c0885ce6-87bc-4eb6-a4af-2c20ca82fcbb · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-917/2019 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01901-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.3.3; 21.10.4; 21.11.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. sausio 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Sigita MeÅ¡kauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai PoÅ¡kienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui G. M. S., jo atstovei advokatei D. P., nukentėjusiajai I. G., nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ - Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo G.

M. S. skundÄ dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. nutarimo Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214), panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose buvo gautas G. M. S. skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimÄ Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214) dalyje dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G. ir klausimÄ dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat sustabdyti veiksmus antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/01146 dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Skunde pareiÅ¡kėjas G. M. S. nurodė, kad jis yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, jis ne kartÄ Å¾odžiu įspėjęs bendrijos narį V. G. paÅ¡alinti visus augalus, augančius ant sodų bendrijos tvoros ir įvažiavimo vartų. Augalai yra apaugę tinklinę tvorÄ , kuriÄ gniuždo, spaudžia, sunku atidaryti ir uždaryti vartus, augalai trukdo pravažiuojantiems automobiliams, mažina matomumÄ .

Kadangi bendrijos narys ignoravo pirmininko ir bendrijos narių visuotinių susirinkimų susitarimų taisykles, todėl jis apkirpo ant tvoros augančių laukinių vynuogių ir kitų vijoklinių augalų Å¡akas nuo sodų bendrijos metalinių vartų ir apie 3 metrus nuo tvoros iÅ¡orinės pusės ir apkirptas Å¡akas sumetė per tvorÄ Ä¯ V. G. sklypÄ . Skunde taip pat teigiama, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo nagrinėjant bylÄ , jis buvo informuotas, kad I. G. teigimu dėl nukirptų augalų Å¡akų padaryta 2000 eurų turtinė žala, tačiau nesutiko su pareiÅ¡kėjos nurodytos žalos dydžiu, kadangi ji nepateikė jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.

PareigÅ«nas, tyręs administracinį nusižengimÄ , taip pat nerinko jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Nesant jokių įrodymų (iÅ¡skyrus pačios I. G. žodžius) apie padarytÄ Å¾alÄ , pareigÅ«nas priėmė sprendimÄ dėl žalos atlyginimo, kuris yra nepagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu. Institucija, įpareigojusi pareiÅ¡kėjÄ atlyginti 2000 Eurų žalÄ , virÅ¡ijo jai suteiktos kompetencijos ribas iÅ¡ esmės, netinkamai taikė įstatymÄ , pažeidė lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso principus, suteikdama iÅ¡skirtinę teisę I.

G. neteikti įrodymų dėl žalos padarymo ir jos dydžio, suteikė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , o pareiÅ¡kėjui buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. PareiÅ¡kėjas su priteistu žalos atlyginimu nesutinka. PraÅ¡oma panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo dalį dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G. ir klausimÄ dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka bei sustabdyti veiksmus antstolės R.

S. kontoroje vykdomoje byloje Nr. 0106/18/01146 dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo Veiklos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ minėtÄ skundÄ , kuriuo sutiko su skundo argumentais, atsiliepime nurodė, kad priimant nutarimÄ buvo padaryta techninė klaida bei pažeistos ANK 664 str. 2 d. nuostatos, todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi bÅ«ti naikinamas įpareigojimo atlyginti žalÄ dalyje. G. M. S. savo padaryto pažeidimo neginčijo ir paskirtÄ nuobaudÄ Ä¯vykdė, todėl nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o nutarimÄ , dalyje dėl įpareigojimo atlyginti žalÄ , panaikinti.

Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs asmuo G. M. S. ir jo atstovė advokatė D. P. skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau nesutinka dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G.. Dėl Å¡ios nutarimo dalies ir nesutinka, neįrodytas I. G. padarytos žalos faktas bei nepateikta įrodymų apie žalos dydį. Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs asmuo G. M. S. paaiÅ¡kino, kad jis yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančio Lapių seniÅ«nijoje, pirmininkas.

Kiekvienais metais sodų bendrijoje yra organizuojamos talkos ir gyventojai jose dalyvauja. Kas nedalyvauja susimoka atitinkamai nustatytÄ mokestį. Pamatęs sodo savininkÄ jis pasakė, kad nusikirptų nuo tvoros augalus, kad nusikirptų gyvatvorę ir atidengtų tvoros tinklÄ . Savininkas jam pasakė, kad iÅ¡važiuoja atostogauti, bet grįžus sutvarkys. Tvora buvo apaugusi vinvyčiu ir lietuviÅ¡ka vynuoge, kurie įaugę į tvorÄ , todėl tvoros negalima nei remontuoti, dažyti. Nusikirpti liepė gal kokius 30 metrų.

Ten yra valstybinės reikÅ¡mės kelias. Ten trukdoma ir eismui, matomumui, įsukant į bendrijos teritorijÄ . Po to jie patys dalį apkirpo. Jis pats apkirpo apie 2,50 - 3 metrus tos gyvatvorės, jÄ paÅ¡alino nuo vartų ir tas atliekas suvertė į G. sklypÄ . Po savaitės laiko jam paskambino G. ir pasiteiravo, ar tai jis padarė. Jis pripažino ir pasakė, kad jiems buvo liepęs susitvarkyti tvorÄ , bet jie nesutvarkė, todėl jis tai padarė. Tuo pokalbis su G. baigėsi. Po trijų savaičių gavo praneÅ¡imÄ vykti į policijÄ .

Policijoje jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir tai jis pripažino. Jam buvo pasakyta, kad padaryta ir žala, kuri bus perduota prokuratÅ«rai. Vėliau buvo suraÅ¡ytas nutarimas su kuriuo jis sutiko, pripažino, kad yra kaltas. Su 16 eurų dydžio bauda jis sutiko. Jam buvo pasakyta, kad I. G. pareiÅ¡kusi 2000 eurų ieÅ¡kinį, bet jam buvo paaiÅ¡kinta, kad tai vyks teismine tvarka. 16 eurų baudÄ sumokėjo, laukė, kol bus kviečiamas į teismÄ dėl žalos. G. civilinio ieÅ¡kinio nematė.

Paskui gavo iÅ¡ antstolių praneÅ¡imÄ ir tik iÅ¡ ten sužinojo, kad iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koma tokia suma. Be vynuogių nukapotų jis daugiau nieko nedarė, jis pats Gražiams liepė apsikarpyti tvoros vartus, nes jie kasmet apauga. Tvoros pats nesulaužė, kaip tik jÄ saugo. IÅ¡ gatvės pusės kitų augalų nebuvo. IÅ¡ gavės pusės tik apipjovė Å¡akas, kad atsidarinėtų vartai ir tas atliekas suvertė į jų pusę. Gražių teritorijoje nebuvo įėjęs. Jis dirbo tik iÅ¡ gatvės pusės, į Gražių teritorijÄ nebuvo įėjęs. Tvora priklauso sodininkų bendrijai, ji buvo aptverta iÅ¡ sodininkų bendrijos pinigų.

Tvora yra bendrijos. Tvora iÅ¡ vielos tinklo. Tuos augalus sodino ne sodininkų bendrija, o patys savininkai. Vinvyčiai ir vynuogės buvo pasodinti Gražių teritorijoje, bet augalai augdami iÅ¡eina į kitÄ teritorijÄ . Vartai priklauso sodininkų bendrijai. Su priimtu nutarimu sutinka, nesutinka tik dėl 2000 eurų žalos. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. G. paaiÅ¡kino, kad S. pažįsta. Ji atvažiavo į sodÄ po metų laiko. Ä® sodÄ visada važiuodavo vyras ir tvarkydavo. Nuotraukose matosi sutvarkytas sodas, jų sode nėra jokio Å¡abakÅ¡tyno, viskas yra sutvarkyta, vynuogės yra pasodintos jų privačioje teritorijoje.

Tvora tik pavadinimas. Tai yra vielos tinklas. Kai pirko sodÄ , tai ta vynuogė jau augo, jÄ prižiÅ«rėjo. Ä® sodÄ ji atvažiavo ilsėtis. Atvažiavusi ji patyrė Å¡okÄ , nes atvažiavo ilsėtis po abiejų tėvų netekčių, o visa vynuogė buvo suniokota, nukapota ir užversta ant jos gėlių. Nebuvo daroma jokio susirinkimo. Buvo padaryta 2000 eurų žala, tai žino, nes domisi augalais, žino jų kainas. Kaip S. galėjo įvertinti, kad jos vynuogė yra niekinė. Dokumentų, pagrįsti žalÄ , neturi.

Keliose vietose prašė sudaryti sÄ matÄ , bet nesudarė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio policijai, tai dėl to jai niekas nesakė. Sodų bendrijos susirinkimuose ji nedalyvavo, nes negalėjo, nes slaugė savo sergančius tėvus. Vyras dalyvaudavo sodininkų bendrijos susirinkimuose. Nebuvo vyro pokalbio su S.. Dokumentų, patvirtinančių 2000 eurų žalÄ , neturi, tai įvertina savo moralinę bÅ«senÄ po padaryto nusikaltimo. Vartai yra 3 metrų pločio ir visi puikiai įvažiuoja. Nežino kam priklauso tvora, pirko sodÄ su tvora ir su vynuogėmis.

Nesidomėjo kam priklauso tvora, jÄ gali ir Å¡iandien susivynioti ir iÅ¡sivežti. Vynuogės nesodino, bet ji nešė derlių, iÅ¡ jos spausdavo sultis. Tai yra jos turtas. Nežino kurioje pusėje vynuogė pasodinta, neįdomu kurioje pusėje pasodinta. IÅ¡ gatvės pusės vynuogę visada apkarpydavo vyras. Vyras pastoviai karpydavo vynuogę, o S. nekirpo, atėjo ir nukapojo jiems nesant. Jos vyras vynuogės Å¡akas apkarpo, o S. neapkirpo, o apkapojo. Viskas yra užfiksuota nuotraukose. Jie skambino į apželdinimo įstaigas.

VasarÄ nukapotos vynuogės neatauga. S. viskÄ nuo Å¡aknų nukapojo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad jos vyras G. M. S.. Žino, kad G. nusipirkę sodÄ . G. matė tik antrÄ kartÄ . G. jÄ užsipuolė, ar jos tai vyras tai padarė. Ji pripažino, kad jos vyras tai padarė, nes trukdė iÅ¡važiavimui. PrieÅ¡ tai visÄ laikÄ bendravo su G. vyrus. Girdėjo, kai jos vyras sakė G. vyrui susitvarkyti tvorÄ , nes augalai slėgė tvorÄ . Jos vyras, pasiėmęs karpymui skirtas žirkles, nuėjės iÅ¡ gatvės pusės nukirpo vynuogės Å¡akÄ .

Nupjovė Å¡akÄ â€“ 2, gal 2,50 metų. Jos vyras nieko nekapojo, dirbo tik iÅ¡ gatvės pusės. Vieni gyventojai skundėsi, kad atidarinėjant vartus nuo apaugusių augalų, lyjant lietui, suÅ¡lampa. Todėl tai turbÅ«t jos vyras to paskatintas ir nuėjo sutvarkyti. G. vyras buvo pažadėjęs vyrui sutvarkyti, ji pati tai girdėjo. G. buvo atėjęs vienas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad S. pažįsta, pykčių neturi. Datos neprisimena, buvo 2018 m. vasara, gali bÅ«ti 2018 m. liepos 19 diena.

Pirko sodÄ su ta tvora ir augančiomis vynuogėmis. Tos vynuogės augo 10 metų ir niekam netrukdė. VienÄ dienÄ Å¾mona pasakė, kad nukapotos vynuogės ir sumestos į jų teritorijÄ ant gėlių. Dėl ko jos nukapotos ir sumestos, niekas nepaaiÅ¡kino. Tvora gal 15 metrų ilgio. Tvora sodų bendrijos. Jie atsakingi už tvoros priežiÅ«rÄ . TÄ gyvatvorę jis visada apkarpydavo. Sodų bendrijos pirmininkas niekados jam pretenzijų dėl tvoros ir jos priežiÅ«ros jam nereiÅ¡kė. S. telefonÄ jam žmona davė.

Sodininkų bendrijos susirinkimuose buvęs. Susirinkime sodininkų bendrijos dalyvavo gal prieÅ¡ tris metus. Paskutinis susirinkimas buvo be sodo pirmininko. S. niekada nei žodžiu, niekaip nėra sakęs susitvarkyti, kad ten nėra kÄ tvarkyti. Buvo pasakyta, kad pasižiÅ«rėti teritorijÄ . Kokiu bÅ«du buvo įvertinta patirta žala, nežino. Ta kaina yra subrendusios vynuogės. Atsodinti reikėtų pradėti nuo sodinuko. Tai 10 metų augusios vynuogės kaina. Pasodinus vynuogių sodinukus vaisai bus tik po kokių trijų metų.

Å iuo metu nėra kitos tvoros, nauji augalai neatsodinti. Vynuogė nukapota vasarÄ . VasarÄ negalima jos genėti, nes ji nuvyto. NebÅ«tina vynuogių Å¡aknis kapoti. Ne visa nuvytusi. Medis augo kampe, jis trukdė pravažiavimui, ant medžio buvo užaugę ir vynuogės Å«sai. TÄ medį nupjovė prie 3 metus. Apkarpė ir vynuogės Å«sus. S. neprašė jokių vynuogių apkarpyti. PrieÅ¡ tai, iki S., jau viskas buvo sutvarkyta. S. nieko netvarkė, o nukapojo. Nukapojo pagrindines Å¡akas, o ne Å«sus.

Å akos augo Å¡alia tvoros, iÅ¡ jo pusės. Nežino, ar S. buvo įėjęs į jų sodÄ . S. pripažino, kad nukapojo. Kokiu bÅ«du nukapojo, nežino. Vynuogės buvo nukapotos ir suverstos į jo teritorijÄ ant gėlyno. IÅ¡ kurios pusės S. kapojo vynuoges, nežino. Jis nukarpė tik vynuogės Å«glius. Paskutinį kartÄ buvo karpyta prie 3-4 dienas, t. y. 2018 m. liepos pradžioje. Po incidento jis daugiau nieko netvarkė. Vynuogė augo Å¡alia tvoros. Taip, augalai atlieka daug funkcijų, ir nuo triukÅ¡mo ir dulkių.

Vaisius duodavo, spaudavo sultis. Dabar tik tvora, anksčiau vaizdÄ užstodavo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. D. parodė, kad S. pažįsta, pykčių neturi. Tai sodo pirmininkas. Konfliktas iÅ¡kilęs dėl vynuogės nukirtimo. Vynuogė augo ant valdiÅ¡kos tvoros, bet pati vynuogė augo I. G. sodo sklype. Ta vynuogė visÄ laikÄ augo ant tos tvoros, buvo graži aplinka. Ji buvo kaip ir apsauga, kaip puoÅ¡mena. Buvo nukirstos viena ar dvi Å¡alis ir pamačiusi iÅ¡vydo tuÅ¡tumÄ . Tai buvo labai negražu ir nemalonu.

Kuomet apžiÅ«rėjo, tai ta vynuogė buvo nukirsta sodo sklype. Vynuogė augo ne iÅ¡ iÅ¡orės, o iÅ¡ vidinės pusės. Pirmininkas kažkaip tai turėjo ten patekti. Ar trukdė įvažiavimui, nežino, nes pro ten ji nevažinėja. Matomumui vynuogė netrukdė. Tvora niekada nebuvo dažoma. Tvora iÅ¡ tinklo. Å ioje vietoje buvo nesusikalbėjimas. Gal reikėjo pirmininkui tai daryti, kai kuris nors vienas buvo iÅ¡ G.. Vartų atidarymui gal ir trukdė, bet galėjo jÄ numesti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.

IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. G. M. S. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 65-ANR_P-1555-2018 pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. N. iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 18090007214 G. M. S. pripažino padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje ir paskyrė 16 Eur dydžio baudÄ už tai, kad G.

M. S. 2018 m. liepos 19 d., apie 14.00 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai apkapojo I. G. priklausančias vynuoges, augusias ant tvoros, tuo I. G. padarė 2000 eurų turtinę žalÄ . Nutarime nurodoma, kad tokia veika G. M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pagal analogijÄ baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigÅ«nui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylÄ . Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , rinkti įrodymus, todėl teismas iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali Å¡alinti savarankiÅ¡kai, nagrinėdamas bylÄ teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog asmenys, suraÅ¡antys administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali bÅ«ti interpretuojami kaip reiÅ¡kiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡antys asmenys (pareigÅ«nai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui)) pateikti ne visÄ , neiÅ¡samiÄ ar kitaip nekokybiÅ¡kai parengtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ ;

ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia (duomenys neskelbtini) straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančius asmenis „laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos bei skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas G. M. S. neginčija paties pažeidimo padarymo pagal ANK 518 straipsnį, o ginčija nutarimo dalį dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I.

G.. Nagrinėjamu atveju tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino ir nevertino skundÄ padavusio asmens G. M. S. nurodytų aplinkybių, konkrečiai nesiaiÅ¡kino ir galimai padarytos žalos dydžio. Nustatyta, kad tyrimas dėl I. G. pareiÅ¡kimo buvo atliktas nesurinkus visapusiÅ¡kos informacijos. IÅ¡ esmės kilo ginčas dėl padarytos žalos atlyginimo. Posėdžio metu apklaustas pareiÅ¡kėjas nurodė, kad augančiÄ vynuogę apkarpė iÅ¡ iÅ¡orinės tvoros pusės, tÄ nurodė ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė S..

Tuo tarpu nukentėjusioji I. G. bei liudytoju apklaustas jos sutuoktinis V. G. teigė, kad vynuogė buvo nukapota. Liudytoja M. D. nurodė, kad vynuogė augo ant „valdiškos“ tvoros ir buvo nukapotos viena ar dvi vynuogės šakos. Taigi šiuo atveju iškilęs ginčas dėl galimai nukentėjusiajai I. G. padarytos žalos įvertinimo ir jos atlyginimo. Tyrimo metu turėjo būti nustatytas žalos pobūdis ir mastas, ar padaryta esminė žala. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime užfiksuota, kad nukentėjusiajai padaryta 2000 eurų dydžio žala, tačiau tyrimo metu nukentėjusioji nebuvo pripažinta civiline ieškove, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, nebuvo surinkti jokie, žalos dydį pagrindžiantys įrodymai dėl galimai suniokotų augalų vertės, kainų, t. y. jų atsodinimo ar kt.

Pažymėtina tai, kad Å¡is ginčas pilnai gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka nukentėjusiajai pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį CK 1.138 str. pagrindu, gali reikalauti ne tik iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę žalÄ (nuostolius), bet ir užkirsti keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį. Nagrinėjamu atveju skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nebuvo pakankamai aktyvi, jos pareigÅ«nai nerinko bÅ«tinų įrodymų (dėl žalos masto, jis dydžio nustatymo), nesiaiÅ¡kino tyrimui svarbių aplinkybių.

Teismas sprendžia, kad G. M. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 518 straipsnyje numatytÄ teisės pažeidimÄ , jam paskirta tinkama – 16 Eur bauda, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai I. G. buvo padaryta nutarime nurodyta 2000 eurų dydžio žala. Todėl Å¡ioje dalyje panaikintinas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. nutarimas Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214), nurodant, kad I.

G. buvo padaryta nenustatyto dydžio žala. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjo G. M. S. atstovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, t. y. 250 eurų už skundo suraÅ¡ymÄ ir 60 eurų už dalyvavimÄ teismo posėdyje. Kartu pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 909120, kuriame nurodyta, kad G. M. S. sumokėjęs 310 Eurų. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylÄ naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba.

Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių iÅ¡laidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant Å¡iÄ teisės normÄ lingvistiÅ¡kai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso iÅ¡laidų priteisimÄ , t. y.

BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę iÅ¡teisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , prisiteisti visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį iÅ¡ asmens, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Svarbu įvertinti tai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta iÅ¡teisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , atgauti proceso iÅ¡laidas ar jų dalį iÅ¡ asmens, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikos, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje.

Tai yra ne bendra taisykle visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o iÅ¡imtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie bÅ«tų pradedami ir vykdomi tik esant asmens praneÅ¡imui ar pareiÅ¡kimui t. y. nepriklausomai kokiu bÅ«du yra sužinoma apie padarytÄ administracinį nusižengimÄ , visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ , nebent egzistuoja pagrindai dėl kurių Å¡i teisena negali bÅ«ti pradėta.

Å iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjui G. M. S. nepriteistinos, kadangi institucijos nutarimas nėra naikintinas visa apimtimi, G. M. S. pripažintas padaręs ANK 518 straipsnyje numatytÄ veikÄ , baudos neginčijo, jÄ sumokėjęs, naikintina nutarimo dalis dėl 2000 eurų padarytos turinės žalos. Å iuo metu dėl teisminio nagrinėjimo nelaikytina, kad G. M. S. buvo iÅ¡teisintas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos G. M. S. nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, n u t a r i a :

G. M. S. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-jo Veiklos skyrius vyriausiojo tyrėjo J. N. nutarimo Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214), dalį dėl 2000 eurų padarytos turtinės žalos I. G.. IÅ¡aiÅ¡kinti I. G. jos teisę dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Skubiai sustabdyti veiksmus antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/01146 dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡ioje nutarimo dalyje jo vykdymo nestabdo apeliacinis procesas (skundo padavimas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Sigita Meškauskienė