Legislator Case Law & Legislation
c08a17de-eebd-4648-9c8d-d6e0ee6088ba AI generated

c08a17de-eebd-4648-9c8d-d6e0ee6088ba · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c08a17de-eebd-4648-9c8d-d6e0ee6088ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo, politinių represijų vykdymo pripažinimo ir žalos atlyginimo.Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas A. B. pateikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai L. G. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo priėmimo ir jame pareikÅ¡tų nuÅ¡alinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetencijÄ buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti A.

Legislator headnote

AI generated

c08a17de-eebd-4648-9c8d-d6e0ee6088ba · Lietuvos apeliacinis teismas: Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2KT-110-943/2015Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl teisėjos L. G. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3806-431/2015 nagrinėjimo, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3806-431-2015 pradėta pagal ieškovų V.

B. ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo, politinių represijų vykdymo pripažinimo ir žalos atlyginimo.Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas A. B. pateikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai L. G. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo priėmimo ir jame pareikÅ¡tų nuÅ¡alinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetencijÄ buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti A.

B. pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo klausimÄ .NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigiama, kad bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2006 metų, tačiau iki Å¡iol byloje nėra priimtas procesinis sprendimas, kas rodo teisėjos suinteresuotumÄ vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Be to, teisėja tyčia vilkino ir po to paliko nenagrinėtas ir kitas pareiÅ¡kėjo inicijuotas civilines bylas Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-3805-431/2015. Vilniaus apygardos teismui byloje 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. spalio 17 d. pateikti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimai nebuvo įvertinti, todėl praÅ¡oma nuo bylos nagrinėjimo nuÅ¡alinti ir visÄ Vilniaus apygardos teismÄ .

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.Tinkama teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nuÅ¡alinimo institutÄ , taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nuÅ¡alinti iÅ¡vardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose.

NuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas ir pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ bylÄ pradedant nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktikÄ asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla bÅ«tų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas pagal įstatymo reikalavimus privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas A. B. mano, kad nuo 2006 m. užsitęsęs bylos nagrinėjimas, teisėjos procesiniai veiksmai, kuriais ji palieka ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius nenagrinėtais bei kitų bylų iÅ¡nagrinėjimo rezultatai, rodo teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kas sudaro pagrindÄ jÄ nuÅ¡alinti. Kaip jau buvo pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2014) procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų, jo manymu, bylÄ nagrinėjančios teisėjos procesinių veiksmų, priimamų nagrinėjant bylÄ , nevertinami, kaip nesudarantys nuÅ¡alinimo pagrindo. Abejonės dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo pareiÅ¡kėjui kyla ir dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, tačiau susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei bylos medžiaga nustatyta, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, kadangi pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojasi apeliacijos teise, net keturis kartus teikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimus.

PrieÅ¡ingų teisei ar tyčinių teisėjos veiksmų, kuriais bÅ«tų vilkinamas bylos nagrinėjimas nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo vardijamos aplinkybės laikytinos subjektyvia jo nuomone. Be to, pareiÅ¡kėjas manydamas, kad bylÄ nagrinėjanti teisėja per įstatyme nustatytus procesinius terminus neatlieka tam tikrų procesinių veiksmų, turi galimybę pasinaudoti CPK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta teise kreiptis į apeliacinės instancijos teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti terminÄ tokiems veiksmams atlikti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės manymu, nei pareiÅ¡kėjo vardijamos aplinkybės, nei teisėjos L. G. veiksmai nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-3805-431/2015, pastarojoje byloje teisėjai reikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nebuvo tenkintas, nenustačius įstatyme vardijamų nuÅ¡alinimo pagrindų, nesudaro pagrindo vertinti egzistuojant teisėjos iÅ¡ankstiniam nusistatymui prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , tyčia aplaidžiai ar neteisėtai vykdant bylos nagrinėjimÄ , siekiant pakenkti vienai iÅ¡ proceso Å¡alių, todėl Å¡iais pagrindais pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkinamas.BylÄ nagrinėjančiai teisėjai ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams nuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas ir tuo pagrindu, kad neiÅ¡sprendžiami pareiÅ¡kėjo 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. spalio 17 d. pateikti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimai.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. balandžio 25 d. pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi vertino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, tačiau nustačius, kad nuÅ¡alinimas buvo pareikÅ¡tas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi panaikino 2014 m. balandžio 25 d. nutartį. Visam apygardos teismui pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas buvo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau nustačius, kad pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo neatitinta įstatymu jam keliamų reikalavimų, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas terminas paÅ¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumus, tačiau teismo nustatytu terminu to neatlikus, 2014 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas buvo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui.2014 m. spalio 17 d. bylÄ nagrinėjančiai teisėjai ir Vilniaus apygardos teismo visiems teisėjams pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas taip pat buvo laikytas nepaduotu, teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alinus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje nustatytų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog tam, kad asmuo galėtų naudotis įstatymu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, jis turi laikytis įstatymo reikalavimų ir procesinį dokumentÄ pateikti įstatymo reikalaujamo turinio ir formos. Å ių reikalavimų nesilaikymas sukelia įstatyme numatytas pasekmes – procesinis dokumentas laikomas nepaduotu, todėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡taisius teismo nustatytu terminu nutartyse iÅ¡vardintų nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, teismas neprivalėjo vertinti juose dėstomų argumentų ir dėl jų pasisakyti.

Kadangi pareiÅ¡kėjas konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami bylÄ nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nuÅ¡alinimo pagrindų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-3806-431/2015 gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a: Netenkinti pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3806-431/2015 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                   Egidija Tamošiūnienė