Legislator Case Law & Legislation
c075ed4e-3e7e-490e-af51-87acb0515025 AI generated

c075ed4e-3e7e-490e-af51-87acb0515025 · Kauno apygardos teismas

Case Number c075ed4e-3e7e-490e-af51-87acb0515025
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Viktoras PreikšasPranešėjas Giedrius Endriukaitis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-634/2015Teisėja Liuba Kymantienė             Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00045-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant išteisintajam D.

Legislator headnote

AI generated

c075ed4e-3e7e-490e-af51-87acb0515025 · Kauno apygardos teismas: Knyga „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡leista 2011-04-22, knyga „(duomenys neskelbtini)“ - 2011 m. lapkričio mėnesį. Tuo metu Lietuvos apeliaciniam teismui buvo paduotas apeliacinis skundas dėl 2011-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, priimto E. B. nužudymo byloje, kurioje R. K. buvo kaltinamas dalyvavęs nužudant E. B.. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmė tik 2013-05-06. Jei pirmosios instancijos nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, jis įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Viktoras PreikšasPranešėjas Giedrius Endriukaitis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-634/2015Teisėja Liuba Kymantienė             Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00045-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant išteisintajam D.

D., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, privačiam kaltintojui R. K., jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.), baudžiamoji byla nutraukta.Nukentėjusiojo R.

K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nuspręsta palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. D. privataus kaltintojo R. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio mėnesį iÅ¡leistoje jo paraÅ¡ytoje knygoje „(duomenys neskelbtini)“ aprašė teistų, ar Å¡iuo metu teisiamų asmenų nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes, organizuotų grupių kÅ«rimÄ si ir veiklÄ . 2011 m. balandžio 22 d. leidykloje UAB „Spindulio spaustuvė“ buvo atspausdinta ir 5000 egzempliorių tiražu iÅ¡leista papildyta Å¡ios knygos versija „(duomenys neskelbtini)“ (2012-05-09 atspausdintas dar 3000 egzempliorių tiražas).

Jos virÅ¡elis skiriasi nuo pirminio knygos „(duomenys neskelbtini)“ varianto - ant virÅ¡elio pridėtas raudonos spalvos lipdukas su užraÅ¡u, kad tai yra „(duomenys neskelbtini)“. Å ioje knygoje, dviejuose jos leidimuose (bendras dviejų leidimų egzempliorių skaičius yra 8000 knygų), ne kartÄ buvo minimas R. K. bei pateikti teiginiai, kuriais R. K. buvo apÅ¡meižtas neva padaręs labai sunkų nusikaltimÄ . Knygos „(duomenys neskelbtini)“ 335 psl. iÅ¡spausdintas teiginys - „Taip pat policijos bendradarbiais tapusiems <...>, abejotinos reputacijos verslininkui R.

K.“; 337 psl. teiginys – „Visi kaltinamieji buvo teisiami pagal senÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ , kuriame numatytos lengvesnės bausmės, o R. K. po minėto nužudymo daugiau nebuvo padaręs jokio nusikaltimo“. 2011 m. lapkričio mėnesį buvo iÅ¡leista antroji D. D. knyga „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pateiktais teiginiais R. K. taip pat buvo apÅ¡meižtas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ . Å ios knygos 256 psl. nurodyta: „Vyrai (<...> ir R. K., pravarde (duomenys neskelbtini), kuriam dėl senaties pavyko iÅ¡vengti bausmės dėl Å¡io nužudymo) iÅ¡ anksto tinkamai pasiruošė - (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke iÅ¡kasė duobę“;

„Smaugė visi paeiliui nužudyme dalyvavę asmenys“. Tokiais teiginiais knygoje „(duomenys neskelbtini)“ ir knygoje „(duomenys neskelbtini)“ D. D. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie R. K., neva jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , galinčius pakirsti pasitikėjimÄ R. K., tokiu bÅ«du jį apÅ¡meižė, t. y. D. D. kaltinamas BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu.Kauno apylinkės teismas 2015-02-27 nuosprendžiu D. D. iÅ¡teisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Privatus kaltintojas R.

K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-02-27 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 str. 2 d., tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, bei priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai aiÅ¡kino melagingÄ Å¾inių paskleidimÄ , kaltininko tyčiÄ bei esmines Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-01-20 nuosprendžiu jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimÄ , nutrÅ«ksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , jog suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamosios atsakomybės klausimas nebegali bÅ«ti sprendžiamas, o baudžiamasis procesas privalo bÅ«ti nutrauktas.

Apie asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, negali bÅ«ti teigiama, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti svarstoma jo kaltė ar veiksmai, nes tokio asmens atžvilgiu nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo bÅ«tų konstatuota, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BPK 3 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas nepradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nėra galimybės iÅ¡teisinti asmenį ar jį reabilituoti. Todėl asmens atžvilgiu apskritai negalima teigti apie nusikalstamos veikos padarymÄ .Taigi Vilniaus apygardos teismui 2011-01-20 nuosprendžiu nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, D. D. 2011-04-22 iÅ¡leistoje knygoje „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisinio pagrindo R. K. apkaltinti nužudymu bei raÅ¡yti jį Å¡meižiančius teiginius „Taip pat policijos bendradarbiais tapusiems <...>, abejotinos reputacijos verslininkui R.

K.“, „Visi kaltinamieji buvo teisiami pagal senÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ , kuriame numatytos lengvesnės bausmės, o R. K. po minėto nužudymo daugiau nebuvo padaręs jokio nusikaltimo“, 2011 m. lapkričio mėnesį iÅ¡leistoje knygoje „(duomenys neskelbtini)“ - teiginių „Vyrai (<...> ir R. K., pravarde (duomenys neskelbtini), kuriam dėl senaties pavyko iÅ¡vengti bausmės dėl Å¡io nužudymo) iÅ¡ anksto tinkamai pasiruošė - (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke iÅ¡kasė duobę“;

„Smaugė visi paeiliui nužudyme dalyvavę asmenys“. Dėl knygos „(duomenys neskelbtini)“ teiginių pažymėjo, kad viename iÅ¡ sakinių net ir paminėjus, jog buvo taikytas senaties terminas, D. D. negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad R. K. iÅ¡kasė duobę ir smaugė žmogų. Tokiu bÅ«du Å¡ie teiginiai atspindi, jog jis padarė nusikaltimÄ , yra kaltas, nesant jo kaltės pripažinimo pagal įstatymo reikalavimus.Skundo autoriaus nuomone, žinių, informacijos neatitikimo tikrovei faktas turi bÅ«ti vertinamas jų paskleidimo metu.

Knyga „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡leista 2011-04-22, knyga „(duomenys neskelbtini)“ - 2011 m. lapkričio mėnesį. Tuo metu Lietuvos apeliaciniam teismui buvo paduotas apeliacinis skundas dėl 2011-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, priimto E. B. nužudymo byloje, kurioje R. K. buvo kaltinamas dalyvavęs nužudant E. B.. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmė tik 2013-05-06. Jei pirmosios instancijos nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, jis įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ .

Kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis asmuo negali bÅ«ti laikomas kaltu, t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo apie asmenį iÅ¡sakyti teiginiai negali bÅ«ti formuluojami taip, tarsi asmuo bÅ«tų kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , konkrečius neteisėtus veiksmus. Tokie teiginiai laikytini neobjektyviais, negali bÅ«ti laikomi tiesa, kol nėra patvirtinti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tuo tarpu D. D. raÅ¡ydamas privataus kaltinimo skunde nurodytus teiginius paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tuo apÅ¡meiždamas R.

K.. Nesant priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, D. D. neturėjo teisės suformuluoti ir paskelbti teiginius, kuriais vienareikÅ¡miÅ¡kai teigiama, kad R. K. buvo policijos bendradarbis, nužudė E. B., jį smaugdamas.Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas iÅ¡ esmės klydo, paskelbtų teiginių atitikimÄ tiesai vertindamas pagal 2013-05-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotus faktus. Knygose paskleistų teiginių atitikimas tiesai turėjo bÅ«ti vertinamas pagal tai, ar Å¡ie teiginiai atitiko tiesÄ knygų iÅ¡leidimo metu (2011 m.), kai tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar nebuvo priimta.KritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo teiginius, kad pirminis informacijos Å¡altinis yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl D.

D. nereikėjo tikrinti informacijos patikimumo. Ikiteisminio tyrimo metu yra renkami duomenys, pagrindžiantys, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad Å¡iÄ veikÄ galimai padarė įtariamas asmuo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys tampa įrodymais tik juos iÅ¡tyrus teisminio nagrinėjimo metu. Kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriame motyvuotai pasisakoma dėl surinktų įrodymų visumos (kurie įrodymai patvirtina bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurie įrodymai atmetami), ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negali bÅ«ti laikomi neginčijamais įrodymais.

Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga publikacijoje galima raÅ¡yti, kad asmuo „įtariamas (įtartas), padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€œ, tačiau remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga negalima raÅ¡yti konstatuojamojo pobÅ«džio teiginių „nužudė“, „smaugė“, „iÅ¡kasė duobę“. Jei D. D. rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai ja remtis privalėjo objektyviai, raÅ¡ydamas tiksliai kokie duomenys buvo medžiagoje, t. y. kad R. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , nebuvo policijos bendradarbis, nebuvo nusikalstamos grupės narys.Vilniaus apygardos teismas 2011-01-20 nuosprendyje iÅ¡ R.

K. kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę dėl jo tiesioginio dalyvavimo pasmaugiant E. B., byloje nesant įrodymų, kurie besÄ lygiÅ¡kai leistų pripažinti, kad jis tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie E. B. nužudymo. Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti. Taigi, D. D. 2011 m. lapkričio mėnesį iÅ¡leistoje knygoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistas teiginys „Smaugė visi paeiliui nužudyme dalyvavę asmenys“ savaime neatitinka tikrovės, nes tai, kad R. K. nesmaugė E. B. buvo nustatyta dar prieÅ¡ knygos iÅ¡leidimÄ 2011-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu net ir nesant įsiteisėjusio sprendimo.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is teiginys jo paskleidimo metu neatitiko tikrovės, Å¡iuo teiginiu jis buvo apÅ¡meižtas. Dėl knygoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleisto teiginio „Taip pat policijos bendradarbiais tapusiems <...>, abejotinos reputacijos verslininkui R. K.“ pažymėjo, kad Å¡ioje byloje kaltinamojo iniciatyva pakviesti liudytojai R. G., R. M., D. M. nepatvirtino, kad jis buvo policijos bendradarbis. PrieÅ¡ingai, nurodė nežinantys, ar R. K. buvo policijos bendradarbis. Nors ir dalyvavo tiriant E. B. nužudymÄ , kitas (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo veikas, visi Å¡ie liudytojai nurodė su R.

K. nebendravę. SÄ voka „policijos bendradarbis“ suponuoja iÅ¡vadÄ , kad asmuo sutinka duoti parodymus apie savo paties ar kitų organizuotos grupės narių galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visokeriopai padeda ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes, tokiam asmeniui gali bÅ«ti taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas E. B. nužudymas R. K. visÄ laikÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė jam inkriminuojamus kaltinimus (tai nurodyta kaltinamajame akte, pirmos instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje), duodamas parodymus, teigė, kad jį melagingai bendrininku nurodė buvę verslo partneriai V.

V. ir V. S. (pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis), siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl R. K. priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo. Teiginys, kad jis buvo policijos bendradarbis, reiÅ¡kia, kad jis prisipažino dalyvavęs nužudyme, sutiko bendradarbiauti su tyrėjais, t. y. davė parodymus prieÅ¡ kitus įtariamuosius, atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jei bÅ«tų liudijęs prieÅ¡ organizuotÄ grupę, jam turėjo bÅ«ti suteiktas specialaus liudytojo statusas, pritaikytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taip, kaip jos yra taikomos kitiems D.

D. minimiems asmenims V. S. – V. ir V. V.. Tačiau to nebuvo –R. K. nedalyvavo nužudyme (posėdžio metu kiti kaltinamieji nurodė jį matantys pirmÄ kartÄ ), nedavė jokių parodymų apie veikos aplinkybes, nukreiptų prieÅ¡ kitus toje byloje teisiamus asmenis. Jam nebuvo suteiktas specialaus liudytojo statusas, nebuvo pritaikytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Tai patvirtina, kad D. D. knygų iÅ¡leidimo metu teiginys, kad jis buvo policijos bendradarbis neatitiko tikrovės.Dėl teiginio „abejotinos reputacijos verslininkas“ pažymėjo, kad liudytojo Å .

K. teiginius, jog R. K. apgavo jo močiutę, jis paneigė, pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus. D. D. nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų (institucijų sprendimų, kuriais bÅ«tų konstatuotas jo sukčiavimas ar kiti veiksmai, sudarantys pagrindÄ jį laikyti esant abejotinos reputacijos verslininku), iÅ¡skyrus kelias publikacijas žiniasklaidoje, kurios nėra aiÅ¡ku kieno paraÅ¡ytos, kokiais Å¡altiniais remiantis ir apskritai neįrodo, kad jo kaip verslininko, reputacija buvo neigiama. Jis 20 metų buvo įmonės vadovu, per tÄ laikÄ Ä¯monė neturėjo jokių teisinių problemų.

Ikiteisminio tyrimo dėl E. B. nužudymo medžiagoje, kuri pasak pirmos instancijos teismo buvo „pirminis D. D. informacijos Å¡altinis“, apie jo, kaip verslininko, blogÄ reputacijÄ jokių duomenų iÅ¡vis nebuvo surinkta. Taipogi pažymėjo, kad D. D., raÅ¡ydamas apie jį knygose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir vienoje iÅ¡ jų iÅ¡spausdindamas jo nuotraukÄ , netiesiogiai jį sutapatino ir priskyrė (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo nariams. Duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys nebuvo surinkta ir ikiteisminio tyrimo dėl E. B. nužudymo metu.

Pabrėžė, kad jis nepažįsta H. D. nei jo aplinkos žmonių, su jais ir kriminaliniu pasauliu minėtose knygose jį susiejo bÅ«tent D. D., tuo padarydamas jam didelę moralinę žalÄ . Jis pažinojo tik V. S. ir V. V., su kuriais nuo 1998 m. iki 2000 m. siejo bendras verslas. FaktÄ , kad jis nebuvo priskirtas nusikalstamam susivienijimui Å¡ioje byloje patvirtino D. D. iniciatyva iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojai - policijos pareigÅ«nai R. G., R. M., D. M., tyrę E. B. nužudymÄ . KritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog D.

D. veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir jam nereikėjo tikrinti informacijos patikimumo. PrieÅ¡ingai, jis privalėjo įsitikinti, kad jo raÅ¡omi teiginiai atitinka tikrovę. Å iuo atveju jis kaip autorius atsako už savo teiginių autentiÅ¡kumÄ , objektyvumÄ ir turi pareigÄ patikrinti ar jo raÅ¡omi teiginiai atitinka tikrovę. Atsižvelgtina į tai, kad D. D. daug metų dirba žurnalistu, todėl aptarti teisiniai niuansai jam privalo bÅ«ti žinomi. Tyčios buvimÄ patvirtina tai, kad jis žinodamas, jog 2011-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui savo knygose rašė teiginius, kuriais vienareikÅ¡miÅ¡kai teigiama, jog R.

K. nužudė žmogų. Visa tai rodo, kad D. D. norėjo taip veikti, t. y. siekė paskleisti privataus kaltinimo skunde nurodytus teiginius ir tokiu bÅ«du apÅ¡meižti R. K.. D. D. paskleistų teiginių atitikimas tikrovei privalėjo bÅ«ti vertinamas pagal teiginių objektyvumÄ jų paskleidimo metu, o ne praėjus beveik dvejiems metams. Pažymėjo, kad dėl Å¡ios 2013-05-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties yra paduotas skundas Europos Žmogaus teisių teismui. Pirmosios instancijos teismo rėmimasis kitais žiniasklaidoje publikuotais straipsniais taip pat yra visiÅ¡kai be pagrindo.

Å ie straipsniai yra visiÅ¡kai neobjektyvÅ«s, juose pateikti teiginiai nėra oficialiai patvirtinti. Teismo posėdyje privatus kaltintojas ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ . Privataus kaltintojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ privataus kaltintojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintojo veiksmuose nėra BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nurodo, kad tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ D. D. skleidė tyčia, žinodamas, kad skleidžia melagingÄ informacijÄ , ir suvokė, kad tokios žinios yra žeminančios bei niekinančios R. K. ir galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir siekė tokių pasekmių, todėl jo veiksmuose yra BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Tačiau su tokiais apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, privatus kaltintojas iÅ¡ esmės savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai remtis jo dėstomu aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančiu ir iÅ¡nagrinėtu duomenų visetu.

Å ioje dalyje pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Ä®statymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ta aplinkybė, kad apeliantas yra kitokios nuomonės, negu skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, nėra pagrindas aukÅ¡tesnės instancijos teismui pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas Å¡meižė kitÄ asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 str., svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas (taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje) dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo, nes bÅ«tina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį – bei norėjo paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sÄ Å¾iningai klydo, Å¡i aplinkybė Å¡alina jo atsakomybę.Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas tuo, kad savo iÅ¡leistose knygose – 2011-04-22 „(duomenys neskelbtini)“ bei 2011 m. lapkričio mėn. papildytoje Å¡ios knygos versijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡dėstė teiginius, kurie anot R. K. jį Å¡meižia. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi privataus kaltinimo skunde nurodytus teiginius BK 154 str. 2 d. kontekste, atsižvelgusi į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , bei jų formuluotes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo D.

D. veiksmuose, yra teisėtos, pagrįstos ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.Kaip matyti iÅ¡ D. D. parodymų jis nuosekliai aiÅ¡kino, jog raÅ¡ydamas knygÄ rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011-01-20 nuosprendžiu, pažymėjo tai, kas buvo paraÅ¡yta nuosprendyje. Neminėjo, kad R. K. bendradarbiavo su policija, jis buvo pavadintas abejotinos reputacijos verslininku, nes palaikė verslo santykius su V. S. ir V. V., kurie nuo 1993 m. minimi kaip (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovai. Be to, pateiktas Å .

K. liudijimas, kad R. K. dalyvavęs abejotinuose verslo sandoriuose (t. 1, b. l. 163-164). Anot Å . K., jam yra žinoma, kad R. K. bendrauja su nusikalstamo pasaulio atstovais V. V., V. G.. Nurodė, kad R. K. kaip verslininkas yra nesÄ Å¾iningas. Å . K. močiutei nusprendus parduoti miÅ¡kÄ , R. K. buvo suraÅ¡ytas įgaliojimas tvarkyti reikalus, sandoris įformintas paskolos sutartimi, vėliau R. K. kreipėsi į teismÄ ir prisiteisė iÅ¡ jos pinigus. Tokiu bÅ«du močiutė buvo apgauta. Å ios aplinkybės D.

D. raÅ¡ant knygÄ galėjo bÅ«ti žinomos (t. 1, b. l. 143-144). IÅ¡ byloje esančio, 2005-11-07 elektroninėje erdvėje publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad straipsnyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad verslininkams be vargo pavyksta įsiteisinti nelegaliai paklotus pamatus, tereikia kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti priimti sprendimÄ už akių, tarp Å¡ių verslininkų minimas ir R. K. (t. 1, b. l. 19-121). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio 22 l. taip pat konstatuota, jog byloje yra duomenų, kad kaltinamuosius R.

K., V. S. ir V. V. siejo sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu, dėl ko tarp jų įvyko konfliktai. Nurodytų aplinkybių kontekste vertinant D. D. knygoje „(duomenys neskelbtini)“ 335 psl. iÅ¡spausdintÄ teiginį - „Taip pat policijos bendradarbiais tapusiems <...>, abejotinos reputacijos verslininkui R. K.“ darytina iÅ¡vada, kad D. D. remdamasis vieÅ¡ai prieinama informacija, susipažinęs su 2011-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio motyvais, įvertinęs Å . K. iÅ¡dėstytas aplinkybes, susidarė subjektyviÄ nuomonę apie R.

K. kaip abejotinos reputacijos verslininkÄ , kuriÄ ir iÅ¡dėstė savo knygoje. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iÅ¡teisintasis Å¡ioje byloje nesiekė tyčia apÅ¡meižti nukentėjusįjį ir paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie jį, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, kadangi savo pateiktai informacijai jis pagrindÄ , nors ir subjektyvų, turėjo. Tokiu bÅ«du pateikė jo turimos informacijos apie R. K. vertinimÄ . PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo apeliantas, jo pateikti duomenys (2009-07-02 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių, 1997-04-30, 2001-01-04 sutartys, 1998-02-04 įgaliojimas, turto apraÅ¡as, Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimas) nepaneigia liudytojo Å .

K. iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl R. K. sÄ Å¾iningumo vykdant verslo sandorius bei jo bendradarbiavimo su atitinkamais žmonėmis, kas ir lėmė sÄ vokos „abejotinos reputacijos verslininkas“ susiformavimÄ . Tuo tarpu apeliantas vertindamas visÄ sakinio („Taip pat policijos bendradarbiais tapusiems V. S., V. V., abejotinos reputacijos verslininkui R. K.“) konstrukcijÄ taip pat analizuoja jo atžvilgiu nepagrįstai iÅ¡sakytÄ teiginį „policijos bendradarbiais tapusiems“, manydamas, jog autorius jį sugretino su asmenimis, kurie sutiko bendradarbiauti su policijos pareigÅ«nais ir atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Kaip matyti iš Lietuvių kalbos instituto mokslinės sekretorės dr. V. M. pateikto atsakymo, minėto sakinio interpretacija gali būti įvairi, nustatyti ar prieš visus tris vienarūšius elementus einantis išplėstinis pažyminys „policijos bendradarbiais tapusiems“ priklauso visiems trims vienarūšiams elementams, ar tik dviem pirmiesiems, negalima (t. 1, b. l. 148). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta sakinio interpretacija, iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

D. D., bÅ«damas analizuojamo sakinio autoriumi aiÅ¡kiai nurodė, jog sakinyje yra kablelis, kuris atskiria įvardintus policijos bendradarbius V. V. ir V. S., o R. K. pavadintas abejotinos reputacijos verslininku (t. 1, b. l. 163). Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti tokiu knygos autoriaus pateiktu sakinio konstrukcijos iÅ¡aiÅ¡kinimu. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina toje pačioje knygoje, kurioje paraÅ¡yti ginčijami teiginiai, 337 psl. esanti pastraipa, kurioje konstatuota, jog: „Tokia palyginti Å¡velnia bausme V. nuteistas todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu su V.

V. sutiko bendradarbiauti su tyrėjais ir Å¡iems padėjo atskleisti kitus sunkius bei garsius (duomenys neskelbtini) Å¡utvės nusikaltimus“ (t. 1, b. l. 12). Kaip matyti R. K. Å¡iuo atveju nėra įvardinamas kaip asmuo bendradarbiavęs su teisėsauga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokios prasmės BK 154 str. 2 d. kontekste analizuoti R. K. priskyrimo policijos bendradarbiui, todėl skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Skundo autoriaus manymu, knygos „(duomenys neskelbtini)“ 337 psl. iÅ¡spausdintas teiginys – „Visi kaltinamieji buvo teisiami pagal senÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ , kuriame numatytos lengvesnės bausmės, o R.

K. po minėto nužudymo daugiau nebuvo padaręs jokio nusikaltimo“ taip pat Å¡meižia jį, neva jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡uo atveju teiginys iÅ¡trauktas iÅ¡ bendro pastraipos konteksto, nevertinant jos įvadinio sakinio, kuris iÅ¡ esmės nusako visÄ pastraipos esmę, o bÅ«tent: „(duomenys neskelbtini) pravardę turinčiam verslininkui R. K. byla nutraukta dėl senaties“. Taigi, prieÅ¡ingai nei skunde bando nurodyti R. K., knygos autorius aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė jo atžvilgiu priimtÄ procesinį sprendimÄ , pakankamai iÅ¡samiai supažindindamas skaitytojus su R.

K. teisine padėtimi po priimto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio. Tuo tarpu vėlesniame sakinyje iÅ¡dėstyta informacinio pobÅ«džio medžiaga paremta Vilniaus apygardos teismo 2011-01-20 nuosprendyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir D. D.. Kaip matyti minėto nuosprendžio 23 l. nurodyta, kad: „visų kaltinamųjų, dalyvavusių E. B. nužudyme, veiksmai, tame tarpe ir kaltinamųjų R. Z., ir R. K. veiksmai, kvalifikuotini kaip vykdytojų veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr.I-180 redakcija ), tuo metu galiojusį jų veikÄ reglamentavusį baudžiamÄ jį įstatymÄ , kuris yra Å¡velnesnis, nei Å¡iuo metu galiojantis tokiÄ pat veikÄ reglamentuojantis baudžiamasis įstatymas“.

Be to, Vilniaus apygardos teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad: „Kaltinamasis R. K. yra teisiamas už nusikalstamos veikos, padarytos 2000 m. vasaros – rudens laikotarpiu, padarymÄ , daugiau jis nėra nusikaltęs“ (nuosprendžio 25 l.). Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybės D. D. atitinkamai jas perteikė savo knygos (duomenys neskelbtini)“ 337 psl., nurodydamas jog: „Visi kaltinamieji buvo teisiami pagal senÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ , kuriame numatytos lengvesnės bausmės, o R. K. po minėto nužudymo daugiau nebuvo padaręs jokio nusikaltimo“.

Vien subjektyvus privataus kaltintojo įsitikinimas, kad tokio pobūdžio sakinys jį šmeižia, negali savaime sudaryti pagrindo kaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu.Privataus kaltinimo skunde taip pat cituojamas teiginys iš D. D. knygos „(duomenys neskelbtini)“, kurios 256 psl. nurodyta: „Vyrai (<...> ir R. K., pravarde (duomenys neskelbtini), kuriam dėl senaties pavyko išvengti bausmės dėl šio nužudymo) iš anksto tinkamai pasiruošė – (duomenys neskelbtini) miške iškasė duobę“;

„Smaugė visi paeiliui nužudyme dalyvavę asmenys“. Nors R. K. teigimu, D. D. negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad jis iÅ¡kasė duobę, kadangi jo atžvilgiu byla nutraukta dėl senaties, tačiau kaip matyti iÅ¡ D. D. paaiÅ¡kinimų tokį įvykių apraÅ¡ymÄ lėmė bÅ«tent Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuotos įrodytomis bylos aplinkybės. Minėto nuosprendžio 23 l. aiÅ¡kiai nurodyta, kad: „kaltinamasis R. K. padėjo veikos bendrininkams V.

S. ir V. V. iškasti duobę, kuri buvo skirta paslėpti po nužudymo E. B., V. S. ir V. V. nužudžius E. B., padėjo jiems jį nutempti prie duobės ir ten jį įmesti, po to padėjo jiems jį užkasti tam paruoštoje duobėje“. Tokiu būdu D. D. iš esmės perteikė teismo procesiniame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, juolab, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepašalino minėtų aplinkybių iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies. Kolegijos vertinimu, D. D. būdamas žurnalistu disponavo informacija, kuri pateikta oficialiame procesiniame dokumente, todėl teismo dokumento citavimas negali būti laikomas šmeižtu.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. D. veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kadangi teismo dokumente esančiÄ informacijÄ jis suvokė kaip patikimÄ . Tai, kad D. D. knygos „(duomenys neskelbtini)“ 256 psl. nurodyta: „Smaugė visi paeiliui nužudyme dalyvavę asmenys“ nesuponuoja iÅ¡vados, jog smaugimo veiksmas pagal minėto sakinio konstrukcijÄ yra priskirtas ir R. K.. PrieÅ¡ingai, minėtame sakinyje R. K. pavardė nėra minima, apeliantas savaip interpretuoja knygoje dėstomas mintis, įžvelgdamas iÅ¡imtinai jo asmenį galimai neigiamai charakterizuojančiÄ medžiagÄ .

Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apelianto skunde nurodytoms aplinkybėms, jog Vilniaus apygardos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę dėl jo tiesioginio dalyvavimo pasmaugiant E. B., byloje nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų. Tačiau kaip jau minėta analizuojamo teiginio kontekste šios aplinkybės nėra reikšmingos. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje pernelyg daug dėmesio skiriama Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-06 nutartyje išdėstytų aplinkybių konstatavimui, kadangi ši nutartis priimta jau po privataus kaltinimo skunde nurodytų teiginių paskleidimo.

Bet kokiu atveju, minėta nutartis tik dar kartÄ patvirtina, jog D. D. pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011-01-20 nuosprendyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistųjų V. S., R. Z., V. V. bei R. K. skundus, juos atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį nepakeistÄ . Å iuo atveju kvestionuoti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio ar Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kaip to norėtų R.

K., skundÄ nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, grindžiant D. D. tyčiÄ paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pateikti raÅ¡ytiniai duomenys (Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , 2015-10-05 pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, straipsnio kopija iÅ¡ internetinio portalo tv3.lt „(duomenys neskelbtini)“, laikraÅ¡tyje „Akistata“ iÅ¡spausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti duomenys iÅ¡ esmės nesuponuoja iÅ¡vados dėl tiesioginės tyčios buvimo D. D. veiksmuose dėl jam pateiktų kaltinimų Å¡ioje byloje ir neįtakoja skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų pagrįstumo. Apibendrinus iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino BK 154 str. nuostatas, pagrįstai nustatė, jog D. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., požymių ir pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien privataus kaltintojo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis savaime nereiÅ¡kia, kad vertinant įrodymus buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję įtakos neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimui.Pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p., pradėtas baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylÄ ir priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, taip pat priimtas ir sprendimas nutraukti bylÄ BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Toks sprendimas yra perteklinis, jis Å¡alinamas iÅ¡ rezoliucinės dalies. Nuosprendžio esmė nuo to nesikeičia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a : privataus kaltintojo R.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies sprendimÄ nutraukti bylÄ BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                              Daiva Jankauskienė                                                                                                                            ArÅ«nas PaÅ¡tuolis