2024-12-30 Nr. AB-18739-3-61-3-04812-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-902-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04812-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) teismui nustačius, jog terminas praleistas, atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2381 (toliau – ir Ekspertinio nutarimo pažyma); 3) įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karo tarnybą nagrinėti iš naujo.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas papildomai prašė: 1) teismui nustačius, jog terminas praleistas, atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslintam skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2381; 3) įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, penkių procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą. Pareiškėjo vertinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjui kariuomenėje dėl (duomenys neskelbtini) būtų (duomenys neskelbtini) nepataisomai, jis nebeturėtų galimybės vykdyti savo vienintelės veiklos pagal individualios veiklos pažymą, gauti pajamas, kurios yra vienintelis pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Tuo atveju, jeigu teismas tenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini) ir turtinę žalą (negautas pajamas) būtų iš esmės neįmanoma.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-15217-764/2024 priėmė pareiškėjo patikslintą skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjo teises. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, dėl to pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), patikrinęs Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, 2024 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-687-662/2024 paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 22 d. pateikė dar vieną patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2381; 3) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinį nutarimą Nr. 2381; 4) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. medicinos ekspertizės aktą Nr. 2381/2024 (toliau – ir Ekspertizės aktas); 5) įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę pakomise Vilniuje iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 22,50 Eur žyminį mokestį ir pagal pareiškėjo prašymą, kuris bus pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; 7) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti skundžiamų Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo galiojimą ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. medicinos ekspertizės akto galiojimą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-15217-764/2024 priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą. LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-735-822/2024 tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir perdavė pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neaptarė pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 22 d. patikslinto skundo dalies, kuria buvo prašoma sustabdyti skundžiamų aktų: Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto galiojimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, LVAT praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą paremti bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjo teises. Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio prašymai negali būti tenkinami ir yra atmetami. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjo prašymo jas taikyti netenkino.

III. Pareiškėjas K. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto galiojimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Pareiškėjo manymu, jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto galiojimą yra pagrįstas ir tai patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys neskelbtini), kurių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas teigia pirmosios instancijos teismui pagrindęs, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, tačiau teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į prašomų užtikrinti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, jų faktinį pagrindą, skundžiamu aktu suteiktas teises, pareigas ir realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtinas siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismui tenkinus pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei atkurti iki tol buvusią padėtį gali būti neįmanoma. Pareiškėjas gali (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, jis neturės galimybės vykdyti savo vienintelės veiklos pagal individualios veiklos pažymą, gauti pajamas, kurios yra vienintelis pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus medicininius dokumentus, apibūdinančius (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamų aktų galiojimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o prevencinio jo teisių gynimo. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pagrįstas objektyviais duomenimis, o netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vėliau gali būti neįmanoma atkurti iki šiol buvusią padėtį, apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018 ir kt.).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019 ir kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje siekia panaikinti Ekspertinį nutarimą, Ekspertinio nutarimo pažymą ir Ekspertizės aktą, kuriais patvirtinta, jog pareiškėjas yra tinkamas karo tarnybai atlikti ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo tinkamumą karo tarnybai atlikti, nes pareiškėjo manymu, jis nėra tinkamas tokiai tarnybai atlikti dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo iki kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje laikinai sustabdyti skundžiamų Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto galiojimą (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo taikyti antrąją reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Ekspertizės akto galiojimą, teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (toliau – ir KMEN), kurių 5.7 papunktyje numatyta, kad karinė medicinos ekspertizė – tai asmens sveikatos būklės įvertinimas, tinkamumo tarnybai ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymas, taip pat ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių. Pagal KMEN 29 punktą, Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – ir Medicinos ekspertizės aktas). Remdamasis šiuo aktu, Komisijos pakomisės pirmininkas ne vėliau kaip per tris darbo dienas priima ekspertinį nutarimą (KMEN 36 punktas). Būtent ekspertiniame nutarime nurodoma, ar asmuo tinkamas karo, žvalgybos pareigūno tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje, nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, taip pat informacija, ar asmuo tinkamas kitoms tikrosios karo tarnybos rūšims, kurioms taikomi tokie patys ar žemesni sveikatos kriterijai. Pagal KMEN 45 punktą, būtent ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą.

Teisėjų kolegija, atlikusi sisteminį KMEN nuostatų dėl Ekspertinio nutarimo ir Ekspertizės akto vertinimą, daro išvadą, kad pareiškėjui teisines pasekmes nagrinėjamu atveju sukelia Ekspertinis nutarimas, o ne Ekspertizės aktas, kuris yra sudedamoji Ekspertinio nutarimo dalis, t. y. juo remiantis daromos išvados, ar pareiškėjas yra tinkamas karo tarnybai atlikti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Ekspertizės akto galiojimo pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 str. 1 d.). Pareiškėjo skundžiamas Ekspertizės aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertizės akto galiojimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo taikyti pirmąją reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo galiojimą, pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialiojo pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjas iš esmės ginčija jo galimybę atlikti privalomąją karo tarnybą dėl (duomenys neskelbtini), skunde pateikia aiškiai suformuluotą reikalavimą atlikti medicininę ekspertizę, įvertinti jo (duomenys neskelbtini) bei priimti ekspertinį nutarimą iš naujo. Taigi pareiškėjas prima facie pagrindė savo reikalavimą, nurodė, kokie (duomenys neskelbtini) bei pateikė šiuos (duomenys neskelbtini) pagrindžiančius medicininius dokumentus, pateikė argumentus, kaip (duomenys neskelbtini) trukdytų atlikti privalomąją karo tarnybą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo esmė yra pareiškėjo byloje keliamo reikalavimo laikinas užtikrinimas. Įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo keliamų reikalavimų administracinėje byloje pobūdį ir aplinkybę, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), kurie, tik teismui nagrinėjant administracinę bylą iš esmės bus įvertinti kaip pagrindas tenkinti arba atmesti jo skundą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius Ekspertinio nutarimo galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, kadangi pareiškėjas gali būti paskirtas į privalomąją karo tarnybą, pasiųstas ją atlikti į tarnybos atlikimo vietą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 str., Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 31 str. 6 p., 37 str. 1 d. 3 p.), ir jo (duomenys neskelbtini) jau gali būti pakenkta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė laikinai sustabdyti Ekspertinio nutarimo galiojimą yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamiems reikalavimams byloje, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl Ekspertinio nutarimo galiojimo sustabdymo, panaikinama ir prašoma taikyti minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė šioje byloje taikytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl Ekspertinio nutarimo galiojimo sustabdymo, panaikinti.

Sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo Nr. 2381 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas