Legislator Case Law & Legislation
c084d8af-a435-4d2b-aeda-851802124dde AI generated

c084d8af-a435-4d2b-aeda-851802124dde · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c084d8af-a435-4d2b-aeda-851802124dde
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-92-318/2013Teisminio proceso 1-10-9-00132-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.2.29.1;1.2.29.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorui G. T.,kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokatei O. D.,nukentėjusiajam A.

Legislator headnote

AI generated

c084d8af-a435-4d2b-aeda-851802124dde · Vilniaus apygardos teismas: Å ., kuris verčiasi automobilių varymu iÅ¡ užsienio. Sakė, kad galėtų pinigus paskolinti laiduojant E., nes ji turi restoranÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant vekselį apie E. nukentėjusysis pasiklausinėjo savo žmonos, nes E. N. dažnai kirpdavosi jo žmonos kirpykloje. Žmona apibÅ«dino ErnestinÄ , kaip tvarkingÄ Å¾mogų, turintį restoranÄ . A. D. įvertinęs tai, kad E. N. bus laiduotoja, bei tai, kad T. D. tarpininkauja, nusprendė R. Å . pinigus paskolinti su sÄ lyga, kad skolinamÄ pinigų sumÄ laiduos E. N..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-92-318/2013Teisminio proceso 1-10-9-00132-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.2.29.1;1.2.29.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorui G. T.,kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokatei O. D.,nukentėjusiajam A.

D., jo atstovui advokatui G. B., vertėjai I. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs Latvijoje, Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, Latvijos Respublikoje teistas vienÄ kartÄ , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir n u s t a t ė : kaltinamasis R.

Å ., turėdamas tikslÄ pasiskolinti iÅ¡ A. D. 33 000 eurų (113 850 Lt) ir žinodamas, kad pastarasis paskolins jam reikalingÄ pinigų sumÄ tik laiduojant E. N., 2010 m. birželio 23 d. antroje dienos pusėje, Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje tos pačios dienos paprastajame neprotestuotiname vekselyje, grafoje „Laiduotojas“ vietoje E. N. vekselį davė pasiraÅ¡yti nenustatytam asmeniui ir taip jį suklastojo. Å iuo vekseliu R. Å . įsipareigojo iki 2010-07-07 sumokėti A. D. 33 000 eurų. Žinodamas, kad minėtame vekselyje pasirašė ne E. N., o kitas asmuo, kaltinamasis tos pačios dienos vakare, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suprasdamas, kad Å¡is dokumentas suklastotas, nes jame nurodytos žinios apie laidavimÄ neatitinka tikrovės, perdavė vekselį A.

D., kaip pasiraÅ¡ytÄ laiduotojos E. N., o A. D. kaltinamajam paskolino 33 000 eurų.Be to 2010 m. rugrėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku kaltinamasis R. Å . nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo E. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2005-07-05 Vilniaus l - ame pasų poskyryje, ir G. P. Lietuvos Respublikos pasÄ LTU Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2010-05-12 Vilniaus VPK Migracijos valdyboje, bei laikė Å¡iuos asmens dokumentus savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje, Latvių g. 53 – 9, iki 2010-11-23, kol jie buvo rasti kratos metu.

K. R. Š. dėl šių kaltinimų prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad su A. D. susipažino per T. D.. 2010 metų pradžioje T. D. jam pasiūlė parvežti A. D. du „BMW“ markės automobilius. Kaltinamasis užsiiminėjo automobilių pervežimu iš JAV ir Vokietijos, žinojo, kad iš to galima neblogai užsidirbti, todėl su T. D. pasiūlymu sutiko. A. D. kaltinamajam davė apie 50 000 litų automobiliams nupirkti. Kai abu „BMW“ markės automobiliai buvo parvežti, juos parodė Artūrui, tačiau pastarajam automobiliai netiko.

A. D. pasakė, kad parvežtus automobilius bÅ«tina sutvarkyti ar parduoti. Skelbimai apie parduodamus automobilius buvo įdėti „Autoplius“ ir „Autogidas“ tinklapiuose. Kai laiku kaltinamasis nespėjo automobilių sutvarkyti ir nepavyko jų parduoti, nukentėjusysis pareikalavo pasiraÅ¡yti vekselį. PasiraÅ¡ydamas vekselį R. Å . suprato, kad įsipareigoja per vekselyje nurodytÄ laikotarpį sutvarkyti automobilių defektus. Vekselį pasiraÅ¡yti jį įkalbinėjo T. D.. PasiraÅ¡ydamas vekselį net nesuvokė, kokį dokumentÄ pasiraÅ¡o.

Nesuprato, kad pasiraÅ¡ius šį dokumentÄ , įsipareigoja grÄ Å¾inti A. D. vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Kadangi vekselis nebuvo jam iÅ¡verstas į latvių ar rusų kalbÄ , todėl nesuprato, kas jame buvo paraÅ¡yta. T. D. ji užtikrino, kad pasiraÅ¡omas dokumentas yra tik pakvitavimas ir niekur nebus panaudotas. Matė vekselyje įraÅ¡ytus skaičius, pinigų sumas, vekselio suraÅ¡ymo datÄ bei valiutÄ eurais. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant vekselį ir po vekselio pasiraÅ¡ymo iÅ¡ A. D. pinigų nebuvo pasiskolinęs ir gavęs. Vekselyje nurodytÄ 33 000 eurų pinigų sumÄ iÅ¡ A.

D. gavo prieÅ¡ 3 – 4 savaites iki vekselio pasiraÅ¡ymo. Gauta 33 000 eurų pinigų suma buvo skirta parvežtų automobilių remontui. Po vekselio pasiraÅ¡ymo A. D. grasino jam, kad vekselį pateiks antstoliui vykdyti priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. Kai automobiliai dar nebuvo parvežti iÅ¡ užsienio, A. D. davė naudotis iÅ¡nuomotu automobiliu „R. E.“, už kurio nuomÄ mokėjo kaltinamasis. 50 000 litų, kuriuos A. D. davė jam automobiliams pirkti, nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino, nes už Å¡iuos pinigus parvežė jam automobilius. 33 000 eurų dydžio vekselį suklastojo dėl kvailystės, nesuvokdamas, kokias pasekmes tai gali sukelti.

Kad į vekselį, kaip laiduotoja, bÅ«tų įraÅ¡yta E. N. reikalavo A. D.. Apie tai, jog E. N. kaip laiduotoja vekselyje nepasirašė, R. Å . A. D. nesakė. Kaltinamasis tvirtino, jog jis pats pasirašė vietoje E. N., aiÅ¡kino, kad A. D. apie tai sužinojo po poros dienų, kai jis jam atidavė jau pasiraÅ¡ytÄ vekselį. 33 000 eurų vekselį pasirašė pas A. D. kirpykloje. PasiraÅ¡ant jį, dalyvavo kaltinamasis, A. D. ir T. D.. Vekselis kompiuteriu buvo surinktas ne prie R. Å ., jį surinko A. D..

Kai kaltinamasis vekselyje įraÅ¡inėjo savo vardÄ pavardę, tai matė T. D. ir A. D., o kada jis pasiraÅ¡inėjo už E. N., pastarieji nematė ir tuo metu apie tai nežinojo. Laiduotojos vardÄ , pavardę po kelių dienų įrašė pats A. D.. Kaltinamasis aiÅ¡kino, jog iÅ¡ viso iÅ¡ A. D. gavo apie 55 000 eurų ir 300 litų. GrÄ Å¾ino A. D. apie 25 000 litų. 18 000 litų jis sumokėjo už automobilio „R. E.“, kuriuo naudojosi nukentėjusysis, nuomÄ ir 2 000 litų pervedė A. D.

E. N. vardu, nes savo vardu to padaryti negalėjo, kadangi neturėjo asmens tapatybės kortelės. Buvo parvaręs du automobilius, vienÄ iÅ¡ jų pardavė dalimis, tačiau pinigų A. D. grÄ Å¾inti negalėjo, kadangi automobilio detalių pirkėjas jį apgavo ir pinigų nesumokėjo. R. Å . parodė, kad asmens dokumentus, kuriuos pareigÅ«nai kratos metu aptiko jo namuose, kaltinamasis rado 2010 metų rugsėjo mėnesį savo sugyventinės E. restorane. Tuo metu restoranas dar veikė, jis savo sugyventinei E. padėjo kraustyti jos daiktus.

Tai buvo E. Ž. asmens tapatybės kortelė ir G. P. pasas. Su Å¡iais asmenimis R. Å . nebuvo pažįstamas, jų niekada nebuvo matęs. Dokumentus pasiėmė ir parnešė pas ErnestinÄ Ä¯ namus. Paimdamas galvojo, jog atsiradus Å¡ių dokumentų savininkams, dokumentus jiems grÄ Å¾ins. Tuo tikslu dokumentus įsidėjo į stalčių ir ten laikė, kol kratos metu juos surado pareigÅ«nai.Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2010 metų pavasarį jam paskambino jo žmonos pusbrolis T. D. ir įkalbinėjo paskolinti pinigų R.

Å ., kuris verčiasi automobilių varymu iÅ¡ užsienio. Sakė, kad galėtų pinigus paskolinti laiduojant E., nes ji turi restoranÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant vekselį apie E. nukentėjusysis pasiklausinėjo savo žmonos, nes E. N. dažnai kirpdavosi jo žmonos kirpykloje. Žmona apibÅ«dino ErnestinÄ , kaip tvarkingÄ Å¾mogų, turintį restoranÄ . A. D. įvertinęs tai, kad E. N. bus laiduotoja, bei tai, kad T. D. tarpininkauja, nusprendė R. Å . pinigus paskolinti su sÄ lyga, kad skolinamÄ pinigų sumÄ laiduos E. N..

Pastaroji Å¡ioje situacijoje buvo artimiausias R. Å . žmogus, nukentėjusiajam atrodė patikima. Todėl A. D. susitarė su R. Å . susitikti jo žmonos kirpykloje. R. Å . į susitikimÄ turėjo atvažiuoti kartu su laiduotoja E. N.. Taip pat susitikime turėjo dalyvauti ir T. D.. Ä®vykio dienÄ nukentėjusysis su savimi jau turėjo vekselį. R. Å . iÅ¡kart puolė pasiraÅ¡inėti vekselį. Kadangi susitikime nebuvo E. N., A. D. pasakė, kad, pasiraÅ¡ant vekselį, ji turi dalyvauti. R. Å . jam pasakė, kad E. N. yra užimta, todėl pats nuveÅ¡ jai vekselį pasiraÅ¡yti.

Paėmęs vekselį R. Å . neva nuvažiavo pas E. ir po kiek laiko atvežė vekselį jau pasiraÅ¡ytÄ laiduotojos E. N.. Tada nukentėjusysis, dar kartÄ paklausęs ar vekselyje tikrai E. paraÅ¡as, prie E. N. paraÅ¡o užrašė spausdintomis raidėmis jos vardÄ ir pavardę bei perdavė R. Å . vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Pakvitavimo perdavęs pinigus nepaėmė jokio, nes nemanė, jog tai bÅ«tina pasiraÅ¡ius vekselį. PasiraÅ¡ytas vekselis nebuvo tikslinis. Susitarimo, kur ir kam R. Å . turi panaudoti paskolintus pinigus nebuvo.

Tomas jam sakė, kad paskolinti pinigai bus panaudoti automobilių pirkimui. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant 33 000 eurų vekselį bei Å¡io vekselio pasiraÅ¡ymo metu su R. Å . apie automobilius nekalbėjo. Iki vekselio pasiraÅ¡ymo kalbėta buvo tik tiek, jog R. Å . verčiasi automobilių parvežimu iÅ¡ užsienio į LietuvÄ ir kad, jeigu nukentėjusiajam kada reikėtų automobilių, jis jam galėtų parvežti. Be to buvo kalba, kad, jei kartais R. Å . nesugebės grÄ Å¾inti jam paskolintų pinigų, jis galės vietoj pinigų jam parvežti automobilius iÅ¡ užsienio.

Po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, kai kaltinamasis jam nesugebėjo grÄ Å¾inti paskolintų pinigų, gavo pasiÅ«lymų iÅ¡ R. Å . dėl automobilių pirkimo iÅ¡ užsienio. PasiÅ«lymÄ dėl automobilių pirkimo gavo praėjus dviem dienom po vekselio pasiraÅ¡ymo, t. y. dar nesuėjus vekselyje nurodytam pinigų grÄ Å¾inimo terminui. Su pasiÅ«lymu sutiko tik po to, kai R. Å . jam pinigų negrÄ Å¾ino, nes kažkokiu bÅ«du reikėjo atgauti pinigus, ar bent jau jų vertę, jei tai bÅ«tų automobiliai.

Pagal vekselį pinigus R. Å . jam turėjo grÄ Å¾inti po dviejų savaičių nuo vekselio pasiraÅ¡ymo. Kaltinamajam buvo sakęs, kad norėtų įsigyti du „BMW“ markės automobilius, bet tai ne už paskolintÄ pinigų sumÄ , tiesiog tokia kalba buvo. Automobiliai turėjo bÅ«ti 2009 - 2010 metų, jų kaina - apie 52 000 eurų. Tokia kalba buvo praėjus keturioms dienoms po vekselio pasiraÅ¡ymo. Po vekselio pasiraÅ¡ymo kaltinamajam jokių pinigų daugiau nedavė. Gali bÅ«ti, kad R. Å . pinigus gavo iÅ¡ T.

D., nes jam pinigų buvo davęs nukentėjusysis. Po kažkiek laiko A. D. pradėjo domėtis, kada bus grÄ Å¾inti paskolinti pinigai. R. Å . pinigų neturėjo, todėl pradėjo jam siÅ«lyti parvežti automobilius iÅ¡ užsienio. Jis matydamas, jog kaltinamasis pinigų neturi, sutiko, kad parvežtų jam automobilius vietoje paskolintų pinigų. Kai sutiko, T. D. jo paprašė dar 20 000 litų. Sakė, kad pinigų reikia pirkti automobiliams, kuriuos ruoÅ¡iasi parvežti. 20 000 litų vekselį R.

Å . pasirašė savo namuose. PasiraÅ¡ymo metu dalyvavo jis ir R. Å ., daugiau nieko nebuvo. Po kiek laiko vėl klausė T. D., kada bus grÄ Å¾inti jo paskolinti pinigai. Tomas jam pasakė, kad sekasi prastai, nes neva R. Å . automobilius parvarė iÅ¡ užsienio, bet automobiliai stovi ant tralo, jų negali paimti, nes vienas iÅ¡ automobilių buvo registruotas savininko žmonos vardu, todėl reikia dar 10 000 eurų, kad bÅ«tų galima automobilius galutinai parvežti į LietuvÄ . Tuomet jis Tomui atsakė, kad važiuos kartu prie to tralo, nes nori pamatyti pats parvežtus automobilius.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog 35 000 litų pinigų sumÄ T. D. pagal suraÅ¡ytÄ vekselį perdavė Lubino gatvėje, prie parduotuvės „BIG“. Perduodant pinigus matė, kaip automobiliu privažiavo R. Å ., kuriam T. D. perdavė paskolintus pinigus. Automobiliai, kurie buvo parvežti iÅ¡ užsienio, buvo netvarkingi, todėl A. D. pasakė Tomui, kad automobiliai turi bÅ«ti sutvarkyti ir įregistruoti jo vardu. Parvežtus automobilius, leido Tomui laikyti savo garaže. Raktus nuo garažo davė T.

Praėjus dviem mėnesiams, jam kilo įtarimas, jog parvežti automobiliai gali bÅ«ti vogti, todėl paprašė Tomo raktus nuo garažo jam grÄ Å¾inti. Kaltinamasis 33 000 eurų negrÄ Å¾ino. Civilinį ieÅ¡kinį 33 000 eurų sumai yra pareiÅ¡kęs, kadangi bÅ«tent tokiai sumai buvo sudarytas pirmasis vekselis, kuriame laidavo E. N..Apie tai, kad vekselyje yra ne E. N. paraÅ¡as, sužinojo kai kreipėsi į notarÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Pas notarę kreipėsi su dviem vekseliais.

Viename vekselyje buvo laiduotoja E. N., kitame laiduotojo nebuvo. Kadangi už kiekvienÄ vekselį reikėjo mokėti mokestį, todėl nusprendė į antstolį kreiptis tik dėl vekselio su laidavimu, nes notarė jam paaiÅ¡kino, jog pagal vekselį, kuriame nėra laiduotojo, iÅ¡ieÅ¡kojimas praktiÅ¡kai negalimas. Antrasis vekselis be laidavimo liko pas notarę. T. D. jam taip pat yra pasirašęs 34 000 litų vekselį ir 33 000 litų vekselį. Jam nukentėjusysis pretenzijų neturi, nes pastarasis yra jo giminaitis.

Pinigų pagal vekselį kaltinamasis jam negrÄ Å¾ino, tik E. N. pervedė į jo sÄ skaitÄ 2 000 litų. Su E. N. jokių sandorių nėra turėjęs. Prašė kaltinamojo, kad vekselyje kaip laiduotoja bÅ«tų nurodyta E. N., kadangi taip norėjo apsaugoti paskolintÄ pinigų sumÄ . PrieÅ¡ skolindamas kaltinamajam pinigus jo finansine padėtimi nesidomėjo. NebÅ«tų kaltinamajam paskolinęs pinigų, jeigu ant vekselio nebÅ«tų laiduotojos E. N. paraÅ¡o. Tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad R.

Å . buvo iÅ¡nuomojęs automobilį „R. E.“ T. D., nes, kai jam Tomas šį automobilį buvo paskolinęs, to nežinojo. Automobiliu važinėjo apie du mėnesius, nes buvo pardavęs savo automobilį.Liudytojas T. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį R. Å . pažįsta. Susipažino su juo per bendrÄ draugÄ V. S., nes abu vertėsi automobilių prekyba. R. Å . norėjo pasiskolinti apie 15 000 eurų automobilių verslui. Jis tuo metu tokių pinigų neturėjo. Tada kaltinamasis jam pasiÅ«lė parvežti iÅ¡ užsienio automobilį „BMW X6“ gera kaina.

Jis sutiko su pasiÅ«lymu. 2010 metų pavasarį kaltinamasis parvarė jam automobilį „BMW X6“, už kurį jis jam sumokėjo 16 000 eurų. Paskui R. Å . vėl prašė paskolinti pinigų. Kam jam buvo reikalingi pinigai, nežino. Kiek pamena, kaltinamasis tada jo prašė paskolinti apie 30 000 eurų. Jis tokių pinigų neturėjo, todėl pasiÅ«lė kaltinamajam pinigų pasiskolinti iÅ¡ savo giminaičio A. D.. 2010 metų vasarÄ supažindino kaltinamÄ jį su A. D.. 2010 m. birželio 23 d. jis su kaltinamuoju ir A.

D. buvo susitikę A. D. žmonos grožio salone. Kaip laiduotoja susitikime turėjo dalyvauti E. N., tačiau jos nebuvo. Kaltinamasis 33 000 eurų pinigų sumÄ gavo tÄ pačiÄ dienÄ po to, kai pasirašė vekselį ir už jį laidavo E. N.. Liudytojas matė, kaip A. D. perdavė R. Å . pinigus. A. D. iÅ¡ kaltinamojo reikalavo, kad bÅ«tų laiduotojo paraÅ¡as, siekdamas apsidrausti, jei R. Å . negrÄ Å¾intų skolinamos pinigų sumos. Kadangi susitikime nedalyvavo E. N., kaltinamasis pasisiÅ«lė vekselį nuvežti jai pasiraÅ¡yti.

Po kažkiek laiko R. Å . grįžo vienas, bet su vekselyje esančiu E. N. paraÅ¡u. Kad ant vekselio buvo E. N. paraÅ¡as, jis tiesiog patikėjo kaltinamuoju, kuris užtikrino, kad vekselyje paraÅ¡as yra jos. A. D. pažinojo E. N., kaip jo žmonos grožio salono klientę. Kad E. N. turi kavinę, jiems pasakė pats R. Å .. Kaltinamasis skolintus pinigus turėjo grÄ Å¾inti pinigais. Perduodant pinigus ir pasiraÅ¡ant vekselį, jokios kalbos apie automobilius nebuvo. Nebuvo kalbos, kad vietoj paskolintų pinigų A.

D. bus parvežti ir atiduoti automobiliai. Buvo tik tokia, kaip prielaida, kad, jeigu paskolinta pinigų suma atitiks automobilių kainÄ , R. Å . galės pasiÅ«lyti A. D. pirkti automobilius. Pats A. D. taip pat buvo minėjęs, jog kaltinamajam negrÄ Å¾inus pinigų, jis gal bÅ«t galės parvežti automobilius tai pačiai paskolintai sumai. SÄ lygos dėl automobilių buvo aptartos, kai buvo nuspręsta, jog vietoj paskolintų 33 000 eurų kaltinamasis A. D. parveÅ¡ automobilius M. P. porai savaičių po vekselio pasiraÅ¡ymo, R.

Å . skolintų 33 000 eurų negrÄ Å¾ino ir paprašė A. D. paskolinti dar pinigų. Kiek pamena, R. Å . 33 000 eurus turėjo grÄ Å¾inti A. D. per mėnesį laiko nuo vekselio pasiraÅ¡ymo dienos. Po 2 - 3 savaičių R. Å . jam pasiÅ«lė pirkti du „BMW X6“ markės automobilius, jų kaina buvo apie 18 000 - 20 000 eurų. Jis tokių pinigų neturėjo, todėl kaltinamajam pasakė, jog gali paklausti, ar A. D. nereikia jo siÅ«lomų automobilių. Dėl automobilių tarp kaltinamojo ir A.

D. netarpininkavo. Po kažkiek laiko iÅ¡ A. D. sužinojo, jog automobilių „BMW X6“ pervežimui R. Å . reikia dar 20 000 eurų. Kiek žino, A. D. kaltinamajam 20 000 eurų pinigų sumÄ paskolino. 20 000 eurų kaltinamasis iÅ¡ A. D. prašė tuo pačiu metu, kai A. D. siÅ«lė automobilius „BMW X6“. R. Å . turėjo A. D. parvežti du „BMW X6“ markės automobilius. Automobiliai turėjo bÅ«ti tvarkingi ir įregistruoti. Kai automobiliai buvo parvežti, R. Å . sakė jam, jog Å¡ie automobiliai skirti bÅ«tent A.

D., tačiau juos reikia suremontuoti. 2010 m. birželio mėnesį kaltinamasis jiems pasakė, kad du „BMW X6“ automobiliai jau yra terminale, tačiau dar neišmuitinti. Jis buvo nuvažiavęs iki terminalo, bet jokių BMW automobilių nematė. Kai buvo terminale, iš pradžių galvojo, kad automobilius „BMW X6“ rado, nes pamatė panašius BMW modelio, baltos ir juodos spalvų, automobilius, tačiau nebuvo įsitikinęs, kad BMW automobiliai ant tralo buvo kaltinamojo. Terminale, muitinėje, BMW automobilių dokumentų nematė, nes kaltinamasis telefonu jam pasakė, jog automobilių dokumentai pas kažkokį Giedrių.

Apie tai, kad matė šiuos automobilius, pasakė A. D.. Tuo metu liudytojas paprašė A. D. paskolinti dar 10 000 eurų pargabentų automobilių išmuitinimui. A. D. jam paskolino surašant vekselį. 10 000 eurų vekselį liudytojas pats pasirašė dėl laiko stokos. Be to automobilius „BMW X6“ matė muitinėje, išmuitinimui reikėjo pinigų, todėl pasirašė vekselį. Su kaltinamuoju susitiko prie „D. G.“. Gautus 10 000 eurų litais T. D. perdavė R. Š.. Pargabenti automobiliai buvo laikomi A.

D. garaže. Jis turėjo raktÄ nuo A. D. garažo. Šį raktÄ buvo davęs R. Å .. Taip pat jis matė, kaip R. Å . su baltos spalvos BMW automobiliu įvažiavo į A. D. kieme esantį garaÅ¾Ä . Kiekvieno pargabento automobilio vertė buvo 30 000 eurų, be remonto. Kai kaltinamasis automobilius BMW atvarė į nukentėjusiojo garaÅ¾Ä , jis A. D. neskambino, apie automobilius nieko nesakė, nes kaltinamasis dar pats nežinojo ar parvaryti automobiliai skirti A. D.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad R. Å . automobilio „Renault“ A.

D. nenuomojo. Automobilis „Renault“ buvo duotas jam. Automobilis „Renault“ ir 33 000 eurų vekselis visiškai nesusiję. Pats taip pat buvo pasirašęs su A. D. 34 000 eurų vekselį, tačiau tai ne tas pats vekselis, kurį pasirašė kaltinamasis. Pinigus nukentėjusiajam pagal šį vekselį atidavė, tokio vekselio nebėra. Automobilis “Renault“ buvo duotas kaip garantas. Kad šis automobilis buvo nuomojamas, liudytojas nežinojo. T. D. automobilį „Renault“ A. D. davė, kai pastarasis pardavė savo automobilį ir neturėjo su kuo važinėti.

Å is automobilis autoservisui buvo grÄ Å¾intas tik tada, kai R. Å . buvo suimtas. A. D. nuo garažo raktų dar negrÄ Å¾ino. Kaltinamojo grÄ Å¾inti raktus neprašė. Liudytojas V. S. posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį R. Å ., bendraudavo su juo dažnai. A. D. taip pat pažįsta, nes jis yra jo kaimynas. Kažkur prieÅ¡ porÄ metų, žiemos laikotarpiu, A. D. kreipėsi į jį su praÅ¡ymu dėl automobilio BMW X5 ar X6 pirkimo. Kadangi tuo metu bendravo su R. Å ., todėl paklausė jo, ar jis gali pagelbėti dėl Å¡ių automobilių pirkimo.

R. Å . pasakė, kad gali padėti. Todėl liudytojas suvedė R. Å . ir A. D., kad jie pasikalbėtų. Kam A. D. buvo reikalingas automobilis, jis nežino. Po kažkiek laiko automobilį BMW jis matė pas T. D.. Apie atsiskaitymÄ už automobilį V. S. nežino nieko, jokiuose pokalbiuose dėl automobilių pirkimo, pinigų perdavime nedalyvavo. Tik žinojo, kad T. D. neturėjo pakankamai pinigų, todėl kažkur skolinosi.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojų E. N., R.

V., E. Ž. ir G. P. parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu.Liudytoja E. N. parodė, kad pažįsta A. D. ir R. Å ., tačiau nieko nežino apie jų finansinius santykius. Apie pasiraÅ¡ytÄ vekselį sužinojo, kai paÅ¡tu iÅ¡ notarės kontoros gavo dokumentus, kad pasirašė laidavimÄ . Gautuose dokumentuose buvo nurodyta 30 000 eurų suma, kuriÄ A. paskolino R. Tuo metu su R. Å . gyveno kartu, bet apie paskolintus pinigus nieko nežinojo ir apie tai su ArtÅ«ru nekalbėjo. Gavusi iÅ¡ notarės dokumentus, paklausė R. apie tai, bet jis nieko konkretaus neatsakė, dėl ko jie tiesiog susipyko.

Po Å¡io įvykio su R. dar kažkiek laiko gyveno kartu, paskui kažkur 2011 metų vasario mėnesį iÅ¡siskyrė. Kai gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ notarės skambino ArtÅ«rui. Pokalbio metu A. paklausė, ar vekselyje jos paraÅ¡as, o liudytoja atsakė, jog ne jos. N. R., nei A. jai nepaaiÅ¡kino, kaip neva jos paraÅ¡as atsirado vekselyje. Apie kratos metu rastus svetimus asmens tapatybės kortelę ir pasÄ nieko nežino. Gyvenant kartu su R. jos ir jo daiktai buvo sudėti atskirai, todėl iki kratos rastų svetimų dokumentų nematė.

R. neklausė, iÅ¡ kur atsirado rasti svetimi dokumentai (t. 2, b. l. 39). Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus 26 notarų biuro notarė. Pažįsta A. D., kadangi 2010-09-09 pastarasis kreipėsi pas jÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo pagal 2010-06-23 R. Å . iÅ¡duotÄ vekselį, kuriame laidavo E. N.. Priėmusi vekselį vykdymui, iÅ¡siuntė vekselio davėjui R. Å . ir laiduotojai E. N. praneÅ¡imus dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Gavusi Å¡ių praneÅ¡imų įteikimo patvirtinimus su E. N. paraÅ¡ais, pastebėjo, kad jos paraÅ¡ai, esantys ant įteikimo patvirtinimų ir vekselio yra skirtingi.

Todėl susisiekė su A. D. ir paprašė E. N. kontaktinių duomenų. Susiskambinusi su E. N. iÅ¡siaiÅ¡kino, jog pastaroji jokio vekselio nepasiraÅ¡inėjo. Šį faktÄ E. N. patvirtino atvykusi į notariatÄ suraÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ . Po tokių aplinkybių nustatymo atsisakė iÅ¡duoti A. D. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei iÅ¡aiÅ¡kino jam atsisakymo priežastis. R. Å . po praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo neatsiliepė. Jokio įteikimo patvirtinimo ar kito dokumento su R. Å . paraÅ¡u neturi (t. 2, b. l. 30- 31).

Liudytojas E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2005 metų rudenį, tikslios datos neatsimena, iÅ¡lipęs iÅ¡ troleibuso ir nuėjęs į parduotuvę, parduotuvėje pasigedo savo piniginės su asmens tapatybės kortele. Apie vagystę pranešė pasų poskyriui, kuris užblokavo pagrobtÄ asmens tapatybės kortelę bei iÅ¡davė naujÄ kortelę. Dėl piniginės pagrobimo į policijÄ nesikreipė. Jokių pretenzijų dėl kortelės pagrobimo neturi (t. 2, b. l. 38 – 39). Liudytojas G.

P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį jo namuose, adresu Dariaus ir Girėno g. 13 – 204, Vilniuje, dingo jam priklausantis pasas. Pasas buvo iÅ¡duotas prieÅ¡ metus iki dingimo. Kokiomis aplinkybėmis dingo jo pasas, pasakyti negali (t. 1, b. l. 145 – 146).IÅ¡ byloje esančio 2010-06-23 Paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad kaltinamasis R. Å . įsipareigojo be sÄ lygų iki 2010-07-07 sumokėti 33 000 eurų sumÄ nukentėjusiajam A. D.. Vekselis pasiraÅ¡ytas kaltinamojo, kaip skolininko, ir E. N., kaip laiduotojos (t. 1, b. l. 83).IÅ¡ nukentėjusiojo A.

D. praneÅ¡imo ir praÅ¡ymo notarui matyti, kad suėjus vekselyje nustatytam skolos apmokėjimo terminui, nei pagrindinis skolininkas R. Å ., nei už jį laidavusi E. N., skolos negrÄ Å¾ino, todėl A. D. informavo Å¡iuos asmenis apie vekselio neapmokėjimÄ bei kreipėsi į notarÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimo (t. 1, b. l. 17, 18, 19, 23). Byloje esantys notarės praneÅ¡imai patvirtina, kad gavusi A. D. praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį iÅ¡davimo, notarė apie gautÄ praÅ¡ymÄ informavo R.

Å . ir E. N., bei paragino pastaruosius atsiskaityti pagal vekselį su A. D. (t. 1, b. l. 20 – 21). Gavusi įteikimo patvirtinimus su E. N. paraÅ¡ais, notarė pastebėjo, kad jos paraÅ¡ai įteikimo patvirtinimuose ir vekselyje skiriasi. Todėl susisiekė su E. N., kuri paaiÅ¡kino, jog vekselio nepasiraÅ¡inėjo. Šį faktÄ E. N. patvirtino raÅ¡tiÅ¡kai (t. 1, b. l. 24). Nustačiusi, kad vekselyje esantis E. N. paraÅ¡as galimai netikras, notarė atsisakė A. D. iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir iÅ¡aiÅ¡kino jam atsisakymo priežastis (t. 1, b. l. 14 – 15).Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti kaltinamojo R.

Å . ir liudytojos E. N. parašų ir raÅ¡ysenos pavyzdžiai, bei paskirtas raÅ¡ysenos tyrimas (t. 1, b. l. 75 – 78, 84 - 95). Atlikus raÅ¡ysenos tyrimÄ , 2010-12-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, kad 2010-06-23 Paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo R. Å . įsipareigojo iki 2010-07-07 A. D. sumokėti 33 000 eurų, lapo apačioje, po eilute „Laiduotojas“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žN. E.“ parašė ne R. Å .. Å alia tiriamojo įraÅ¡o E. N. vardu pasirašė ne E. N., ne R.

Å ., o kitas asmuo (t. 1, b. l. 80 – 82).IÅ¡ byloje esančios kaltinamojo R. Å . ir liudytojo T. D. pokalbio stenogramos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo įraÅ¡ytas pastarųjų pokalbis, kurio metu jie kabėjosi apie reikÅ¡mingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, susijusias su ginčo vekselio pasiraÅ¡ymu, pinigų pagal vekselį perdavimu, skolos grÄ Å¾inimu, jų ir A. D. tarpusavio santykius (t. 3, b. l. 5 – 16).IÅ¡ 2010-11-23 Kratos protokolo ir kratos metu rastų daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad R.

Å . nuomojamame bute, esančiame Latvių g. 59 – 9, Vilniuje, buvo atlikta krata. Kratos metu buvo rasti svetimi asmens dokumentai, t. y. E. Ž. asmens kortelė ir G. P. pasas (t. 1, b. l. 31 – 40, 227). G. P. pasas, po apžiÅ«ros, buvo grÄ Å¾intas savininkui (t. 1, b. l. 41).Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, tai yra: kaltinamojo R. Å . paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie vekselio pasiraÅ¡ymo ir pinigų perdavimo aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus ir kitus byloje esančius, nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog pilnai pasitvirtino, kad kaltinamasis R.

Å ., vietoj vekselyje nurodytos laiduotojos E. N., pateikdamas pasiraÅ¡yti kitam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, suklastojo tikrÄ dokumentÄ - paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, bei pateikė jį A. D., disponuodamas Å¡iuo žinomai suklastotu tikru dokumentu. Å ie R. Å . nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, inkriminuojant kaltinamajam jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį – didelės žalos padarymÄ , nes R. Å . pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ino.Teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡is kaltinimas pasitvirtino iÅ¡ dalies, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamajam skolos negrÄ Å¾inus, o nukentėjusiajam praradus galimybę iÅ¡siieÅ¡koti paskolintus pinigus neprotestuotinam paprastajam vekseliui nustatyta tvarka, dėl to A.

D. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Kai kaltininkui inkriminuojamas didelės žalos požymis, nusikaltimo sudėtis laikytina materialiÄ ja, todėl bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos padarinius – didelę žalÄ ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Taip pat nustatyti, ar kaltininko tyčia apėmė didelės žalos padarymÄ . Nusikaltimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laikomas baigtu nuo didelės žalos atsiradimo momento. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai buvo nustatyta, kad 2010-06-23 Paprastajame neprotestuotiname vekselyje buvo ne laiduotojos E. N. paraÅ¡as, o kito ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyto asmens paraÅ¡as. Å ias aplinkybės patvirtina 2010-12-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada, kurioje kategoriÅ¡kai nurodyta, kad 2010-06-23 Paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo R.

Š. įsipareigojo iki 2010-07-07 A. D. sumokėti 33 000 eurų, šalia tiriamojo įrašo E. N. vardu pasirašė ne E. N. ir ne R. Š., o kitas asmuo (t. 1, b. l. 80 – 82). Tai, kad ginčo vekselyje yra ne E. N. parašas, bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir pats kaltinamasis, kuris paaiškino, kad E. N. vardu pasirašė pats. Kodėl ekspertizės metu buvo nustatyta priešingai, t. y., kad E. N. vardu pasirašė ne kaltinamasis, o kitas asmuo, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Nors ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas asmuo, pasirašęs ginčo vekselyje vietoj laiduotojos E. N., tačiau tai nepaneigia fakto, kad R.

Å . suklastojo vekselį, pasitelkdamas kitus asmenis. Be to nenustačius vekselyje pasiraÅ¡iusio asmens, negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar Å¡is asmuo tinkamas subjektas Å¡io nusikaltimo padaryme. Todėl neatmestina, jog kaltinamasis Å¡iam nusikaltimui pasitelkė asmenį, kuris nesuprato, jog veikia nusikalstamai. Tam neprieÅ¡tarauja ir paties A. D. parodymai, kad jis pats vekselyje įrašė E. N. vardÄ ir pavardę, kaltinamajam užtikrinus, jog vekselį pasirašė bÅ«tent ji. Todėl R. Å . nusikalstami veiksmai, vietoje laiduotojos E. N. 2010-06-32 vekselį pateikiant pasiraÅ¡yti kitam asmeniui, vertinami kaip dokumento klastojimas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio prasme.Kad šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ kaltinamasis pateikė nukentėjusiajam A.

D. ir taip juo disponavo, patvirtino visi įvykį matę asmenys: kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas T. D..Kaltinamasis R. Å . neigė gavęs pinigus vekselio pasiraÅ¡ymo metu ir tvirtino, kad 33 000 eurų A. D. jam buvo davęs 2 - 3 savaitės iki vekselio suraÅ¡ymo. AiÅ¡kino, jog Å¡io dokumento suraÅ¡ymÄ suprato kaip pakvitavimÄ , patvirtinantį įsipareigojimÄ iki tam tikros datos suremontuoti automobilius ar grÄ Å¾inti pinigus. Taigi kaltinamasis tvirtino, kad A. D. reikalaujamas E. N. laidavimas nebuvo besÄ lygine vada, kad nukentėjusysis A.

D. kaltinamajam paskolintų, t. y., perduotų pinigus – 33 000 eurų, nes pinigai jau buvo perduoti. Å is jo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ir liudytojo T. D. parodymams, kad nukentėjusysis sutiko R. Å . paskolinti pinigus tik tada, jei už jį laiduos E. N.. Liudytojas T. D. ir nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog vekselyje nurodyta 33 000 eurų pinigų suma kaltinamajam buvo perduota iÅ¡kart po suklastoto vekselio, kuriame R. Å ., kaip laiduotojÄ melagingai nurodė E. N., pasiraÅ¡ymo. Ä®vertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo T.

D. parodymus apie įvykio aplinkybes, susijusias su pinigų pagal vekselį gavimu, matyti, kad, nors kaltinamasis neigia pinigus gavęs vekselio pasiraÅ¡ymo metu, tačiau jo tokius parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo T. D. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu apie Å¡ias įvykio aplinkybes buvo nuoseklÅ«s. Be to paties kaltinamojo iniciatyvÅ«s ir aktyvÅ«s veiksmai organizuojant greitÄ laiduotojos E. N. paraÅ¡o suklastojimÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , jog vekselio pasiraÅ¡ymo metu jis pinigų dar nebuvo gavęs ir buvo suinteresuotas Å¡iuos pinigus gauti kuo greičiau.

To, kad vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ kaltinamasis gavo vekselio pasiraÅ¡ymo metu, nepaneigia ir byloje esantys kaltinamojo ir liudytojo T. D. pokalbio stenogramos turinys. Jų pokalbio metu jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių 33 000 eurų perdavimo momentÄ , nebuvo nurodyta. Be to pokalbis vyko ne vien apie 33 000 eurų skolinimÄ si, bet ir apie kitas pinigų sumas, kurias kaltinamasis ir liudytojas T. D. skolinosi iÅ¡ nukentėjusiojo iki ir po ginčo vekselio pasiraÅ¡ymo. (t. 3, b. l. 5 – 16).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylos faktiniais duomenimis pasitvirtino, kad kaltinamasis R.

Å . 33 000 eurų pinigų sumÄ , kaip paskolÄ , iÅ¡ nukentėjusiojo gavo apgaulės bÅ«du, t.y., suklastodamas tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikdamas A. D., suklaidindamas jį, kad paskolÄ savo turtu laiduoja E. N.. R. Å . suprato, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suklastojo tikrÄ dokumentÄ , juo nustatytu bÅ«du disponavo ir norėjo taip veikti, siekdamas paskolos gavimo. Taigi jis šį nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Å ie kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300str. 1d..Kaip jau buvo minėta, pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuojant R.

Å . veiksmus, buvo inkriminuotas didelės žalos padarymas, nes kaltinamasis negrÄ Å¾ino pasiskolintų pinigų. Teismo manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju nepakanka nustatyti, kad kaltininkas negrÄ Å¾ino pasiskolintų pinigų nustatytu laiku, o bÅ«tina nustatyti Å¡ios nusikalstamos veikos sukeltus padarinius – didelę žalÄ ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo, liudytojo T. D. parodymų, A. D. pripažįsta, kad sutiko skolinti pinigus, tačiau pareikalavo, kad, kaip laiduotoja, pasiraÅ¡ytų E. N..

Jis paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ esmės jos materialine padėtimi nesidomėjo, iÅ¡ savo žmonos žinojo, jog pastaroji turi savo restoranÄ ir yra tvarkingas žmogus. Nors nukentėjusiojo žmona su laiduotoja buvo pažįstamos, tačiau A. D. nesiėmė jokių priemonių susisiekti su ja ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pastaroji laiduoti sutinka, o patikėjo, kaip jis pats tvirtina, mažai pažįstamu R. Å .. Visa tai rodo, kad pastarasis, skolindamas mažai pažįstamam asmeniui didelę pinigų sumÄ , pats nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus.

Be to bylos faktiniai duomenys, t. y. iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ nekilnojamojo turto regisro, patvirtina, kad vekselio sudarymo metu, t. y., 2010-06-23 E. N. neturėjo jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (t. 3, b. l. 33), o tų pačių metų rudenį restoranas, kuriame ji dirbo, savo veiklÄ nutraukė. Taigi Å¡ie faktiniai duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡io laiduotojo buvimas nebÅ«tų užtikrinęs savalaikio paskolintų pinigų iÅ¡siieÅ¡kojimo pagal vekselį iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o nustatyta tvarka.

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra Latvijos Respublikos pilietis, todėl neatmestina, jog jis turto gali turėti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Byloje tai paneigiančių ar patvirtinančių duomenų nėra. K. R. Š. neneigia, jog jis A. D. skolingas. Be to, vekselį pripažinus negaliojančiu, jis nepraranda įrodomosios galios ir vertinamas kaip paskolos sutartis su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, teisėmis ir pareigomis, kurios gali būti ginamos teisme civilinio proceso tvatka.

Todėl nepaneigta yra ta aplinkybė, kad kaltinamajam skolos negrÄ Å¾inus, nukentėjusysis turi visas teisines galimybes apginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Todėl, teismo manymu, vien skolos ( net ir didelės pinigų sumos ) negrÄ Å¾inimo faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip didelės žalos padarymas, susietas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su inkriminuoto dokumento suklastojimu ir jo pateikimu A. D.. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad dėl inkriminuoto dokumesto - paprastojo neprotestutino vekselio - suklastojimo nustatytu bÅ«du ir juo disponavimo kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala.

Todėl teismas šį jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alina kaip neįrodytÄ , o nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoja iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. D. pateikė kitÄ kaltinimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuodamas, kad R. Å ., turėdamas tikslÄ apgaule įgyti nukentėjusiajam A. D. priklausantį didekės vertės turtÄ -pinigines lėšas 33.000 eurų (113 942,42 Lt) sumai, iÅ¡ anksto žinodamas, jog neva kaip paskolos gautos pinigų sumos nesiruoÅ¡ia grÄ Å¾inti, turėdamas tikslÄ gautus pinigus pasisavinti, žinodamas, kad be E. N. laidavimo nukentėjusysis piniginių lėšų nesutiks paskolinti, 2010-06-23 bute, esančiame A.

J. g. 6A - 16, Vilniuje, panaudojo žinomai suklastotÄ 2010-06-23 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pateikdamas jį nukentėjusiajam A. D.. Å iame dokumente jis melagingai nurodė, kad eilutėje „laiduotojas“ pasirašė E. N.. A. D. suklaidintas dėl laiduotojos paraÅ¡o tikrumo ir bÅ«damas įsitikinęs, jog skolos grÄ Å¾inimas yra garantuojamas ir E. N. laidavimu, apgaulės įtakoje, tikėdamasis, kad paskola bus grÄ Å¾inta, perdavė kaip paskolÄ R. Å . 33 000 eurų (113 942,42 Lt), kuris gautas pinigines lėšas pasisavino savo naudai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡is kaltinimas nepasitvirtino.Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Å io baudžiamojo įstatymo 2 dalis siejama su didele įgyjamo turto verte.Sukčiavimas yra padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Kaltininko tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro jo suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitÄ asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių.Kaip jau buvo minėta, byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad R.

Å ., siekdamas gauti paskolÄ iÅ¡ A. D., pateikdamas žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį – panaudojo apgaulę, tačiau baudžiamojoje byloje nepasitvirtino, kad Å¡i apgaulė buvo naudojama siekiant įsigyti svetimÄ turtÄ neatlygintinai. Å iuo konkrečiu atveju kaltinamasis pripažįsta, kad jis yra skolingas nukentėjusiajam, nuo jo nesislapstė, vekselyje nurodė savo tikrus duomenis, pasiskolintų pinigų sumÄ . Nors A. D. dėl R. Å . nusikalstamų veiksmų – dokumento suklastojimo- neturi galimybės supaprastinta tvarka iÅ¡siieÅ¡koti paskolintus pinigus, tačiau neprarado galimybės savo sutartines teises apginti civilinio proceso nustatyta tvarka, paduodant civilinį ieÅ¡kinį dėl skolos grÄ Å¾inimo.

IÅ¡ kaltinamojo R. Å . parodymų matyti, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo susitarimas, jog negalėdamas grÄ Å¾inti paskolintų pinigų, jis galės parvaryti nukentėjusiajam A. D. reikalingus automobilius, kurių kaina bus įskaičiuota į paskolintÄ pinigų sumÄ . Tai, kad toks pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo, neneigė ir pats nukentėjusysis, bei vekselio pasiraÅ¡ymo metu dalyvavęs T. D.. Nukentėjusysis A. D. patvirtino, kad po dviejų dienų nuo vekselio pasiraÅ¡ymo, t. y. dar nesuėjus vekselyje nustatytam pinigų grÄ Å¾inimo terminui, kaltinamasis pasiÅ«lė jam du automobilius, tačiau pasiÅ«lyti automobiliai pagal modelį jam netiko.

Po kažkiek laiko kaltinamasis jam pasiÅ«lė dar du automobilius, kurie pagal modelį ir kainÄ jam tiko, tačiau turėjo tam tikrų defektų, be to nebuvo įregistruoti. Todėl jis davė T. D. raktus nuo savo garažo, kuriame kaltinamajam leido laikyti pargabentus automobilius, kol Å¡ie automobiliai bus suremontuoti ir įregistruoti nustatyta tvarka. Liudytojas T. D. taip pat patvirtino, jog vekselio pasiraÅ¡ymo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kalba, kad, jeigu R. Å . suras nukentėjusiajam tinkamus automobilius, tai paskolinti pinigai bus įskaičiuoti, kaip mokestis už Å¡iuos automobilius.

Tam, kad susitarimas dėl automobilių pirkimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo, neprieÅ¡tarauja ir liudytojo V. S. parodymai, kuris paaiÅ¡kino, kad 2010m. pavasarį A. D. kreipėsi į jį su praÅ¡ymu padėti nusipirkti BMW markės automobilius, o jis pastarÄ jį suvedė su R. Å .. Be to liudytojas T. D. patvirtino, jog pats matė, kaip kaltinamasis į A. D. garaÅ¾Ä Ä¯varė baltos spalvos BMW automobilį. Taigi Å¡ie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamasis, pateikdamas A.

D. suklastotÄ vekselį, neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios neatlygintinai įgyti didelės vertės nukentėjusiojo turtÄ , nes pats aktyviais veiksmais siekė sumažinti savo įsiskolinimÄ natÅ«ra. Nors nukentėjusysis A. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, kad buvo aptarta, jog R. Å . jam grÄ Å¾ins pasiskolintÄ sumÄ tik pinigais, tačiau jo Å¡is aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ne tik pirmiau aptartų faktinių duomenų visetui, bet ir paties A. D. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kur jis tvirtino, jog iki vekselio pasiraÅ¡ymo tarp jo ir T.

D. buvo kalba, jog jis paskolins R. Å . pinigų, o pastarasis už juos nupirks jam dvi maÅ¡inas iÅ¡ Vokietijos. Pinigai pagal vekselį kaltinamajam buvo perduoti po to, kai jis pasirašė vekselyje pats ir už jį laidavo E. N.. Pinigų perdavimo faktÄ matė jo giminaitis T. D.(t. 1, b. l. 122). Taigi, nepasitvirtinus, kad R. Å ., naudodamas apgaulę, turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ užvaldyti nukentėjusiojo pinigus neatlygintinai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai vertinami kaip paskoliniai civiliniai teisiniai santykiai, o ne kaip sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies prasme.

Nors suklastojus ginčo vekselį, nukentėjusysis ir neteko teisės iÅ¡ieÅ¡koti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ iÅ¡ skolininko ir laidavusio asmens supaprastinta tvarka pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , tačiau esant suklastotame vekselyje patvirtintam pinigų gavimo faktui, vekselyje suklastotas laidavusio asmens paraÅ¡as neatima iÅ¡ nukentėjusiojo teisės reikalauti sutarties įvykdymo iÅ¡ pagrindinio skolininko kitais bÅ«dais, traktuojant vekselį kaip paskolos dokumentÄ . Nenustačius žinomai suklatoto vekselio pateikimo metu iÅ¡ankstinio tikslo neatlygintinai užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , kaltinamojo veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties, todėl R.

Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens atspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ . Asmens dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitų pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus pagrobimÄ ), arba keičia Å¡ių dalykų buvimo erdvėje vietÄ , arba perleidžia tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia.Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Å . parodė, kad kratos metu pas jį aptiktus svetimus asmens dokumentus, rado 2010 metų rugsėjo mėnesį E. N. restorane. Parsinešė Å¡iuos dokumentus į namus ir ten juos laikė, turėdamas tikslÄ juos grÄ Å¾inti teisėtiems valdytojams, nes tikėjosi, kad jie sugrįš į restoranÄ ir kreipsis į E. N. jų ieÅ¡kodami. Liudytojas E. Ž. parodė, kad pasigedo savo piniginės su asmens tapatybės kortele 2005 metų rudenį.

Apie prarastÄ dokumentÄ pranešė pasų poskyriui bei išėmė naujÄ kortelę. Liudytojas G. P. parodė, kad jo pasas dingo 2010 metų rugpjūčio mėnesį jo namuose, adresu Dariaus ir Girėno g. 13 – 204, Vilniuje(t. 1, b. l. 145 – 146). Taigi asmens dokumentai iÅ¡ jų savininkų valdymo išėjo be pastarųjų valios. Radęs pamestus asmens dokumentus R. Å . suprato, kad liudytojų E. Ž. ir G. P. vardu iÅ¡duoti dokumentai teisėtai jam nepriklauso, suvokė, kad juos turėtų grÄ Å¾inti teisėtiems valdytojams ar perduoti atitinkamoms institucijoms, tačiau to nepadarė – tikslingai rinkosi kitÄ elgesio variantÄ â€“ parsinešė juos namo, ir taip pakeitęs jų buvimo vietÄ , neteisėtai laikė stalčiuje kartu su kitais savo asmeniniais daiktais, kol jie buvo rasti kratos metu.

N. R. Å . aiÅ¡kino, kad parsinešė juos namo, nes manė, kad dokumentų savininkai gali kreiptis į E. N. jų ieÅ¡kodami, tačiau tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja E. N. nurodytai aplinkybei, kad kaltinamasis apie jokius kitų asmenų dokumentus net neužsiminė ir ji jų nematė. Dokumentų radimo faktas pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas jų įsigijimas, tačiau kaltinamojo veiksmai, pakeičiant asmens dokumentų buvimo vietÄ - parsineÅ¡ant juos namo, nepraneÅ¡ant apie tai E. N., nesiimant jokių priemonių, kad teisėti jų savininkai juos atgautų, rodo, jog pastarojo tyčia buvo nukreipta ne tik į Å¡ių dokumentų neteisėtÄ laikymÄ , bet apėmė jų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ .

Taigi R. Å . suprato, kad įgydamas ir laikydamas kitų asmenų dokumentus, vekia neteisėtai ir norėjo taip veikti. Jis šį nusikaltimÄ padarė, veikdamas tiesiogine tyčia.Atsižvelgiant į tai, kad svetimus asmens dokumentus kaltinamasis rado toje pačioje vietoje, parsinešė namo tuo pačiu metu, namuose laikė dokumentus toje pačioje vietoje, kol juos surado policijos pareigÅ«nai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis veikė vieninga tyčia, todėl jo veiksmai įgyjant ir laikant E. Ž. asmens tapatybės kortelę ir G.

P. Lietuvos Respublikos pasÄ , sudaro vieno nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje sudėtį, taigi juos du kartus kvalifikuoti pagal tÄ patį baudžiamÄ jį įstatymÄ nėra pagrindo. Todėl R. Å . nusikalstami veismai, neteisėtai įgijant ir laikant E. Ž. asmens tapatybės kortelę ir G. P. Lietuvos Respublikos pasÄ , iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalies ir BK 302 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 302 straipsnio 1 dalį.K. R. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam R.

Š., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę, pasekmes.R. Š. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o numatytas Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje - prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia, yra baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad R. Š. yra jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsimokslinimo, nedirbantis, nors Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-06-01 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį 25 MGL dydžio bauda, kurios nėra sumokėjęs. Taip pat byloje yra duomenų, kad R.

Å . ne kartÄ teistas Latvijos Respublikoje. Bylos nagrinėjimo metu aktyviai bendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo institucijomis, padėjo atskleisti kitus sunkius nusikaltimus. Dėl jo padarytų nusikaltimų neatstatomos pasekmės neatsirado. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo manymu, kaltinamajam gali bÅ«ti paskirtos baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už Å¡iuos nusikaltimus, sankcijose numatytos bausmės – areÅ¡tas, kurio dydis nustatytinas vadovaujantis BK 49 straipsnyje nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimų padarymÄ numatytas areÅ¡tas nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų.

Teismas kaltinamajam nustatydamas areÅ¡to trukmę įvertina ir tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo sunkios pasekmės neatsirado. Be to kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu aktyviai bendradarbiaudamas su atitinkamomis institucijomis padėjo atskleisti kitus sunkius nusikaltimus, kas jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jis nusikalto ne pirmÄ kartÄ . Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, kaltinamajam už Å¡iuos nusikaltimus skirtinas areÅ¡tas, kurio trukmė nustatytina kiek didesnė, negu už nusikaltimų padarymÄ numatytÄ vidurkį.Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paskirtÄ sias bausmes sudedant iÅ¡ dalies.

Kadangi Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-06-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį paskirta 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda nėra sumokėta, ji BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalių, 4d. pagrindu bendrintina su Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ ja bausme.Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-11-23 iki 2011-01-18 (BK 66 str., t. 1, b. l. 155- 158, 179, 196), vienÄ suėmime iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A.

D. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 33 000 eurų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo (t. 2, b. l. 61 – 62). Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis R. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o didelės žalos padarymas iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300str. paÅ¡alintas, todėl A.

D. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka: E. Ž. asmens tapatybės kortelė Nr. 10872384 perduotina Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai, 2010-06-23 Paprastasis neprotestuotinas vekselis grÄ Å¾intinas A. D. (t. 1, b. l. 36, 83).Nagrinėjat bylÄ teisme nukentėjusysis A. D. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo R.

Å . 1 000 Lt iÅ¡laidoms advokato pagalbai bylos nagrinėjimo teisme metu apmokėti. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumÄ , teikiamų teisinių paslaugų pobÅ«dį, suraÅ¡ytų procesinių dokumentų skaičių, posėdžių skaičių ir trukmę, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pripažintina, kad praÅ¡oma priteisti 1 000 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas yra tinkama Å¡ioje byloje.

Todėl praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: R. Å . pripažinti kaltu ir nuteisti:pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 40 parų,pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 60 parų,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti areÅ¡tÄ 90 parų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ jÄ bausmę subendrinti su Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-06-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda, ir R.

Å . paskirti subendrintÄ bausmę 90 parų areÅ¡tÄ ir 25 MGL ( 3 250 Lt) baudÄ , areÅ¡to bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalimi į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010-11-23 iki 2011-01-18. R. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės. A.

D. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: E. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. 10872384 perduoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai, 2010-06-23 Paprastajį neprotestuotinÄ vekselį grÄ Å¾inti A. D..IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. Å . nukentėjusiajam A. D. 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidoms, susijusioms su advokato pagalbos apmokėjimu, padengti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Regina Pocienė