2020-06-03 Nr. AB-11166-3-62-3-01767-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1215-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01767-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja B. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2018 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (3.11.4)KAKT-1158 (toliau – ir 2018 m. birželio 26 d. Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir Centrinis registratorius) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. cspr1-198 (toliau – ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išduoti pareiškėjai buvusios mokyklos pastato, pažymėto šifru 1C2m (toliau – ir Pastatas), su priklausiniais Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/68903 išrašą su istorija.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkio Nr. 865-v (toliau – ir Potvarkis) 1.24 ir 1.25 punktais jai ir V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į ½ dalį Pastato. Iš 1995 m. rugsėjo 25 d. perdavimo–priėmimo akto ir 2018 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 20/238309 duomenų paaiškėjo, jog faktiškai buvo grąžinta ir įregistruota ne Pastato dalis, o tik tam tikros Pastato antro aukšto patalpos. Pareiškėja, siekdama gauti reikalingą informaciją apie viso grąžintino turto įregistravimo ir disponavimo juo istoriją, 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu pateikti Nekilnojamojo turto registro istorinių duomenų apie Pastatą įrašus, kad galėtų suprasti, kokiu administraciniu aktu buvo pakeista bendrojo naudojimo patalpų paskirtis, t. y. Pastato eksploatacijai būtinos katilinės paskirtis pakeista į gyvenamąją. Tačiau Teritorinis registratorius 2018 m. birželio 26 d. Sprendimu atsisakė pateikti istorinius duomenis apie Pastatą dėl to, kad pareiškėja nėra Pastato savininkė.

3. Pareiškėja teigė, jog, būdama Pastato antro aukšto patalpų savininkė, taip pat yra ir Pastato dalies savininkė. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. csprl-198 paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą, teigdama, kad pareiškėja nėra Pastato savininkė. Pareiškėja teigė, kad dėl skundžiamų atsakovų sprendimų ji negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Abu atsakovai priėmė nemotyvuotus ir nepagrįstus sprendimus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms.

4. Atsakovai VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovai paaiškino, kad aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registre yra teisingai įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į patalpas, o ne į Pastato dalį, patvirtina įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1967-554/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-481-662/2018. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai patvirtina, jog pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra patalpų, o ne Pastato ar jo dalies savininkai. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai atsisakyta pareiškėjai išduoti Pastato Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija, kadangi pareiškėja nepatenka į asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir turinčių teisę gauti tokio pobūdžio duomenis, baigtinį sąrašą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. nuosavybės teise valdo po ½ dalį negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios patalpos yra Pastate, pažymėtame plane lC2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastatą nuosavybės teise valdo kitas asmuo (2018 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b. l. 14).

9. Teismas nurodė, jog kadangi pareiškėja nėra Pastato savininkė, ji nėra subjektas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, kuriam gali būti teikiami Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas.

10. Teismas sprendė, jog Teritorinis registratorius pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjai išduoti Pastato Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 11. Pareiškėja B. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti pareiškėjai buvusios mokyklos pastato, pažymėto šifru 1C2m, su priklausiniais Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/68903 išrašą su istorija. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismo sprendimas neatitinka teisingumo kriterijaus, nes nemotyvavus, kodėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, neįmanoma išnagrinėti atsakovo teiginio, jog pareiškėja nėra Pastato savininkė.

12.2. Teismo sprendime ir ginčijamuose atsakovų sprendimuose nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir NTR nuostatai) 134 ir 138 punktai nėra pakankamai aiškūs.

12.3. Teismas padarė nelogišką ir teisingumui prieštaraujančią išvadą, kad Pastatą nuosavybės teise valdo kitas asmuo, t. y. J. P., kuris, remiantis atsakovų ir pirmos instancijos teismo logika, valdo ne 161/1000 dalį Pastato bendros dalinės nuosavybės teise, o yra viso Pastato savininkas, todėl tik jam vienam ir gali būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija. Teismas rėmėsi ne pirminiais nuosavybės teisių įgijimo dokumentais, o tik atsakovo 2011 m. birželio 7 d. registro įrašu Nr. 20/68903, kuriame nurodyta, kad J. P. nuosavybės teise valdo 161/1000 dalį Pastato. Tai reiškia, jog ne pareiškėja su broliu tapo jų mirusio tėvo pastatyto Pastato įpėdiniai, o pašalinis asmuo – J. P.. Neaišku, kokiais konkrečiais teisės aktais vadovavosi atsakovai, kai formavo Pastato Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įrašus ir archyvinę bylą Nr. 19/551.

12.4. Visi 3 patalpų įgijėjai (B. Š., V. S. ir J. P.) tapo Pastato bendraturčiais, bendros dalinės nuosavybės teise valdantys Pastatą.

12.5. Pagal teismo ir skundžiamus atsakovų sprendimus, dėl to, kad pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės neįregistruotos taip, kaip nuspręsta Potvarkyje, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prarado Pastato savininkų teises. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisinė registracija atliekama nuosavybės teisių įgijimo dokumentų pagrindu, bet teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas.

12.6. Teritorinis registratorius analogiškose situacijose savo nuožiūra asmenų įgytus identiškus nekilnojamus daiktus vienu atveju priskyrė patalpoms, o kitu atveju – pastato dalims. Pastatą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdančių asmenų teisės identiškose situacijose aiškinamos nevienodai, taip diskriminuojant pareiškėją ir jos brolį.

12.7. Centrinis registratorius nepatvirtino ir viešame valstybės leidinyje laiku išviešino visiems aiškiai suprantamos ir konkrečios teisės normos, nustatančios Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įrašų suformavimo tvarką.

12.8. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-997/2014 suformuotos praktikos. Ši aplinkybė leidžia abejoti pirmos instancijos teismo nešališkumu bei objektyvumu. Teismo sprendimas grindžiamas ne objektyviais bylos duomenimis, o tik Nekilnojamojo turto registro 42 straipsnio 2 dalimi ir sąvokos „savininkas“ aiškinimu. Ginčijami atsakovų sprendimai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

13. Atsakovai VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas sprendimą motyvavo ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir byloje esančiais įrodymais, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kurie (taip pat ir kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis) yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 str. 2 d.). Pareiškėja bandė nuginčyti šiai bylai aktualių Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumą teisme, tačiau teismai patvirtino, kad Nekilnojamojo turto registre yra teisingai įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į patalpas, o ne į Pastato dalį. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas ir šioje byloje turėjo įvertinti pirminius pareiškėjos nuosavybės teisių įgijimo dokumentus, vertinti Nekilnojamojo turto registro duomenų banko įrašų formavimą, yra teisiškai nepagrįsti. Visos šios aplinkybės yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėjamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, tokie duomenys gali būti teikiami: 1) savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad įrodymai byloje patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ dalis patalpų ir ji nėra Pastato savininkė, o tai reiškia, kad ji nėra subjektas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, kuriam gali būti teikiami Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas.

17. Teisėjų kolegija su tokiu teisės aiškinimu sutinka ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika aiškinant ir taikant šioje byloje aktualias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1632-662/2015).

18. Pareiškėjos reikalaujami dokumentai, kuriuose būtų Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie visą nekilnojamąjį daiktą (Pastatą), daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitos žymos, susiję ne tik su pareiškėjai pastate atskirais turtiniais vienetais suformuotomis patalpomis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 14, 40) matyti, jog J. P. priklauso 161/100 dalis pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai – ½ patalpų, aprašytų Išrašo 2.1 punkte: 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18,1-19, 1-20, 1-21, 1-22.

19. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo Nekilnojamojo turto registro archyvinių duomenų ne tik apie jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (jų dalis), tačiau ir apie kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai tokius duomenis teikti, kaip neturinčiai teisės juos gauti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi.

20. Šios Nutarties 16–19 punktuose nurodytos šiai bylai aktualios teisės normos aiškinimo taisyklės. Tai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir NTR nuostatų 134 ir 138 punktuose įtvirtintose teisės normose expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra tokių teisės taikymo nuostatų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismų praktikoje formuojamos jų aiškinimo taisyklės neatitinka jų paskirties ar a priori (iš anksto; iš pat pradžių) suponuoja asmenų teisių pažeidimą. Pabrėžtinas teismų praktikos formuojamos aktualios teisės aiškinimo taisyklės tikslas, kad sprendžiant dėl prašymo teikti registro duomenis, taip kaip šioje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, ar prašoma duomenų apie tai, kaip, kada ir kokiais pagrindais buvo tvarkomi registro duomenys apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią pastato dalį (patalpas), o dėl duomenų apie kitų savininkų turtą tvarkymo suteikimo teisę spręstina priklausomai nuo to, kokiais įrodymais pagrindžiamas tokios teisės įgyvendinimo pagrindas.

21. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jos teisės į Pastatą pagrindžiamos pirminiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, o ne registro įrašais, ir tik šiais dokumentais privalėjo remtis atsakovas, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pažymi, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl teisės. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl teisės, tokioje byloje Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie visą nekilnojamąjį daiktą (pastatą) būtų teikiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Todėl atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, o taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, pagrįstai rėmėsi registro įrašų duomenimis.

22. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Veslava Ruskan