c07cec79-ba8e-4662-87ec-691328fa5939 · Vilniaus apygardos teismas

KOPIJA                          Civilinė byla Nr. 2-577-553/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02744-2014-9  Procesinio dokumento kategorija:2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.17.; 3.2.6.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 20 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,sekretoriaujant Almai Jokužytei,dalyvaujant ieškovui M. N.,atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui V.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismų veiksmais padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo praÅ¡o pripažinti atsakovÄ pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingÄ teismÄ ir teisę gyventi teisinėje valstybėje; priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę 40 000 EUR žalÄ dėl įstatymų pažeidimų, 91 188 EUR turtinę žalÄ ir 30 000 EUR neturtinę žalÄ dėl nepagrįstai paneigtos ir atimtos teisės į lygtinį paleidimÄ .Nurodė, kad 2014-07-15 Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo. 2014-08-05 raÅ¡tu Nr. 42-789(1) Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojas R.

S. atsisakė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimÄ baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013 ir informavo, kad ieÅ¡kovas nebus pristatytas Komisijai svarstymui dėl lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi byloje Nr. TS-146-870/2014 atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl 2014-08-05 Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos sprendimo ir pateikė prieÅ¡ingÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , nei buvo pateikęs savo ankstesnėje 2013-11-04 nutartyje byloje Nr. TS-149-870/2013.

Tokiais veiksmais buvo pažeisti fundamentalÅ«s teisingumo principai. Vilniaus apygardos teismas 2014-010-28 nutartimi byloje Nr. 1S-943-574/2014 paliko galioti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį ir taip pat pateikė kardinaliai prieÅ¡ingÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , nei ankstesnėse ieÅ¡kovo atžvilgiu priimtose ir galiojančiose nutartyse. Teismai nepaisė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ teismÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintÄ teisę gyventi teisinėje valstybėje.

IeÅ¡kovas tai laiko deliktu. Teismai, priėmę prieÅ¡ingÄ tokio pobÅ«džio bylos teisės aiÅ¡kinimÄ , sÄ moningai veikė prieÅ¡ingai teisės aktams, esminiams konstituciniams ir teisinės valstybės principams, todėl pažeidė fundamentalius teisingumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus. Priimtais sprendimais nepagrįstai yra pabloginta ieÅ¡kovo teisinė padėtis, paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lÅ«kesčiai į lygtinį paleidimÄ , todėl tai yra pagrindas turtinei ir neturtinei žalai.

Neteisėtu veikimu iš ieškovo atimta galimybė būti paleistam lygtinai, taigi ieškovui padaryta turtinė žala. Neturtinė žala ieškovui pasireiškė psichologiniu šoku, beteisiškumo ir bejėgiškumo jausmais, depresija, sugriautu pasitikėjimu valstybe ir teisine sistema. Patirti išgyvenimai buvo nuolatiniai. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos neturtinės ir turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinė žala ieškovui padaryta tyčinės formos kaltės forma, kadangi teisėjai, priėmę ginčijamas nutartis, veikė priešingai teisės aktams, esminiams konstituciniams ir teisinės valstybės principams.

Toks veikimas yra neteisėtas. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo turi bÅ«ti atsižvelgta į ypatingÄ neteisėtų veiksmų pavojingumÄ visuomenei, kaltininko sÄ moningÄ tyčiÄ , atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, nukentėjusiojo asmens socialinį ir teisinį pažeidžiamumÄ , priklausomumÄ nuo kaltininko, pažeistų asmens teisių konstitucinį reikÅ¡mingumÄ . BÅ«tina atsižvelgti į faktÄ , kad ieÅ¡kovas priklauso socialiai pažeidžiamiausių asmenų kategorijai.

Teisės į teisingÄ teismÄ , teisinio tikrumo principo pažeidimu padarytÄ neturtinę žalÄ Europos Žmogaus teisių teismas byloje Esertas prieÅ¡ LietuvÄ yra įvertinęs 4 000 EUR sumÄ . Nagrinėjamu atveju, kadangi to paties teismo, ta pati teisėja, to paties asmens atžvilgiu ir netgi tame pačiame antrus metus trunkančiame lygtinio paleidimo procese priėmė du skirtingus sprendimus tuo pačiu klausimu, todėl neturtinės žalos dydis yra 40 000 EUR suma. Nėra jokių priežasčių, kurių pagrindu bÅ«tų galima mažinti žalos dydį.

Ä®siteisėjus neteisėtoms nutartims iÅ¡ ieÅ¡kovo yra atimta teisė bÅ«ti lygtinai paleistam, taigi atimta teisė gauti pajamas, įgyti turtÄ , todėl padarytos turtinės žalos dydis yra 91 188 EUR. Å i suma gali bÅ«ti mažintina atitinkamai pagal dienų skaičių iki tos dienos, kol bus iÅ¡taisyta esminė teisinė klaida ir atstatyta ieÅ¡kovo teisė į lygtinį paleidimÄ . Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nurodė, kad minimali jam padaryta turtinė žala yra 25 800 EUR. Neteisėtomis nutartimis atėmus galimybę bÅ«ti paleistam lygtinai ir tokiu bÅ«du nepagrįstai pabloginus ieÅ¡kovo teisę, jam taip pat daryta neturtinė žala, kurios dydis yra 30 000 EUR.

Negalima priteisti simbolinę neturtinę žalÄ nes tai prieÅ¡tarauja tautinės lygybės principui. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia pradėti jau trečiÄ analogiÅ¡kÄ teisminį ginÄÄ . Atsakovas, įvertinęs ieÅ¡kinio argumentus, teigė, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti. Remiantis teismų praktika, galimybė atlyginti žalÄ , padarytÄ ir galutinės instancijos teismo sprendimu, galima tik tuo atveju, jei pažeidimas yra rimtas ir egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.

Tai, kad pagal KonstitucijÄ teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose bylose, nereiÅ¡kia, jog ankstesnis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas. Pasikeitęs teisės normų aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia veiksmų neteisėtumo. Ginčijamose nutartyse pateiktas teisės aiÅ¡kinimas atitinka aktualiÄ teismų praktikÄ , todėl teismas, priimdamas minėtas nutartis, jokių pažeidimų nepadarė.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-21 sprendimas byloje Esertas prie LietuvÄ negali bÅ«ti taikomas, kadangi nesutampa abiejų bylų faktinės aplinkybės. Å ioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, galimai patirtos baudžiamajame (bausmių vykdymo) procese, atlyginimo. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ganusauskas prieÅ¡ LietuvÄ nurodė, kad Konvencija nesuteikia teisės į lygtinį paleidimÄ ir nereikalauja, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimtų arba tokių sprendimų priėmimÄ peržiÅ«rėtų teismas.

Taigi, teisė į lygtinį paleidimÄ nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nėra pagrįsti. IeÅ¡kovas turtinę žalÄ grindžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio nuostatomis, tačiau Å¡is straipsnis nereglamentuoja turtinės žalos atlyginimo civiliniame procese. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad patyrė turtinę žalÄ , todėl Å¡is reikalavimas yra atmestinas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai civilinėse bylose Nr. 3K-3-465/2010 ir 3K-3-337/2006 paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie preziumuotinÄ neturtinės žalos padarymo faktÄ .

Jokių įrodymų apie patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas neprideda, teiginiai apie sugriautÄ pasitikėjimÄ valstybe ir teisine sistema yra subjektyvÅ«s bei deklaratyvÅ«s, todėl neturtinės žalos faktas taip pat nėra įrodytas. Pažymi, kad praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį prašė tenkinti, o atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys netenkinamas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi panaikino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pirmininko pavaduotojo R.

S. 2013-09-23 sprendimÄ Nr. 42-357/1 ir įpareigojo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijÄ svarstyti M. N. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. 2014-08-05 atsakymu Nr. 42-789/1 į M. N. 2014-07-14 praÅ¡ymÄ Nr. 29-502(1) nurodė, jog M. N. nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi M. N. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2014-08-05 sprendimo Nr. 42-789/1 atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi atmetė M. N. atskirÄ jį skundÄ ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį.IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti atsakovÄ pažeidus esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingÄ teismÄ ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio nuostatas.IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atlyginti 91 188 EUR turtinę ir 70 000 EUR neturtinę žalÄ , kuriÄ esÄ patyrė dėl to, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kovo skundÄ dėl atsakovo atsisakymo pristatyti ieÅ¡kovÄ Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai taikė teisės normas ir priėmė sprendimÄ prieÅ¡ingÄ anksčiau priimtam sprendimui, kurio pagrindu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija buvo įpareigota svarstyti M.

N. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai;

2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis). Å ių sÄ lygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 str.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių bÅ«tinų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.Valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, reikia nustatyti ne tik žalos atsiradimo faktÄ , bet ir jÄ padariusio subjekto kaltę. Pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

Tačiau, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).Sprendžiant dėl aiÅ¡kios ir nusistovėjusios teismų praktikos visų pirma bÅ«tina įvertinti, kokiÄ praktikÄ ginčo klausimu yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal įstatymÄ atsakingas už vienodos teismų praktikos formavimÄ , ar Å¡i praktika, o jos nesant – kitų teismų praktika, atitinka aiÅ¡kios ir nusistovėjusios praktikos kriterijus.

Sprendžiant dėl aiÅ¡kios ir nusistovėjusios teismų praktikos bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudencijÄ remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; kt.). Vertinant, kokie teismų sukurti precedentai laikytini aiÅ¡kia ir nusistovėjusia praktika, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar jie nėra pavieniai atvejai; ar nėra konkuruojančių precedentų; kokios instancijos teismai sukÅ«rė precedentus; į precedentų sukÅ«rimo laikÄ ; sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimus priėmusių teismų sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis);

į tai, ar dėl kurio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).Nagrinėjamu atveju buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiÅ¡kinamos BVK 158 straipsnio nuostatos nuteistojo M.

N. atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013, kuria nuteistojo M. N. skundas buvo patenkintas, panaikinant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2013-09-23 sprendimÄ bei įpareigojant KomisijÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo M. N. lygtinio paleidimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-1662014, kuria nuteistojo M. N. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2014-01-13 sprendimo atmestas, tačiau nurodyta, kad nuteistojo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma nauja BVK 158 straipsnio 2 dalies redakcija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-146-870/2014, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2014-08-05 sprendimo dėl lygtinio paleidimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis. 2013-11-04 nutartyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos BVK 158 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01, nes nauja Å¡ių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2013-01-01) sunkina nuteistojo teisinę padėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi nuteistojo M. N. skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jo atveju turėjo bÅ«ti taikomos bausmės vykdymo metu galiojusios BVK 158 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2013-01-01), pagal kurias lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartyse sukurtais precedentais.

Pirma, apelianto nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, tuo tarpu to paties teismo 2014-09-23 nutartis buvo patikrinta instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka bei Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi palikta nepakeista. Be to, pagal vertikalaus precedento doktrinÄ , iÅ¡plėtotÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, aukÅ¡tesnės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo sukurtas precedentas. Taigi, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutarties teisėtumo, neturėjo pareigos atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį.

Antra, penitencinės teisės jurisprudencijoje (BVK 3 straipsnio komentaras) aiškinama, jog bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai. Todėl esant dviem skirtingiems ir konkuruojantiems teismo precendentams, akivaizdu, būtina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais.

Trečia, taikant ieÅ¡kovo atžvilgiu BVK 158 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013-07-01, t. y. Å¡velninančias jo teisinę padėtį, bÅ«tų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nurodomas teismų, nagrinėjusių jo skundus, skirtingas asmens lygtinį paleidimÄ reglamentuojančios teisės nuostatos galiojimo laike aiÅ¡kinimas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis yra akivaizdžiai neteisėtos.

PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, nurodyti teismų procesiniai sprendimai atitinka galiojančias teisės normas, reglamentuojančias bausmių vykdymo nuostatų taikymÄ laike. Nenustačius baudžiamajame procese nuteistojo M. N. lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų klaidų ar Å¡iurkščių pažeidimų nagrinėjant bylas, kurie lemtų valstybės civilinę atsakomybę, nėra pagrindo CK 6.272 straipsnio taikymui. Vien aplinkybė, kad nuteistojo M.

N. lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinėję teismai nesivadovavo anksčiau sukurtu apylinkės teismo precedentu, kuris neatitinka penitencinės teisės jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike iÅ¡aiÅ¡kinimo, nesudaro pagrindo Å¡ių teismų veiksmus vertinti kaip neteisėtus CK 6.272 straipsnio prasme. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kinyje nurodytoje Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. (byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ 50208/06) sprendime padaryti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

B. E. prieÅ¡ LietuvÄ buvo nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris netaikomas nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigų anksčiau termino byloms, nes Konvencija negarantuoja nuteistųjų teisės į amnestijÄ ar lygtinį paleidimÄ . Å ioje byloje nagrinėjamos aplinkybės ir byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ nagrinėtos aplinkybės yra skirtingos, nes pastarojoje byloje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo reikalaujama įvykdyti įsipareigojimus, nuo kurių jis anksčiau buvo atleistas (sprendimo 36 punktas).Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti veiksmai, t. y.

Vilniaus miesto apylinkės teismo neteisėti veiksmai, nagrinėjant ieÅ¡kovo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos sprendimo, ir Vilniaus apygardos teismo neteisėti veiksmai, nagrinėjant ieÅ¡kovo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutarties. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų deliktinei atsakomybei atsirasti sÄ lygos – neteisėtų teisėjų (teismų) veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos priteisimo pagrįstu ir taikyti žalos atlyginimo institutÄ (CPK 178 str.).

Pripažinus, jog nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, ieÅ¡kovo argumentai dėl žalos dydžio tapo teisiÅ¡kai neaktualÅ«s, todėl teismas dėl jų nepasisako. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. 270 str., n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

N. 5,50 EUR (penkis eurus, 50 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė