c07dc711-bb14-49aa-bd9d-fd4e93221d0a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-256-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00598-2015-7.        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4; 3.1.14.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. K. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1615-265/2015 pagal ieÅ¡kovės A.

K. T. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos antstolių rÅ«mams ir antstolės V. D. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutarta ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu bei grÄ Å¾inti, ir n u s t a t ė :                                                        I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. K. T. ieÅ¡kiniu Klaipėdos apygardos teismui prašė iÅ¡ Antstolių rÅ«mų ir antstolės V. D. kontoros priteisti 2 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovei Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t.y. iki 2015-10-28 aiÅ¡kiai nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kovės teisių pažeidimo faktinį pagrindÄ (kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti jos atžvilgiu), suprantamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodant, kokiÄ praÅ¡omos priteisti sumos dalį sudaro turtinė ir kokiÄ dalį neturtinė žala. IeÅ¡kovė taip pat buvo įpareigota sumokėti 12 555 Eur žyminį mokestį.IeÅ¡kovė 2015-10-22 Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl trÅ«kumų iÅ¡taisymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės K. A. T. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutarė laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.), kadangi ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl trÅ«kumų iÅ¡taisymo, sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, kadangi nenurodė aplinkybių, sudarančių jos teisių pažeidimo turinį, aiÅ¡kiai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko, liko neaiÅ¡ku, ar žala padaryta ieÅ¡kovei, ar jos sÅ«nui.

PraÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio ieÅ¡kovė taip pat neįvardino ir paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra bei nesumokėjo žyminio mokesčio, nurodydama, kad net neketina jo mokėti. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. K. T. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-26 nutartį nuo jos gavimo dienos, perduoti bylÄ kitam teisėjui, Lietuvos Respublikos Prezidentei sustabdyti teisėjo A. Ž. įgaliojimus. Nurodo, kad teisėjas A. Ž. eilę metų virÅ¡ija įgaliojimus, slepia kolegų nusikalstamas veikas, yra nekompetentingas (nežino, kad antstolės neteisėti veiksmai neapmokestinami žyminiu mokesčiu), nemoka skaityti.

IeÅ¡kovė nurodo CPK 924, 38 ir 106 straipsnius, teigdama, kad nėra pagrindo skundÄ atmesti ar jo nepriimti, taip pat CPK 180 ir 197 straipsnius, CK 6.279 straipsnį (kelių asmenų padaryta žala). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ .

Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . Dėl paminėtų priežasčių ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui, kaip specialiam Å¡alies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvÅ«s turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieÅ¡kinį paduodantis asmuo.

Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trÅ«kumai yra tokio pobÅ«džio, kad gali bÅ«ti iÅ¡taisyti, taikomas procesinis ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas (CPK 115, 138 str.). IeÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. ar ieÅ¡kinys atitinka minimalius CPK jam keliamus reikalavimus.

Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo.Kadangi byloje sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-26 nutarties, kuria ieÅ¡kinys pripažintas nepaduotu dėl to, kad nebuvo iÅ¡taisyti teismo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tinkamam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog ieÅ¡kinio trÅ«kumai teismo nustatytu terminu neiÅ¡taisyti.

Tam svarbu įvertinti, kokius trÅ«kumus ieÅ¡kovė buvo pareigota paÅ¡alinti ir kaip tai įvykdė.Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė ir pareikalavo iÅ¡taisyti Å¡iuos ieÅ¡kinio trÅ«kumus: nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (nurodyti, kokie neteisėti veiksmai yra atlikti ieÅ¡kovės atžvilgiu ir kaip buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės), patikslinti reikalavimÄ , t.y. nurodyti, kokia praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo dalis yra turtinės žalos atlyginimas, o kokia neturtinės žalos atlyginimas, nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamas faktinis pagrindas, apmokėti ieÅ¡kinį 12 555 Eur žyminiu mokesčiu.

IeÅ¡kovė 2015-10-22 pareiÅ¡kimu dėl trÅ«kumų iÅ¡taisymo iÅ¡samiai iÅ¡dėstė asmeniniu vertinimu grindžiamÄ pozicijÄ , tačiau nebuvo nuosekliai ir suprantamai iÅ¡dėstyti faktai, įvykiai, atsakovų veiksmai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atsakovų atliktus veiksmus ieÅ¡kovė laiko neteisėtais ir padariusiais jai žalÄ . IeÅ¡kovė savo vertinimÄ dėsto pateikdama faktus, teiginius, vertinimus, kaltinimus teisėjams ir antstolei V.

D., tačiau Å¡ie faktai pateikti padrikai, nesusieti, todėl ieÅ¡kinio faktinis pagrindas liko neatskleistas (neįmanoma suprasti, iÅ¡ kokių ir kokiomis aplinkybėmis atliktų atsakovų ar atsakovais byloje net nepatrauktų teisėjų veiksmų ieÅ¡kovė kildina žalÄ ). IeÅ¡kovė kaltina antstolę V. D. ir teisėjus sistemiÅ¡kais neteisėtais veiksmais, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, net neįmanoma suprasti, kokioje vykdomojoje ar teisme nagrinėtoje byloje tie veiksmais atlikti, kokie konkrečiai tai veiksmai, ar ir kaip susiję su ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala.

IeÅ¡kovės pateikti abstraktÅ«s atsakovų ir paminėtų teisėjų veiksmų visumos vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimus ieÅ¡kinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais Å¡iuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiai remiantis prašoma). To nesant ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, nesuprasdami reikalavimo esmės, negalės pateikti ir savo pozicijos (atsiliepimo). Sutiktina, kad įstatymai nereikalauja iš ieškovės jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose.

Tačiau esminiai trÅ«kumai, jeigu jie dėl savo pobÅ«džio neleidžia pradėti proceso, turi bÅ«ti paÅ¡alinti jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje. Prie tokių trÅ«kumų priskiriami ir esminiai ieÅ¡kinio dalyko bei faktinio pagrindo formulavimo trÅ«kumai, tokie kaip nustatyti byloje nagrinėjamu atveju, kai dėl jų iÅ¡ esmės neaiÅ¡ku, ko ar kokiu pagrindu praÅ¡oma.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė apskritai net nebandė Å¡alinti kitų teismo nurodytų trÅ«kumų. Pirma, nepatikslino reikalavimo - nenurodė, kuriÄ sumÄ laiko turtinės, ir kuriÄ neturtinės žalos atlyginimu (nurodė tik priteisti tokiÄ Å¾alÄ , kokiÄ teisėjas priteistų sau, taigi iÅ¡ esmės prašė dėl žalos dydžio spręsti teismo nuožiÅ«ra).

Antra, ieÅ¡kovė netaisė ir kito teismo nurodyto trÅ«kumo – nemokėjo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, nurodydama, kad antstolės neteisėti veiksmai neapmokami žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pridėtų dokumentų matyti, jog ji remiasi CPK 510 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad žyminis mokestis nemokamas už CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka teismo nagrinėjamus skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013-03-15 nutartimi, kuria ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ konkrečioje administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu nebuvo skundžiami antstolio procesiniai veiksmai CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, todėl CPK 510 straipsnio 6 dalis byloje netaikytina, o pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindÄ (bylos dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo) byloje taip pat nėra. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieÅ¡kovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad Å¡ia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiÅ¡kia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iÅ¡ tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo. Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi bÅ«ti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu atveju, nepakanka, kaip yra ir Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju, vien ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tos ieÅ¡kovės nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymÄ . IeÅ¡kovė turėtų pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012, 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014).CPK numato teisę teismui asmens praÅ¡ymu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti taip pat esant motyvuotam asmens praÅ¡ymui ir prie jo pridėtiems praÅ¡ymÄ pagrindžiantiems įrodymams. Å ioje byloje ieÅ¡kovė neteikė nei motyvuoto ir įrodymais pagrįsto praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nei jo sumokėjimÄ atidėti.IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ apeliacinis teismas pažymi, kad asmenys, paduodantys ieÅ¡kinį teismui dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieÅ¡kinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieÅ¡kiniu pateikiamų įrodymų reikÅ¡mę bei pakankamumÄ .

Asmenims, neturintiems teisinio iÅ¡silavinimo, gali bÅ«ti sunku tinkamai paruoÅ¡ti ieÅ¡kinį ir kitus procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Esant reikalui ieÅ¡kovė galėtų kreiptis įstatymų nustatyta tvarka teisinės pagalbos. Prireikus ir jeigu ieÅ¡kovės turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ (toliau – VGTPÄ®), ieÅ¡kovei galės bÅ«ti suteikta ir valstybės garantuojama (nemokama) antrinė teisinė pagalba (pavyzdžiui, ieÅ¡kinio parengimas, VGTPÄ® 2 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl ginčo esmės (ar pagrįstai ieÅ¡kinį nutarta laikyti nepaduotu), nebepasisako dėl kitų reikalavimų, t.y. dėl reikalavimo perduoti bylÄ kitam teisėjui (Å¡is reikalavimas, pripažinus ieÅ¡kinį pagrįstai nepriimtu, nebereikÅ¡mingas) ir dėl reikalavimų, negalinčių bÅ«ti apeliacinio skundo dalyku (reikalavimas sustabdyti skundžiamÄ nutartį priėmusio teisėjo įgaliojimus). Apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.), kas reiÅ¡kia, kad apeliacine tvarka negali bÅ«ti sprendžiami tie klausimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme - apeliacine tvarka patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas ir negali bÅ«ti nagrinėjami nauji, pirmosios instancijos teismo nenagrinėti, klausimai.Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                               Kazys Kailiūnas