2021-05-05 Nr. AB-9572-3-63-3-00422-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-959-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00422-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. J. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus patenkinamai, kuris yra išreikštas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvados Nr. 85-IL-1786 viršutiniame dešiniajame kampe įrašant žodį „Sutinku“, pasirašant ir įrašant datą „2019-04-03“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti tarnybinę veiklą už 2018 metus. Pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti iš naujo vertinti jo tarnybinę veiklą ir prašė šią bylos dalį nutraukti.

2. Pareiškėjas skunde (patikslintame skunde) nurodė, kad:

2.1. Tarnybinė veikla buvo vertinama dirbant Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – ir KP ONTS) vyresniuoju tyrėju. Tarnybinės veiklos vertinimo 2019 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. 5-TVV-13845 (toliau – ir Išvada Nr. 5-TVV-13845, Išvada) tiesioginis vadovas M. B. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pateikė pasiūlymą kelti kvalifikaciją, Išvadą patvirtino Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N.. Jis su tokiu tarnybinės veiklos vertinimu nesutiko, todėl 2019 m. balandžio 2 d. jo tarnybinę veiklą vertino Tauragės AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija), kuri pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 85-IL-1786 (toliau –ir Išvada Nr. 85-IL-1786) tarnybinę veiką taip pat įvertino patenkinamai, o Tauragės AVPK viršininkas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu (rezoliucija) minėtą Išvadą patvirtino.

2.2. Komisija buvo šališka. Komisijai vertinant jo tarnybinę veiklą ir balsuojant dėl tarnybinės veiklos įvertinimo, dalyvavo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N., kuris buvo ir Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas buvo šališkas, nes buvo priėmęs sprendimą dėl jo įvertinimo, kai patvirtino tarnybinės veiklos vertinimo Išvadą Nr. 5-TVV-13845, ir galėjo daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui, nes jis yra daugumos Komisijoje dalyvavusių narių tiesioginis vadovas. Komisijos pirmininkas M. N. privalėjo nusišalinti nuo jo tarnybinės veiklos vertinimo ir balsavime nedalyvauti. Vertinant tarnybinę veiklą, dalyvavo jo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas M. B., tačiau Komisija neuždavė klausimų dėl jo veiklos išsamesnio apibūdinimo ir vertinimo kriterijų pagrindimo. Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Komisijai aptariant būsimąjį tarnybinės veiklos įvertinimą ir balsuojant, jo tiesioginis vadovas neišėjo iš patalpos, kurioje dirbo Komisija, todėl galėjo daryti įtaką vertinimo Komisijos narių apsisprendimui.

3. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas dirbo statutiniu valstybės tarnautoju – Tauragės AVPK KP ONTS vyresniuoju tyrėju. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių laikantis buvo vertinama jo tarnybinė veikla. Pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus jo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK ONTS viršininkas M. B. įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją, Komisija tarnybinę veiklą taip pat įvertino patenkinamai, o jos išvadą patvirtino skundžiamu sprendimu (rezoliucija) Tauragės AVPK viršininkas. Vadovaujantis Taisyklių 132 punktu, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apėmė: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Komisija vertino pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms. Komisija patikrino, ar pareiškėjo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo pagrįsta, įsitikino, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų.

3.2. Nesutinka, jog Komisijos pirmininko M. N. balsavimas nulėmė sprendimą, nes vertinimo komisijos nariai vienbalsiai nutarė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas M. B. nebuvo Komisijos narys, todėl negalėjo turėti įtakos Komisijos sprendimui. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nereiškė nušalinimo nė vienam Komisijos nariui. Taisyklių 127 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, pareiškėjo tiesioginis vadovas M. B. turėjo teisę dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Taisyklės nedraudžia pakviestam tiesioginiam vadovui būti patalpoje, kai komisija atlieka pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir balsuoja. Taisyklėse nėra imperatyviai nurodyta, kad vertinimo komisijos nariai privalo vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui pateikti klausimų. Tai yra komisijos teisė, bet ne pareiga.

3.3. Pareiškėjo tiesioginis vadovas M. B. Komisijai pristatė išvadą, pateiktą Komisijai nagrinėti, t. y. pateikė išsamius argumentus, kodėl pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai tiesioginio vadovo buvo įvardinti patenkinamai. Komisija neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais ir paaiškinimais dėl išvados, išsakytais pastebėjimais. Pareiškėjas Komisijos posėdyje tik iš dalies nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu, paaiškindamas pradėtų bylų nesėkmingo tyrimo priežastis, tačiau neginčijo savo pasiektų rezultatų, bylų skaičiaus. Komisijos nariai, išklausę pareiškėjo paaiškinimus, uždavė jam klausimus, siekdami įsitikinti, ar vertinimo išvada yra pagrįsta. Buvo sudaryta galimybė pačiam pareiškėjui paaiškinti atliekamas funkcijas ir vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti, kodėl nepavyko pasiekti tikslų, susijusių su pagrindinių užduočių 2018 metams atlikimu, tokiu būdu siekiant betarpiškai išsiaiškinti dėl bendram vertinimui darančių įtaką kriterijų – valstybės tarnautojui iškeltų užduočių vykdymo, jo gebėjimų, kvalifikacijos. Pareiškėjas tarnybinės veiklos trūkumų argumentuotai nepaneigė ir neginčijo, kad neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius, posėdžio metu nepateikė pagrįstų paaiškinimų, paneigiančių Komisijos narių išsakytus trūkumus, neigiamus jo tarnybinės veiklos vertinimo aspektus.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą dėl 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo (rezoliucijos) patvirtinti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvadą Nr. 85-IL-1786 panaikinimo atmetė, o administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo Tauragės AVPK iš naujo vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus nutraukė.

5. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1, 6, 7, 10, 17, 23 dalių nuostatas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 1.3 papunkčiu pakeitė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą. Įsakymo 1.3 papunktis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (4 p.), todėl bylai yra aktuali Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių redakcija, reglamentavusi pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą. Teismas vertino Taisyklių 111, 113, 114, 116, 132–138 punktų nuostatas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino jo tiesioginis vadovas M. B.. Tarnybinės veiklos vertinimo 2019 m. vasario 28 d. Išvadoje Nr. 5-TVV-13845 Š. J. tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėjo tarnybinė veikla pagal įvykdytas užduotis įvertinta 1 (nepatenkinamai), tinkamumas eiti pareigoms 3 (gerai), kvalifikacija 3 (gerai), todėl bendras vertinimas 2 (patenkinamai). Tiesioginio vadovo Išvadoje nurodyta, jog, nors pareigūnas turi sukauptą didelę darbo patirtį, tačiau ne visada ją pritaiko veikloje; veiklos kokybė gera, atitinka keliamus reikalavimus, tačiau ne visada pasiekia gerų rezultatų racionaliomis sąnaudomis, kartais tyrimuose daro per mažai veiksmų, todėl nepasiekiamas norimas rezultatas; kvalifikaciją tobulina tik pareikalavus, gavęs pavedimą įvykdo, tačiau retai teikia pasiūlymus ir idėjas, abejingas tarnybos tikslams, sumažėjusi darbo motyvacija ir kt. Tarnybinės veiklos 2018 metų užduotyse pareiškėjui buvo suformuota: kokybiškai atlikti kriminalinę žvalgybą; kriminalinės žvalgybos veiksmais arba atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus atskleisti nusikaltimų pagal skyriaus kompetenciją skaičių (ne mažiau 3, iš jų 1 dėl sunkaus nusikaltimo arba ONK nario padaryto nusikaltimo, realizuota kriminalinės žvalgybos byla; gauti ir efektyviai dalintis gaunama informacija; gauti ne mažiau kaip 5 informacijas iš asmenų ir jas įforminti NAIS DS, gauti kitokio pobūdžio informaciją, kad pagal bendrą visą gautą informaciją bent 5 informacijos atvejai pasitvirtintų; aktyvus poveikio priemonių taikymas asmenims; iki 2018 m. kovo 15 d. nusistatyti 3 rizikingiausius asmenis, turinčius didžiausią rizikos laipsnį daryti nusikalstamas veikas narkotikų prekybos arba prekybos žmonėmis srityse ir kt. Tarnybinės veiklos rezultatuose nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos bylos nutrauktos kitais pagrindais, nes, atliktus visumą kriminalinės žvalgybos veiksmų, užfiksuoti objektyvūs ir patikrinti duomenys, kad vykdomi nusikaltimai neatitinka prekybos žmonėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio sudėties ir kt. Išvadą Nr. 5-TVV-13845 įrašu, padarytu 2019 m. vasario 28 d., patvirtino Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N..

7. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai, jo tarnybinė veikla buvo vertinama Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, kurios sudėtyje buvo Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N., patvirtinęs vertinimo išvadą. Pareiškėjui argumentuojant, jog Komisija buvo šališka, nes į jos sudėtį įėjo Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N., ir Komisijai balsuojant tiesioginis vadovas nepasišalino iš posėdžio patalpos, nurodytina, jog pagal Taisyklių 126 punktą, vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Taisyklių 127 punkte nurodyta, kad, jei paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, sprendžiant, ar formaliai teisėtos sudėties Komisijos sudėtyje dalyvaujant atestuojamo pareigūno tiesioginiam viršininkui, galėjo būti pažeisti teisėtumo (teisės viršenybės), teisėtų lūkesčių, objektyvumo principai, ar buvo užtikrintas procedūros nešališkumas kaip būtina tokio pobūdžio subjekto veiklos sąlyga, reikia atsižvelgti į protokole užfiksuotus balsavimo rezultatus (pvz., 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-822-492/2016).

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta, kad Komisijos posėdžio metu iš dalies sutiko su tiesioginio vadovo vertinimo išvada. Nesutikimą išreiškė tik dėl užvestų kriminalinės žvalgybos bylų kiekio, atskleistų nusikalstamų veikų. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog nei prieš Komisijos posėdį, nei jo metu nė vienam iš Komisijos narių nereiškė nušalinimo ar išreiškė kokią nors abejonę apie Komisijos šališkumą. Iš Komisijos posėdžio medžiagos matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, kurie buvo analizuojami Komisijos narių, buvo aiškinamasi neatliktų metinių užduočių priežastys, klausiama apie pareiškėjo darbo krūvį ir pan. Tiesioginis vadovas pagrindė, dėl kokių priežasčių tarnybinė veikla vertinta patenkinamai, buvo lyginamas pareiškėjo atliktas darbas su naujai priimtų to paties lygmens pareigūnų darbu. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas nepaneigė tarnybinės veiklos rezultatų, nurodytų tiesioginio viršininko. Komisija vienabalsiai nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai (7 Komisijos nariai ir jos pirmininkas M. N.).

9. Teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jei M. N. galbūt būtų šališkas, Komisijos sprendimas būtų buvęs pareiškėjui nepalankus, nes sprendimas priimtas vienbalsiai. Vertinant balsavimo rezultatus, nėra pagrindo pripažinti, kad galėjo būti pažeisti teisėtumo (teisės viršenybės), teisėtų lūkesčių, objektyvumo principai, ar buvo neužtikrintas procedūros nešališkumas kaip būtina tokio pobūdžio subjekto veiklos sąlyga. Tai, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo Komisijos posėdžio patalpoje, kai vyko balsavimas, teismo vertinimu, nelaikytina esminiu pažeidimu, Komisijai sutrukdžiusiu priimti objektyvų ir nešališką sprendimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog Taisyklės imperatyviai šios situacijos nereglamentuoja, todėl, nesant tiesioginių įrodymų, jog tai galėjo turėti įtakos vertinimui, tai nelaikytina pažeidimu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad, jog Komisija objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą.

10. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių vertinimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir įrodymų, patvirtinančių procedūrinių pažeidimų padarymą vertinimo metu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, teismas konstatavo, kad skundžiamas Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas (rezoliucija) patvirtinti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvadą Nr. 85-IL-1786 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Tauragės AVPK iš naujo vertinti jo tarnybinę veiklą už 2018 metus, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, šią administracinės bylos dalį nutraukė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas skundas dėl 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo (rezoliucijos) patvirtinti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvadą Nr. 85-IL-1786 panaikinimo, ir priimti sprendimą – panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus patenkinamai, kuris yra išreikštas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvados Nr. 85-IL-1786 viršutiniame dešiniajame kampe įrašant žodį „Sutinku“, pasirašant ir įrašant datą „2019-04-03“.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 1V-142) 1.3 punktu buvo pakeistas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, Įsakymo 1.3 papunktis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (4 p.), tačiau 1.3 papunktis ir jo įsigaliojimo momentas niekaip nėra susiję su pareiškėjo 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Vadovaujantis 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 2.1 papunkčiu, procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, buvo tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Pareiškėjo 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pradėta dar galiojant Taisyklių nuostatoms dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo. Būtent todėl jo 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrai buvo aktuali Taisyklių redakcija, o ne todėl, kad, kaip nurodo teismas, 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 1.3 papunktis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (4 punktas).

13.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad net ir tuo atveju, jei M. N. galbūt būtų šališkas, Komisijos sprendimas būtų buvęs pareiškėjui nepalankus, nes sprendimas priimtas vienbalsiai. Teismas rėmėsi LVAT 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-822-492/2016, neatsižvelgdamas į individualias pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo aplinkybes, kurios, sprendžiant iš minėtos LVAT nutarties turinio, priimant tą sprendimą nebuvo reikšmingos. Viena tokių aplinkybių, kad Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo M. N. nebuvo nusišalinęs nuo Komisijos pirmininko darbo. Minėtoje LVAT nutartyje aprašoma, kad atestuojamo pareigūno tiesioginis viršininkas Komisijos sudėtyje liko, bet nuo Komisijos pirmininko pareigų buvo nusišalinęs. Kita reikšminga aplinkybė, jog LVAT nutartyje aptariamoje situacijoje nebuvo keliama abejonė dėl atestuojamo pareigūno tiesioginio viršininko statuso kitų Komisijos narių atžvilgiu. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo atveju Komisijos pirmininkas M. N. yra daugumos Komisijos narių tiesioginis vadovas, todėl pritarimas ar nepritarimas Išvadai iš esmės reiškė ir pritarimą arba nepritarimą savo tiesioginio viršininko pozicijai, kurią M. N. dar anksčiau buvo patvirtinęs įrašu „sutinku su tarnybinės veiklos vertinimo išvada“. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija yra kolegialus viešojo administravimo subjekto organas. Komisijos priimami sprendimai privalo būti objektyvūs ir nešališki. Esant bent kokių nors priežasčių pagrįstai suabejoti komisijos nario nešališkumu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas turi nusišalinti pats arba būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje.

13.3. Jis neneigia aplinkybės, kad pripažino, jog nei prieš Komisijos posėdį, nei jo metu nė vienam Komisijos nariui nereiškė nušalinimo ar neišreiškė kokios nors abejonės apie Komisijos šališkumą. Bet tai, pareiškėjo manymu, rodo, jog jis nerealizavo savo teisės, kas nėra neteisėta, kai tuo metu Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N. akivaizdžiai neįvykdė pareigos ir pažeidė Taisyklių 127 punktą. Tai jo dalyvavimą Komisijos darbe vertinant pareiškėjo 2018 metų tarnybinę veiklą daro neteisėtu, o Komisijos, kaip kolegialaus organo sprendimas, priimtas dalyvaujant vienam iš narių neteisėtai, negali būti laikomas objektyviu ir nešališku. Atitinkamai tokio sprendimo pagrindu priimtas vėlesnis įstaigos vadovo sprendimas, pareiškėjo atveju Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas (rezoliucija) patvirtinti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 2 d. išvadą Nr. 85-IL-1786, taip pat yra neteisėtas.

13.4. Jis patikslintame skunde nurodė, kad, Komisijai aptariant būsimąjį jo tarnybinės veiklos įvertinimą ir balsuojant dėl to, nors nebuvo Komisijos nariu, dalyvavo ir iš patalpos neišėjo jo tiesioginis viršininkas M. B.. Pareiškėjo nuomone, jo tiesioginis viršininkas buvo neabejotinai suinteresuotas ginti surašytą Išvadą, kuri buvo Komisijos nagrinėjimo dalyku, todėl jo dalyvavimas, Komisijos nariams aptariant būsimąjį pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą bei balsuojant dėl to, galėjo daryti įtaką Komisijos narių apsisprendimui formuojant tendencingą nuomonę apie pareiškėją. Teismas dėl šios aplinkybės byloje esamų įrodymų, t. y. garso įrašo, nevertino ir nenustatinėjo šios aplinkybės įtakos Komisijos priimto sprendimo objektyvumui. Teismas tiesiog rėmėsi teisiniu reglamentavimu ir sutiko su atsakovo argumentu, „jog Taisyklės imperatyviai šios situacijos nereglamentuoja, todėl nesant tiesioginių įrodymų, jog tai galėjo turėti įtakos vertinimui, tai nelaikytina pažeidimu“. Toks teismo motyvas nėra pakankamai pagrįstas.

13.5. Vadovaujantis LVAT praktika (2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.), teismas turėjo įvertinti, kaip Komisija vykdė pareigą patikrinti, ar šiuo atveju pareiškėjo tiesioginio vadovo surašyta Išvada yra pagrįsta, kaip Komisija įsitikino, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Tačiau teismo sprendimo motyvai rodo, kad teismas Komisijos darbo tinkamai nevertino.

Pareiškėjas pažymi, kad bylos medžiagoje esantis garso įrašas patvirtina, jog tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje metu iš esmės buvo kalbama apie jo tarnybinės veiklos rezultatus, kurie tėra vienas iš jo tarnybinę veiklą apibūdinančių ir savarankiškai vertintų aspektų, tačiau kiti du aspektai, kurie turėjo būti Komisijoje taip pat išsamiai analizuojami, nes jie taip pat apibūdina jo tarnybinę veiklą, atskirai nebuvo vertinami – tai tinkamumas einamoms pareigoms bei kvalifikacija. Išvadoje akivaizdžiai matoma, kad tiesioginio vadovo įvertinimai balais pagal visus vertinimo kriterijus, tiek vertinant tinkamumą neinamoms pareigoms, tiek kvalifikaciją, skyrėsi nuo pareiškėjo užpildytų vertinimų.

Pagrindimas Išvadoje surašytas formaliai, t. y. kriterijų vertinimai pagrįsti ne konkrečiais argumentais, individualizuojančiais pareiškėjo tarnybą, atsižvelgiant į Taisyklių 5 priede pateiktus balų aprašymus, o tiesiog perrašyti atitinkamų vertinimo kriterijų balų aprašymai iš minėto Taisyklių 5 priedo. Tačiau Komisija posėdyje pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms bei kvalifikacijos vertinimui dėmesio neskyrė. Komisijos nariams pakako, kad tiesioginis viršininkas formaliai, nekonkretizuodamas trūkumų apibūdino pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, o visas dėmesys buvo sutelktas į tarnybinės veiklos rezultatus.

Komisijos posėdyje nevyko išsamesnis pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos aptarimas. Atvykęs į vertinimą, jis net nežinojo, kodėl minėtais aspektais tiesioginio vadovo yra įvertintas mažesniais balais, nes buvo pateikta tik Taisyklėse nurodyti atitinkamų balų aprašymai. Todėl Komisija, neužduodama jokių papildomų klausimų, kad vertinimas būtų aiškus ir objektyvus, aplaidžiai vykdė savo pareigą įsitikinti, ar jo tiesioginis vadovas, vertindamas jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų.

Teismas Komisijos darbo kokybės dėl šios aplinkybės taip pat nevertino, kas lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą.

14. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Dėl teisės akto, kuriuo reikia vadovautis sprendžiant ginčą, jokių abejonių nekilo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylai yra aktuali Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtinta Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų organizavimo taisyklių redakcija, reglamentavusi pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą ir teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Taisyklėmis. Teismas sprendime parašė vieną sakinį, kodėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas netaikytinas ginčo situacijoje, nors apie tai iš viso galėjo nepasisakyti, nes šios bylos nagrinėjimui Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, kuris taikomas vertinant pareigūnų tarnybinę veiklą už 2019 metus 2020 metais, nėra aktualus. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl materialinės teisės netinkamo aiškinimo neturi ir negali turėti jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir tai negali būti pagrindas sprendimą panaikinti.

14.2. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisakant dėl komisijos pirmininko M. N. galimo šališkumo, atsakovas sutinka, kad minimoje LVAT nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas ir nekonstatavo, kad byloje sprendžiama analogiška situacija bei, priimdamas sprendimą, teismas nesirėmė minėta nutartimi. Teismas tik pažymėjo, kad, sprendžiant, ar formaliai teisėtos sudėties komisijos sudėtyje dalyvaujant pareigūno tiesioginiam viršininkui, galėjo būti pažeisti teisėtumo, teisėtų lūkesčių, objektyvumo principai, ar buvo užtikrintas procedūros nešališkumas, kaip būtina tokio pobūdžio subjekto veiklos sąlyga, reikia atsižvelgti į protokole užfiksuotus balsavimo rezultatus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad patikslintame skunde buvo nurodęs, jog M. N. buvo kitų komisijos narių tiesioginis vadovas, todėl galėjo daryti įtaką kitų komisijos narių apsisprendimui, tačiau, išklausius 2019 m. balandžio 2 d. vertinimo komisijos posėdžio metu darytą garso įrašą, nekyla abejonių, kad vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas nepaneigė tarnybinės veiklos rezultatų, nurodytų tiesioginio vadovo M. B., todėl Komisija turėjo pagrindą vienbalsiai nuspręsti pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai. Akivaizdu, kad tokį Komisijos sprendimą nulėmė ne Komisijos pirmininkas, o paties pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, jo kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms. Komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Pareiškėjas manydamas, kad yra aplinkybių, kurios leido jam pagrįstai abejoti M. N. šališkumu, Komisijos posėdžio metu galėjo jam pareikšti nušalinimą, tačiau jo abejonės dėl M. N. šališkumo atsirado tik tada, kai pateikė teismui skundą dėl 2019 m. balandžio 2 d. vertinimo išvados Nr. 85-IL-1786 panaikinimo. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad M. N. buvo šališkas, nei patikslintame skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuriems Komisijos nariams jis galėjo daryti įtaką.

14.3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tiesioginis viršininkas buvo neabejotinai suinteresuotas ginti surašytą Išvadą, todėl galėjo daryti įtaką Komisijos narių apsisprendimui apie jį formuojant tendencingą nuomonę. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima tam tikrus etapus (Taisyklių 132 p.). Taisyklių 135 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, o ne tam tikrame komisijos posėdžio etape. Taisyklės nedraudžia pakviestam tiesioginiam vadovui būti patalpoje, kai komisija atlieka pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir balsuoja. Pats pareiškėjas Komisijai pasakė, kad su tiesioginio vadovo išvada nesutinka tik dėl bylų vertinimo, neginčijo savo pasiektų rezultatų, bylų skaičiaus. Komisijos nariai, išklausę pareiškėjo paaiškinimus ir išgirdę, su kuria tiesioginio vadovo vertinimo išvados dalimi nesutinka, uždavė jam įvairius klausimus, siekdami įsitikinti, ar 2019 m. vasario 28 d. vertinimo išvada Nr. 5-TVV-13845 yra pagrįsta. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, kad tai, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo Komisijos posėdžio patalpoje, kai vyko balsavimas, nelaikytina esminiu pažeidimu, Komisijai sutrukdžiusiu priimti objektyvų ir nešališką sprendimą; Taisyklės imperatyviai šios situacijos nereglamentuoja, todėl, nesant tiesioginių įrodymų, jog tai galėjo turėti įtakos vertinimui, tai nelaikytina pažeidimu.

14.4. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas Komisijos darbo tinkamai neįvertino. Taisyklėse nėra imperatyviai nurodyta, kad vertinimo komisijos nariai privalo vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui pateikti klausimų. Tai yra vertinimo komisijos teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti ar surašyta Išvada yra pagrįsta, nes M. B. neuždavė nė vieno klausimo dėl veiklos išsamesnio apibūdinimo ir vertinimo kriterijų pagrindimo, yra visiškai nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Komisija tinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pareiškėjas pats turėjo būti aktyvesnis ir pasakyti Komisijos posėdžio metu, kad nesutinka su tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimo kriterijų pagrindimu ir įvertinimu balais, nurodyti konkrečiai ir pagrįsti, kurie vertinimo kriterijai nepagrįsti, netinkamai pagrįsti ar neteisingai argumentuoti, o ne nurodyti, kad nesutinka su tiesioginio vadovo surašyta Išvados dalimi tik dėl bylų vertinimo. Net apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, su kuria Išvados dalimi nesutinka, nenurodo konkrečių kriterijų, kurie yra nepagrįsti. Pareiškėjas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo, neginčijo vertinimo kriterijų ir jų pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad vertinimo komisija tinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrino funkciją, o Regionų apygardos administracinis teismas įvertino, ar Komisija tinkamai atliko savo pareigas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo (rezoliucijos) įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus patenkinamai teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 metus.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo skundo (patikslinto skundo) argumentus, priėjo prie išvados, kad ginčijamas sprendimas (rezoliucija) yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl minėto sprendimo atmetė. Pareiškėjui atsisakius nuo skundo dalies įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti tarnybinę veiklą už 2018 metus, teismas šią bylos dalį nutraukė.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo skundas, teigia, kad teismas tinkamai neįvertino jo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos darbo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, jog, vertinant jo tarnybinę veiklą už 2018 m., buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. tarnybinės veiklos vertinimo procedūra atlikta neobjektyviai ir šališkai: (i) Komisijos pirmininkas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N., būdamas daugumos Komisijos narių tiesioginiu vadovu ir vertinimo išvadą patvirtinęs įrašu „sutinku su tarnybinės veiklos vertinimo išvada“, nenusišalino nuo Komisijos darbo; (ii) Komisijai aptariant būsimąjį pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą ir balsuojant dėl to, dalyvavo ir iš patalpos neišėjo jo tiesioginis viršininkas M. B., kurio dalyvavimas galėjo daryti įtaką Komisijos narių apsisprendimui; (iii) Komisija neuždavė jokių papildomų klausimų pareiškėjo tiesioginiam vadovui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad vertinimo išvada surašyta formaliai; Komisijoje buvo vertinami jo tarnybinės veiklos rezultatai, tačiau jo tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija atskirai nebuvo vertinami.

18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas skunde (patikslintame skunde) pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs argumentų dėl vertinimo išvados turinio, taip pat argumentų, kad Komisijoje atskirai nebuvo vertinamas jo tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šie argumentai nevertinami.

20. LVAT, formuodamas iš esmės panašius teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009). Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

22. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Nutarties 8–10 punktuose nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir, įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, pagrįstai konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas laikėsi Nutarties 20 punkte nurodytos LVAT formuojamos teismų praktikos, vertindamas, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog Komisijos pirmininkas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M. N. nenusišalino nuo Komisijos darbo, primintina, kad pagal ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, reglamentavusių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir tvarką, 127 punktą, jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas, vertinant jo tarnybinę veiklą Komisijoje, būtų išreiškęs abejones dėl M. N. šališkumo jo atžvilgiu, to neneigia ir pats pareiškėjas. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, nurodytų Taisyklių 127 punkte. Be to, byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad Komisijos pirmininko balsas, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, nebuvo lemiamas, nes kiti Komisijos nariai vienabalsiai nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai (7 Komisijos nariai ir jos pirmininkas M. N.). Pareiškėjo argumentai, kad Komisijos pirmininkas, kaip tiesioginis daugumos Komisijos narių vadovas, galėjo daryti jiems įtaką balsuojant dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Visa tai įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo neužtikrintas procedūros nešališkumas.

24. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su jo tiesioginio viršininko dalyvavimu Komisijos posėdyje. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Komisijos posėdžio garso įrašo ir nenustatinėjo pareiškėjo tiesioginio viršininko įtakos Komisijos priimto sprendimo objektyvumui, nenurodė, kuri Komisijos posėdžio garso įrašo dalis visgi patvirtina jo teiginius dėl jo tiesioginio viršininko galbūt daromos įtakos Komisijos nariams. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas šiuo aspektu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

26. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė