c08be3ed-bbef-4e27-9423-9c4ec15a3512 · Klaipėdos apygardos teismas

                                      Civilinė byla Nr. e2A-622-730/2018                               Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01814-2017-9                                                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.3.2;

                                                                                                                                                 3.1.1.2.21; 3.1.7.12; 3.3.1.18.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. Å . ieÅ¡kinį atsakovei R. T. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. T. likusiÄ negrÄ Å¾intÄ pinigų dalį, tai yra 2 644,86 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktÄ apskaičiavimÄ .

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:Su buvusiu draugu J. T. susitarė, kad jis su savo sutuoktine R. T. pasaugos ieÅ¡kovo pinigines lėšas, kadangi ieÅ¡kovas jų nenorėjo laikyti savo namuose, o į banko sÄ skaitÄ savo jėgomis padėti nesugebėjo. Teigia, jog perdavė R. T. 18 800 Lt (5 444,86 Eur), ji gautus pinigus įnešė į banko sÄ skaitÄ . Pažymėjo, kad po kurio laiko, papraÅ¡ius pinigų, R. T. grÄ Å¾ino jam 2 800,00 Eur ir tai nurodė raÅ¡telyje, tačiau likusios 2 644,86 Eur sumos negrÄ Å¾ino iki Å¡iol. II.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino bei priteisė iÅ¡ atsakovės R. T. ieÅ¡kovui P. Å . 2 644,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2017 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė iÅ¡ atsakovės R. T. valstybei 214,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 60,00 Eur žyminio mokesčio.

Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Aplinkybes, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovei 18 800 litų, kuriuos ji padėjo į sutuoktinio J. T. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ DNB banke, patvirtina pati atsakovė, liudytojas J. T., jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, vadovaujantis įstatymo nustatytu reglamentavimu ir įrodinėjimo pareiga, turėjo įrodyti, kad ji ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino perduotus pinigus, ir nustatė, kad R. T. 2015 metų birželio mėnesį grÄ Å¾ino P. Å . dalį jai perduotų lėšų, tai yra 2 800,00 Eur.

Teigia, kad tai patvirtino ieÅ¡kovas P. Å ., liudytojas S. Å ., taip pat tai įrodo ir R. T. suraÅ¡ytas raÅ¡telis, perdavus ieÅ¡kovui Å¡iuos pinigus.Nurodė, kad AB Luminor Bank (buvęs pavadinimas DNB bankas) pateiktas J. T. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡ jo sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo iÅ¡gryninta bendra 5 400,00 Eur suma, tačiau manė, kad tai nepatvirtina aplinkybės, kad visus Å¡iuos pinigus R. T. perdavė P. Å ..

Teigia, jog R. T. nurodytos aplinkybės, kad ji pirmÄ kartÄ perdavė P. Å . prie savo namų 1 400,00 Eur, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. R. T. raÅ¡telyje apie P. Å . jai perduotus pinigus ir jų grÄ Å¾inimÄ nenurodyta, kad ieÅ¡kovui jau yra grÄ Å¾inusi 1 400,00 Eur, o perduodama jam 2 800,00 Eur ji parašė, kad „atiduota 2 800“.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo J. T. parodymus, atsižvelgė į tai, kad jis yra atsakovės sutuoktinis ir turi suinteresuotumÄ padėti atsakovei, todėl liudytojo J.

T. parodymai laikyti subjektyviais. Teigia, kad kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atidavė ieÅ¡kovui likusiÄ paimtų pinigų dalį, byloje nėra.Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, turėdama aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ , turėjo pasirÅ«pinti, kad pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ užfiksuotų giminystės ar Å¡eimos santykiais su ja ir ieÅ¡kovu nesusiję asmenys, arba turėjo grÄ Å¾inti pinigus ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai. Juo labiau kad atsakovė nurodė žinojusi, jog ieÅ¡kovas nenorėjo, kad apie pinigų grÄ Å¾inimÄ sužinotų jo sutuoktinė.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio pobÅ«džio sutartiniai teisiniai santykiai siejo Å¡alis, taip pat nepagrįstai pripažino, kad sutartiniai santykiai ieÅ¡kovÄ siejo su atsakove R. T., kai pastaroji tÄ neigė ir ieÅ¡kovas nepateikė jokių sutarties su atsakove sudarymÄ patvirtinančių įrodymų.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra neatskleista bylos esmė.Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad atsakovei neigiant ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų perdavimo ir sutarties nebuvimo, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė sutarties sudarymo su atsakove fakto, todėl, apeliantės nuomone, teismas pažeidė ne tik materialines teisės normas, bet ir proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.Teigia, kad R. T. nedalyvavo žodinės sutarties sudaryme, o pats ieÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad sutartį sudarė su J.

T.. Pažymėjo, kad byloje pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as įrodo, jog pinigai buvo J. T. asmeninėje banko sÄ skaitoje, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad žodinė sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir J. T., o ne R. T..Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tent pasaugos sutarties sudarymo faktÄ (nei su J. T., nei juo labiau su R. T.), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad tarp Å¡alių susiformavo sutartiniai teisiniai santykiai, yra teisiÅ¡kai ydingi, o nesant Å¡alių raÅ¡ytinės formos susitarimo, jų santykiai negali bÅ«ti vertinami kaip turto patikėjimo sutartis ir negali bÅ«ti taikomos Å¡ios sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas P. Å . praÅ¡o palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai:Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė abiejų Å¡alių tikruosius ketinimus, kuriuos abi Å¡alys teisme patvirtino ir neginčijo. Mano, jog ginčas teisme kyla tik dėl dalies piniginių lėšų negrÄ Å¾inimo.Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu ir iÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kėjo, kad bÅ«tent apeliantė, turėdama ekonominį iÅ¡silavinimÄ , tvarkė Å¡eimos Å«kio sÄ skaitas banke, taip pat ir ieÅ¡kovo lėšas. Pažymėjo, jog bÅ«tent apeliantė grÄ Å¾ino dalį sumos (t. y. 2 800,00 Eur), kÄ pripažino ir netgi ranka surašė lapelyje.

Atkreipė dėmesį, jog pati apeliantė atsiliepime bei teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad siekdama iÅ¡gryninti jo pinigines lėšas banke sužinojo ir ieÅ¡kovui pasakė, jog už iÅ¡gryninimÄ reikės mokėti 50 Eur, tačiau jam nesutikus, bÅ«tent ji pasiÅ«lė pinigines lėšas iÅ¡gryninti dalimis paimant iÅ¡ bankomatų.Pažymėjo, jog ginčijamas susitarimas nėra pasaugos sutartis pagal CK 6.830 str., kadangi ieÅ¡kovo piniginės lėšos buvo saugomos banke. Teigia, jog apeliantės veiksmai yra pagalba ieÅ¡kovui atlikti tas bankines operacijas, kurių jis pats nesugebėjo, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, apeliantė tuo pasinaudojo ir turėdama ekonominį iÅ¡silavinimÄ pasisavino dalį jo lėšų.Taip pat ieÅ¡kovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, jog liudytojas V.

T. galėjo matyti ieÅ¡kovÄ pas apeliantę namuose, kadangi jis pas apeliantę pinigų atsiimti nebuvau nuvykęs. Mano, jog liudytojo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi pati apeliantė pirmosios instancijos teisme apie jokį liudytojÄ nenurodė, nors menamas liudytojas puikiai žino civilinės bylos numerį bei menamų pinigų gražinimo tiksliÄ datÄ ir laikÄ , kas, jo nuomone, kelia pagrįstų abejonių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu kvalifikuotų teisinių santykių dėl ieÅ¡kovo perduotų piniginių lėšų, kurių atsakovė negražino, įrodymų vertinimo bei teisinio reglamentavimo taikymo ir aiÅ¡kinimo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylosCPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantė R.

T. apeliaciniu skundu praÅ¡o prie bylos pridėti notarės užfiksuotus liudytojo V. T. parodymus. PraÅ¡ymo pagrindu nurodė, kad apie minėtÄ liudytojÄ atsakovė sužinojo visiÅ¡kai atsitiktinai po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kai J. T. pasiguodė V. T., jog P. Å . jį ir jo žmonÄ nepagrįstai kaltina pasisavinus jo pinigus. Teigia, jog liudytojas V. T. nurodė aplinkybes, jog matė, kaip buvo R. T. perdavė pinigus P. Å .. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas pridėti apeliantės pateiktus notarės užfiksuotus liudytojo V.

T. parodymus, kadangi naujai paaiÅ¡kėjusių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantė apie minimÄ liudytojÄ bei jo paaiÅ¡kintas aplinkybes sužinojo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡ių įrodymų pridėjimas nepažeidžia nurodyto teisinio reglamentavimo, užfiksuoti parodymai susiję su nagrinėjama byla, todėl jie pridėtini prie bylos medžiagos.Faktinės bylos aplinkybės IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas P. Å .

žodiniu susitarimu susitarė su atsakove R. T. bei jos sutuoktiniu J. T. dėl ieÅ¡kovo piniginių lėšų – 18 800 Lt įneÅ¡imo į banko sÄ skaitÄ , kad pinigai bus laikomi, iki bus įvestas euras ir ieÅ¡kovas papraÅ¡ys juos grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas perdavė pinigus, kurie buvo įneÅ¡ti į J. T. sÄ skaitÄ , esančiÄ DNB banke (dabar AB Luminor Bank), ir buvo laikomi kaip indėlis. 2015 m. birželio 9 d. 5 444,86 Eur indėlis buvo grÄ Å¾intas iÅ¡ indėlio sÄ skaitos bei pervestas į kitÄ J.

T. sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo iÅ¡gryninta bendra 5 400,00 Eur suma. IÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovė R. T. 2015 m. birželio mėnesį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui P. Å . 2 800,00 Eur sumÄ .Dėl ginčo teisinio kvalifikavimoApeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio pobÅ«džio sutartiniai teisiniai santykiai siejo Å¡alis, kadangi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tent pasaugos sutarties sudarymo faktÄ (nei su J.

T., nei juo labiau su R. T.), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad tarp Å¡alių susiformavo sutartiniai teisiniai santykiai, yra teisiÅ¡kai ydingi. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apeliantės teiginiais. Pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip pasaugos sutartį. Pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 d.).

Analizuodama minėto straipsnio dispozicijÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡iame straipsnyje yra numatyta, kad pasaugos sutarties objektu gali bÅ«ti tik kilnojamasis daiktas. Pažymėtina, jog civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (CK 1.98 straipsnio 1 dalis).

Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko iÅ¡leidžiami banknotai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, kitų valstybių iÅ¡leidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovas perdavė atsakovei savo pinigines lėšas, kad atsakovė jas pasaugotų, o jam papraÅ¡ius pinigus grÄ Å¾intų. Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog susitarimo objektas buvo pinigai, todėl atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad pinigai, kaip civilinės teisės objektas, negali bÅ«ti laikomi kilnojamuoju daiktu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp Å¡alių sudarytas susitarimas negali bÅ«ti laikomas pasaugos sutartimi.Pažymėtina, jog CK 4.106 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti.

Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). CK 6.953 straipsnyje įvirtinta turto patikėjimo sutarties samprata. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad turto patikėjimo sutartimi viena Å¡alis (patikėtojas) perduoda kitai Å¡aliai (patikėtiniui) savo turtÄ patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita Å¡alis įsipareigoja tÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 straipsnio 1 dalis).

Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas (CK 6.953 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovas P. Å . perdavė atsakovei pinigines lėšas t. y. 18 800,00 Lt (5447,58 Eur). Susitarimu taip pat aptarta, jog R. T. bei jos sutuoktinis J. T. gautus pinigus įneÅ¡ į banko sÄ skaitÄ , tačiau savo reikmėms Å¡ių pinigų nenaudos, o pinigus saugos, iki ieÅ¡kovas papraÅ¡ys juos gražinti.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog pinigai buvo įneÅ¡ti į J. T. banko sÄ skaitÄ , kur buvo padėti kaip indėlis, o laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo iÅ¡gryninti bei dalis patikėtų pinigų, t. y. 2 800,00 Eur, buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui. Å ias aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė bei liudytojai J. T. ir S. Å .. Dar daugiau, Å¡ios aplinkybės objektyviai užfiksuotos raÅ¡ytiniuose įrodymuose, t. y. liudytojo J.

T. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e bei dalies pinigų grÄ Å¾inimo raÅ¡telyje, kurį surašė atsakovė R. T.. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas perduodamas savo turtÄ , t. y. pinigines lėšas, nustatė, kur ir kaip jo turtas bus naudojamas, nurodė turto naudojimo tikslÄ (pinigų saugojimo tikslas) bei susitarė, jog atsakovė ir jos sutuoktinis Å¡ių pinigų savo reikmėms nenaudos, įvertinusi Å¡iame nutarties punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka turto patikėjimo teisinius santykius (CK 6.953 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ .

CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams. Å iuo atveju įstatymų leidėjas turto patikėjimo sutarčiai imperatyviai nustatė sutarties raÅ¡ytinę formÄ (CK 6.960 straipsnio 1 dalis), o sutarties formos nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančiÄ (CK 6.960 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir jis negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukÅ«rė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, todėl Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo, – taikoma restitucija, o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ sandorio Å¡alys yra gavusios, natÅ«ra, atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Å¡alys raÅ¡ytinės sutarties nesudarė, o teisinius santykius kildina iÅ¡ sudaryto žodinio susitarimo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė.

Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog siekiama sudaryti sutartis yra niekinė, todėl sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis).Taigi, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir kvalifikavo jį neteisingai, tačiau Å¡iuo atveju netinkamas teisinis kvalifikavimas esminės reikÅ¡mės gautam rezultatui neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylos faktines aplinkybes, todėl atsižvelgdamas į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad žodiniu susitarimu Å¡alys sutarė dėl turto patikėjimo, tačiau nesilaikius raÅ¡ytinės sutarties formos reikalavimo, sudaryta sutartis laikytina niekine, ji negalioja nuo pat jos sudarymo momento, todėl Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo.

Å ios nutarties 13 punktu nustatyta, kad ieÅ¡kovas P. Å . perdavė atsakovei R. T. 5 444,86 Eur (18 800,00 Lt), tačiau atsakovė ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino tik 2 800,00 Eur, todėl atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė R. T. privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui P. Å . 2 644,86 Eur (5 444,86 – 2 800,00 = 2 644,86) sumÄ .Dėl įrodymų vertinimoÄ®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir iÅ¡plėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę bei įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimÄ .Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė kelia įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimÄ , tačiau, remdamasi Å¡iuo pagrindu, apeliaciniame skunde nepagrindžia tokių pažeidimų, o tik iÅ¡ naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo.

Pažymėtina, kad kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad perdavė atsakovei 18 800 litų, kuriuos ji padėjo į sutuoktinio J. T. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ DNB banke, o atsakovė neįrodė, jog ji grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui likusius pinigus, t. y. 2 644,86 Eur. Nors apeliantė kartu su apeliaciniu skundu ir pateikė liudytojo V.

T. parodymus, tačiau iÅ¡ Å¡ių parodymų turinio nėra galimybės objektyviai nuspręsti, kokiÄ sumÄ ir už kÄ atsakovė R. T. perdavė ieÅ¡kovui P. Å .. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (jų plačiau neaptardama) bei padarytas iÅ¡vadas, įvertinusi įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias teisės normas jų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė.

IeÅ¡kovės argumentai neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo suformuotos jų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.Dėl netinkamo atsakovoÅ alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ .Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atsakovė R. T. nedalyvavo žodinės sutarties sudaryme, o pats ieÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad sutartį sudarė su J.

T.. Darė iÅ¡vadÄ , kad sutartis sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir J. T., o ne apeliantės R. T.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais argumentais. Pažymėtina, kad civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė žinojo apie sutarties sudarymÄ , atliko aktyvius veiksmus siekdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, turi aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo galimybę valdyti sutuoktinio liudytojo J.

T. banko sÄ skaitÄ , kurioje buvo laikomi ieÅ¡kovo P. Å . perduoti pinigai. Ä®vertinusi proceso Å¡alių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina ieÅ¡kovo P. Å . iÅ¡sakyta pozicija, jog susitarimas iÅ¡ esmės buvo sudarytas ir sutarties įgyvendinimo veiksmai buvo atliekami bÅ«tent atsakovės R. T., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentas, kad R. T. yra netinkama atsakovė, laikytinas nepagrįstu.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tačiau tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju netinkamas ginčo kvalifikavimas esminės reikÅ¡mės teisingam bylos rezultatui neturėjo.

Taigi, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), priėmė teisingÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .2018 m. balandžio 25 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-2598.

Å ia pažyma praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 110,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Nurodė, kad advokato užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sudarė 110,50 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 838,7 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas priteisti 110,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės R. T. valstybės naudai 110,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (iÅ¡laidas sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Teisėjai                                                                                    ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                                                                                                                                                       Kristina Domarkienė                  Erinija Kazlauskienė                  Â