c08bb78c-b583-4e20-b9f9-e1e158de95b9 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-501-651/2016                                                         Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00301-2016-6                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5; (S)                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č.

R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimo,  n u s t a t ė Č. R. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. birželio 1 d., 11.28 val., Plungės m., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, važiuodamas automobiliu Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per sankryÅ¾Ä degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui, esant papildomai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, kuri leidžia vairuotojui sukti į deÅ¡inę ir degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, dėl ko susidÅ«rė su degant leidžiamam žaliam Å¡viesoforo signalui tiesiai važiavusiu Peugeot automobiliu.

Č. R. po eismo įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais Č. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-17 nutarimu Č. R. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1dalyje numatytus pažeidimus. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ ; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskyrė –500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad pažeidėjas padarė abu pažeidimus. Vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas, įvertinęs pažeidėjo paaiÅ¡kinimus, kitų asmenų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidėjas pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai suklydęs, t. y. konstatavo neatsargiÄ kaltę.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl Å¡ios dalies nutraukti.

KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliantas nesutinka su teismu, jog jis prisipažino padaręs ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Tvirtina, jog jo veikoje nėra Å¡io pažeidimo įvykio sudėties. Anot apelianto, jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, pamanęs, kad atsitrenkė tik į Å¡aligatvį, nuvažiavo. Kad buvo sustojęs ir apžiÅ«rėjo savo automobilį, patvirtino ir kitas vairuotojas J. P., kurio automobilis buvo apgadintas. Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos buvo pasiÅ¡alinta sÄ Å¾iningai suklydus.

Kadangi sÄ moningai ir tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, todėl mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo Å¡io pažeidimo padarymÄ . Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį teisės pažeidimÄ ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Remdamasis teismų praktika, teigia, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad jokių motyvų Å¡alintis iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo, po eismo įvykio nesislapstė ir niekaip neapsunkino savo identifikavimo.

Duomenų, kuriais remiantis galima daryti tik prielaidÄ , kad padarytas pažeidimas, nepakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Apelianto teigimu, dėl netinkamo Kelių eismo taisyklių ir ATPK normų aiÅ¡kinimo, neteisingai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai buvo nubaustas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Pažymi, kad teismas pažeidėjui paskyrė ir taip žymiai Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje. Apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pažeidėjo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalies bei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatÄ ir paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jo tyčia pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Anot apelianto, teismas, konstatuodamas, kad nėra pažeidėjo tyčios, nepagrįstai sprendė apie ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties buvimÄ .

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra.AukÅ¡tesniosios instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog konstatuoti pažeidimo padarymÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tina konstatuoti tyčiÄ . ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad iÅ¡ eismo įvykio pažeidėjas pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai klydęs, vadinai nesant tyčios, o esant tik neatsargiai kaltei.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas ir dėl neatsargumo, neteisingai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamÄ nuostatÄ dėl kaltės formos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Nr. 2AT-7-4-2013), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kiai nurodyta, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tokios nuostatos laikomasi ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013,).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasiÅ¡alinimas nelaikytinas pažeidimu ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme.Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pažeidėjas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai klydęs, t. y. nesant tyčios.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo paneigti tyčios buvimÄ pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apelianto teigimu, jis iÅ¡ eismo įvykio nepasiÅ¡alino, nes nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ ar paaiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimÄ .

Sprendžiant klausimÄ , ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014). Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio metu, pažeidėjui sukant į deÅ¡inę pusę ir neįsitikinus, kad tai daryti bus saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, įvyko susidÅ«rimas su Peugeot markės automobiliu, vairuojamo J.

P., kuris degant leidžiamam žaliam Å¡viesoforo signalui važiavo tiesiai (b. l. 4). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Apelianto versija, kad jis atsitrenkė į Å¡aligatvį, visiÅ¡kai neatitinka byloje esančių duomenų apie eismo įvykį. Pažeidėjo vairuojamo automobilio apgadinta kairioji pusė, t. y. ne ta pusė, kuri buvo arčiau Å¡aligatvio, todėl vien tai paneigia pažeidėjo versijÄ , kad jis pamanė, jog atsitrenkė į Å¡aligatvį (b. l. 12, 38). Pažeidėjas paaiÅ¡kinimuose taip pat nurodė, kad jis, važiuojant per sankryÅ¾Ä ir sukant į deÅ¡inę pusę, staiga pajuto smÅ«gį į priekinę automobilio dalį (b. l. 16–17).

SmÅ«gis į priekinę automobilio dalį, o ne į apatinę, niekaip negalėjo sukelti įtarimų, kad atsitrenkė į Å¡aligatvį. IÅ¡ karto po susidÅ«rimo pažeidėjas nesustojo. Kaip nurodė pats pažeidėjas, ji sustojo tik pravažiavęs sankryÅ¾Ä . Vadinasi, susidÅ«rimas įvyko pačioje sankryžoje. Tokius duomenis patvirtina ir įvykio schema, iÅ¡ kurios matyti, kad susidÅ«rimas įvyko sankryžoje. Kadangi susidÅ«rimas įvyko sankryžoje ir smÅ«gis buvo iÅ¡ pažeidėjo vairuojamo automobilio kairiosios pusės, teiginys, kad buvo atsitrenktÄ Ä¯ Å¡aligatvį, kuris yra deÅ¡inėje pusėje, yra visiÅ¡kai neįtikinamas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susidÅ«rimas įvyko iÅ¡ vairuotojo (pažeidėjo) pusės: buvo atsitrenkta į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekį, todėl nematyti, kad jis atsitrenkė į kitÄ automobilį, o ne į Å¡aligatvį, negalėjo. Kad nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį taip pat paneigia automobilių sugadinimai. IÅ¡ automobilių apgadinimo masto, ypač iÅ¡ J. P. vairuojamo automobilio, akivaizdu, kad susidÅ«rimas buvo pakankamai stiprus, kad abu vairuotojai galėtų jį pajusti.

Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto versija, jog pamanė, kad atsitrenkė į Å¡aligatvį, o ne į kitÄ automobilį, yra paneigta byloje surinktais duomenimis, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidėjas pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai suklydęs. Pažymėtina, kad faktas, jog pažeidėjas sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir tai, jog neturėjo jokių motyvų pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, įvertinus prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, nepaneigia tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos buvimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl nustatytos kaltės formos ir konstatuoja, kad yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nustatyta tiesioginė tyčia pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ATPK 130 straipsnio sudėtį, netinkamai įvertino įrodymus, tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ nutarimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su paskirta nuobauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Č. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                    Dalia Kursevičienė