus darbus sumÄ .

Teismas sprendė, kad yra pagrindas už antrojo etapo darbus ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovo 2 330 198 Lt (2 876 788 Lt x 81 proc.) atlyginimo už atliktÄ darbÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo papildomai 207 052,76 Lt skolos, iÅ¡ viso 2 537 250,76 Lt; papildomai priteisti 3 267 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 95 526 Lt; 750 Lt sumažinti priteistinÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį, t. y. sumažinti jį iki 4 000 Lt.

IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kas nulėmė netinkamÄ materialinės teisės normų pritaikymÄ bei procesinės teisės normų pažeidimÄ . Teismas, remdamasis ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta minimalia sutarties įvykdymo apimtimi (81 procentų), neįvertino tos aplinkybės, kad procentinė iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti skaičiuojama nuo visos sutarties sumos, nes ieÅ¡kovas yra pateikęs sÄ skaitÄ mažesnei sumai, t. y.

įvertindamas faktiÅ¡kai atliktų darbų apimtį, esančiÄ sutarties nutraukimo metu. Ekspertai, atsakydami į ekspertizės 3 klausimÄ â€“ kokia Å¡alių sudarytos sutarties darbų įvykdymo apimtis ir ar ji atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu Nr. 199 pateikto kÅ«rimo etapo rezultatams ir dokumentams ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, nurodė, kad sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentų. Akivaizdu, kad ekspertai, nurodydami atliktų darbų apimtį, jÄ skaičiavo nuo visos sutarties kainos (3 775 670,78 Lt), o ne nuo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos (2 876 788,23 Lt).

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovui buvo sumokėtas 755 134,16 Lt avansas, pirmosios instancijos teismas 81 procentų turėjo skaičiuoti nuo visos sutarties sumos (3 775 670,78 Lt – 755 134,16 Lt = 3 020 536,62 Lt x 81% = 2 446 634,66 Lt). Tai, kad turi bÅ«ti skaičiuojama nuo sutarties sumos, patvirtina ekspertų atsakymas į 4 ekspertizės klausimÄ , kur ekspertai nurodė, kad pateiktas ieÅ¡kovo atliktų darbų apimčių (kainos) vertinimas yra atliktas vadovaujantis Å¡alių sudaryta sutartimi. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi minimalia įvykdymo apimtimi (81 procentų), nors ekspertai buvo nurodę nuo 81 iki 87 procentų.

Jokių motyvų, kuriais remiantis buvo pasirinkta minimali apimtis, teismas nenurodė. Sprendžiant apie darbų įvykdymo apimtį protinga ir teisinga bÅ«tų vadovautis vidutine ekspertų nurodyta sutarties darbų įvykdymo apimtimi, t. y. 84 procentų, įvertinant tai, kad ekspertai, atsakydami į ekspertizės 3 klausimÄ nurodo labai didelį atliktų darbų baigimo procentine iÅ¡raiÅ¡ka intervalÄ , pvz. 4 užduotis – 76-96 procentų; 6 užduotis – 80-96 procentų; 9 užduotis – 50-100 procentų; 10 užduotis – 76-96 procentų.

Atsižvelgiant į tai, 84 procentų sutarties darbų įvykdymo apimtis sudarytų 2 537 250,76 Lt (3 775 670,78 Lt – 755 134,16 Lt = 3 020 536,62 Lt x 84% ) Skirtumas tarp priteistos sumos (2 330 198 Lt) ir priteistinos sumos (2 537 250,70 Lt) yra 207 052,76 Lt. Remiantis sutarties 20.4 punktu, ieÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti skolÄ , t. y. atlyginimÄ už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , kuris įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus turi sudaryti 84 procentų, t. y. 2 537 250,76 Lt.

Kadangi teismas nepagrįstai sumažino priteistÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai, tai nulėmė netinkamÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , t. y. priteista 750 Lt daugiau žyminio mokesčio (turėtų bÅ«ti 25 000 Lt x 16%) ir 3 267 Lt iÅ¡laidų už ekspertizę mažiau (turėtų bÅ«ti 108 900 Lt x 84 %).Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimai bei argumentai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo pateiktam ieÅ¡kiniui.

IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja skaičiuoti procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ nuo visos Å¡alių sudarytos sutarties sumos, o ne nuo ieÅ¡kinyje nurodytos sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ ir nusprendęs, jog sutartis laikytina įvykdyta tam tikru procentu, atitinkamÄ procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ pritaikė ir ieÅ¡kovo pateiktiems reikalavimams, t. y. teismas įvertino kokia procentine iÅ¡raiÅ¡ka ieÅ¡kovas pagrindė savo reikalavimÄ . Byloje ieÅ¡kovas kėlė reikalavimÄ priteisti sumÄ atlikus antrÄ jÄ užduotį pagal sutartį.

Jis neįrodė, kodėl jam turi būti sumokama už darbus, kuriuos jis atliko savo rizika, nes pagal sutartį tokių darbų atlikti jam nepriklausė. Pažymėtina, kad ekspertizės akte darbų rezultato apimtyje įskaičiuoti ir paties atsakovo atlikti darbai. Sutartyje nustatyta tvarka neatlikus testavimo (nes pasirinktas su atsakovu nesuderintas testuotojas), sutarties įvykdytinumas neturėtų būti didesnis nei 60 procentų. Be to, teismo posėdžio metu ekspertė pripažino, kad vertintas tik darbų įvykdytinumo laipsnis, bet ne mokėtinos sumos už atliktus darbus procentinė išraiška.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai vadovaujasi Å¡alių sudarytos sutarties 20.2 bei 20.4 punktais. Ekspertai pateiktoje ataskaitoje nurodo jų nuomone sutarties įvykdytinumo laipsnį, tačiau, kaip minėta, patys ekspertai pažymėjo, kad buvo vertinama atliktų darbų apimtis, bet ne kokybė. Sutarties objektas neatitinka HL7 standarto, kÄ patvirtina UAB „Ernst & Young Baltic“ atliktas auditas. Remiantis bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad atsakovas objektyviai neturėjo galimybių nustatyti, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį sÄ moningai kurdamas nekokybiÅ¡kÄ produktÄ .

Atsakovas apie sužinotus trÅ«kumus ieÅ¡kovÄ informavo nedelsiant po sužinojimo, tačiau vietoje to, kad bÅ«tų iÅ¡taisomas nekokybiÅ¡kų darbų rezultatas, ieÅ¡kovas nepagrįstai pateikė ieÅ¡kinį teismui. Teismas pripažino, kad Å¡alių sudaryta sutartis yra miÅ¡ri. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovui įvykdžius sutartį, o atsakovui nežinant apie esminius trÅ«kumus bei sumokėjus visÄ numatytÄ sumÄ , atsakovui bÅ«tų pagrindas remtis CK 6.334 straipsnyje numatytais pagrindais įsigijus nekokybiÅ¡kÄ produktÄ .

Sutarties 20.2 ir 20.4 punktų nuostatos nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos pateikti kokybiÅ¡kÄ darbų rezultatÄ (CK.6.663 str., 6.665 str.). Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. SkundÄ apeliantas grindžia Å¡iais esminiai argumentais:1. Spręsdamas ginÄÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais, taip pat remiantis byloje esančiais įrodymais, ieškovas neįrodė keliamų reikalavimų pagrįstumo nei vienu paties pirmosios instancijos teismo nurodytu įrodinėjimo aspektu. Teismas, nepasisakydamas dėl visų atsakovo pateikiamų argumentų nesutinkant su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, byloje paskirtos ekspertizės išvadų pagrįstumu, nevertindamas byloje dalyvavusių liudytojų parodymų, bylos aplinkybes nagrinėjo galimai nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai.2.

Pats ieÅ¡kovas nuo pat paslaugų pirkimo sutarties įsigaliojimo sutartus darbus vykdė nesilaikant sulygtų terminų, kÄ jis ne kartÄ pripažino raÅ¡tu. IeÅ¡kovas nepagrįstai stabdė sutarties vykdymÄ , o vėliau, nepasikeitus aplinkybėms, tokio stabdymo atsisakė. Atsakovui buvo teikiamos ataskaitos, neatitinkančios keliamų reikalavimų ir vėluojant po keletÄ mėnesių. Aplinkybė, kad sutartyje numatyta mokėjimus atlikti 3 etapais įvykdžius tam tikras užduotis, negali bÅ«ti laikoma pagrindu nedalaus sutarties objekto sukÅ«rimÄ vertinti kaip dalomÄ .

Pati sistema pagal savo esmę nėra dalus objektas. Tik tinkamai sukurta, užbaigta, įdiegta ir veikianti sistema gali bÅ«ti vertinama kaip darbų rezultatas, turintis atitinkamÄ vertę, t. y. rezultatas, už kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytÄ kainÄ . Specialiosiose sutarties sÄ lygose dėl sutarties kainos mokėjimo yra nurodyta, kad antrasis mokėjimas (po avanso) atliekamas tik sėkmingai įvykdžius suskurtos sistemos testavimÄ , tai yra sistemÄ faktiÅ¡kai tinkamai sukÅ«rus (3.3. p.).3.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas sutartį nutraukė vien tik dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovas sutartį jos vykdymo metu stabdė, o vėliau buvo jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs, tačiau toks sutarties nutraukimas buvo deklaratyvus, nes po sutarties nutraukimo jis toliau bandė vykdyti ar imitavo sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ .4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį. Minėta, kad ieÅ¡kovas nuo pat sutarties įsigaliojimo nesilaikė sutartinių terminų.

IÅ¡kilus rizikai, jog iki sutartyje numatyto sutarties vykdymo laikotarpio pabaigos – 2008 m. rugpjūčio 30 d. nebus pasiekti paramos sutartyje numatyti kiekybiniai rezultatai, susiję su NESS2 sukÅ«rimu ir įdiegimu, ir todėl visos patirtos projekto iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis, atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimÄ atskirti projekto veiklas ir paslaugų pirkimo sutartį finansuoti biudžeto lėšomis per 2008 m. Valstybės investicijų programÄ .

Tuo pačiu atsakovas įsipareigojo tęsti pradėtus darbus pagal sutartį bei užtikrinti projekto tikslų ir veiklų tęstinumÄ . Sutarties finansavimo Å¡altinio pakeitimas bei tinkamas ieÅ¡kovo informavimas apie tai, nesuteikė ieÅ¡kovui pagrindo pavėluotai vykdyti sutartinius darbus, t. y. nesilaikyti NESS2 diegimo ir testavimo plano terminų, nevykdyti numatytų mokymų, neatlikti sukurtos sistemos kokybės rodiklių vertinimo ir kt.5. Teismas sprendime nemotyvuotai kritiÅ¡kai vertino atsakovo argumentus, jog ekspertams užduoti klausimai virÅ¡ija ekspertų kompetencijÄ , bei nepagrįstai ekspertizės ataskaitÄ vertino kaip didesnio patikimumo įrodymÄ .

Teismas, sprendime remdamasis iÅ¡imtinai ekspertizės ataskaitoje pateiktomis iÅ¡vadomis ir jų pagrįstumo neanalizuodamas atsižvelgiant į atsakovo pateiktÄ kritiÅ¡kÄ pozicijÄ dėl ekspertizės ataskaitos iÅ¡vadų pagrįstumo, taip pat nepasisakydamas iÅ¡imtinai teisiniais klausimais, nesivadovavo CPK 218 straipsnyje įtvirtintu principu, kad įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, ir kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Tiek paskiriant ekspertizę, tiek ir gavus ekspertizės ataskaitos išvadas, didelės dalies ekspertams keltų klausimų, kurie yra teisiniai, sprendimas yra išimtinai teismo teisė ir pareiga, kurios jis neatliko. Atsakovas pateikė eilę argumentų, kuriais nesutinkama su ekspertizės ataskaitoje pateiktomis išvadomis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Ekspertų išvados, nurodytos akte, bei paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, yra prieštaringi. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos J.

V. parodymų dėl programos testavimo galimybių.6. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ dėl atsakovo kaltės nesitikėti, jog sutartis bus įvykdyta. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas avansÄ gavo. IeÅ¡kovas turėjo pagrindÄ nesitikėti, jog dėl jo paties nesugebėjimo sutartis kuriant nustatytus reikalavimus (HL7 standarto) atitinkančiÄ NESS2 nebus įvykdyta, tačiau dėl to kaltė neturi bÅ«ti perkeliama atsakovui. Atsakovas per papildomai nustatytÄ terminÄ suteikė ieÅ¡kovui galimybę tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieÅ¡kovas per tÄ terminÄ trÅ«kumų neiÅ¡taisė.7.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovui perduotas darbo rezultatas yra kokybiÅ¡kas. Ekspertai ataskaitoje ne kartÄ pažymėjo, jog NESS2 kokybės nevertino, tÄ patį patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tai, kad avansas ieÅ¡kovui sumokėtas, nors priėmimas buvo tik sÄ lyginis, t. y. įvertinant dalį atsakovo pastabų, bei tai, kad kitų rezultatų perdavimas buvo formalus, t. y. atsakovui nustatytu terminu nepateikus pastabų dėl pateikto rezultato, kurio tinkamai net patikrinti nebuvo įmanoma, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad dvi pirmosios paslaugų pirkimo sutarties 3.3 punkte nurodytos užduotys yra atliktos kokybiÅ¡kai.

Ieškovo atliktų pataisymų, kai jie ekspertų buvo pripažinti kaip pakeitimų imitavimas, negali būti vertinami kaip siekis priduoti atsakovui tinkamai atliktus darbus.8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010 ir joje suformuluotas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pagal pobūdį sutarties objektas (informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas) yra nedalus.

Nagrinėjamoje byloje teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę gauti apmokėjimÄ už dalies darbų atlikimÄ , nors neįvykdęs įsipareigojimo sukurti ir įdiegti sistemÄ , kuri nėra ir negali bÅ«ti sukurta iÅ¡ dalies, sutartį nutraukė. Atsakovas priimti tinkamai atliktų darbų sutarties nustatyta tvarka niekada neatsisakė, tačiau priėmimas nebuvo sklandus, t. y. faktiÅ¡kai jis neįvyko. IeÅ¡kovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs sutartį ir neįvykdęs visų įsipareigojimų, neturi pagrindo reikalauti apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus, kai pagal pobÅ«dį sutarties dalykas nėra dalus.

Sutiktina, kad ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai atlikti darbai ieÅ¡kovui kainavo, tačiau atliktų darbų rezultato neįmanoma panaudoti pagal paskirtį. Taip pat sutiktina, kad sutarties Å¡alys buvo susitarę už atliktus darbus apmokėti etapais su sÄ lyga, kad darbai bus atlikti tinkamai. Antrosios mokėjimo dalies, t. y. 60 procentų sutarties kainos, atsakovui nėra pareigos mokėti, nes pateikti darbai nėra tinkami, jie neatitinka sutartyje keliamų reikalavimų – nėra sėkmingai ir sutartyje numatyta tvarka atlikto NESS2 testavimo.

IeÅ¡kovui nebeketinant vykdyti sutarties, ji nutrauktina, taikant restitucijÄ .IeÅ¡kovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ nepateikė.    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo ieÅ¡kovui UAB „Etnomedijos Intercentras“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus tarp ginčo Å¡alių 2007 m. birželio 15 d. pasiraÅ¡ytÄ paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185 dėl atsakovo kaltės. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas LR sveikatos apsaugos ministerija reikalavo tokį vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ laikyti neteisėtu ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėtÄ avansÄ .

Dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisinių padarinių CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties Å¡alių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiÅ¡kiau ir bendradarbiauti, kuri reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, dėti visas pastangas, kad bÅ«tų pasiektas sutarties tikslas. Tik Å¡alims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė pačiam įvykdyti prievolę atlikti tam tikrÄ darbÄ per protingÄ terminÄ ir už protingÄ kainÄ , taip pat CK 6.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nustatyti protingÄ papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti yra Å¡alių bendradarbiavimo ir ekonomiÅ¡ko prievolių vykdymo principo iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinės prievolės šalių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-795/2002). Tai reiškia, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius – nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo.

Tokio pobūdžio aplinkybės gali būti pagrindas netenkinti kreditoriaus reikalavimo dėl netinkamo prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-704/2001). Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).         Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė dėl nepakankamo ir netinkamo atsakovo bendradarbiavimo vykdant sutartį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų spręstina, kad atsakovas nevykdė prievoles kuo ekonomiÅ¡kiau ir bendradarbiauti, tačiau Å¡ios atsakovo pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pripažįstamas, kaip esminis sutarties pažeidimas ir pakankamas bei tinkamas pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. IeÅ¡kovas savo sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti ginčo sutartį dėl atsakovo kaltės grindžia argumentais, kad atsakovas tinkamai nesprendė ieÅ¡kovo parengtos kompiuterinės programos NESS – 2 kÅ«rimo aprobavimo ir pasirengimo diegimui klausimų ir tai sÄ lygojo bÅ«tinybę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, tikrai nepagrįstai delsė atsakyti į ieÅ¡kovo raginimus organizuoti kompiuterinės programos NESS – 2 aprobavimo darbus ir tuo pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pažeidęs bendradarbiavimo pareigÄ , dėjo pastangas iÅ¡saugoti sutartį su ieÅ¡kovu ir užbaigti testavimÄ bei įdiegti NESS – 2. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 8 d. susitiko su ieÅ¡kovo atstovais, sutarė pradėti NESS-2 sistemos priėmimÄ , 2008 m. rugsėjo 12 d. patvirtino darbų vertinimo komisijos sudėtį (t. 2, b. l. 113), 2008 m. rugsėjo 17 d. patvirtino sÄ raÅ¡Ä Ä¯staigų, kuriose bÅ«tų buvusi vykdoma NESS – 2 bandomoji eksploatacija bei paskyrė atsakingus už šį procesÄ asmenis (t. 2, b. l. 114), 2008 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu pakvietė į NESS -2 klasifikatorių ir registrų testavimÄ ieÅ¡kovo atstovus (t. 2, b. l. 115), 2008 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad NESS – 2 informacinės sistemos programinės įrangos testavimas bus vykdomas 2008 m. rugsėjo 19 d. (t. 2, b. l. 116).

IeÅ¡kovas 2008 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad minėti atsakovo veiksmai yra pavėluoti ir nepakankami, todėl nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. ginčo sutartis nutraukiama (t. 2, b. l. 118-121). Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovas nepasirašė prekių/paslaugų priėmimo perdavimo akto – tai buvo dar viena priežastis sÄ lygojusi vienaÅ¡aliÅ¡kÄ ginčo sutarties nutraukimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad prekių/paslaugų priėmimo perdavimo aktas atsakovo buvo nepasiraÅ¡ytas teisėtai ir pagrįstai, kadangi Å¡ios rÅ«Å¡ies dokumentas užsakovo privalo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas Å¡iam priėmus prekes/paslaugas ir turėtų patvirtinti, kad Å¡ios prekės/paslaugos atitinka keliamus kokybinius reikalavimus.

Atsakovas dėl žemiau analizuojamų priežasčių neturėjo pagrindo pasiraÅ¡yti tokio dokumento, kadangi ieÅ¡kovo sukurta kompiuterinė programa NESS – 2 nebuvo tinkamai testuota, o tik atsakovui atlikus testavimo ir diegimo darbus bÅ«tų galima konstatuoti apie sukurto dalyko tinkamÄ kokybę. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, jog atsakovas tinkamai bendradarbiavo ir nevykdė 2008 m. liepos 04 d. bendros derybinės grupės, sudarytos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų, susitarimų dėl tolimesnės sutarties vykdymo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas netinamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ pagrįstai. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad tuo metu buvo vasaros laikotarpis ir jo darbuotojai atostogavo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek susiklosčiusioje teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje yra suformuluota, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį Å¡alis gali tik esant reikÅ¡mingoms, ne formaliai pagrįstoms priežastims. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia Å¡alims galimybę sudarant sutartį susitarti dėl bet kokių sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo sÄ lygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutarties turinys neleidžia teigti, kad sutartyje buvo nustatyti konkretÅ«s atvejai, kada leidžiama sutarties Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, o sutarties 18 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jei kuria nors Å¡alis nevykdo kokių nors savo įsipareigojimų pagal sutartį, ji pažeidžia sutartį, ir, kad vienai sutarties Å¡aliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji Å¡alis turi teisę (...) nutraukti sutartį, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ sieja su esminiu sutarties pažeidimu.Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Kaip minėta, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Be to, vertinant Å¡alių prievolių vykdymo tinkamumÄ , bÅ«tina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties Å¡alims bendradarbiauti, nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros, elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vienÄ ar kelis gynimo bÅ«dus, jeigu bendrÄ jų taikymÄ leidžia pasirinktų gynimo bÅ«dų prigimtis. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje. Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

Vienas sutarties iÅ¡saugojimų bÅ«dų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu arba vienos Å¡alies praÅ¡ymu teismine tvarka. Kai Å¡alys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu Å¡alis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sÄ lygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieÅ¡kinį teisme ir praÅ¡ydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

Pripažįstant favor contractus principo svarbumÄ sutartiniuose santykiuose, negalima Å¡io principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų egzistavimÄ ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du. Dažnai šį pasirinkimÄ lemia kitos sutarties Å¡alies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikÅ¡mė.

Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai. Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).Å aliai priimat sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti vertinama, ar kitos Å¡alies padarytas pažeidimas turėjo esminės reikÅ¡mės tolesniam prievolės vykdymui.

Tokiu atveju spręstina tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , taip pat į sutartį pažeidusios Å¡alies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sÄ moningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).Tarp Å¡alių 2007 m. birželio 15 d. pasiraÅ¡yta Paslaugų pirkimo sutartis Nr. EMC07/06-14/S-185 yra nutraukta – dėl to byloje ginčo nėra.

Å i sutartis nutraukta tiekėjui (ieÅ¡kovui) pasinaudojus minimos sutarties 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta teise nutraukti sutartį, kitai Å¡aliai nevykdant savo įsipareigojimų (t. 1, b. l. 16). Faktas, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo su juo, net po to, kai atsakovas visomis aukščiau įvardintomis priemonėmis siekė iÅ¡saugoti sutartį rodo, kad ieÅ¡kovas prisiėmė atsakomybę dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavus atsakovo užsakymu UAB „Ernst and Young Baltic“ įvykdyto Atliktų darbų apimties įvertinimÄ (t. 1, b. l. 208-497) ir teismo paskirtos Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukÅ«rimo ir įdiegimo ekspertizės ataskaitÄ priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo sukurtas sutarties dalykas neatitinka jam pirkimo techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų ir tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas prievolę įvykdė netinkamai (t.1, b. l. 168-207).

TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ taip pat sÄ lygojo ir faktas, kad ginčo sutarties dalykas yra dalis bendros NESS sistemos ir turėjo bÅ«ti integruotos su esama sistema (Techninės specifikacijos 5.3. punkto 19 papunktis (t. 1, b. l. 174). Å i integracija turėjo bÅ«ti vykdoma naudojant HL 7 v 3 standartÄ komunikacijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog perkančioji organizacija nebuvo pasiruoÅ¡usi naudoti minimÄ integracijos bÅ«dÄ , t. y. taikant HL 7 v 3 standartÄ komunikacijai, vertintinas, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi reikalavimas kuriant programÄ laikytis minimo standarto buvo numatytas Techninėje specifikacijoje ir ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas sutartį įsipareigojo laikytis Å¡ių sÄ lygų.

Atsakovas Techninės specifikacijos 5 dalies 3 straipsnio 21, 23, 28, 29 punktuose, Å¡io straipsnio 5 dalies 59, 60 punktuose, to paties straipsnio 8 dalies 80, 87 punktuose įtvirtindamas reikalavimÄ laikytis HL 7 v 3 standarto komunikacijai aiÅ¡kiai nustatė, kad Å¡io reikalavimo laikymuisi yra skiriamas ypatingas dėmesys. Techninės atitikties formos (t. 1, b. l. 184) 21, 23, 29, 80, 87 punktuose atsakovas nurodė, kad HL 7 standarto komunikacijai laikymasis ir atitiktis jam yra didelio prioriteto reikalavimas, o Å¡io dokumento 60 punkte nustatė, kad tiekėjas privalo realizuoti „sÄ saja tarp HL 7 v 3 ir HL7 V2.x automatiniai konvertavimo mechanizmai“.IeÅ¡kovo teiginys, kad kuriant NESS-2 vadovavosi kita reikalavimo taikyti HL 7 v3 standarto komunikacijai samprata, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi ieÅ¡kovas žinojo, jog atsakovas reikalauja naujai kuriamos programos integracijai užtikrinti sÄ veikÄ su iÅ¡orinėmis sistemomis naudojantis integracine terpe remiantis HL 7 v3 standartu, tai, kad atsakovo tikslas įsigyti kompiuterinę programÄ , kuri jungtųsi ir sklandžiai komunikuotų su NESS branduoliu bei kitais vidiniais NESS komponentais (Techninės specifikacijos 5.3. punkto 21 papunktis (t. 1, b. l. 174).

Bylos duomenimis ieÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ bendradarbiavo su atsakovu kuriant vieningÄ NESS sistemÄ ir buvo gerai susipažinęs su bendromis visos sistemos charakteristikomis, tame tarpe koks keliamo reikalavimo kuriamai programai atitikti HL 7 v 3 standartÄ komunikacijai turinys ir dėl kokios priežasties atsakovas tokį reikalavimÄ kelia. Techninės specifikacijos 5.3. punkto 23 papunktyje yra įtvirtinta, kad sutarties dalykas turi pilnai atitikti HL 7 v3 standartÄ komunikacijai bei HL 7 v3 CDA dokumentų struktÅ«roms bei kitiems sveikatos informatikos standartams.

Sistema turi bÅ«ti kuriama remiantis HISA (angl. Healthcare information system architecture) ir SOA (angl. Service oriented architecture) nuostatomis. Tuo pačiu ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakinga ir rÅ«pestinga sutarties Å¡alis turėjo detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti koks Å¡io reikalavimo turinys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad NESS-2 programos sukÅ«rimas nesilaikant vieno iÅ¡ esminių reikalavimų keliamų Å¡iai programai, t. y. nesukuriant galimybės sklandžiai jÄ jungti su kitomis NESS sistemos programomis, vertintinas, kaip netinkamas prievolės įvykdymas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir ekspertų paaiÅ¡kinimai pateikti teismo posėdžio metu apie tai, kad HL 7 v3 standarto komunikacijai laikymasis yra reikÅ¡mingas faktorius, jo laikymosi tikslas yra tas, kad jį naudojančios sistemos galėtų apsikeisti informacija. Lietuvoje NESS sistema turėjo apjungti įvairių Lietuvos sveikatos apsaugos institucijų sistemas tarpusavyje ir atitinkamomis Europos valstybių institucijomis. IeÅ¡kovo sukurtos programos koregavimas ir pritaikymas minimam reikalavimui gali sukelti papildomas iÅ¡laidas, tačiau ekspertų vertinimu, tai bÅ«tų nuostolinga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Paslaugų pirkimo sutarties dalykas yra pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukÅ«rimas ir įdiegimas. Å is sutarties dalykas yra santykinai nedalus. Nors Paslaugų pirkimo sutarties dalykÄ galima iÅ¡skaidyti į atskirus etapus objektyviai (materialiai), tačiau teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovo pareiga yra nedaloma pagal savo pobÅ«dį – jis privalo sukurti ir įdiegti pilotinę Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinę sistemÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju ekspertų pateikta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įvykdė 81-87 procentus sutarties nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes ieÅ¡kovo prievolė pagal Å¡iÄ Paslaugų pirkimo sutartį yra nedaloma ir gali bÅ«ti tinkamai įvykdyta tik vieninteliu bÅ«du – visa iÅ¡ karto. Kompiuterinės programos specifika yra ta, kad tai nėra materialus daiktas, apie jos kokybę ir atitiktį sutarčiai galima spręsti tik kruopščiai patikrinus jos veikimÄ . DetalÅ«s kriterijai ir reikalavimai, taikytini kuriamai kompiuterinei programai ir jos įdiegimui, buvo nustatyti Techninėje specifikacijoje ir su ja susijusiose dokumentuose (t. 1, b. l. 168-208).

Dėl ginčo sutarties dalyko specifiÅ¡kumo (nedalumo), atsakovas ieÅ¡kovo atliktų darbų tinkamumÄ ir atitikimÄ Techninėje specifikacijoje įtvirtintiems reikalavimams galėjo tik pilnai atlikęs sukurtos programos testavimÄ , kadangi, ekspertų teigimu, bÅ«tent testavimo metu paaiÅ¡kėja sukurtos kompiuterinės programos trÅ«kumai atsiradę jÄ kuriant. Sutarties dalyko įvertinimas kaip nedalaus yra svarbus dėl tos priežasties, kad neperdavus visos kompiuterinės programos užsakovui (atsakovui), Å¡iam neatlikus jos pilno testavimo, programos kÅ«rėjui neiÅ¡taisius testavimo metu konstatuotų programos trÅ«kumų, jos neįdiegus ir neįsitikinus, kad ieÅ¡kovo sukurta NESS-2 sistema atitinka visus jai iÅ¡keltus reikalavimus, negalima konstatuoti, kad prievolė įvykdyta tinkamai ir tai sÄ lygoja atsakovo prievolę sumokėti sutartimi sulygtÄ kainÄ .

Ekspertų teigimu (2013 m vasario 28 d. teismo posėdžio protokolas), sukurtos programos testavimas nebuvo tinkamai atliktas. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip jau buvo minėta, atsakovas pasirengiant testavimo etapui tinkamai neįvykdė bendradarbiavimo pareigos ir laiku nesuteikė tinkamų testavimui sÄ lygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iÅ¡ esmės buvo pagrindinė priežastis dėl kurios ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ nutraukti sutartį, įformintÄ 2008 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 222 (t. 1, b. l. 33-34).

Ekspertizės ataskaitoje ir ekspertų pozicija iÅ¡sakyta 2013 m. vasario 28 d. teismo posėdžių metu pagrindžia atsakovų pozicijÄ , kad programa sukurta nepilnai ir netinkamai: atsakydami į penktÄ klausimÄ ekspertai atsakė, kad atsakovas gali diegti ir naudotis sukurta programa, tačiau tik nuodugnesnio NESS sistemos testavimo tikslais (Ekspertizės ataskaitos 34 psl.); atsakydami į Å¡eÅ¡ioliktÄ jį klausimÄ ekspertai konstatavo, kad dabartinė sukurtų priemonių realizacija yra nepakankama pilnai tų informacinių sistemų integracijai užtikrinti (Ekspertizės ataskaitos 82 psl.); atsakydami į tryliktÄ jį klausimÄ ekspertai konstatavo, kad kuriant programÄ ieÅ¡kovas nesilaikė HL 7 v 3 standarto komunikacijai, kurio laikymasis buvo numatytas pirkimo dokumentuose (Ekspertizės ataskaitos 73 psl.); atsakydami į penkioliktÄ jį klausimÄ ekspertai priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas pakeitimų, pagal atsakovo pastabas dėl NESS-2, iÅ¡ esmės neatliko.

Å ioje iÅ¡vadoje ekspertai konstatavo, kad ieÅ¡kovo atsiliepimas į atsakovo pastabas apibÅ«dintinas tik kaip pakeitimų atlikimo imitavimas (Ekspertizės ataskaitos 79 psl.). Teisėjų kolegija, remdamasi Ekspertizės ataskaitoje apteiktomis iÅ¡vadomis, vertina, kad ieÅ¡kovo programa sukurta nesilaikant reikalavimo taikyti HL 7 v 3 standartÄ komunikacijai neatitiks duomenų formatų transformacijos. Atsakovai nurodė, o ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikymasis Å¡io standarto buvo reikÅ¡mingas atsakovo reikalavimas, nes, kaip buvo minėta, sukurta programa turėjo bÅ«ti inkorporuota į kitų programų sistemÄ , o HL 7 v 3 standartas komunikacijai buvo svarbus, o Å¡ių programų jungimasis sistemoje yra bÅ«tent per minimÄ standartÄ ir atitinkamai nesilaikant Å¡io standarto nebÅ«tų įmanoma sukurtÄ jÄ NESS – 2 programÄ sujungti su kitomis NESS sistemos elementais, t. y. praneÅ¡imai, kuriais apsikeičia atskiros sistemos komponentai bus iÅ¡ dalies neatitinkantys.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertų paaiškinimus 2013 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, sprendžia, kad nesilaikydamas pirkimo dokumentuose Techninėje specifikacijoje ir Techninės atitikties formoje nurodytų ir aukščiau išvardintų reikalavimų, susijusių su HL 7 v 3 standarto komunikacijai taikymu kuriamoje kompiuterinėje programoje, tiekėjas iš esmės pažeidė sutartį, o jo sukurta kompiuterinė programa NESS – 2 be esminių pakeitimų negali būti vertinama, kaip tinkamai sukurta ir taikytina perkančiosios organizacijos.

Taigi ieÅ¡kovo sukurta kompiuterinės programos NESS – 2 sukÅ«rimas laikytinas, kaip netinkamai įvykdyta prievolė atsakovui, o Å¡ios programos jungiamosios dalies HL 7 v 3 standarto nesilaikymas, dėl aukščiau pasakyto, atitinkamai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas turi teisinį pagrindÄ reikalauti nutraukti sutartį ir taikyti restitucijÄ . Priėjusi tokios iÅ¡vados teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas prievolę įvykdė tinkamai ir, kad iÅ¡ to atsakovui kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus – kompiuterinės programos NESS – 2 sukÅ«rimÄ .

Apibendrinat tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir dėl to vertindamas ieÅ¡kovo ir atsakovo padarytų sutarties pažeidimų mastÄ ir jų įtakÄ , tinkamam prieÅ¡prieÅ¡inių sutarties Å¡alių įsipareigojimų ir visos sutarties galutiniam įvykdymui, priėjo neteisėtų ir nepagrįstų iÅ¡vadų. Todėl priežasties pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) .

Dėl restitucijos taikymoAtsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ ir grÄ Å¾inti jam viskÄ , kÄ perkančioji organizacija vykdydama sutartį yra perdavusi ieÅ¡kovui, t. y. sumokėtÄ avansÄ . Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija; pagal bendrÄ jÄ restitucijos taisyklę kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o po sutarties nutraukimo taikyti restitucijÄ ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėtÄ dydžio avansÄ .Pagal tarp Å¡alių 2007 m. birželio 15 d. pasiraÅ¡ytos Paslaugų pirkimo sutarties Nr. EMC07/06-14/S-185 3 straipsnio 3.3. punktÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 20 proc. sutarties kainos (avansinį mokėjimÄ ), t. y. 755 134,16 Lt kuomet bus patvirtinta projekto įžanginė ataskaita (t. y. suderinti darbų terminai, užduotys ir darbų grafikas, kontroliniai patikros taÅ¡kai ir pan.) (t. 1, b. l. 10).

Bylos duomenimis atsakovas Å¡iÄ savo prievolę įvykdė – dėl to ginčo nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo sutarties 1 straipsnį, Å¡ios sutarties dalykas yra pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukÅ«rimas ir įdiegimas (t. 1, b. l. 10). Kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010), kompiuterinės programos sukÅ«rimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas.

Dėl Å¡ios ir dėl kitų aukščiau sprendime iÅ¡vardintų priežasčių, nėra galimybės ir teisinio pagrindo laikyti, kad kažkuri prievolės dalis yra įvykdyta tinkamai, tok, kol visa prievolė nėra įvykdyta tinkamai, taigi atitinkamai nėra ir teisinio pagrindo netenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ ir priteisti sumokėtÄ avansÄ pagal sutartį (CK 6.222 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Paslaugų pirkimo sutartis Nr. EMC07/06-14/S-185 nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, tenkintinas ir atsakovo reikalavimas taikyti visiÅ¡kÄ restitucijÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ arba priėmęs naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino.

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovui neatlygintinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų ir iÅ¡laidos ekspertizės apmokėjimui, bei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 25 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 7,35 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Etnomedijos Intercentras“ (j.a.k. 124259838) neteisėtai vienaÅ¡aliai nutraukė su atsakovu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (j.a.k. 188603472) 2007 m. birželio 15 d. pasiraÅ¡ytÄ paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185.Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (j.a.k. 188603472) iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ (j.a.k. 124259838) 755 134,16 Lt (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių Å¡imto trisdeÅ¡imt keturių litų ir Å¡eÅ¡iolikos centų) dydžio sumokėto avanso sumÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ (j.a.k. 124259838) į valstybės biudžetÄ 7,35 Lt (septynis litus ir trisdeÅ¡imt penkis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 25 000 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) žyminio mokesčio – iÅ¡ viso 25 007,35 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius septynis litus ir 35 centus). Teisėjai                                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                                                                 Dalia Vasarienė                                                                    Vigintas ViÅ¡inskis