c0839f4e-d3f3-470c-96c6-cfbe4f41ccf6 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-530/2015;Teisminio proceso Nr.1- 55-1-00146-2014-0;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.30.5.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamojo gynėjui advokatui G.

Č.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str., ir nubaustas 10 MGL, t.y. 376,50 Eur (trijų  šimtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 50 ct) dydžio bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

V. N. nuteistas už tai, kad pažeisdamas LR gyvÅ«nų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 1 d., 2 d., žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, dėl ko gyvÅ«nas žuvo, o bÅ«tent 2014-04-14 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, gatvėje, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu, Å¡ovė į nukentėjusiajam A. G. priklausantį rusų kurtų veislės Å¡unį, kuris dėl vidinio nukraujavimo tÄ pačiÄ dienÄ apie 20.20 val. nugaiÅ¡o. Tokiais veiksmais V. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 310 str.

Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2015-02-24 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 -18-547/2015 ir priimti naujÄ , V. N. iÅ¡teisinantį nuosprendį.Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkami įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai, pažeisti neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai. Teismas remdamasis bylos duomenimis ir pripažindamas juos įrodymais turėjo ir privalėjo įvertinti juos objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti sudėjus į įrodymų visetÄ , taip pat paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus, o nepavykus to padaryti vertinti teisiamojo naudai.

Be to, nepripažintini įrodymais duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 str. Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 str. pažeidimas, ko pasėkoje, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir neteisėtai paskirta bausmė (BK 2 str. 3 d., 41 str. 5 d.). Apeliantas mano, kad šioje byloje buvo įvykdytas pasirinktinis teisingumas. Nukentėjusysis A. G. pats pažeidė LR gyvūnų globos įstatymo 6 str. bei naminių gyvūnų laikymo Varėnos rajone taisykles ir tai buvo priežastiniame ryšyje su šuns žuvimu.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad A. G. priklausantys Å¡unys, tame tarpe ir žuvęs Å¡uo, buvo laikomi palaidi ir laisvai bėgiojo po kaimo teritorijÄ . Tai patvirtino net liudytojais apklausti A. G. draugai D. J., A. B., A. P., nors byloje akivaizdžiai duoda A. G. palankius parodymus. BÅ«tent ir įvykio dienÄ A. G. ėjo į ganyklÄ , o Å¡uo bėgo be antsnukio ir pavadėlio kaip to reikalauja Naminių gyvÅ«nų laikymo taisyklės. A. G. akivaizdžiai pažeidė LR gyvÅ«nų globos įstatymo 20 str. 2 d., ko pasėkoje neužtikrino, kad jo laikomas Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Apeliantas mano, kad veikoje nėra nusikaltimo sudėties ir dėl to, kad jis neturėjo tikslo nužudyti ar sužaloti A. G. priklausančio Å¡uns, t.y. jo veikoje nebuvo tyčios, kaip to reikalauja BK 310 str. Viskas įvyko labai greitai ir spontaniÅ¡kai. Kiek bekalbėtų A. G. liudytojai (D. J., A. B., A. P.) apie A. G. priklaususio Å¡uns vardu Lordas gerumÄ , tačiau neatlaiko kritikos A. G. ir Å¡ių liudytojų parodymai, kad, bÅ«k tai, apeliantui priklausantis nė metų laiko neturintis, keturis kartus mažesnis Å¡unelis užpultų suaugusį daug kartų didesnį Å¡unį.

Tai negali būti paaiškinama jokiais logikos dėsniais, juo labiau, kaip teigia A. G., tai rašoma ir teismo nuosprendyje, jog jam priklausantis šuo buvo rusų kurtas, t.y. medžioklinis šuo, nors byloje tai patvirtinančių įrodymų ir dokumentų nėra. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių atmetė apelianto ir liudytojo A. S. parodymus, kad apelianto šunelis išbėgo pro vartus ir šalia lauko virtuvėlės, jo tėvui priklausančioje privačioje valdoje (kuri prieina iki kelio/gatvės) buvo užpultas A.

G. Å¡uns. Akivaizdu, kad kaltinimo prasme, tai rodo ir tas faktas, kad tariamÄ Ä¯vykio vietÄ rodė tik A. G. liudytojas A. P., o iÅ¡ apelianto teismas vos priėmė kelias nuotraukas, kuriose buvo nufotografuota tikra įvykio vieta. Netikėti apelianto ir liudytojo A. S. parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus. Tuo tarpu tiek tariamas nukentėjęs A. G., tiek liudytojai D. J., A. B., A. P. davė prieÅ¡taringus parodymus, tačiau teismas to nevertino.

Dar keisčiau yra tai, kad byloje prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo yra fotonuotrauka (b.l. 7), kurioje matosi kuokÅ¡tas juodos Å¡ersties, nors A. G. Å¡uo buvo baltos ir geltonos/rusvos spalvų. Tai rodo bylÄ tyrusių pareigÅ«nų „objektyvumÄ â€œ. Teismas visai be jokio pagrindo nurodė, kad apeliantas, nesant bÅ«tinajam reikalingumui, atėmė Å¡uns gyvybę, tačiau vadovaujantis to paties įstatymo (LR gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo) 5 str. 1 d. 5 p.; 8 p. jis netyčia galėjo sužeisti Å¡unį ir taip gavosi tik todėl, kad norėjo apsaugoti savo mažesnį Å¡uniukÄ nuo žūties, kadangi A.

G. Å¡uo jį užpuolė. Neatlaiko jokios kritikos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas Å¡ovė ne iÅ¡ pneumatinio Å¡autuvo, netgi nuosprendyje teigiama, kad jis buvo po įvykio iÅ¡vykęs į namus, kad ten palikti mažo kalibro Å¡autuvÄ , o vietoj jo pasiimti orinį (pneumatinį) Å¡autuvÄ . Å ioje byloje nėra jokių įrodymų bei duomenų leidžiančių teigti, jog apeliantas iÅ¡vykęs į namus pakeitė Å¡autuvÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visi ginklai, tame tarpe ir vadinamasis mažo kalibro Å¡autuvas buvo iÅ¡imtas, todėl vietoj to, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantui bÅ«tų pakeistas įtarimas, tiek prokuroras ikiteisminio tyrimo metu pats, tiek teismas pats galėjo paskirti ekspertizę ir neginčytinai nustatyti, kad buvo Å¡auta iÅ¡ vieno ar kito Å¡autuvo, tačiau to nepadarė, vadinasi kaip teigia ir teismas savo nuosprendyje, jog visos abejonės aiÅ¡kinamos teisiamojo naudai, tačiau, kaip ne keista, jos aiÅ¡kinamos prieÅ¡ingai, kaltinamÄ ja prasme.

Teismo teiginys, kad byloje nėra kategoriÅ¡kai ir neginčytinai nustatyta, kokiu ginklu buvo iÅ¡Å¡auta į Å¡unį, paneigia apelianto teiginius, jog jis Å¡ovė iÅ¡ pramoninės gamybos 5.5 mm kalibro pneumatinio Å¡autuvo B2. Šį Å¡autuvÄ apeliantas tÄ patį vakarÄ pateikė policijai, jis buvo apžiÅ«rėtas specialisto, kaip įrodymas tiek kaltinamojoje iÅ¡vadoje, tiek teismo nuosprendyje, tačiau remiantis tik abejonėmis, jog jis Å¡autuvÄ galėjo pakeisti ir Å¡io versijos netyrus, apelianto parodymai, jog Å¡ovė bÅ«tent Å¡iuo Å¡autuvu, yra atmetami nepagrįstai nors tai draudžia įstatymas.

Mano, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai nepaneigia to fakto, kad apeliantas Å¡ovė iÅ¡ pneumatinio Å¡autuvo. Juolab, kad tik liudytojas A. P. parodė, kad jam atrodo, jog buvo Å¡auta iÅ¡ mažo kalibro Å¡autuvo, tačiau kiti liudytojai ir pats nukentėjusysis parodė, kad Å¡Å«vis buvo duslus. Antra vertus, bet kuris asmuo Å¡iek tiek nutuokiantis ginkluose pasakys, kad pagal Å¡Å«vio stiprumÄ ne visada galima pasakyti apie ginklo rūšį. Be to, byloje yra labai daug neaiÅ¡kumų ir dviprasmybių, kurių nepaÅ¡alino ikiteisminio tyrimo subjektai, to nepadarė ir teismas.

Pagal GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymÄ A. G. privalėjo pasirÅ«pinti savo Å¡unimi ir laikyti jį pagal taisykles ne tik iki įvykio, bet ir po jo. Jeigu tariamai Å¡uo buvo sužeistas apelianto Å¡Å«viu, kuo jis abejoja, nes iÅ¡ specialisto F. L. apklausto liudytoju parodymų matyti, kad žaizda dėl kurios nugaiÅ¡o Å¡uo negalėjo bÅ«ti padaryta 5.5 mm pneumatinio Å¡autuvo Å¡oviniu, jo negalėjo bÅ«ti padaryta ir vadinamo mažo kalibro Å¡autuvo Å¡oviniu. Specialistas neatmeta galimybės, kad žaizda gali bÅ«ti padaryta duriant strypu arba Å¡aunant didesnio kalibro Å¡aunamuoju ginklu, tačiau tokiu atveju Å¡uns kÅ«ne turėjo likto Å¡audmuo arba turėjo bÅ«ti kiauryminis Å¡Å«vis, kuomet Å¡audmuo kiaurai perskrodžia kÅ«nÄ (Å¡audmens išėjimo vieta), tačiau nėra nustatytas nei vienas, nei kitas faktas.

Juo labiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojo E. S. parodymų, jog jis darė pakartotinę Å¡uns lavono apžiÅ«rÄ , turėdamas tikslÄ surasti bÅ«tent likusį Å¡audmenį ar jo dalis, tačiau iÅ¡skyrus skalpelio geležtės dalį, daugiau nieko nerado.           V. N. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ko pasėkoje, nuteistojo teigimu, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , iÅ¡tyrusi įrodymus teisiamajame posėdyje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo padarytÄ veikÄ ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

V. N. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. IÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3, 5 dalys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnis įtvirtina baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo arba buvo suluoÅ¡intas, arba kankino gyvÅ«nÄ . Kaip matyti, BK 310 straipsnis įtvirtina du objektyviuosius alternatyvius nusikalstamos veikos požymius, t. y. žiaurus elgesys su gyvÅ«nu, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo arba buvo suluoÅ¡intas, ir gyvÅ«no kankinimas. Nagrinėjamoje byloje V. N. buvo inkriminuotas ne kankinimo požymis, bet žiauraus elgesio su gyvÅ«nu, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo, požymis.

Žiaurus elgesys su gyvÅ«nais pasireiÅ¡kia visuomenėje netoleruotinais ir bÅ«tinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais iÅ¡reiÅ¡kiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvÅ«nų atžvilgiu. Å i veika gali pasireikÅ¡ti tiek tęstiniais veiksmais, tiek ir vienkartiniu poelgiu, pavyzdžiui, veiksmu, kuriuo gyvÅ«nui tiesiogiai atimama gyvybė arba jis suluoÅ¡inamas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kÄ patvirtina ir pats V. N., kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu, Å¡ovė į nukentėjusiajam A.

G. priklausantį rusų kurtų veislės Å¡unį, kuris dėl vidinio kraujavimo tÄ pačiÄ dienÄ apie 20.20 val. nugaiÅ¡o. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirti byloje surinkti duomenys: apklaustas nukentėjusysis A. G., liudytojai A. Å ., E. S., D. J., A. P., A. Č., A. B., F. L., D. Č., J. S., F. N., iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Bylos įrodymais nustatyta, kad V. N., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nenustatytu ginklu Å¡ovė Å¡unų link. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo tyčios nuÅ¡auti Å¡unį, tačiau iÅ¡ VÅ Ä® BuivydiÅ¡kių veterinarijos klinikos pažymos matyti, kad atlikus A.

G. Å¡uns lavono tyrimÄ nustatė, jog kairiame Å¡one, pilvo, kirkÅ¡nies srityje, žemiau juosmens slankstelių lygio, aptikta vieno-dviejų centų monetos dydžio skylė susijungusi su krÅ«tinės lÄ sta. Atidarius pilvo lÄ stÄ rasta keli litrai kraujo su kreÅ¡uliu, pažeidimai žarnų pasaite bei kairiojo inksto sužalojimas, kas galėjo sukelti mirtinÄ vidinį kraujavimÄ Ä¯ pilvo lÄ stÄ . Mirties priežastis - vidinis nukraujavimas (T.1, b. l. 23). Liudytojas, veterinarijos gydytojas F. L., parodė, kad Å¡uo didelis, rado skylę Å¡one, iÅ¡ ten kraujuota.

Mirtis dėl nukraujavimo. Å uniui buvo rastos skylės žarnose, sužaloti pasaitai, buvo sužalotas inkstas (T.1, b.l. 165). Nukentėjusysis A. G. parodė, kad jo Å¡uo bėgo keliu, iÅ¡ sodybos iÅ¡bėgo kaltinamojo Å¡uniukas ir ėmė loti ant nukentėjusiojo Å¡uns. IÅ¡girdęs iÅ¡ karto ėmė bėgti prie savo Å¡uns. V. atsidarė bagažinę, iÅ¡siėmė ginklÄ , Å¡ovė. Å uo nubėgo į savo voljerÄ , atsigulė ir nugaiÅ¡o. Buvo Å¡Å«vis, didelė skylė deÅ¡inėje pusėje, mano, kad Å¡uo nugaiÅ¡o nuo patirto Å¡Å«vio (T.1, b.l. 164).

Liudytoja D. J. parodė, kad dėl ko susikibo Å¡unys negali pasakyti, pjovimasis užtruko neilgai, ji iÅ¡girdo Å¡Å«vį. GinklÄ matė N. rankose. Žaizda kurioj vietoj – nematė, bet nuo pusės link užpakalinių kojų buvo kruvina, Å¡uo gyveno apie valandÄ , atvyko policija ir jis numirė (T.1, b.l. 167). Liudytojas A. B. parodė, kad N. Å¡uo ėmė loti ant Lordo, tada buvo paleistas Å¡Å«vis. N. iÅ¡ kur ėmė Å¡autuvÄ nežino, koks buvo Å¡autuvas nežino. Kai Å¡uo buvo paÅ¡autas, bÅ«tent to momento nematė, jam atrodo, kad po Å¡Å«vio Å¡uo nubėgo, bet nenukrito.

Po Å¡Å«vio girdėjo tik A. Å¡uns cypimÄ , jis inkÅ¡tė kai atsigulė voljere, po Å¡Å«vio irgi keletÄ garsų iÅ¡leido (T.1, b.l. 168-169). Liudytojas A. P. parodė, kad su Å¡uniu kurtu ėjo link pievos. IÅ¡bėgo N. Å¡uo iÅ¡ kiemo, puolė kurtÄ , Å¡unys susilojo. IÅ¡bėgo N., pamatė, kad loja Å¡unys vienas ant kito, paėmė Å¡autuvÄ iÅ¡ bagažinės, Å¡ovė ir pataikė į Å¡unį. G. sakė, kÄ tu darai, Å¡uo nubėgo į voljerÄ , pamatė, kad Å¡uniui bėga kraujas, iÅ¡kvietė policijÄ , tada N. iÅ¡vyko kažkur, laukė apie valandÄ policijos, kai atvyko policija, grįžo ir N., kol policija apklausinėjo – Å¡uo nudvėsė (T.1, b.l. 178).

Liudytojas A. Č. parodė, kad jam atėjus į įvykio vietÄ pasakė, kad nuÅ¡ovė Å¡unį, tai sakė visi. Ä®vykio vietoje buvo A. Å ., nukentėjęs, A. ir D. (T.1, b.l. 166). Liudytojas A. Å . patvirtino, kad be N. Å¡uns buvo ir daugiau Å¡unų, jie pjovėsi. Å unys pjovėsi ir iÅ¡girdo pokÅ¡telėjimÄ . Matė kaltinamÄ jį su ginklu ir nurodė, jog buvo namelyje ir matė po langÄ , kad pjaunasi Å¡unys (T.1, b.l. 166). Å ie liudytojų parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas apkalinamÄ jį nuosprendį pragrįstai juos laikė įrodymais ir jais vadovavosi.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. N. pataikyti į Å¡unį nenorėjo, tik juos iÅ¡baidyti, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes kaip jis apeliaciniame skunde nurodė, Å¡ovė į Å¡unų pusę (T.2, b.1. 39-40), tačiau ikiteisminio tyrimo apklausos metu, duodamas parodymus jis nurodė, jog išėjęs nuo tvoros link keliuko kelis metrus pamatė, kad nuo tos vietos, kur buvo susikibę Å¡unys, link jo atbėga tas kurtų aviganis. Negali pasakyti, kokiam atstumui likus tarp Å¡uns ir jo, bet apeliantas iÅ¡sigando, nukreipė ginklÄ Ä¯ tÄ Å¡unį ir Å¡ovė.

Ä® Å¡unį Å¡ovė, kad gynėsi ir gynė savo Å¡unį (T.1, b.l. 86-87). Teismo vertinimu, V. N. Å¡audamas iÅ¡ nenustatyto ginklo į Å¡unį turėjo suprasti, kad elgiasi su gyvÅ«nu žiauriai, numatyti, kad dėl to gyvÅ«nas gali žūti ar bÅ«ti suluoÅ¡intas ir to norėjo. Teismo vidiniu įsitikinimu, toks V. N. elgesys reaguojant į Å¡unų pjautynes, yra netoleruotinas ir bÅ«tinumu nepagrįstas, rodantis nepateisinamÄ negailestingumÄ , savivalę ir tuo pačiu žiaurų elgesį su gyvÅ«nu, dėl ko Å¡is žuvo.Byloje esančiais duomenimis – nukentėjusiojo A.

G., liudytojų D. J., A. P., A. B., parodymais bei 2014-04-15 VÅ¡Ä® BuivydiÅ¡kių veterinarijos klinikos pažyma – nustatyta, kad praėjus neilgam laiko tarpui (apie valandÄ ) po V. N. Å¡Å«vio, Å¡uo nugaiÅ¡o dėl vidinio nukraujavimo, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp V. N. veiksmų, iÅ¡ nenustatyto ginklo Å¡aunant į Å¡unį, ir atsiradusių padarinių – Å¡uns žūties.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visai be pagrindo nurodė, kad, V. N., neesant bÅ«tinajam reikalingumui atėmė Å¡uns gyvybę, jis netyčia galėjo sužeisti Å¡unį ir taip gavosi tik todėl, kad norėjo apsaugoti savo mažesnį Å¡uniukÄ nuo žūties, kadangi A.

G. Å¡uo jį užpuolė. Tačiau bÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda tada, kai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms kyla pavojus. Å iuo atveju, pasak apelianto, pavojus kilo V. N. Å¡uns gyvybei. Tačiau to nepakanka, kad bÅ«tų eliminuota atsakomybė už žalÄ . BK 31 nustato, kad bÅ«tinasis reikalingumas yra teisėtas tik tuo atveju, kai kilęs pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis. Å Å«vis į Å¡unį turi bÅ«ti vienintelis bÅ«das iÅ¡vengti padarinių.

Apeliantas žinojo jog šuo buvo kaimyno, t.y. nebešeimininkis, šuns šeimininkas buvo netoliese, ir nors jo šuo buvo didesnis už apelianto, tačiau ne tik kad buvo galimybė, bet jis ir stengėsi, pasak A. G., juos išskirti. Todėl tikėtina, kad realaus V. N. šuniui gresiančio pavojaus, kurio negalima buvo pašalinti kitomis priemonėmis, nebuvo. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad N šuo necypė, matė kaip jis vaikščiojo iš pradžių (t.y. iš kart po incidento), kol jo neišvežė.

Jo vertinimu, tuos Å¡unis galima buvo iÅ¡skirti kitaip (T.1, b.l. 168). Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinojo reikalingumo Å¡uns gyvybės atėmimui nebuvo, V. N. nereikėjo gintis nuo Å¡uns užpuolimo nei pačiam, nei ginti savo Å¡unį tokiu bÅ«du. Tai, kad kaimyno palaidas Å¡uo bėgo pro Å¡alį ir, kad paties N. kieme buvęs Å¡uo iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo teritorijos ir Å¡unys susikibo, nesudarė pagrindo kaltinamajam žiauriai elgtis - griebtis ginklo ir Å¡auti į gyvÅ«nÄ .

Teisėjų kolegija laiko, kad jei  šuo ir kėsinosi apkandžioti apelianto Å¡unį, tai jį V. N. apginti galėjo ir kitais bÅ«dais – nenuÅ¡audamas gyvÅ«no. Taigi nėra antros bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos. Dėl to nėra pagrindo kalbėti apie bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ , kaip aplinkybę, Å¡alinančiÄ kasatoriaus baudžiamÄ jÄ atsakomybę (žr. LAT 2015-01-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015). Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, liudytojas A. Å ., kuris nusikaltimo padarymo metu buvo atvykęs bÅ«tent pas V.

N., nepatvirtino tos aplinkybės, kad apelianto šunelis išbėgo pro vartus ir šalia lauko virtuvėlės buvo užpultas A. G. šuns. Šis liudytojas parodė, kad būdamas virtuvėlėje išgirdo, kad kažkur kieme pjaunasi šunys. Tačiau teigia nematęs nuo ko prasidėjo konfliktinė situacija. Apeliantas nepagrįstai bando įrodyti, jog jis morališkai visiškai neatsakingas už įvykusias šunų pjautynes, ko pasėkoje buvo atliktas nusikalstamas veiksmas, tuo bandydamas paneigti savo atsakomybę.

Lietuvos Respublikos įstatymai turi vienodÄ galiÄ visų asmenų atžvilgiu, todėl LR gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo imperatyvias nuostatas tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis privalėjo vykdyti vienodai.Apeliantas kelia abejones dėl Å¡uns žūties priežasties. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje patikslinta aplinkybe, jog Å¡uo buvo nuÅ¡autas iÅ¡ nenustatyto Å¡aunamojo ginklo, kadangi bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai ir neginčijamai nebuvo nustatyta, kokiu ginklu buvo Å¡auta į Å¡unį. BPK 20 str. 5 d. nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Todėl, nors nagrinėjant bylÄ ir nebuvo nustatyta, kokia konkreti nusikaltimo padarymo priemonė, tačiau vadovaujantis minėtÄ jÄ Ä¯statymo nuostata, pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetÄ , t.y. liudytojų D. J., A. Å ., A. B., A. P. parodymus, nukentėjusiojo A. G. parodymus, 2014-04-15 pažymÄ , taip pat, jog pats nuteistasis neneigia, jog Å¡ovė, neturi pagrindo abejoti, jog Å¡uo buvo sunkiai sužalotas, dėl ko vėliau nugaiÅ¡o, bÅ«tent panaudojant nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Tai, kad nebuvo rasta kulka ir nerasta jos išėjimo žymė, nepaneigia fakto, kad Å¡uo nugaiÅ¡o nuo Å¡autinės žaizdos sukelto vidinio kraujavimo, kadangi pirminis skrodimas buvo atliktas veterinarijos gydytojo, kuris neturi specialių žinių kulkai suieÅ¡koti, o E. S., dirbančiam Varėnos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir kuris pagal pareigas atlieka gyvÅ«nų ligų profilaktikÄ , vaistų kontrolę, gyvÅ«nų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimus ir kitus pavedimus, Å¡uns gaiÅ¡ena buvo pateikta be dalies vidaus organų (paÅ¡alintos kepenys, skrandis, žarnynas bei dalis Å¡lapimo iÅ¡skyrimo sistemos organų), todėl Å¡uns nugaiÅ¡imo priežasties nenustatinėjo, o kitų svetimkÅ«nių pasitelkus metalo ieÅ¡kiklį, apart skalpelio aÅ¡menų, nei gaiÅ¡enos viduje nei iÅ¡orėje nerado (T.1, b.l. 43-44,61,167).

Tai suponuoja teismo nuomonę, kad kulka nerasta, kadangi, nugaiÅ¡us Å¡uniui, jo tyrimas iÅ¡ karto nebuvo pavestas atlikti specialistui. Tačiau specialisto iÅ¡vada nėra vienintelis įrodymas aukščiau nurodytoms iÅ¡vadoms pagrįsti. Jis neturi iÅ¡skirtinės galios kitų įrodymų kontekste, todėl žūties priežastis, ginklo panaudojimas Å¡uniui sužaloti, buvo vertintas kitų įrodymų visumoje, tiek liudytojų parodymais, tiek raÅ¡ytine medžiaga. Taigi aukščiau nurodytų įrodymų visuma, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

N. kaltė padarius BK 310 straipsnyje nustatytÄ nusikaltimÄ yra įrodyta ir pagrįsta įrodymų visuma. Teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, iÅ¡vados logiÅ¡kos, atitinkančios BPK įstatymo reikalavimus. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti V. N. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo V.

N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo ir skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str. 1d. 1p., n u t a r ė: nuteistojo V. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                Danutė Giačaitė                                           Teisėjai                                                                                                      Kęstutis Dargužis                                                                                                    Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                                           Â