c08051c5-c0c8-496c-af23-abeabf8f1e4d · Regionų administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-1871-422/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02004-2015-8                                                              Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2;15.4; 21; 74 (S)                                                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                          SPRENDIMAS                                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                       2016 m. spalio 3 d.

                                                                Kaunas                                                                                                                                                                                                                                                   Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo T.

Ž. atstovui advokatui R. L. ,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. Ž. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal T. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas T. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (I t., b. l. 4), jį papildydamas (I t., b. l. 5, 82, 93, II t., b. l.

2) nurodė ir pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, jog nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki bausmės atlikimo pabaigos (2016-06-10) pareiÅ¡kėjas atliko bausmę Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose drausmės sÄ lygomis. Nurodė, kad dėl netinkamo narkotinių medžiagų, alkoholio patekimo į pataisos namus užkardymo, nuteistieji dažnai svaiginasi, todėl tarp jų dažnai kyla konfliktai. Pažymėjo, kad ne kartÄ buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų bei pareigÅ«nų, todėl, bijodamas jį sumuÅ¡usių nuteistųjų, siekdamas apsaugoti savo gyvybę ir sveikatÄ , minėtu laikotarpiu atsisakydavo eiti gyventi į gyvenamÄ sias patalpas.

Atsakovas nesiaiÅ¡kino jo atsisakymo eiti gyventi į gyvenamÄ sias patalpas aplinkybių, nesiekė sudaryti saugių kalinimo sÄ lygų, prieÅ¡ingai, jį bausdavo, skirdamas drausmines nuobaudas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , patalpindamas jį į baudos izoliatorių. Atsakovas pagal jo praÅ¡ymus nevykdė jo atžvilgiu izoliavimo reikalavimų, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nereaguojant į jo praÅ¡ymus, kelis kartus buvo sužalotas, pažeista jo teisė bÅ«ti kalinamam saugiomis sÄ lygomis, neatlikti iÅ¡samÅ«s tyrimai dėl tikrų atsisakymo atlikti bausmę tam tikruose bÅ«riuose priežasčių iÅ¡siaiÅ¡kinimo.

Tvirtino, jog dėl susiklosčiusios tarp nuteistųjų hierarchijos, siekdamas išvengti pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, pataisos namų administracijai negalėjo nurodyti jį sumušusių nuteistųjų pavardžių, bet pataisos namų administracija žinojo, kad jis buvo sužalotas kitų nuteistųjų, o ne susižalojo pats. Nurodė, jog kalint baudos izoliatoriaus kamerose buvo ribojama jo galimybė pasivaikščioti gryname ore, bendravimas su artimaisiais, nes buvo uždrausti pasimatymai, susirašinėjimas, negalėjo sportuoti, mokytis, dirbti ir pan.

Tokias kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas laiko nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis, žeminančiomis asmens orumÄ . Nurodė, kad kalint tokiomis sÄ lygomis sutriko visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, draugais, sugyventine, susirgo depresija ir pan., t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 12 000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovas su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ ( I t. b.l. 24-26) nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose 2014 m. užfiksuota 314 atvejų, kaip buvo bandyta perduoti uždraustus daiktus. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl rastų narkotinių medžiagų Marijampolės pataisos namuose pradėta 14 ikiteisminių tyrimų. Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai per 2014 metus paėmė, bandant perduoti nuteistiesiems, iÅ¡ piliečių, medžiagų pripažintų narkotinėmis ir psichikÄ veikiančiomis 630,6811 (g), iÅ¡ nuteistųjų - 97,488(g), taip pat 3584,5 1 alkoholinio raugo.

Pataisos namuose nuolat vykdomos įvairios narkotinių medžiagų patekimo prevencinės priemonės, prie kurių veiksmingumo galėtų prisidėti ir pareiÅ¡kėjas. Pažymėjo, kad nuteistiesiems atliekantiems drausmines nuobaudas kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje taikomi tam tikri suvaržymai, todėl pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus tipo kamerose, neturėjo teisės dalyvauti įvairiose programose, taip pat dirbti ar lankyti mokymo įstaigÄ . PareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelė ir nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda apskaitos kortelė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nepalaikė glaudžių santykių su savo artimaisiais, todėl jo tvirtinimas, jog buvo nutraukti santykiai su artimaisiais yra nepagrįstas.

Pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos, taip pat neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas T.

Ž. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). Skundas iÅ¡ dalies tenkinamas. PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, jo saugumo neužtikrinimo Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki bausmės atlikimo pabaigos ( 2016-06-10).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. Ž. 2014 m. gegužės 30 d. (I t., b.l. 104, 107), 2014 m. birželio 10 d. (I t., b.l. 112), 2014 m. birželio 25 d. (I t., b.l. 115), 2014 m. liepos 22 d. (I t., b.l. 118), 2014 m. liepos 23 d. (I t., b.l. 123), 2014 m. liepos 29 d. (I t., b.l. 121), 2014 m. rugpjūčio 5 d. (I t., b.l. 126), 2014 m. rugsėjo 1 d. (I t., b.l. 129), 2014 m. rugsėjo 10 d. (I t., b.l. 133), 2014 m. rugsėjo 30 d. (I t., b.l. 136), 2014 m. spalio 16 d. (I t., b.l. 139), 2014 m. lapkričio 13 d. (I t., b.l. 144), 2014 m. lapkričio 26 d. (I t., b.l. 147), 2014 m. gruodžio 12 d. (I t., b.l. 150), 2014 m. gruodžio 22 d. (I t., b.l. 153), 2015 m. sausio 5 d. (I t., b.l. 158), 2015 m. sausio 20 d. (I t., b.l. 165), 2015 m. vasario 4 d. (II t., b.l. 41), 2015 m. vasario 18 d. (II t., b.l. 48), 2015 m. kovo 6 d. (II t., b.l. 54), 2015 m. kovo 21 d. (II t., b.l. 58), 2015 m. balandžio 2 d. (II t., b.l. 62), 2015 m. balandžio 22 d. (II t., b.l. 66), 2015 m. gegužės 7 d. (II t., b.l. 70), 2015 m. gegužės 20 d. (II t., b.l. 74), 2015 m. birželio 4 d. (II t., b.l. 77), 2015 m. birželio 19 d. (II t., b.l. 80), 2015 m. liepos 1 d. (II t., b.l. 84), 2015 m. liepos 23 d. (II t., b.l. 88), 2015 m. rugpjūčio 7 d. (II t., b.l. 94), 2015 m. rugpjūčio 20 d. (II t., b.l.

98) atsisakė atlikti bausmę Marijampolės PN direktoriaus įsakymais jam paskirtuose bÅ«riuose. Å ių atsisakymų pagrindu Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. gegužės 31 d. nutarimu (I t., b.l. 105), 2014 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 1028 (I t., b.l. 110), 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 1142 (I t., b.l. 113), 2014 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1325 (I t., b.l. 116), 2014 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 1421 (I t., b.l. 119), 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 1478 (I t., b.l. 124), 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1663 (I t., b.l. 127), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1789 (I t., b.l. 131), 2014 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1904 (I t., b.l. 134), 2014 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 2017 (I t., b.l. 137), 2014 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 2161 (I t., b.l. 140), 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 2311 (I t., b.l. 142), 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 2403 (I t., b.l. 145), 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 2550 (I t., b.l. 148), 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 2603 (I t., b.l. 151), 2015 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 2702 (I t., b.l. 157), 2015 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 163 (I t., b.l. 163), 2015 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 279 (II t., b.l. 38), 2015 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 376 (II t., b.l. 45, 49), 2015 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 505 (II t., b.l. 151), 2015 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 627 (II t., b.l. 55), 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 727 (II t., b.l. 59), 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 840 (II t., b.l. 63), 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 947 (II t., b.l. 67), 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 1026 (II t., b.l. 71), 2015 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 1123 (II t., b.l. 75), 2015 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 1209 (II t., b.l. 78), 2015 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 1280 (II t., b.l. 81), 2015 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 1427 (II t., b.l. 85), 2015 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1543 (II t., b.l. 91), 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1651 (II t., b.l. 95), 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1769 (II t., b.l. 99), pareiÅ¡kėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių už BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1 dalies 2 punkto numatytų pareigų nevykdymÄ . 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1242 (I t., b.l. 166) pareiÅ¡kėjui už buvo skirta drausmės grupė vieneriems metams už BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies 8 punkto pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas atsisakymus eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį motyvavo tuo, jog yra problemų su aukÅ¡tesnės kastos nuteistaisiais (I t., b.l. 107, 112), vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad eis tik į 8 bÅ«rį, į kitus bÅ«rius eiti kategoriÅ¡kai atsisakė (I t., b.l. 115), taip pat, kad eis tik į 82 brigadÄ , trečiÄ lokalinį sektorių (I t. b.l. 121), teigė, kad konfliktuoja su nuteistaisiais (I t. b.l. 126), kad atsisako visos Marijampolės PN gyvenamosios zonos (I. t. b.l. 133, 136, 139, 144, 147, 150, 153, 158, 165, II t. b.l. 41, 48, 54, 58, 70, 80), taip pat pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo 21 d., 2015 m. balandžio 2 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosios zonos atsisako ir, kad jis į gyvenamÄ jÄ zonÄ neina jau nuo 2014 m. gegužės 16 d. (II t. b.l. 58, 62, 66, 74, 77, 84, 88, 94, 98)Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad 2014 m. gegužės 30 d. pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN pateikė praÅ¡ymÄ perkelti jį į 8 bÅ«rį dėl 17 bÅ«ryje įvykusio tarp nuteistųjų konflikto (b.l. 104).

Gavę šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai tarnybinio tyrimo dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo eiti gyventi į 17â€“Ä bÅ«rį neatliko, nurodė, jog teisės aktai nenumato, jog bÅ«tų privalu atlikti tarnybinį tyrimÄ , kai nuteistasis atsisako atlikti bausmę į jam paskirtÄ bÅ«rį. Tai patvirtina byloje esanti atsakovo 2015 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. 14/07-5007, kurioje nurodyta, kad apie tokio tarnybinio tyrimo atlikimÄ sprendžiama nuteistajam kreipiantis į administracijÄ ir pareiÅ¡kus, jog jis atsisako eiti atlikti tolimesnę bausmę į jam paskirtÄ bÅ«rį, taip pat drausmės komisijos metu.

Minėtoje atsakovo pažymoje taip pat pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje jokių iÅ¡imtinių aplinkybių nenurodė, dėl kurių negalėtų atlikti bausmę tame bÅ«ryje, todėl tarnybinis tyrimas dėl nuteistojo T. Ž. atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje atliekamas nebuvo (I t., b.l. 59). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais atvejais, atsisakydamas eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį, visai atsisakydavo nurodyti atsisakymo priežastis (I t. b.l. 162) bei plÅ«sdavo pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais (I t. b.l. 169).

Teismo posėdžio metu liudytojas Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektorius L. S. patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui atsisakius eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį, jis visada buvo iÅ¡klausytas, jam buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti ir atsakingiems Marijampolės PN pareigÅ«nams nurodyti konkrečias priežastis, o pareiÅ¡kėjo nurodytas priežastis vertino pareigÅ«nai. Byloje apklaustas liudytojas Kriminalinės žvalgybos skyriaus virÅ¡ininkas G. J. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienu atveju, kai atsisakydavo eiti į bÅ«rį, buvo apklausiamas, tačiau konkrečių priežasčių niekada neįvardino.

Pažymėtina, kad Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. pažyma patvirtina, kad 2014 m. liepos 23 d. pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus norÄ bÅ«ti pervestam į 8 bÅ«rį, jo praÅ¡ymas buvo tenkintas, tačiau tos pačios dienos vakarÄ , pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė, kad atsisako gyventi ir Å¡iame bÅ«ryje (I t. b.l. 59). Remiantis byloje esančiai įrodymais taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ pristatytas įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytai nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius, skyrius ir kameras komisijai dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, tačiau į visus pasiÅ«lytus bÅ«rius pareiÅ¡kėjas eiti atsisakė (I t. b.l. 9).Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovas ėmėsi veiksmų pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę administracijos nurodytuose bÅ«riuose priežastims iÅ¡tirti, jo saugumui užtikrinti, tačiau, teismo nuomone, Å¡ios priemonės konkrečiu atveju nebuvo pakankamos ir efektyvios. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo atsisakymo eiti gyventi į jam paskirtus bÅ«rius esminis motyvas tas, kad pareiÅ¡kėjas gyvenamojoje zonoje jaučiasi nesaugiai, kadangi jam siÅ«loma eiti į bÅ«rius, kuriuose bausmę atlieka prieÅ¡ jį nusiteikę nuteistieji, taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teikė pataisos namams praÅ¡ymus jį izoliuoti.             Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Nuteistųjų paskirstymÄ , jų perkėlimÄ Ä¯ bÅ«rius reglamentuoja BVK 70 straipsnis ir Pataisos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau- ir Taisyklės) 65 punkto nuostatos.

Vienas iš BVK 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų - būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Atsižvelgiant į BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytus nuteistųjų atskiro ar izoliuoto laikymo pataisos namuose tikslus, darytina iÅ¡vada, kad laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, turi bÅ«ti užtikrinamas jo saugumas.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad 2014 m. gegužės 16 d. atsisakė gyventi Marijampolės PN 17 bÅ«ryje, kadangi patyrė traumÄ nuo kitų nuteistųjų, taip pat nurodė, kad Å¡iame bÅ«ryje yra platinami narkotikai, prekiaujama uždraustais daiktais ir t.t., todėl tarp nuteistųjų kyla konfliktinės situacijos.Remiantis bylos duomenimis, t.y. byloje esančiu Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 867 (I t. b.l.

98) nustatyta, kad T. Ž. 2014 m. gegužės 16 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nustatančio, nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones, pažeidimÄ . Minėtu nutarimu konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas naktinio patikrinimo metu rastas apsvaigęs (buvo nustatytas 1,10 promilės girtumas) bei su kairės pusės veido kraujosruva.

Už aukščiau įvardintÄ BVK pažeidimÄ pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas 15 parų uždarymas į baudos izoliatorių. Taigi, remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas į baudos izoliatorių buvo uždarytas ne dėl atsisakymo bausmę atlikti paskirtame bÅ«ryje neužtikrinant atsakovui saugių kalinimo sÄ lygų, o dėl aukščiau įvardinto pažeidimo, t.y., kad patikrinimo metu rastas apsvaigęs nuo alkoholio.IÅ¡ administracinėje byloje surinktų duomenų matyti, jog dėl pareiÅ¡kėjo 2014-05-16 sužalojimo fakto buvo atliktas Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrimas, kurio metu nustatyta, jo nuteistasis T.

Ž. 2014-05-16 d., apie 03.00 val. 17-ame bÅ«ryje, bÅ«damas neblaivus, ėjo į nuteistųjų tualetÄ . Išėjęs iÅ¡ gyvenamųjų patalpų į koridorių, jis su koja užsikabino už koridoriuje stovinčio kibiro ir parkrito ant grindų, nes koridoriuje buvo tamsu. Krisdamas jis susižalojo kojas į koridoriuje buvusiÄ metalinę Å¡iukÅ¡linę bei susižalojo kairį antakį į duris. Po to T. Ž. atsikėlęs nuėjo į prausyklÄ Â ir apsiprausęs atsigulė į savo lovÄ .

Å ias aplinkybes nurodė tyrimo metu liudytoju apklaustas nuteistasis E. B. bei patvirtino pats pareiÅ¡kėjas, kuris, apklausiant jį liudytoju, nurodė, jog niekas jo nemušė, susižalojo pats bÅ«damas girtas, krisdamas, užsikabinus kojai už Å¡iukÅ¡linės ( I t., b.l. 37-38). Teismo vertinimu, pagal nustatytus duomenis, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo bÅ«senÄ , jo paaiÅ¡kinimÄ (buvo neblaivus), tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2014-05-21 Marijampolės PN Vidaus tyrimų skyriaus nutarimu pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas susižalojo pats ( I t., b.l. 33).IÅ¡ administracinės bylos duomenų nustatyta, jog 2014-08-31 buvo fiksuotas pareiÅ¡kėjo susižalojimo faktas 8-o bÅ«rio nuteistųjų kieme. 2014-09-01 PN Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininko G.

K. medicininiame pažymėjime Nr. 72/13-85 nurodyta, kad 2014-08-31 nuteistajam T. Ž. konstatuotas alkÅ«nkaulio lūžis, galvos srities žaizda, abiejų rankų ir kojų sumuÅ¡imai. Dėl Å¡io fakto Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2014-08-31 apie 22.00 val. išėjo į 8-o bÅ«rio nuteistųjų kiemÄ pasportuoti ant skersinio. Sportuodamas T. Ž. ant skersinio bandė apsiversti ir verčiantis jam nuslydo rankos nuo skersinio.

Nuslydus rankoms nuo skersinio T. Ž. krito žemyn, krisdamas susižalojo galvÄ ir kairę rankÄ . Atsikėlęs nuteistasis T. Ž. nuėjo į savo miegamÄ vietÄ . Å ias aplinkybes tyrimo metu patvirtino liudytoju apklaustas to paties bÅ«rio nuteistasis V. V. – V.. Minėtas liudytojas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«ryje su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. PareiÅ¡kėjas, apklausiamas liudytoju dėl Å¡io įvykio, nurodė tokias pačias aplinkybes, tvirtino, jog niekas jo nemušė, susižalojo pats ( I t., b.l. 48-49). Atlikus tyrimÄ remiantis surinktais duomenimis buvo priimtas 2014-09-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 39/06, konstatavus, paties pareiÅ¡kėjo susižalojimo faktÄ Â ( b.l. 41-51).

Å ias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir liudytojais apklausti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai G. J. ir L. S. . Pažymėtina, jog 8-ame bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas nuo 2014-08-03, pataisos namų administracijai tenkinus jo praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo iÅ¡ 17- o bÅ«rio į 8-Ä bÅ«rį ( I t., b.l. 12, 104). Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais dėl atlikto neiÅ¡samaus sužalojimo fakto tyrimo ir jo metu konstatuotų aplinkybių.

Tačiau dėl vėlesnių pareiÅ¡kėjo sužalojimo faktų ( 2015-01-20 ir 2015-02-25) teismas turi pagrindÄ konstatuoti atsakovo veiksmų neteisumÄ Å¾emiau iÅ¡dėstytais motyvais. BVK 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 6 d. Marijampolės PN direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog dėl administracijai žinomų priežasčių atsisako likusiÄ Â bausmės dalį atlikti gyvenamojoje zonoje, taip pat atsisako jÄ atlikti drausmės grupėje, KTP ir praÅ¡o pritaikant BVK 70 straipsnio 6 dalį, patalpinti jį į kameros tipo patalpÄ , t.y. laikyti izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų iki bausmės atlikimo pabaigos (I t. b.l. 64).

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl minėto pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo 2014 m. spalio 28 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas (iÅ¡vados reg. Nr. 36/06-126), kurio metu buvo apklausti kartu su pareiÅ¡kėju gyvenę 8 bÅ«rio nuteistieji, kurie paaiÅ¡kino, kad nežino, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas atsisako atlikti tolimesnę bausmę Å¡iame bÅ«ryje. Tarnybinio tyrimo metu Marijampolės PN administracija, nenustačiusi svarbių priežasčių ar iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių pareiÅ¡kėjui atlikti bausmę jam paskirtame bÅ«ryje, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo laikyti jį izoliuotÄ pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį netenkino (I t. b.l. 63).

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Å¡iuo Marijampolės PN atsisakymu tenkinti jo praÅ¡ymÄ skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos, kuris 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu duomenų, kad Marijampolės PN pažeidė teisės aktus, nenustatė (I t. 12-13). Taip pat iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas analogiÅ¡kus praÅ¡ymus teikė 2015 m. kovo 23 d. ir 2015 m. gegužės 26 d., tačiau, pareiÅ¡kėjui nenurodžius jokių naujų svarbių priežasčių bei aplinkybių, kliudančių jam bausmę atlikti paskirtame bÅ«ryje, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai tenkinti nebuvo (I t. b.l. 6-7, 14, 16).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 20 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrių su pareiÅ¡kimu, kad jį uždarosios zonos kameroje Nr. 20 sumušė kiti nuteistieji. Pagal šį pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei įtarimai buvo pareikÅ¡ti nuteistiesiems E. K. ir M. Ž. . Baigus ikiteisminį tyrimÄ baudžiamoji byla buvo perduota Marijampolės apylinkės teismui teisminiam nagrinėjimui (II t. b.l. 25).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino kaltais dėl pareiÅ¡kėjo sužalojimo nuteistuosius E. K. ir M. Ž. . Teismas konstatavo, jog neabejotinai teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, jog kaltinamieji E. K. bei M. Ž. , veikdami bendrai, iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia, 2015 m. sausio 20 d., apie 18 val., uždarosios zonos kameroje Nr. 20, esančioje Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, kilusio konflikto metu, pavartojo prieÅ¡ nukentėjusįjį nuteistÄ jį T.

Ž. fizinį smurtÄ ir jį sužalojo, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas nustatė, jog E. K. tyčia sudavė du smÅ«gius rankos kumÅ¡timi nukentėjusiajam T. Ž. į galvos sritį. Sugriebęs už kaklo, parvertė ant žemės ir du kartus spyrė T. Ž. . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrai su M. Ž. , pririÅ¡o T. Ž. prie lango grotų, po to, M. Ž. rankų kumščiais smÅ«giavo nukentėjusiam į veido sritį nenustatytÄ skaičių smÅ«gių bei pasidarytu iÅ¡ paklodės suÅ¡lapintu „botagu“ mušė T.

Ž. į visas kÅ«no sritis. Tuo metu E. K. rankomis ir kojomis smÅ«giavo T. Ž. į įvairias kÅ«no vietas. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , M. Ž. su įdėtais trimis muilo gabalais į paklodės skiautę sudavė tris smÅ«gius T. Ž. į kÅ«no sritį, o E. K. rankomis ir kojomis smÅ«giavo T. Ž. į įvairias kÅ«no vietas. Tokiais bendrais veiksmais E. K. ir M. Ž. nukentėjusiajam T. Ž. padarė galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ momens srityje, daugybines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, krÅ«tinėje, nugaroje, kaklo ir abiejų Å¡launų srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 2016-06-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas 2016-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis, nuteistiesiems suÅ¡velninant bausmę, tačiau jame nurodyta, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistieji E. K. bei M.

Ž. , veikdami bendrai, iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia, 2015-01-20, apie 18 val., uždarosios zonos kameroje Nr. 20, esančioje Marijampolės pataisos namuose, kilusio konflikto metu, pavartojo prieÅ¡ nukentėjusįjį nuteistÄ jį T. Ž. fizinį smurtÄ ir jį sužalojo, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotas pareiÅ¡kėjo sužalojimas Marijampolės pataisos namuose, jam atliekant bausmę kitų nuteistųjų veiksmais.

Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nebegali bÅ«ti kvestionuojamos. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo T. Ž. atžvilgiu Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, nes baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis T. Ž. pareiÅ¡kė, kad jis jokio pareiÅ¡kimo nerašė, nepasirašė, tokių parodymų, kokie užfiksuoti jo liudytojo apklausos protokole, nedavė (II t. b.l. 25).

Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia teismo nuosprendžiais nustatyto smurto pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų uždarojoje zonoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pabrėžė savo praktikoje iÅ¡vystytÄ principÄ , kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (Salman prie TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21986/93, 2000 m. birželio 27 d. sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-833-624/2016).Taigi iÅ¡ aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų bei aptartos EŽTT praktikos matyti, kad laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, jam turi bÅ«ti užtikrinamas saugumas.

SÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti yra pataisos įstaigos žinojimas ar turėjimas žinoti apie gresiantį pavojų asmens fizinei neliečiamybei ir nesiėmimas protingų prieinamų priemonių, kuriomis bÅ«tų galima apsaugoti asmenį.Konkrečiu atveju teismas 2015 m. sausio 20 d. pareiÅ¡kėjo sužalojimo fakto Marijampolės PN nevertina kaip spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , kurios patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, buvo teikęs praÅ¡ymus dėl perkėlimo į kitus bÅ«rius, dėl laikymo izoliuotu BVK 70 str. 6 dalies pagrindu, minėtuose praÅ¡ymuose nurodydamas, jog pataisos namuose egzistuoja kastos.

Ir nors tyrimų metu pareiÅ¡kėjas neįvardijo konkrečių priežasčių ir asmenų pavardžių, tačiau esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į nuteistųjų tarpusavio santykių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo asmenines savybes, atsakovas privalėjo imtis teisės aktais nustatytų tinkamų priemonių dėl jo saugumo užtikrinimo, tačiau nesiėmė. Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nuostatas matyti, jog nuteistajam, pateikus praÅ¡ymÄ pataisos namų administracijai laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų asmenų, turi bÅ«ti nustatytos svarbios priežastys dėl minėtos priemonės taikymo, be to, tai priskiriama administracijos prerogatyvai, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui teikiant 2014 m. spalio 6 d.

Marijampolės PN direktoriui Å¡io pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , jau buvo fiksuoti 2 pareiÅ¡kėjo susižalojimo faktai, taip pat pataisos namų administracijai buvo žinomi faktai dėl 2012-09-29 jo įvykdytos nusikalstamos veikos Marijampolės PN, numatytos BK 284 str.1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo), dėl pareiÅ¡kėjo nenuspėjamo, grubaus, grasinamo elgesio pareigÅ«nų atžvilgiu, dėl polinkio į konfliktus, psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo ( buvo įtrauktas į linkusių vartoti asmenų įskaitÄ ) ( I t., b.l. 12, 30-31, 151, 166, 168), buvo pagrindas atsakovui taikyti pareiÅ¡kėjo izoliavimÄ nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 str. 6 dalį arba imtis kitų teisės aktais nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas jo, kitų nuteistųjų bei pareigÅ«nų saugumas.

Atsakovas, netenkindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo laikyti jį izoliuotÄ , tinkamai neįvertino BVK 70 straipsnyje įtvirtintų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų (atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų), tokiu bÅ«du nebuvo neužkirstas kelias 2015 m. sausio 20 d. pareiÅ¡kėjo sužalojimui.Byloje taip pat yra duomenų, jog po minėto nusikaltimo 2015-02-25 pareiÅ¡kėjui Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje buvo konstatuotas kairio apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžimas ( II t., b.l. 103) Atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, jog T.

Ž. susižalojo pats dėl neatsargumo, 2015-02-25 apie 8.10 lipdamas į savo lovÄ antrame aukÅ¡te, paslydus kojai. Å i iÅ¡vada padaryta, remiantis paties pareiÅ¡kėjo ir liudytojų G. Ž. bei G. K. parodymais, todėl 2015-02-27 nutarimu atsisakyta pradėti ikteisminį tyrimÄ ( II t., b.l. 103-114). Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų sužaloję kiti nuteistieji, tačiau taip pat nėra paneigtas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog minėtam sužalojimui sÄ lygos buvo sudarytos dėl administracijos netinkamų veiksmų, netenkinus jo 2014 m. spalio 6 d. praÅ¡ymo dėl laikymo izoliuotu.Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas 2015-01-20 bÅ«tų buvęs sužalotas pareigÅ«nų.

Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia 2016-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu 2015-01-20 buvo panaudotos specialios priemonės, pareigūnams reaguojant į jo agresyvų elgesį dėl padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (I t., b.l.166-172) negali būti vertinama atsakovo neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.Ä®vertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo saugumo neužtikrinimo.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. T. Ž. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .Tačiau, teismo nuomone, prie jo saugumo neužtikrinimo žymiai prisidėjo pats pareiÅ¡kėjas, nes atliekant tyrimus, jis nenurodė, su kuriais nuteistaisiais konfliktuoja, atsisakė paaiÅ¡kinti administracijai nesutarimų su kitais nuteistaisiais priežastis, iÅ¡ esmės atsisakė atskleisti sužalojimų aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės klaidino pareigÅ«nus, tvirtindamas, jog susižalojo pats, teikė akivaizdžiai nenuoseklius parodymus, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl 2015-01-20 sužalojimo keitė parodymus, dėl to jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl melagingų parodymų davimo. Å ios aplinkybės įrodo pareiÅ¡kėjo nenorÄ atskleisti tiesÄ , padėti tyrimui, t.y. patvirtina jo paties neteisėtus veiksmus ir sudaro pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimo mažinimui ( CK 6.281 str.). Be to, byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo metu sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu (buvo įtrauktas į asmenų, linkusių vartoti alkoholį, įskaitÄ ; jo sveikatos istorijoje yra fiksuoti 3 apsvaigimo alkoholiu nustatymo aktai).

Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas savo neatsakingu, Å«miu elgesiu sudarė pagrindÄ konfliktinėms situacijoms tarp nuteistųjų atsirasti. Bendraudamas su pareigÅ«nais buvo kategoriÅ¡kas, agresyvus, grubus, yra jų atžvilgiu fiksuoti grasinimo atvejai. Å ios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat sudaro pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimo mažinimui, nes iÅ¡ esmės priklausė nuo paties pareiÅ¡kėjo veiksmų, jo pasirinkto elgesio, kurį galėjo kontroliuoti. Ä® bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (I t., b.l. 176-201) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus yra kreipęsis dėl fizinės sveikatos sutrikimų (hepatito C, padidėjusio Å¡lapinimosi, ausų skausmo, apetito stokos, akių perÅ¡tėjimo, dilbio patinimo, rankų tirpimo, lytinių organų blogo kvapo), tačiau tokio pobÅ«džio ligomis serga ir laisvėje esantys asmenys, todėl, teismo nuomone, sieti juos su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis Marijampolės PN nėra pagrindo.

Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. 55/04-184 (I t., b.l.

30) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN keletÄ kartų buvo konsultuotas. Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad konsultacijų metu pareiÅ¡kėjo savivertė aukÅ¡ta, turi tvirtÄ savo nuomonę, kurios tvirtai laikosi, savęs vaizdas vienpusiÅ¡kas, geba įvardinti tik savo gerÄ sias savybes, daugumoje situacijų, susijusių su jo neigiamu elgesiu linkęs kaltinti aplinkÄ ir aplinkinius, savianalizės įgÅ«džiai silpni, savo elgesį visada linkęs pateisinti ir kaltinti aplinkinius.

Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas konsultacijų metu iÅ¡sako nepasitenkinimÄ sistemos atžvilgiu, tarp to, kÄ pareiÅ¡kėjas vertina kaip problemÄ ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieÅ¡taravimų. Konkrečių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, konsultacijų metu neiÅ¡sakė. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba 2015 m. gegužės 20 d. pažymoje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN į Sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl įvairių nusiskundimų kreipėsi 25 kartus, iÅ¡ jų 7 kartus dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (I t. b.l. 31).Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovo veiksmų, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad Marijampolės pataisos namai bÅ«tų sÄ moningai siekę pabloginti jo laikymo sÄ lygas ar nežmoniÅ¡kai elgęsi, į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Eur ir ši suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies remiantis iÅ¡dėstytais argumentais skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjui byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokatas R. L. . Ä® bylÄ pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. NTP-7-9394 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, iÅ¡ kurios matyti, kad praÅ¡oma valstybės naudai priteisti 196,86 Eur (II t. b.l. 127).Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalį, proceso Å¡alis, jos naudai priėmus sprendimÄ , turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tarp jų - atstovavimo iÅ¡laidas ( ABTÄ® 44 str. 6d.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 451 straipsnio 1 dalį jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl valstybės naudai turi bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies.

Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ byloje. Tokiu bÅ«du nesant Å¡alies, privalančios atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkinamas (ABTÄ® 44, 45, 451 str.) ( žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015-04-07 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-451 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Ä®statymo įgyvendinimas), teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti T. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2000 Eur ( du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų atlyginimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                               Janina Vitunskienė