2013-06-05 Nr. AB-2425-3-61-3-01737-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-545/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01737-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. balandžio 8 d. vykusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje pateikė patikslintą skundą (t. II, b. l. 111-113), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo–izoliatoriaus kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad nebuvo vykdytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendis, įsiteisėjęs 2010 m. sausio 4 d. Tuo buvo atimta teisė iš pareiškėjo jam atlikti bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) suteiktas teises ir laisves. Paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatorius privalėjo vykdyti 2009 m. kovo 20 d. nuosprendį ir suteikti jam visas nuteistojo teises ir laisves, nustatytas nuteistiesiems BVK, bei sudaryti ir vykdyti pareiškėjo atžvilgiu individualų socialinį reabilitacijos planą, darbą, integraciją į visuomenę. Šiaulių tardymo izoliatorius to nepadarė ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 337, 338, 342 ir 346 straipsnių nuostatas.

Pažymėjo, kad Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas ir Šiaulių tardymo izoliatorius taip pat atėmė jo teisę atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal BVK suteiktas teises ir laisves, pažeidžiant BPK 346 straipsnio nuostatas. Šiaulių tardymo izoliatorius privalėjo pagal BVK suteikti jam, kaip nuteistajam, priklausančias teises ir laisves. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas, Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija, Viešojo saugumo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija privalėjo užtikrinti, kad nuosprendis būtų įvykdytas ir pareiškėjas būtų buvęs nuvežtas į pataisos namus. Viešojo saugumo tarnyba nedelsiant turėjo nuvežti pareiškėją į pataisos namus, iš jų į teismo posėdį ir atgal parvežti į pataisos namus. Pareiškėjo teigimu, Vidaus reikalų ministerija kalta už netinkamai nustatytus maršrutus ir dienas dėl jo konvojavimo. Kalėjimų departamentas, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas neįgyvendino BVK nuostatų dėl pareiškėjui, kaip nuteistajam, suteiktų teisių ir laisvių. Paaiškino, kad Teisingumo ministerija turėjo Vyriausybei, Seimui pateikti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 straipsnio pakeitimo projektą. Nepateikusi šio įstatymo projekto, Teisingumo ministerija pažeidė BPK 346 straipsnį.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė patikrinti, ar Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, kurioje neįrašyta, kad nuteistaisiais, atliekančiais terminuotą laisvės atėmimo bausmę, laikomi nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs nuosprendis ir kitoje byloje paskirtas suėmimas, atitinka BPK 337, 338*, 342, 346 straipsnius, nors BPK nenumato nuosprendžio vykdymo atidėjimo, sustabdymo terminuoto laisvės atėmimo dėl paskirto kitoje byloje suėmimo.

Pareiškėjas prašė sujungti šią bylą su sustabdyta administracine byla, kurios proceso Nr. 3-61-3-01018-2012-8, nes Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui nenustačius jo teisinės padėties – suimtojo, buvo atimta jo, kaip suimtojo, teisė skambinti pagal daugkartinį leidimą artimiesiems, o tai įeina į 10 000 Lt sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi (t. II, b. l. 118-121) atsisakė priimti pareiškėjo G. K. patikslintą skundą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus jis turi teisę reikšti kreipdamasis į teismą bendra tvarka (paduodant teismui kitą skundą).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 999 Lt. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš jo, kaip suimtojo, teisių suvaržymo, nepriskiriant jo prie suimtojo teisinės padėties, o priskiriant prie nuteistųjų teisinės padėties pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Paaiškino, kad jis 2011 m. rugpjūčio 10 d. neatitiko Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, nes 2011 m. rugpjūčio 10 d. jis dar nebuvo pataisos įstaigoje. Panevėžio apygardos teismas baudžiamoje byloje Nr. 1A-3-134/2011 tik 2011 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutartį pareiškėją perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo priimtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad teismas turėjo: „pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus, kokiu pagrindu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo penkis kartus etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą ir čia laikomas. Tik nustačius pareiškėjo etapavimų į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą pagrindus galima daryti atitinkamas išvadas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, ar šios įstaigos administracijos veiksmai neprilyginant pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai, buvo teisėti. Be to, teismas neištyrė pareiškėjo argumentų, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime jam nebuvo leista pasinaudoti minėtomis teismų nutartimis jam suteiktais daugkartiniais leidimais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas negali būti laikomas šioje administracinėje byloje priimto nagrinėti ir nagrinėjamo skundo patikslinimu. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties motyvus, teismas darė išvadą, jog teismui, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, byloje vertintina, ar nebuvo neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo veiksmų Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio taikymo prasme, neprilyginant pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai. Pareiškėjas byloje teigia, kad jam turėjo būti užtikrintos Suėmimo vykdymo įstatymo 22, 23 straipsniuose nustatytos suimtojo teisės, t. y. pasimatyti ir paskambinti telefonu savo šeimai.

Pažymėjo, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu, pateikęs patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ją kildina iš neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, nepriskyrus jo teisinės padėties nuteistojo teisinei padėčiai ir taip apribojus jo teises ir laisves, nustatytas BVK. Teismo nuomone, toks pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas ir jame išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjas suformulavo naują reikalavimą. Skiriasi skundo teisinis pagrindas, veiksmai iš kurių jis kildina žalą, ir Lietuvos valstybės atstovais nurodomos kitos institucijos, kurios, pareiškėjo teigimu, pažeidė jo, kaip nuteistojo, teises ir laisves. Iš esmės pareiškėjas savo teisinį statusą patikslintame skunde siejo su nuteistojo statusu. Teismas pareiškėjo pateiktą skundą nelaikė skundo tikslinimu ir atsisakė jį priimti. Pabrėžė, jog pareiškėjo patikslintas skundas gali būti reiškiamas naujoje byloje.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti 999 Lt neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atliktų veiksmų, nepriskiriant jo teisinės padėties prie suimtųjų pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 ar 3 punktus ir siekia, kad jam būtų suteiktos Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 61, 63 ir 73 punktuose nustatytos teisės. Pareiškėjas naujų argumentų dėl žalos atlyginimo, kurią kildina iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo veiksmų, nepriskiriant jo teisinės padėties prie suimtojo teisinės padėties, tikslintame skunde nepateikė, o šis jo reikalavimas jau yra priimtas ir teismo nagrinėjamas. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę pateikti naujus argumentus dėl 999 Lt žalos atlyginimo, kurie būtų siejami tik su šiuo reikalavimu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat prašo sujungti šią bylą su sustabdyta administracine byla proceso Nr. 3-61-3-01018-2012-8. Nurodė, jog teismas šį pareiškėjo prašymą išsprendė 2013 m. balandžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje. ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė sujungti bylas, t. y. teismas turi teisę spręsti, ar šias bylas tikslinga sujungti, tačiau neįpareigotas besąlygiškai jų sujungti dėl to, kad bylose tas pats pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog byla nagrinėjama vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašė patikrinti, ar Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, kurioje neįrašyta, kad nuteistaisiais, atliekančiais terminuotą laisvės atėmimo bausmę, laikomi nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs nuosprendis ir kitoje byloje paskirtas suėmimas, atitinka BPK 337, 338, 342 ir 346 straipsniams, nors BPK nenumato nuosprendžio vykdymo atidėjimo, sustabdymo terminuoto laisvės atėmimo dėl paskirto kitoje byloje suėmimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas tokiu prašymu kelia norminę administracinę bylą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, jog, jeigu įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvo Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.), o dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bylas nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas (ABTĮ 18 str.), o bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 20 str.) pagal ABTĮ XVI skirsnyje nustatytą tvarką. Šiuo atveju pareiškėjas prašo patikrinti, ar Suėmimo vykdymo įstatymo normos neprieštarauja BVK, kuris teisės aktų hierarchijoje laikytinas įstatymu. Taigi pareiškėjas prašo ištirti, ar įstatymas neprieštarauja įstatymui, o toks ištyrimas, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra negalimas.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 167) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog patikslintame skunde pareiškėjas skundžia tuos pačius veiksmus kaip ir pirminiame skunde, t. y. nesuteikimą jam atitinkamo statuso. Pareiškėjas nurodo, jog teismas tuos pačius klausimus spręs tiek nagrinėdamas jo skundą, tiek patikslintą skundą, todėl geriau visus klausimus išspręsti vienoje byloje.

Pareiškėjas pažymi, jog teismas nepagrįstai jam nurodė su skundu kreiptis į teismą iš naujo, be to, mano, kad teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria teismas inter alia atsisakė priimti jo 2013 m. balandžio 8 d. pateiktą skundą nelaikęs jo skundo tikslinimu.

Atskiruoju skundu pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pabrėžia, jog jis patikslintu skundu skundžia tuos pačius veiksmus kaip ir savo pateiktame pirminiame skunde, todėl būtų tikslinga visus klausimus išspręsti vienoje administracinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, patikslinto pareiškėjo skundo turinį, atskirajame skunde pareiškėjo nurodytus argumentus, su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis numato pareiškėjo teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Skundo tikslinimas yra procesinė asmens teisė, bet ji turi būti įgyvendinama laikantis įvardintoje normoje numatytų reikalavimų ir sąlygų. Taigi nors ABTĮ 52 straipsnis aiškiai įtvirtina pareiškėjo teisę tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, tačiau teismas turėtų įvertinti, ar naujais pareiškėjo pareikštais reikalavimais nėra peržengiamos materialinio teisinio santykio ribos, ar tai yra jau pateikto skundo tikslinimas kaip jį apibrėžia ABTĮ 52 straipsnis. Pastebėtina, jog pateikti nauji skundo reikalavimai negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009). Atitinkamai, pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-865/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas G. K. su skundu (t. I, b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 999 Lt neturtinės žalos, kurią jis kildino iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjui paskirta terminuota 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo) iki 2011 m. spalio 13 d. (pristatymo į Marijampolės pataisos namus atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę), kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, neprilyginant pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas suvaržė jo teises, kadangi nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 straipsnio prasme buvo suimtasis, o ne nuteistasis, nes jis nebuvo patalpintas į pataisos įstaigą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (t. I, b. l. 121-123) pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi (t. I, b. l. 171-176) administracinėje byloje Nr. A146-2570/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiuo atveju nagrinėjant nurodytą administracinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo–izoliatoriaus kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento, Viešojo saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, nurodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad nebuvo vykdytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendis, įsiteisėjęs 2010 m. sausio 4 d. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatorius privalėjo vykdyti 2009 m. kovo 20 d. nuosprendį ir suteikti jam visas nuteistojo teises ir laisves, nustatytas nuteistiesiems BVK bei sudaryti ir vykdyti pareiškėjo atžvilgiu individualų socialinį reabilitacijos planą, darbą, integraciją į visuomenę. Šiaulių tardymo izoliatorius neįvykdęs nurodytų veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 337, 338, 342 ir 346 straipsnių nuostatas. Viešojo saugumo tarnyba nedelsiant turėjo nuvežti pareiškėją į pataisos namus, iš jų į teismo posėdį ir atgal parvežti į pataisos namus. Pareiškėjo teigimu, Vidaus reikalų ministerija kalta už netinkamai nustatytus maršrutus ir dienas dėl jo konvojavimo. Kalėjimų departamentas, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Lukiškių tardymo–izoliatorius kalėjimas neįgyvendino BVK nuostatų dėl pareiškėjui, kaip nuteistajam, suteiktų teisių ir laisvių. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai pasireiškė nepateikimu Vyriausybei, Seimui Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projekto (BPK 346 str.) (t. II, b. l. 111-114).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir jame išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjas suformulavo naują reikalavimą. Šiuo atveju reiškiant nurodytą naują reikalavimą pareiškėjo patikslintame skunde kartu yra keičiamas pirminio skundo teismui dalykas ir jo pagrindas (pareiškėjo reikalavimas yra pagrindžiamas visiškai naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais). Skiriasi skundo teisinis pagrindas, veiksmai iš kurių pareiškėjas kildina žalą, ir Lietuvos valstybės atstovais nurodomos kitos institucijos, kurios pareiškėjo teigimu, pažeidė jo, kaip nuteistojo, teises ir laisves. Iš esmės pareiškėjas savo teisinį statusą patikslintame skunde sieja būtent su nuteistojo statusu ir žalą su netinkamai įgyvendintu jam priskirtu nuteistojo statusu. Teisėjų kolegijos vertinimu, patikslintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodant kitus atitinkamų institucijų atliktus neteisėtus veiksmus, yra naujas skundas (ABTĮ 22–24 str.), kuris nėra neatsiejamai susijęs su jau pateiktu ir nagrinėjamu pareiškėjo skundu, nėra tiesioginių sąsajų su jau nagrinėjama byla, kurioje vertinamas pareiškėjo būtent kaip suimtojo teisinis statusas Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio prasme, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Atitinkamai manytina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslinto skundo nelaikė skundo tikslinimu ir atsisakė jį šiuo pagrindu priimti.

Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai, kad jo skundą ir patikslintą skundą tikslinga nagrinėti vienoje byloje, nesudaro pagrindo kitaip vertinti analizuojamos situacijos. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nagrinėjant administracines bylas, be kita ko, turi būti užtikrinamas proceso operatyvumas bei ekonomiškumas, todėl iš esmės operatyvumo, ekonomiškumo principų įgyvendinimu gali būti paaiškinamas ir ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas dėl skundo tikslinimo ir teismo teisė atitinkamam subjektui pateikus naujus reikalavimus pagrįstai jų nelaikyti skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus. Kaip minėta, šiuo atveju nėra nustatyta sąlygų, leidžiančių pareiškėjo pateiktą skundą vertinti kaip patikslintą skundą jau nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjo pateikti nauji reikalavimai administraciniam teismui gali būti pateikiami bendra skundams paduoti nustatyta tvarka (ABTĮ 22–24 str.). Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, jeigu būtina, ir turėtų nustatyti terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti.

Remiantis, tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, jame reiškiamą reikalavimą kaip neatitinkantį ABTĮ 52 straipsnyje nurodytos skundo tikslinimo sampratos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista ir pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis