2018-10-10 Nr. AB-18175-3-62-3-01094-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3007-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01094-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5–7).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam trūko gyvenamųjų patalpų ploto, nes nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) kartu su dar 3 asmenimis 7–8 kv. m ploto kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 5, 14 ir 15. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad minėtose kamerose buvo netinkamai įrengta sanitarinio mazgo patalpa, t. y. nebuvo veidrodžio, higienos priemonių lentynėlės ar spintelės bei atskiros oro šalinimo sistemos, o 1,5 m sienelė neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu. Pareiškėjas paaiškino, kad ne kartą buvo pastebėtas pareigūnių, atliekantis gamtinius reikalus, nes tualetas įrengtas prie pat kameros durų.

3. Marijampolės PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–14).

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. buvo periodiškai laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 3, 5 ir 10, kuriose pareiškėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas. Marijampolės PN paaiškino, kad su 3 asmenimis pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 1 ir 2, kamerose Nr. 3 ir 5 pareiškėjas buvo laikomas kartu su 2 asmenimis, o kameroje Nr. 10 pareiškėjas buvo laikomas vienas. Kamerose Nr. 1, 2, 3 ir 5 yra tiek veidrodžiai, tiek ir lentynėlės higienos priemonėms pasidėti. Kameroje Nr. 10 nebuvo veidrodžio ir lentynėlės, tačiau šioje kameroje pareiškėjas praleido tik 1 dieną. Marijampolės PN paaiškino, kad tualetas yra visiškai atskirtas nuo patalpos, todėl pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeistas. Be to, visose kamerose yra įrengtos oro šalinimo angos.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista (b. l. 62–65). Pareiškėjo reikalavimą dėl 3 500 Eur neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 103 paras trūko 0,035 kv. m ploto, taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurioje nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos priemonėms susidėti, o sanitarinis mazgas buvo atviras. Teismas nustatė, kad šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl konstatavo, kad jo privatumas buvo užtikrintas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 7. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti pareiškėjui 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 70).

8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, nes iš tiesų tas laikotarpis, pasak pareiškėjo, buvo daug ilgesnis. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nepagrįstai taikė Lietuvos teisę dėl 3,6 kv. m ploto, įskaitant į šį plotą baldus. Pasak pareiškėjo, teismas turėjo vadovauti europiniais standartais dėl 4 kv. m ploto atskaičiavus baldus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas jo argumentus atmetė nemotyvuotai.

9. Marijampolės PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 73).

10. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Marijampolės PN jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nežymius pažeidimus, pripažino pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, pažeidimą, o pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pažeidimo trukmę, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į EŽTT praktiką dėl taikytinos ploto normos, jos apskaičiavimo būdo bei žalos atlyginimo dydžio.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pateikto apeliacinio skundo ribose, nes nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje (kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai), dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

14. Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į jas išsamiai atsakė sprendime, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo argumentus, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir, jų nekartodamas, tik papildo jas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

15. Pareiškėjas, kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodė, kad pažeidimo trukmė buvo daug ilgesnė, nei apskaičiavo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su tuo, kad teismas rėmėsi nacionaline teise dėl 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto vienam asmeniui. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo taikyti 4 kv. m ploto standartą, atskaičiavus baldų užimamą plotą.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., konkrečių ploto normų kamerų tipo patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia (be kita ko) nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1899-575/2017, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3312-438/2017, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

18. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi nacionaline teise, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu), 111.2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atitinkamai, teisingai apskaičiavo šio reikalavimo pažeidimo trukmę bei itin nežymų ploto pažeidimo mąstą. Argumentai, kad apskaičiuojant asmeniui tekusį plotą būtina išskaičiuoti baldų užimamą plotą, naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1691-525/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1401-438/2018; kt.).

19. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

20. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nepriteisė pareiškėjui prašomos neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir tai pagrindė argumentais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių pareiškėjo teisės pažeidimų, todėl pažeidimo pripažinimas šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius