2022-06-08 Nr. AB-15354-4-69-3-00359-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-451-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00359-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. I. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. I. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3630 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2022 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad skundą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

2022 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo advokato P. V. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo ir pareiškėjo skundo nagrinėjimo iš esmės.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi teismas nustatė, kad pareiškėjo advokatas P. V. skundą pateikė elektroninio ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu. Pareiškėjui nustatytas 7 dienų terminas minėtoje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko viešųjų paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP), pateikti duomenis, pagrindžiančius tinkamą įgaliojimą atstovauti byloje, pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kadangi skunde nurodyta, kad nepilnamečio atstovė yra jo motina, patikslinti skundo dalyką ir suformuluoti aiškius pareiškėjo reikalavimus, nurodyti, ar sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2022 m. balandžio 22 d. pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu pateikė teismui patikslintą skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, su skundžiamu sprendimu, išrašu iš advokato P. V. ir Migracijos departamento sudarytos sutarties, teisinių paslaugų technine specifikacija, užsakymu teikti paslaugas bei Nacionalinės teismų administracijos elektroniniu laišku su paaiškinimu dėl elektroninių dokumentų.

2022 m. balandžio 22 d. pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu pateikė teismui skundžiamo Sprendimo kopiją su metaduomenimis.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo advokato P. V. skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, 2022 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo. Pareiškėjas elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 29 d. pateikė Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3630 nuorašą, tačiau jį, kaip duomenį, pagrindžiantį trūkumų pašalinimą, pateikė ne tik praleidęs skundo padavimo terminą bet ir nesilaikydamas nustatytos tvarkos, taikomos skundo, o ir jo priedų, padavimui.

Teismas vertino, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas su priedais jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas teismui jau buvo pateiktas su pradiniu skundu ir su patikslintu skundu teiktas pakartotinai, todėl tai nėra naujas dokumentas, jis jau buvo byloje. Kadangi toks dokumentas byloje jau buvo, nėra pagrindo spręsti, kad jis teiktas pavėluotai, praleidus terminą.

Pareiškėjas pažymi, kad jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Tačiau skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumento nepriėmimas ir diskriminavimas dėl jo pateikimo būdo negali būti pagrindu atsisakyti jį priimti, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nurodoma, jog skundas gali būti siunčiamas ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas, laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai sprendė jo skundo priėmimo klausimą, neįvertino prieglobsčio prašytojos interesų ir pasekmių jam, to, kad buvo dedamos pastangos tikslinti skundą ir atsižvelgta į visas teismo pastabas. Jokių objektyvių kliūčių nagrinėti bylai nebuvo, o skundą pateikusį asmenį taip pat buvo galima identifikuoti. Teismo veiksmai nepriimant patikslinto skundo su išsamiais priedais nėra proporcinga priemonė, o skundo laikymas nepaduotu yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojai turi ribotas galimybes savarankiškai įgyvendinti savo teises, šiuo atveju buvo sprendžiamas jo laisvės apribojimo klausimas. Nesant objektyvių ir reikšmingų kliūčių nagrinėti bylą, neturėtų būti sudaromi formalūs trikdžiai priimti ir išnagrinėti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai: pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroniniu parašu, tačiau, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo. Taip pat pareiškėjas elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 29 d. pateikė skundžiamo Sprendimo nuorašą, tačiau jį, kaip duomenį, pagrindžiantį trūkumų pašalinimą, pateikė ne tik praleidęs skundo padavimo terminą, bet ir nesilaikydamas nustatytos tvarkos, taikomos skundo ir jo priedų, padavimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu.

Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant Liteko VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje pagrįstai nurodęs, jog pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas elektroniniu paštu, įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus. Advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, patikslintą skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, pateikė elektroniniu paštu, tačiau per tris kalendorines dienas nepateikė skundo originalo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. I. N. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė