c083fa92-c3da-489d-bfba-630da37625ca · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-433-162/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00224-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 1 d.Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.Ž. skundÄ atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Lietuvos advokatÅ«rai dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pagal 2011-05-31 praÅ¡ymÄ , 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:          pareiÅ¡kėja T.Ž. skundu (b.l. 7-11) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00281-10 pagal pareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ , valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų;

2) priteisti iš atsakovių solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

3) kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl teisių pažeidimo;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.         PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymu (reg. Nr. ATP-1060) kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , praÅ¡ydama skubos tvarka suteikti jai, kaip įtariamajai, valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskirti visam ikiteisminiam tyrimui bei teismo procesui kvalifikuotÄ advokatÄ V.R. iÅ¡ Klaipėdos mieste praktikuojančių advokatų (iÅ¡ prireiktųjų advokatų sÄ raÅ¡o), su kuriuo iÅ¡ anksto buvo susitarusi.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė jai 2011 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto 1-jo policijos komisariato įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ kopijÄ , taip pat metinę pajamų ir turto deklaracijÄ už paskutiniuosius 12 mėnesių, todėl tarnyba turėjo nedelsiant priimti sprendimÄ ir paskirti gynėjÄ (advokatÄ ) tÄ pačiÄ kreipimosi į tarnybÄ dienÄ arba per 3 dienas, t.y. ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 3 d. Pažymi, kad tarnyba, pažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jokio advokato nepaskyrė, vilkina ikiteisminį tyrimÄ , pažeidė pareiÅ¡kėjos teises ir padarė jai neturtinę žalÄ .

Neturėdama advokato baudžiamojoje byloje, negali tinkamai apginti savo teises, paruoÅ¡ti reikiamus procesinius dokumentus, atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad ji yra akivaizdžiai neteisėtai valstybės diskriminuojama ir baudžiamai persekiojama. Minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje jai, kaip įtariamajai, pagal buvusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S.N. 2010 m. liepos mėnesio nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai, yra taikytos neteisėtos kardomosios priemonės pagal prokuroro K.G. neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2011 m. gegužės 31 d. nutarimÄ , kurio taip pat negali kvalifikuotai apskųsti.         Nurodo, jog praÅ¡yme tarnybai buvo aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodžiusi, kad nuolatinis ir kvalifikuotas advokatas jai reikalingas visam procesui, o ne vienkartinei ikiteisminio tyrimo apklausai, kadangi ketina savo pažeistas teises ginti net ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Nurodo, kad „vienkartiniai“ advokatai jos netenkina, jai visam Å¡iam procesui reikalingas vienas labai kvalifikuotas, sÄ Å¾iningas, nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir nuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nepriklausomas advokatas, o tokiÄ teisę jai garantuoja Konstitucija ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.         Pažymi, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkina priimti sprendimÄ , nors ginčo dėl pareiÅ¡kėjos turtinės ir socialinės padėties pretenduoti į 100 procentų valstybės apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje nėra.

Nurodo, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, o ji pati turi teisę pasirinkti sau tinkamÄ gynėjÄ . Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis įtvirtina veiksmingÄ teisinę gynybÄ ; jame pažymėta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, visada turi gauti nemokamÄ teisinę pagalbÄ , jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingÄ teisingumÄ . Tinkamas jos teisių apgynimas ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisme yra garantuojamas aukščiau paminėtų įstatymų ir neturi priklausyti nuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojos norų.

         Nurodo, kad pateiktame praÅ¡yme taip pat prašė nuÅ¡alinti tarnybos direktorių R.V. ir Teisės skyriaus vedėjÄ K.G. nuo jos praÅ¡ymo iÅ¡sprendimo dėl nuolat vykstančio interesų konflikto, Å¡aliÅ¡kų ir tendencingų sprendimų, nuolatinio piktnaudžiavimo tarnybinėmis teisėmis ir tarnyba. Pažymi, jog Å¡iais pareigÅ«nais nepasitiki dėl pastoviai jų veiksmais daromos žalos. Mano, kad nuo jos praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo minėti pareigÅ«nai vėl nenusiÅ¡alino.         Nurodo, kad tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja jÄ nuolat varinėja ir kankina savo neteisėtais veiksmais, neįgyvendintais pažadais, todėl suardė pasitikėjimÄ valstybe, Konstitucijoje numatytomis garantijomis, neduoda realios galimybės surasti teisybę policijoje, prokuratÅ«roje bei nacionaliniame teisme.

Teigia, kad dėl pastovaus savo teisių ir teisėtų interesų suvaržymo patiria pažeminimÄ , stresÄ , nuolatinį iÅ¡gyvenimÄ , fizinį bei dvasinį skausmÄ , neigiamas emocijas, baimę dėl ateities ir savo teisių neapgynimo. Yra depresiÅ¡kai prislėgta dėl pastovaus vilkinimo, realiai nesudarytų valstybės sÄ lygų laiku ir tinkamai apsiginti nuo prokuratÅ«ros, policijos pareigÅ«nų ir jų neteisėtų veiksmų, kÅ«no sužalojimo, neteisėtų kardomųjų priemonių taikymo, suvaržytos judėjimo laisvės. Nurodo, kad patyrė įvairių baimių, trukdo įkyrios mintys, patyrė sukrėtimÄ , nemigÄ , Å¡irdies priepuolius, įvairų organų skausmus, o gydytojai neranda ligų priežasties.

Be to, dėl tokio Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigÅ«nų elgesio atsirado naujų ligų, turi pastoviai gydytis, vartoti vaistus, o skundų suraÅ¡ymui iÅ¡naudoja savo laikÄ ir pinigines lėšas, kurios nėra kompensuotos. Pažymi, kad nepasitiki Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, policijos, prokuratÅ«ros, valdžios institucijų ir teismų veiksmais, tik dėl tarnybos kaltės, nepaskiriant advokato, negali realizuoti savo teisių minėtoje baudžiamojoje byloje.

PadarytÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kia įvertina 500 000 Lt.         PareiÅ¡kėja T.Ž., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ Â (b.l. 107), į teismo posėdį neatvyko. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, pavadintas protestu (b.l. 83-84), dėl teisėjų kolegijos nuÅ¡alinimo ir administracinės bylos sustabdymo iki bus iÅ¡spręstas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam administraciniam teismui netenkintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (b.l. 113-114).

         Atsakovai apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai (b.l. 109, 110), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundÄ (b.l. 87-89) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.          Atsakovai atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėja 2011 m. gegužės 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00281-10. Kartu su praÅ¡ymu pateikė 2011 m. gegužės 30 d. praneÅ¡imo apie įtarimÄ kopijÄ .

Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos ji nepateikė, tačiau nurodė, kad deklaracija tarnybai buvo pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos minima ir tarnyboje esanti metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija, pateikta 2010 m. gruodžio 16 d., kurios ataskaitinis laikotarpis buvo nuo 2009 m. gruodžio d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., nebuvo tinkamas dokumentas, įrodantis pareiÅ¡kėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , nes vadovaujantis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, joje pateikiami duomenys buvo už netinkamÄ ataskaitinį laikotarpį. 2011 m. birželio 1 d. tarnyboje gauta pareiÅ¡kėjos turto deklaracija už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., kurioje pareiÅ¡kėja deklaravo nekilnojamÄ jį turtÄ už 75 000 Lt (butÄ , garaÅ¾Ä , žemės sklypÄ ), o metinių pajamų nurodė negavusi.

Pagal deklaruojamÄ ataskaitinį laikotarpį Å¡i metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija atitiko Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau joje pateiktų duomenų apie metines pajamas teisingumas tarnybai sukėlė pagrįstų abejonių, nes palyginus deklaracijų duomenis apie 2010 m. birželio-spalio mėnesiais gautas pajamas jos skiriasi. Abejones deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu sustiprino ir tai, kad pareiÅ¡kėja praeityje taip pat yra teikusi deklaracijas su neteisingais duomenimis apie turtÄ ir pajamas (pvz. apie netesingai deklaruotÄ turtÄ ir pajams Valstybinė mokesčių inspekcija tarnybai buvo praneÅ¡usi 2010 m. liepos 22 d. bei 2010 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tais).

         Pažymi, kad turėdama objektyvų pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumu, tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , ar 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje deklaracijoje T.Ž. deklaruoja teisingus duomenis apie savo turtÄ ir pajamas. Nurodo, kad tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-2267 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie kreipimÄ si bei iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad jos 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinėtas tik gavus praÅ¡omÄ informacijÄ iÅ¡ Valstybines mokesčių inspekcijos.

Pažymi, kad praÅ¡ymas įpareigoti tarnybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra nepagrįstas, nes praÅ¡ymo nagrinėjimo tarnyba nevilkina, jo nagrinėjimo terminų, nustatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, nepažeidė, nes iki Å¡iol renka informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipėsi; jeigu nėra galimybės priimti sprendimÄ iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, jo reikalavimÄ pagrindžiančių dokumentų ir dokumentų, įrodančių jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ arba informacijos, kuri reikalinga nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, gavimo dienos.

Pažymi, kad atsakymas iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos į 2011 m. birželio 6 d. paklausimÄ iki Å¡iol negautas, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dar neiÅ¡nagrinėtas, sprendimas dėl jo nepriimtas teisėtai ir pagrįstai. Teigia, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti 500 000 Lt neturtinę žalÄ visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas, pareiÅ¡kėja savo reikalavimo negrindžia jokiomis aplinkybėmis ir jokiais dokumentais; byloje nėra ne vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų.         Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatÅ«ra apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai.

Atsiliepimu į skundÄ (b.l. 44-45) praÅ¡o Lietuvos advokatÅ«rÄ iÅ¡ trečiųjų suinteresuotų asmenų paÅ¡alinti, o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos advokatÅ«ra pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus neturi jokių įgalinimų organizuojant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatęs, kad Lietuvos advokatÅ«ra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinuoja advokatų teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 dienos, todėl koordinatorius, kurie padeda organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ baudžiamosiose bylose skiria ne Lietuvos advokatÅ«ra, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.         Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l.108), į teismo posėdį neatvyko, negautas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti, atsiliepimas į skundÄ nepateiktas.         Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama proceso Å¡alims nedalyvaujant.        Teisėjų kolegija konstatuoja         Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos skundas dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje pagal pareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ , 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo.         Dėl Klaipėdos tarnybos neveikimo         PareiÅ¡kėja 2011 m. gegužės 31 d. (praÅ¡ymas tarnyboje užregistruotas 2011 m. gegužės 31 d., reg.

Nr. ATP-1060) kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ , praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00281-10, nurodydama, kad Klaipėdos miesto 1-me policijos komisariate 2011 m. gegužės 30 d. jai įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , todėl skubiai reikalingas advokatas visam procesui – nuo ikiteisminio tyrimo iki tarptautinės instancijos teismo (b.l. 90-94). Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė Klaipėdos miesto 1-jo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D.B. 2011 m. gegužės 30 d. praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (b.l. 95). bei nurodė, kad metinė gyventojo (Å¡eimos) pajamų ir turto deklaracija (toliau – ir Turto deklaracija) buvo pateikta 2010 m. gruodžio 16 d.

PareiÅ¡kėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėjÄ nusiÅ¡alinti nuo jos praÅ¡ymo nagrinėjimo argumentuodama tuo, kad tarp jų yra nuolatinis interesų konfliktas, priimami neteisėti ir nemotyvuoti sprendimai, nuolat daroma turtinė ir neturtinė žalÄ , vilkinamos bylos.          Klaipėdos tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-2267 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjai pranešė apie 2011 m. gegužės 31 d. gautÄ praÅ¡ymÄ (reg.

Nr. ATP-1060) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-60281 bei 2011 m. birželio 1 d. gautÄ pareiÅ¡kėjos Turto deklaracijÄ . Minėtu raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Klaipėdos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi, paprašė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyti, ar Klaipėdos tarnybai pateiktoje Turto deklaracijoje yra deklaruoti teisingi duomenys apie pareiÅ¡kėjos turtÄ ir pajamas.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinėtas tik gavus atsakymÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (b.l. 105).         RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2011 m. gegužės 30 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00281-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, t.y. kad T.Ž. įžeidė savo pareigas einančiÄ valstybės tarnautojÄ â€“ Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S.N.         PareiÅ¡kėjos teigimu, gynėjo dalyvavimas jos baudžiamojoje byloje bÅ«tinas, todėl Klaipėdos tarnyba advokatÄ turėjo paskirti nedelsiant.

IÅ¡ Å¡ių veiksmų neatlikimo kildina neturtinę žalÄ .         Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 21 straipsnis. Minėtas straipsnis numato, jog kai bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas praneÅ¡a tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«tinas gynėjas (21 straipsnio 1 dalis).

Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praneÅ¡imÄ , privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbÄ suteiksiantį advokatÄ ir praneÅ¡ti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje praÅ¡oma paskirti gynėjÄ , ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (21 straipsnio 2 dalis).

Aptartas reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantis advokatas turi bÅ«ti parinktas nedelsiant, esant Å¡ioms dviems sÄ lygoms:

1) gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnį;

2) apie privalomÄ gynėjo dalyvavimÄ tarnybai praneÅ¡a ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas. Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas:

1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) nagrinėjant bylas asmenų, negalinčių dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų pasinaudoti savo teise į gynybÄ ;

3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;

4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas iÅ¡ jų turi gynėjÄ ;

5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

6) Å¡io kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylÄ kaltinamajam nedalyvaujant;

7) įtariant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo <...>;

9) nagrinėjant bylÄ teisme pagreitinto proceso tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis suteikia teisę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir prokurorui motyvuota nutartimi pripažinti gynėjo dalyvavimÄ bÅ«tinu ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai apginti, o minėto straipsnio 3 dalis įpareigoja minėtus pareigÅ«nus praneÅ¡ti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančiai institucijai apie bÅ«tinÄ gynėjo paskyrimÄ , jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nenagrinėjama ir nevertinama aplinkybė, ar teisėtai ir pagrįstai ikiteisminį tyrimÄ atliekanti Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigÅ«nė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes (įtariamoji neturi teisinio iÅ¡silavinimo, o nukentėjusioji yra teisėja) ir su tuo susijusias galimybes veiksmingai gintis, nepriėmė motyvuoto nutarimo dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo ir nepasiuntė jo Klaipėdos tarnybai.          Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomos Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas motyvuota nutartimi bÅ«tų pripažinęs gynėjo dalyvavimÄ bÅ«tinu, todėl Klaipėdos tarnyba neprivalėjo vadovautis Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytu įpareigojimu skirti antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ nedelsiant, nes minėtas reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai apie privalomÄ gynėjo dalyvavimÄ tarnybai praneÅ¡a ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio bei Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.         Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, kai gynėjo praÅ¡o įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra bÅ«tinas ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba Å¡io įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju dėl gynėjo paskyrimo kreipėsi pati T.Ž., bylos medžiaga nėra nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tų privalomas pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostatas arba minėto straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡ymÄ dėl gynėjo suteikimo pareiÅ¡kėjai (įtariamajai baudžiamojoje byloje) Klaipėdos tarnyba pagrįstai svarstė vadovaudamasi Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis.          Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ . Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

         Atsiliepimu į skundÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme minima ir Klaipėdos tarnybos žinioje esanti pareiÅ¡kėjos Turto deklaracija, pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. (b.l. 96-99), kurios ataskaitinis laikotarpis buvo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., nebuvo tinkamas dokumentas, įrodantis pareiÅ¡kėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , deklaruoja mėnesio, einančio prieÅ¡ mėnesį, kuriuo pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , paskutinę dienÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki praÅ¡ymo gauti antrinę teisinę pagalbÄ pateikimo dienos.         2011 m. birželio 1 d.

Klaipėdos tarnyboje buvo gauta pareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 17 d. Turto deklaracija už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. (b.l. 30, 100-101), kurioje pareiÅ¡kėja deklaravo nekilnojamÄ jį turtÄ už 75 000 Lt bei nurodė negavusi metinių pajamų. Å i Turto deklaracija atitiko Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.          Atsakovės atsiliepimu nustatyta, kad palyginus pareiÅ¡kėjos Turto deklaracijos už ataskaitinį laikotarpį 2009 m. gruodžio 1 d.

– 2010 m. lapkričio 30 d. duomenis su Turto deklaracijos už ataskaitinį laikotarpį 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. balandžio 30 d. duomenimis, Klaipėdos tarnyba nustatė, kad abejose deklaracijose pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjos 2010 m. birželio-spalio mėnesių pajamas skiriasi, nors turėtų sutapti. Atsakovės teigimu, abejones Turto deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu sustiprino ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja praeityje yra tarnybai pateikusi Turto deklaracijas su neteisingais duomenimis apie turtÄ ir pajamas, o apie pareiÅ¡kėjos neteisingai deklaruotÄ turtÄ ir pajamas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tarnybai buvo praneÅ¡usi 2010 m. liepos 22 d. raÅ¡tu Nr. (18.32)-L2-5676 bei 2010 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu Nr. (18.32)-L2-6114 (b.l. 103, 104).         Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.         Klaipėdos tarnyba, turėdama objektyvų pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje Turto deklaracijoje nurodytos informacijos apie turtÄ ir pajamas teisingumu, 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. (1.22)-SR-2266 kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ , praÅ¡ydama nustatyti, ar minėtoje Turto deklaracijoje pareiÅ¡kėja deklaruoja teisingus duomenis apie savo turtÄ ir pajamas (b.l. 105).         Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipėsi.

Jeigu nėra galimybės priimti sprendimÄ iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų arba Å¡io straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.          Taigi, pateikdama aukščiau paminėtÄ praÅ¡ymÄ , Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytÄ teisę gauti informacijÄ tam, kad nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos Turto deklaracijoje, pildytoje 2011 m. gegužės 17 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. pateikti duomenys yra teisingi.

Atsakovės atsiliepimu į skundÄ nustatyta, kad atsakymas iÅ¡ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dar nėra gautas, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dar nėra iÅ¡nagrinėtas ir sprendimas nepriimtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba praÅ¡ymo nagrinėjimo nevilkina, t.y. nepažeidė praÅ¡ymo nagrinėjimo terminų, nustatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.         PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų pažeidimu.

Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybÄ nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimÄ , ar nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Garantuojant konstitucinę teisę į gynybÄ baudžiamajame procese, nacionalinėje teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas. Teisė į gynybÄ per visÄ bylos procesÄ gali bÅ«ti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba.

Gynėjo kvietimas ir paskyrimas, bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekso 50-51 straipsniuose, o antrinės teisinės pagalbos teikimas – Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teises, tarp jų teisę gintis pačiam arba padedamam savo paties pasirinkto gynėjo ar, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisinę advokato pagalbÄ nemokamai.

Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamÄ teisinę pagalbÄ , jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingÄ teisingumÄ . Nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo, nes Klaipėdos tarnyba nėra priėmusi neigiamo sprendimo, o siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėja turi teisę gauti nemokamÄ teisinę pagalbÄ .          Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pagal 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ nepagrįstas.

         PareiÅ¡kėjos skundas argumentuojamas ir tuo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja nepagrįstai nenusiÅ¡alino nuo jos praÅ¡ymo nagrinėjimo, nes tarp minėtų asmenų ir jos yra interesų konfliktas.          Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktÄ apibrėžia kaip situacijÄ , kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje pagrindus ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nuÅ¡alinimo pagrindÄ , jeigu tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryÅ¡ių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimÄ dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. SprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas.          VieÅ¡ojoje teisėje veikiantis įstatymo virÅ¡enybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės normomis.

Taigi, nesant reikalavimo nusiÅ¡alinimo atsisakymÄ Ä¯forminti atskiru sprendimu, darytina iÅ¡vada, jog minėtas praÅ¡ymas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas ir priimant sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (arba atsisakyti jÄ suteikti), nurodant konkrečius argumentus dėl nusiÅ¡alinimo arba nenusiÅ¡alinimo nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo.          Dėl neturtinės 500 000 litų žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas         Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.          Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis). Å ie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.         PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, vilkinant priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagal 2011 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ , patyrė pažeminimÄ , nuolatinius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , smarkiai pablogėjo jos sveikata, yra prislėgta dėl bylos rezultatų, buvo pažeistos konstitucinės teisės turėti advokatÄ , todėl byloje bÅ«tina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba nevykdo įstatyme nustatytos pareigos priimti sprendimÄ , t.y. vilkina jo priėmimÄ .         Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ .

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimÄ priimti iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo.         Jau sprendime buvo aptarta, kad Klaipėdos tarnybai kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 17 d. pildytoje (Klaipėdos tarnybai pateiktoje 2011 m. birželio 1 d.) Turto deklaracijoje nurodyto turto ir pajamų teisingumo, todėl Klaipėdos tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl informacijos pateikimo ir Å¡ios informacijos nėra gavusi.

RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Klaipėdos tarnyboje gautas 2011 m. gegužės 31 d. (antradienį), Turto deklaracija gauta 2011 m. birželio 1 d. (trečiadienį), tarnyba į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl informacijos gavimo kreipėsi 2011 m. birželio 6 d. (pirmadienį). Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Klaipėdos tarnyba neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, nes praÅ¡ymo nagrinėjimo terminas, nustatytas teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, nepažeistas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai apie patirtÄ 500 000 Lt neturtinę žalÄ nepagrįsti jokiais įrodymais. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.         Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

        Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.        Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palÅ«kanų pagal prievoles mokėjimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Taigi Å¡i norma numato vadinamÄ sias „procesines“ palÅ«kanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkcijÄ .

Å i norma reikÅ¡minga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. PalÅ«kanų dydis Å¡iuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atsiradusi neturtinė žala, reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo netenkintinas.         Dėl praÅ¡ymo kreiptis į prokuratÅ«rÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų         PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o už piktnaudžiavimÄ savo tarnybinėmis teisėmis, sÄ moningÄ vilkinimÄ , visiÅ¡kÄ neveikimÄ , kreiptis į prokuratÅ«rÄ , praneÅ¡ant apie jos teisių pažeidimus.         Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylÄ teismas nustato proceso Å¡alies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, tai apie tai praneÅ¡a prokurorui arba iÅ¡kelia baudžiamÄ jÄ bylÄ .

         Sprendimo motyvuose nurodyta, jog nenustatyta, kad Klaipėdos tarnyba (jos darbuotojai) pažeidė Teisinės pagalbos įstatymÄ . Nėra pagrindo nustatyti, kad Å¡ios proceso Å¡alies veiksmuose yra nusikaltimo požymių, todėl praÅ¡ymas praneÅ¡ti prokurorui netenkintinas.         Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto iÅ¡laidas bei kitas iÅ¡laidas, numatytas Å¡ioje straipsnio dalyje. Nors pareiÅ¡kėja skundo praÅ¡omosios dalies 5 punktu praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nenurodė jų dydžio, taip pat nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi iÅ¡laidas ji patyrė Å¡ioje byloje ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.          Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu n u s p r e n d ž i a:          pareiÅ¡kėjos T.Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                    Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                                     Alona Romanovienė                                                                                                           Eglė Kiaurakytė