Legislator Case Law & Legislation
c07d0c45-8a64-46b2-83a4-011cfae2cee7 AI generated

c07d0c45-8a64-46b2-83a4-011cfae2cee7 · Kauno apygardos teismas

Case Number c07d0c45-8a64-46b2-83a4-011cfae2cee7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. S. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo.

Legislator headnote

AI generated

c07d0c45-8a64-46b2-83a4-011cfae2cee7 · Kauno apygardos teismas: Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ , yra iÅ¡samiai argumentuota, priimta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl Å¡iÄ nutartį pakeisti, kaip to skunde praÅ¡o nuteistasis, nėra pagrindo. Nuteistasis G. S. skunde aukÅ¡tesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-784-593/2020 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00168-2009-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam G. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. S. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d. Komisijos posėdžio dienÄ , tai yra 2020 m. liepos 23 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 9 mėnesiai 20 dienų.

3. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šį institucijos nutarimÄ patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis G. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad atlieka bausmę lengvoje grupėje, atviroje kolonijoje. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pagal „OASys“ metodikÄ nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema (31 balas). Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirba, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, elgiasi teigiamai. Nurodo, jog gailisi padaręs nusikaltimÄ , kurio pasekmes jaus visÄ likusį gyvenimÄ .

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

6. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. S. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ , yra iÅ¡samiai argumentuota, priimta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl Å¡iÄ nutartį pakeisti, kaip to skunde praÅ¡o nuteistasis, nėra pagrindo. Nuteistasis G. S. skunde aukÅ¡tesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

10. IÅ¡ byloje esančios 2020 m. liepos 17 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, taip pat yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Å ių aukščiau nurodytų duomenų visuma sudaro formalų pagrindÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ , tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant G. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nepakanka. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (31 balas pagal „OASys“), vis tik pažanga jÄ mažinant turi bÅ«ti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. S. per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį yra dvylika kartų skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teigia, kad turės ir darbÄ . Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerÄ elgesį, darbÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, už kÄ jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikÅ¡tos padėkos ir nuteistojo perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę.

Pataisos įstaigoje įgijo tekintojo, siuvėjo, kompiuterio operatoriaus, mÅ«rininko, betonuotojo kvalifikacijas. Nuteistasis G. S. padengė skolÄ , kuriÄ privalėjo iÅ¡mokėti pagal vykdomuosius dokumentus. Toks nuteistojo elgesys yra skatintinas ir formuojantis manymÄ , kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

12. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro ne tik statiniai (ankstesni teisės pažeidimai), tačiau ir kintantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistas kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Taip pat bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus, ne visada pavyko paklusti elgesio taisyklėms, darė pažeidimus – per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis net deÅ¡imt kartų buvo nubaustas drausmine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors minėtos drausminės nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau jų paskyrimo faktas yra aktualus sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kurie įtvirtinti laisvės atėmimo vietos taisyklėse ir yra gerai žinomos nuteistajam. Be to, nuteistasis vis dar linkęs tam tikrų situacijų metu pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, kas pagrindžia, jog nuteistasis privalo koreguoti elgesį, kad pozityvÅ«s pokyčiai bÅ«tų ilgalaikiai ir pastovÅ«s. Å ios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibÅ«dinančių veiksnių, vis dar sudaro prielaidas nuteistajam įsitraukti į teisei prieÅ¡ingÄ elgesį, be kita ko, ir tam jį paskatinus iÅ¡oriniams veiksniams.

Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

13. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Å iuo atveju matyti, kad G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturis sunkius ir vienÄ labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , padarytus bendrininkų grupėje, anksčiau taip pat buvo teistas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti.

Å iuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami G. S. elgesio bei mÄ stymo pokyčiai, tačiau Å¡iuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį.

BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

Taigi įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, tačiau teismo vertinimu, teigiamų elgesio korekcijos požymių lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

17. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus G. S. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad G. S. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G.

S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė