2023-04-19 Nr. AB-8312-3-62-3-00995-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-346-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00995-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d. atliko bausmę Marijampolės PN. Tik atvykus į pataisos įstaigą buvo patalpintas į karantino patalpą, kur su juo kartu buvo 10 žmonių, todėl patalpos plotas buvo mažesnis negu 3,6 kv. m vienam asmeniui. Vėliau, nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. spalio 19 d. buvo paskirtas atlikti bausmę į 9-tą dinaminį būrį (2 kamera, 2 miegamojo vieta). Visą nurodytą laikotarpį kamera buvo pilna, gyveno joje 3 žmonės. Pažymėjo, kad dinaminės priežiūros pastatas nėra bendrabučio tipo pataisos namai, kur gali laisvai judėti, jam dieną buvo leidžiama pasivaikščioti 3 valandas lauke, o 21 valandą praleisdavo kameroje, todėl patalpos plotas asmeniui turėjo būti ne mažesnis negu 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė kamerų plotus neišskaičiavus iš jų nei baldų, nei tualeto, nei kito kameros inventoriaus, jeigu būtų tą padaręs, kameros plotas asmeniui liktų 1,6 kv. m. Dėl šių atsakovo atstovo darbuotojų neteisėtų veiksmų sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. ir nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą (toliau – ir KTP) atlikti jam paskirtos nuobaudos. Visas 60 parų buvo laikomas kameroje be čiužinio ir patalynės, visa tai buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytu laiku, skirtu miegui, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Dėl to pareiškėjas jautėsi kankinamas, kameroje nebuvo visiškai natūralaus apšvietimo, nes vieno metro atstumu nuo lango stovi 9 metrų aukščio mūrinė tvora iš plytų. Dieninis apšvietimas taip pat neveikė tinkamai. Kameroje visada buvo drėgna ir šalta, nors ir buvo ventiliacija, bet ji neveikė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl visų šių Marijampolės PN darbuotojų neteisėtų veiksmų, jis patyrė nepatogumą, emocinę depresiją, dvasinių išgyvenimų, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Todėl prašė priteisti iš Marijampolės PN 5 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir 2 000 Eur, kad KTP buvo laikomas tokiomis sąlygomis, kurios pažeidžia teisės aktus. Viso priteistina neturtinės žalos suma sudaro 7 000 Eur.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Marijampolės PN nuteistieji į kamerų tipo patalpas už nuobaudas skirstomi atsižvelgiant į vietų skaičių kamerose bei kitas išskirtines aplinkybes. Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų. Teisės aktų nustatyta tvarka suteikia kiekvienam nuteistajam atskirą miegamą vietą ir patalynę, o būtent lovą, antklodę, čiužinį, pagalvę, patalynės komplektą (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei).

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog KTP neatitiko higienos normų reikalavimų, yra nepagrįsti, deklaratyvūs. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Visuose Marijampolės PN yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis nuteistiesiems tenkančio gryno oro. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengtą vėdinimo ventiliaciją. Techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ patvirtina, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema.

9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 55/04-301 patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d. dėl gyvenimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą nenurodė, kokius išgyvenimus asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas akcentavo CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei spręsdamas dėl skundo argumentų dėl neužtikrinto ploto pagrįstumo, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 papunkčiu, pagal kurį vienam asmeniui turi teikti 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, bei 2.2 papunkčiu, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

13. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN pareiškėjui nuo atvykimo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo taikomas karantinas, jis buvo laikomas 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (karantino patalpa), kurios plotas 32,10 kv. m, joje įrengta 10 miegamų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. atliko bausmę 9 būrio gyvenamojoje kameroje Nr. 2, kurios plotas 14,91 kv. m, įrengta 3 miegamos vietos, todėl pareiškėjui teko 4,97 kv. m gyvenamojo ploto. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 7/07-353 pareiškėjas iš 2 kameros perkeltas į 3 kamerą. Teismas pažymėjo, kad gyvenimo sąlygų, atliekant bausmę 3 kameroje, pareiškėjas neginčijo.

14. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais įrodymais nepaneigti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės PN nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. 9 būrio gyvenamojoje kameroje Nr. 2, kurios plotas 14,91 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamos vietos, teismas konstatavo, jog šiuo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 26 d., atliekant bausmę karantino patalpoje, teko 3,21 kv. m (6 paras trūko 0,39 kv. m ploto). Ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

16. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl pareiškėjo nurodytais laikotarpiai iš jo paimamų patalynės ir čiužinio pagrįstumą, vadovavosi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 23 punktu, pagal kurį nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

17. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 14107-3236 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 14107-3022 patvirtino Nuteistųjų, laikomų būryje Nr. 9 ir Nr. 9,10 dienotvarkę, kurioje numatyta, kad miego laikas yra nuo 22.30 val. iki 6.30 val.

18. Teismas BVK 173 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstyto nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedo „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ kontekste sprendė, kad Marijampolės PN pareigūnai, rytais paimdami iš pareiškėjo patalynę (t. y. čiužinį ir kitą patalynę), ir ją sugrąžindami tik miego laikui, neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas nekonstatavo Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu.

19. Teismas, vertindamas skundo argumentų, jog kamerų tipo patalpose buvo netinkamas apšvietimas (dirbtinis), buvo drėgna ir šalta, pagrįstumą, apžvelgė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14, 16, 17 punktuose, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020 m. gruodžio 22 d.), 16.9 papunktyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad kameroje nebuvo visiškai natūralaus apšvietimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl apšvietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad dirbtinis apšvietimas buvo silpnas (60 lx), tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė apšvietimo „silpnumas“, kada ir į ką dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi. Nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Iš atsakovo pateikto techninio projekto bei pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, jog kamerose yra įrengtos mechaninė bei natūralios traukos vėdinimo sistemos. Tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismas akcentavo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl patalpose esančios drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjui kalint karantino tipo patalpoje 6 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,39 kv. m gyvenamojo ploto). Toks pažeidimas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus. Teismas vertino, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimu ir prašo administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Pareiškėjas teigia, kad teismas, pripažindamas tik teisės pažeidimą ploto aspektu, nepagrįstai atmetė kitą skundo dalį, netinkamai įvertino skundo nurodytas aplinkybes dėl patalynės ir čiužinio, dėl už kameros lango stovinčios tvoros įtakos kameros apšvietimui. Dėl prasto apšvietimo pareiškėjui sutriko sveikata. Teismas nevertino kalinimo sąlygų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste.

9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

10. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nepagrįstai už nežymų 6 parų trukmės ploto normos pažeidimą pareiškėjui priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas kitų bloginančių kalinimo sąlygas aplinkybių nenustatė. Pažymi, kad pareiškėjas kiekvieną dieną būdamas karantino patalpoje galėjo nustatytu laiku laisvai judėti pasivaikščiojimų kiemelyje. Tam, kad neturtinės žalos atlyginimas būtu priteistas pinigine išraiška, turi būti įrodyti stiprus neigiami padariniai, emocinis sukrėtimas, dvasiniai nevienkartinio pobūdžio išgyvenimai. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo emocinę, psichologinę būklę, pablogėjusius bendravimo įgūdžius, sumenkėjusią reputaciją, kad tokią neturtinę žalą galima būtų vertinti pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (6 paras), atliekant bausmę karantino patalpoje, buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų plotą (teko 3,21 kv. m, trūko 0,39 kv. m), todėl konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą ir priteisė dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas kitą skundo dalį atmetė.

13. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundu padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, pripažindamas pažeidimą tik ploto aspektu, nepagrįstai atmetė kitą skundo dalį, netinkamai vertino skundo argumentus dėl patalynės ir čiužinio, apšvietimo, nevertino kalinimo sąlygų Konstitucijos 21 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio kontekste. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, padarytas klaidas, neteisingai įvertintas faktines aplinkybes, įstatymus ir kitas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl patalynė ir čiužinio motyvų. Pareiškėjas tik nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog patalynė ir čiužinys iš pareiškėjo buvo atimami teisėtai. Pareiškėjo teiginys šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais būtų grindžiamas aptariamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

17. Dėl pareiškėjo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl apšvietimo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl apšvietimo, vadovavosi aktualiu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu reikalavimus gyvenamųjų patalpų apšvietai: Higienos normos HN 134:2015 14 punktu, pagal kurį gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.; Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunkčiu, pagal kurį natūralus gyvenamųjų patalpų apšvietimas užtikrinamas, esant kamerose stiklo langams (80 x 80 cm). Duomenų apie ginčo laikotarpiu kompetentingų institucijų atliktus patikrinimus patalpose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, nėra. Aktualu tai, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo argumentai dėl apšvietimo yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl galimo pažeidimo. Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisių pažeidimai dėl higienos normų pažeidimų, be kita ko, netinkamos apšvietos, pagrįstai nenustatyti.

19. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad jis buvo laikomas sąlygomis, kurios sudarytų prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip netinkamo elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis bei tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71); 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08). Pabrėžtina, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto, t. y. 3,21 kv. m. Be to, nustatytas ploto trūkumas buvo trumpalaikis (6 paros), nėra duomenų apie šio nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, taip pat nenustatyta kitų pareiškėjo kalinimą sunkinančių aplinkybių.

20. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017.).

21. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

22. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

23. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (asmeninio ploto trūkumas), mastą (trūko 0,39 kv. m ploto) ir trukmę (6 dienos), įkalinimo įstaigos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu pobūdį (pataisos namai, kuriuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, bei į naujausią teismų praktiką dėl priteistinų sumų atlyginant patirtą neturtinę žalą, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 60 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis