2021-04-14 Nr. AB-7962-3-61-3-02176-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-199-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d. buvo laikomas Vilniaus miesto areštinėje (toliau – ir Areštinė), kurioje nebuvo užtikrintas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Taip pat Areštinėje nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, kameroje sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamojo ploto, langai buvo nešvarūs, užkalti plokšte, nebuvo tiekiama elektra. Paaiškino, kad kameroje nėra vykdoma dezinfekcija, todėl joje buvo tarakonų, blusų, utelių. Be to, vienoje kameroje turėjo būti kartu su asmenimis, sergančiais užkrečiamomis ligomis.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad buvo laikomas kamerose Nr. 303, Nr. 304, Nr. 195 ir Nr. 185, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo laikomi 2 asmenys, o įrengtos 2 dviaukštės lovos, todėl negalėjo prieiti prie lango bei jo išvalyti. Be to, nebuvo įrengta pakankamai lentynėlių, visose kamerose lentynėlės pakabintos virš radiatoriaus prieš tualetą, todėl jose negalėjo laikyti maisto. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, nes buvo matomas kitų kameroje laikomų asmenų bei pareigūnų. Kameroje Nr. 405 buvo laikomi 4 asmenys, todėl nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Taip pat langas, esantis duryse, buvo atviras, todėl visą dieną buvo stebimas naudojantis sanitariniu mazgu. Tame pačiame pastate, kitoje kameroje, buvo padarytos staliaus dirbtuvės, kuriose buvo dirbama nuo 7.00 val. iki 16.00 val., todėl pareiškėjas girdėjo triukšmą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 405 oras buvo dulkėtas, kadangi korpuse buvo vykdomas remontas, o pačioje kameroje, kuri buvo avarinės būklės, remontas nebuvo atliekamas. Kameroje Nr. 405 buvo drėgna, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, tualetas tupimas, surūdijęs, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, sienos prie tualeto nepadengtos nei plytelėmis, nei laisvai valomais dažais, tinkas iškritęs, todėl negalėjo valyti sienų. Kameroje Nr. 318 nuo staliaus dirbtuvių sklido nemalonus garsas, visą dieną negalėjo atidaryti lango, kadangi nuo dirbtuvių sklido dulkės. Nurodė, kad tam tikrą laiką buvo laikomas kameroje, kuri buvo rūsyje, todėl nepatekdavo natūrali šviesa, lova buvo surūdijusi, kameroje kaupėsi drėgmė, todėl nuolat sirgdavo.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose nebuvo įrengta pareigūno iškvietimo sistema. Pasivaikščiojimas gryname ore buvo vykdomas be grafiko. Atsisakius pasivaikščiojimo dėl nepalankių oro sąlygų, vėliau pasivaikščioti nebuvo siūloma. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo avarinės būklės, šiferiuose buvo asbesto. Pasivaikščiojimo grafikas buvo sudarytas 2018 m. vasario 23 d., o iki tol negalėjo susiplanuoti savo dienotvarkės. Nurodė, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į pareigūnus, kontroliuojančius parduotuvės prekių pristatymą, kadangi pristatomi produktai buvo pasibaigusio galiojimo. Kameroje Nr. 255 nekokybiškai padengtas stogas, todėl lyjant lietui nuo lubų tekėjo vanduo. Perkėlus į kitą kamerą, joje buvo atliekami remonto darbai. Dušo patalpos poste Nr. 7 grindų plytelės buvo išdaužytos, todėl susižalojo koją. Tomis pačiomis dušo kabinomis naudojosi asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją ir sveikatos sutrikimus.

6. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotus, numerius, laikomų asmenų skaičių, įskaitant patį pareiškėją. Nurodė, kad Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, laikomi izoliuotai. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Buvusio Lukiškių TI-K pastate dalis gyvenamųjų kamerų yra įrengta cokoliniame pastato aukšte. Pastato rūsyje gyvenamųjų kamerų nėra.

8. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

9. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Pažymėjo, kad į gyvenamąsias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės išduodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Tačiau, gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės nedelsiant atnešamos.

10. Pažymėjo, kad lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m), taburetės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Kameros vėdinamos per langus, yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

11. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Informavo, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją skundais arba prašymais dėl girdimo triukšmo stalių dirbtuvėse ir remonto darbų triukšmo nesikreipė. Pažymėjo, kad įstaigoje nėra atliekamas kasdieninis triukšmo lygio matavimas.

12. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, o siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros aukštis 1,6 m, plotis – 1,2 m. Nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, jiems suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimai organizuojami griežtai laikantis nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkės.

13. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo akcentavo, kad ant žemės rėžiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu, pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema, pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. Akcentavo, kad Vilniaus PN gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

14. Atsakovas nurodė, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas.

15. Paaiškino, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą, suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas. Prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami. Pažymėjo, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.

16. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

17. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Nurodė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d., 11 kameroje, kurios plotas 17,4 kv. m, kartu su vienu arba dviem asmenimis. Pareiškėjas buvimo Areštinėje laikotarpiu su skundais ar prašymais dėl laikymo sąlygų nesikreipė. Sanitariniai mazgai įrengti pagal higienos normą, kurioje įtvirtinta, jog sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jis turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėjo, jog visi į Areštinę patekę asmenys, kaip ir pats pareiškėjas, yra apžiūrimi medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų.

19. Paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo galimybės naudoti elektros prietaisų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Areštinės vidaus tvarkos taisyklės šios galimybės nenumato. Taip pat teisės aktai nenumato areštinės darbuotojų pareigos sudaryti sąlygas sulaikytiesiems naudotis elektros prietaisais. Policijos areštinėse asmenys yra laikomi trumpą laiką, tris kartus per dieną yra maitinami karštu maistu. Akcentavo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC), atlikęs operatyviąją kontrolę, kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, higienos normų pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti, išskyrus tas dienas, kai buvo išvykęs iš Areštinės procesinių veiksmų atlikimui. Nurodė, kad 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti, tačiau pareiškėjas šią dieną atvyko į Areštinę ir tai buvo 18.40 val. laiku. Taip pat 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti, kadangi šią dieną buvo konvojuotas.

20. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, žalos buvimo fakto ir jos dydžio, bei priežastinio ryšio egzistavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju, kaip nurodė atsakovas, nėra įrodymų, kad pareiškėjui dėl jo laikymo sąlygų būtų sukeltos konkrečios pasekmės. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 10 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nustatė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų į bylą duomenų matyti, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 13 d. 18.18 val. atvyko į Areštinę ir buvo laikomas iki 2016 m. spalio 21 d. 13.30 val. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios plotas 17,4 kv. m su 1 arba 2 asmenimis. Teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, kadangi jam laisvo gyvenamojo ploto teko nuo 8,7 kv. m. iki 17,4 kv. m.

23. Teismas pažymėjo, kad minimalią pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įtvirtina Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Iš į bylą pateikto pareiškėjo kortelės išrašo teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 13 d. 18.18 val. buvo uždarytas į Areštinę, 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo konvojuotas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad likusiomis dienomis pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. spalio 14 d., tačiau 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo uždarytas į Areštinę vakare, o 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo konvojuotas, todėl, kaip nurodė teismas, šiomis dienomis nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginius dėl neužtikrintos teisės pasivaikščioti gryname ore teismas atmetė kaip nepagrįstus.

24. Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamojo ploto, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Areštinės kameroje, kurioje sanitarinis mazgas buvo atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, tačiau jis nebuvo visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas su 1 arba 2 asmenimis, teismas padarė išvadą, jog visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d., 8 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

25. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog kameroje Nr. 11 netinkamo apšvietimo pažeidimai nenustatyti. Taip pat teismas nustatė, kad įstaigoje dezinfekcija yra vykdoma, pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų į Areštinę ar NVSC nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

26. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog kameroje nebuvo tiekiama elektra, todėl negalėjo išgerti arbatos, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta galimybė Areštinėse naudoti elektros prietaisus. Bylos duomenys patvirtina, kad policijos areštinėse asmenys laikomi trumpą laiką, tris kartus per dieną yra maitinami karštu maistu, todėl teismas įvertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

27. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visi į Areštinę patekę asmenys, kaip ir pats pareiškėjas, yra apžiūrimi medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog pareiškėjas, kaip ir kiti su juo laikyti asmenys, buvo patikrinti bendrosios praktikos slaugytojų. Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kuo remdamasis pareiškėjas teigė, kad buvo uždarytas į kamerą kartu su kitais asmenimis, kurie sirgo užkrečiamomis ligomis, šio nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė sergančių asmenų vardų ir pavardžių, todėl šis teiginys teismo laikytas visiškai deklaratyviu.

28. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,64 kv. m. iki 8,02 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,36 kv. m. iki 7,46 kv. m. Taigi, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

29. Teismas aptarė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.6 punktą ir nurodė, kad teisės aktai nenustato konkrečios vietos, kurioje turi būti įrengiamos lovos. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjas teigdamas, jog negalėjo prieiti prie lango ir jo išvalyti, nenurodė laikotarpių ir kamerų, kuriose lovų įrengimas buvo galimai netinkamas.

30. Pažymėjo, kad asmeniniams daiktams laikyti skirtų dėžių įrengimas pagal Eksploatavimo taisykles nėra privalomas, tuo tarpu pareiškėjas neindividualizavo, kurioje būtent kameroje jam trūko inventoriaus susidėti asmeniniams daiktams ir kuriuo laikotarpiu, todėl, įvertinęs tai, jog ginčo laikotarpiu didžiąją laiko dalį pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, teismas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų šiuo pagrindu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui susidėti.

31. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. pranešime „Dėl A. D. skundo“ nurodyta, jog Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252-257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386-395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406-417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418-426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Teismas nurodė, kad nors Vilniaus PN kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 p.) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas įvertino, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 78 paras buvo laikomas kameroje, kurioje buvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui 466,5 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

32. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus PN atsiliepimo į pareiškėjo skundą matyti, jog kameroje Nr. 318 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Kameroje Nr. 405 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 9 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtose kamerose būtų girdimas triukšmas. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokia konkrečiai žala jam dėl to kilo, o vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiai Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu, neįrodo.

33. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nenustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo higienos normų reikalavimų pažeidimų.

34. Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje Nr. 405 tualetas buvo tupimas, surūdijęs, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta, ar tardymo izoliatoriuose turi būti įrengtas sėdimas, ar tupimas tualetas. Įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 papunktį, teismas padarė išvadą, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmai atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. Vilniaus PN neturi pareigos kamerose įrengti atskirą ventiliacijos sistemą.

35. Pareiškėjas skunde teigė, kad buvo laikomas kameroje, kuri buvo rūsyje, todėl į ją nepatekdavo natūrali šviesa, šioje kameroje kaupėsi drėgmė, joje nebuvo ventiliacijos. Taip pat dėl drėgmės rūdijo lovos. Dėl šio pareiškėjo nusiskundimo teismas akcentavo, jog buvusio Lukiškių TI-K pastate dalis gyvenamųjų kamerų yra įrengta cokoliniame pastato aukšte. Pastato rūsyje gyvenamųjų kamerų nėra. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog dalį laiko buvo laikomas kameroje, kuri buvo rūsyje, tačiau šio nusiskundimo nedetalizavo, t. y. nenurodė konkretaus laikotarpio bei kamerų numerių. Be to, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad buvusiame Lukiškių TI-K kamerų, įrengtų pastato rūsyje, nėra, todėl šiuos pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

36. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė patvirtina, kad pasivaikščiojimas buvo įtrauktas į dienotvarkę tiek darbo dienomis, tiek poilsio ir švenčių dienomis. Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 patvirtintos Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės teismas nustatė, kad pasivaikščiojimas buvo organizuojamas pagal grafiką. Taigi, teismas konstatavo, kad pasivaikščiojimas Vilniaus PN buvo vykdomas pagal dienotvarkę, kuri Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymais buvo patvirtinta iki 2018 m. vasario 23 d. Duomenų byloje, kad išėjus iš kameros buvo skaičiuojamas kaip pasivaikščiojimui skirtas laikas, nėra. Teismas pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga, t. y. šiuo atveju pareiškėjui atsisakius pasivaikščioti gryname ore, Vilniaus PN administracija neprivalėjo siūlyti pareiškėjui tinkamesnio laiko pasivaikščiojimui.

37. Vilniaus PN nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Vilniaus PN, įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo avarinės būklės. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esą, netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių įrodymų.

38. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN 2001 metais buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiame šiferyje. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar kitas atsakingas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose buvimo faktą ir galimą pavojų asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose esančio šiferio konstrukcijose buvo asbesto, darančio įtaką pareiškėjo sveikatai.

39. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų pretenzijos dėl prekių kokybės, kiekio, asortimento pasirinkimo ir pan., sprendžiamos Lukiškių TI-K laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1-133 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo” pakeitimo” Nr. 1-357, nustatyta tvarka. Asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą, suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas. Prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami. Teismas pažymėjo, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic” parduotuvės prekių. Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog pristačius maisto prekes iš parduotuvės, pareiškėjas turėjo galimybę, esant rimtam pagrindui, atsisakyti jam pristatytos prekės. Teismas taip pat akcentavo, jog tokių duomenų, kad pareiškėjas dėl pristatomų prekių kokybės kreiptųsi į įstaigos administraciją, nenustatyta.

40. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. NVSC, atlikdamas patikrinimą, nustatė Lukiškių TI-K 9-o ir 10-o postų dušinėse neatitikimus Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, tačiau šie pažeidimai, kaip nurodė teismas, operatyviai pašalinti. Be to, NVSC, atlikdamas patalpų atitikimą Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, nenustatė, kad dušo patalpos poste Nr. 7 būtų sudarytos netinkamos sąlygos pasinaudoti dušo patalpa. Nors pareiškėjas nurodė, kad šioje dušinėje grindų plytelės buvo išdaužytos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus PN pateiktame paaiškinime nurodyta, kad dušinių patalpų grindys yra lygios, jos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad dušinių patalpų grindys buvo lygios. Taip pat teismas nenustatė, kad pareiškėjas, susižalojęs koją dušinėje, patalpoje Nr. 7, būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar priežiūros posto pareigūnus. Daugiau duomenų, patvirtinančių, kad dušo patalpos ginčo laikotarpiu neatitiko teisės aktų reikalavimų, byloje nėra.

41. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato specialius izoliavimo reikalavimus tik asmenims, sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze, – jie turi būti laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog buvo vedamas į dušą, kuriame prausėsi žmonės, sergantys užkrečiamomis ligomis. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl šio nusiskundimo į įstaigos administraciją. Taip pat duomenų, jog asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis būtų laikomi ir / ar vedami į dušą kartu su suimtaisiais ir / ar nuteistaisiais, nėra. Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimu Vilniaus PN, todėl šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

42. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) ir Areštinės pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Areštinės, yra 10 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K), yra 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 43. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

44. Atsakovo atstovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos formos ir dydžio (CK 6.250 str.).

45. Vilniaus PN teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

46. Akcentuodamas CK 6.271 straipsnyje nustatytas būtinas sąlygas viešajai deliktinei atsakomybei kilti, atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuotina, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K ir Vilniaus AVPK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, atlyginimo.

48. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus AVPK 8 paras, o Vilniaus PN 466,5 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteisė 10 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo Lukiškių TI-K) priteisė 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

49. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN. Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra nustatyta visų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė argumentų, kaip pasireiškė galbūt padaryta žala pareiškėjui ir kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka pažeidimo pripažinimo.

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju nenustatytas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos žalos faktas ir prašo panaikinti teismo sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo būdo, kadangi jokių argumentų dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimu, nenurodo.

52. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dalį vertinto laikotarpio buvo laikomas kamerose kartu su kitu asmeniu, tačiau kamerose sanitariniai mazgai nebuvo pakankamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, padarė išvadą, kad 466,5 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Įvertinus abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentus, susijusius viešosios civilinės atsakomybės pagrindų ir neturtinės žalos sąvokos aiškinimu teismų praktikoje, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

53. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)), o nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)). Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Lukiškių TI-K kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

55. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

56. Vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

57. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo (žalos dydžio ir atlyginimo būdo), pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

58. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 466,5 paras pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu, kitų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, jų trukmę ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala pinigais dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų.

59. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (466,5 paros buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), į tai, kad nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-552/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2608-756/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2822-520/2020), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista 450 Eur suma yra adekvati kompensuoti pareiškėjo patirtus nepatogumus, todėl paliekama nepakeista.

60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, teisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ernestas Spruogis Skirgailė Žalimienė