c070cdbb-d481-4d0c-8bce-0940fa78aa91 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                                                  Â

Civilinė byla Nr. 2S-664-601/2011

(Proceso Nr. 2-13-3-02733-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 1113.6.1.3;122.3; 122.4

 (S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 15 d.

Kaunas

                    Â

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės

teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ jÄ bendravimo su V. V. tvarkÄ bei dėl 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties kuria sustabdyta byla iki bus atlikta

procedÅ«ra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų civilinėje byloje

pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei J.

V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui G. V. dėl

bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė :

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti

laikinÄ jÄ bendravimo su V. V. tvarkÄ . Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo tvarkÄ . Teismas laikė, jog atsakovės motyvas, kad nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, bus pakeista vaiko gyvenamoji vieta iki įsiteisės sprendimas visiÅ¡kai nepagrįstas, nes nėra priežastinio ryÅ¡io, kodėl nenustačius laikinosios bendravimo tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįvykdymo rizika. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pati skiria sau įsipareigojimus, todėl pagal įpareigojimų esmę, atsakovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ir į jÄ pačiÄ . Atsakovės praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka Å¡alių materialinį teisinį reikalavimÄ (nustatyti su vaiku bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ ), t. y. atsakovė iÅ¡ esmės praÅ¡o teismo iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , o ne taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Teismas pripažino, jog praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, nekelia grėsmės, jog galimas palankus ieÅ¡kovui ar atsakovei pagal jos prieÅ¡ieÅ¡kinį teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas apsunkintas, nes praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra proporcinga siekiamam tikslui. Teismas pažymėjo, jog tėvams nesilaikant įstatymuose nurodytų pareigų bendrauti su vaikais ar dalyvauti jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo bÅ«dus, pvz. tėvų valdžios apribojimÄ .

Alytaus rajono apylinkės teismas kita 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė bylÄ iki bus atlikta

procedÅ«ra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų. Teismas nurodė,

kad nagrinėjamu atveju svarstytinas prejudicinės ar įrodomosios galios klausimas, t. y. kas turi būti pirmiau išnagrinėta - ginčas tarp tėvų dėl vaiko, nesant tėvo sutikimo jį išvežti, ar ginčas tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kai vienas iš tėvų (šiuo atveju mergaitės motina) trukdo ieškovui realizuoti savo teisę matytis su vaiku, išvežusi jį iš

nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės - Lietuvos. Teismas pažymėjo, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų pripažįstama kaip

procedūra, būtina pasiekti Briuselio II reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo,

panaikinusį reglamentÄ (EB Nr. 1347/2000), tikslui. Todėl 1980 m. Hagos konvencija dėl vaiko grobimo yra reglamento sudėtinė dalis ir taikoma be

išlygų. Todėl procedūros dėl vaiko grobimo atlikimas, nustatant V.

V. gyvenamÄ jÄ vietÄ , turės prejudicinę reikÅ¡mę nustatant Å¡ios bylos dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo jurisdikcijÄ , t. y. konkrečios teisės normų sistemos - Airijos ar Lietuvos, taikymÄ , priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje bus nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta (Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimu dėl santuokos nutraukimo tarp Å¡alių, nustatyta tik su kuriuo iÅ¡ tėvų turi gyventi Vakarė).         Todėl teismas pripažino, kad Airijoje atliekama procedÅ«ra dėl vaiko grobimo turės įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡iai bylai, nes nuo to, koks bus galutinis procesinis sprendimas byloje dėl vaiko grobimo, priklausys ir sprendimas Å¡ioje byloje dėl jos jurisdikcijos.

Atskiruoju skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinti. Motyvuose nurodo:

1) tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ginčas turi vieÅ¡Ä interesÄ , nes byloje yra sprendžiama dėl mažamečio vaiko teisių ir pareigų, dėl ko teismas ex officio turi ginti vaiko interesus;

2) byloje yra duomenų, jog ieÅ¡kovas su vaiku ilgÄ laikÄ nebendrauja, nevykdo savo pareigų auklėti vaikÄ ;

3) bylos nagrinėjimas užsitęsė, byla sustabdyta, tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių dukra pakankamai ilgÄ laikÄ , iki nebus iÅ¡nagrinėta byla, negalės bendrauti su tėvu ir bÅ«ti jo auklėjama;

4) teismas pažeidė CK 3.161 str. - vaiko teisę būti auklėjama abiejų tėvų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė vaiko interesams, kadangi ieškovas nebus įpareigotas vykdyti tėvo pareigų, dėl ko bus pažeisti vaiko interesai;

5) priėmus teismo sprendimÄ jo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, kadangi praėjus ilgam laiko tarpui, ieÅ¡kovui su dukra nebendraujant, neliks vaiko ir tėvo tarpusavio santykių;

6) laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tikslu, įpareigoti ieÅ¡kovÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, taigi Å¡i priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui ir nėra tapati prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams.

Atskiruoju skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutartį kuria byla sustabdyta ir įpareigoti teismÄ iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės. Motyvuose nurodo:

1) nepagrįstas teismo argumentas, kad neatlikus procedÅ«ros - negrÄ Å¾inus vaiko į LietuvÄ - nebus galima iÅ¡spręsti ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi vaiko gyvenamoji vieta kaip ir jurisdikcija yra fakto klausimas, todėl teismas, nagrinėjantis ginÄÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, privalo pats nustatyti tiek vaiko gyvenamosios vietos, tiek jurisdikcijos klausimus. Tuo labiau, jog Å¡alys nevengia dalyvauti teismo posėdžiuose, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tėvų ir vaiko gyvenamosios vietos, darbo, buities sÄ lygas;

2) Airijos teismas, grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , minėtų klausimų, kuriuos spręsti pareigÄ turi Alytaus rajono apylinkės teismas – nespręs, dėl ko teismo delsimas iÅ¡nagrinėti byla pažeidžia vieÅ¡Ä interesÄ ir daro neigiamÄ Ä¯takÄ mažametei 3 m. Å¡alių dukrai;

3) byloje nėra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, kadangi jo gyvenamoji vieta 2008-09-10 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-538-652/2008 buvo nustatyta su atsakove;

4) ieÅ¡kovas nuo dukters gimimo ne tik neigė tėvystę, kuriÄ pripažino tik atlikus

genominę ekspertizę, bet pakankamai ilgÄ laikÄ (apie 3 m.) buvo visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo vaiko auklėjimo, iÅ¡ teismui pateiktų telefoninių pokalbių

išklotinių matyti, kad ieškovas nė karto nėra paskambinęs vaikui, dėl ko ieškovo veiksmai - siekti ekstradicijos - noras kenkti atsakovei ir vaikui, o ne siekis dalyvauti vaiko auklėjime;

5) atsakovė nedraudžia ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku, pati siekia, kad tėvas bendrautų su dukra, kÄ patvirtina ir byloje esantis taikos sutarties projektas, iÅ¡ kurio taip pat matyti, kad atsakovė siekia tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime, tačiau ieÅ¡kovas minėtų pareigų atsisako, reikalaudamas vieno: sudaryti atsakovei ir vaikui kuo daugiau nepatogumų, grÄ Å¾inant juos į LietuvÄ ;

6) teismui, nagrinėjančiam bylÄ su užsienio (tarptautiniu) elementu, visų pirma reikia iÅ¡spręsti teismingumo klausimÄ . Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, dėl ko bylÄ privalo iÅ¡nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismas (CPK 785 str.);

7) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančiame reglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas Briuselis II a) įtvirtintas tiesioginis tarptautinio teismingumo klausimų sprendimas esant byloms, kylančioms iÅ¡ tėvų pareigų teisinių santykių. Reglamento 8 str. 1 d. įtvirtintas bendrojo teismingumo principas, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tiek vaiko, tiek tėvų gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybė antraip Airija nespręstų vaiko grÄ Å¾inimo pagal Hagos konvencijÄ klausimo. Dukters nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikytina Lietuvos Respublika, su kuria mergaitė turi esminius ryÅ¡ius, kuriuos pagrindžia jos pilietybė, jos tėvų (atsakovės ir ieÅ¡kovo) nuolatinė gyvenamoji vieta.

8) atsižvelgiant į Reglamento 10 str. a ir b p. nurodytas sÄ lygas, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad dukra įgijo naujÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje valstybėje narėje (Å¡iuo atveju Airijoje) ir kad byla tampa teisminga Å¡ios

valstybės narės teismams. DukrÄ atsakovė drauge gyventi į Airija, iÅ¡sivežė 2010 m. balandžio mėn. ir neplanavo apsigyventi kitoje valstybėje visam laikui. Dukters

iÅ¡vykimas į AirijÄ atitinka Reglamento 2 str. 10 p., kuriame pateikiama legali „bendravimo teisių“ sÄ voka, pagal kuriÄ Å¡ios teisės apima visų pirma teisę ribotam laikui nuvežti vaikÄ kitur, negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta;

9) procesas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo pradėtas anksčiau nei teisminis procesas Airijoje, dėl ko, remiantis Reglamento 19 str. 2 d., bylos nagrinėjimo procesÄ sustabdyti, kol bus nustatoma Alytaus rajono apylinkės teismo jurisdikcija, pareigÄ turi Airijos teismas, dėl ko Lietuvoje teismui sustabdžius bylÄ buvo pažeisti Reglamento reikalavimai, kad bylai prasidėjus vienoje valstybėje, kitų valstybių narių teismai neturi kompetencijos jÄ nagrinėti (Lis pendens principas);

10) Reglamente nustatyti jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač artumo kriterijų. Tai reiÅ¡kia, kad jurisdikcijÄ pirmiausia turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė;

11) iÅ¡ ieÅ¡kovo prie 2010-12-20 praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo pateikto Airijoje atstovaujančio advokato laiÅ¡ko matyti, jog Airijos teismas bylÄ atidėjo iki 2011 m. sausio 12 d., siekdamas sulaukti Lietuvos teismo proceso rezultatų;

12) teismas, sustabdydamas bylÄ , vadovavosi nepagrįstais ieÅ¡kovo atstovo Airijos advokato teiginiais iÅ¡dėstytais elektroniniam laiÅ¡ke, adresuotame ieÅ¡kovui (praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ priedas), kurie yra subjektyvÅ«s, siekiant naudos ieÅ¡kovui, dėl ko laiÅ¡kas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, be to, laiÅ¡ke autorius akcentavo, kad Airijos teismas nenustatinėja tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos ir kad Airijoje vykstantis procesas nekliudo iÅ¡nagrinėti bylÄ Lietuvoje, taigi Airijos teismas tik gali nurodyti atsakovei ir dukrai grįžti į LietuvÄ ir užbaigti globos bylos nagrinėjimÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 d. nutarties panaikinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-3278-292/10 netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ . Motyvuose nurodo:

1) atsakovė turėjo pagrįsti ir įrodyti jos praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumÄ teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo kontekste, ko nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, nes nuo atsakovės praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įvykdymas nepriklauso ir nepriklausys ir neturės jokios įtakos;

2) ieškovo matymasis su dukra bei matymosi ir bendravimo tvarka yra jo teisė ir jos atsakovė negali nustatyti taip, kaip paranku jai, juo labiau, kad tokios teisės jai nesuteikia joks galiojantis norminis teisės aktas;

3) iÅ¡ esmės atsakovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra byloje esančio ginčo dalyko pobÅ«džio ir jas taikant bÅ«tų neatsiejamai pasisakoma ir dalinai sprendžiamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykas, kas negalima, ir kas savaime patvirtina atsakovės atskirojo skundo nepagrįstumÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 d. nutarties, kuria sustabdyta byla iki bus atlikta

procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų panaikinimo

civilinėje byloje Nr. 2-3278-292/10 netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ . Motyvuose nurodo:

1) prieÅ¡ingai negu nurodo atsakovė, į Airijos teismÄ buvo kreiptasi anksčiau, nei į Lietuvos, kÄ patvirtina ir prie ieÅ¡kinio pridėtas dokumentas - 2010-04-29 praÅ¡ymas dėl neteisėtai iÅ¡vežto vaiko grÄ Å¾inimo, todėl jau vien dėl to, akivaizdu, kad Alytaus rajono apylinkės teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylÄ ;

2)

Airijos teisme vyksta teisminis procesas tik dėl dukters ekstradicijos pagal 1980 m. tarptautinę Hagos konvencijÄ bei jos nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kÄ

patvirtina vyresniojo advokato Anke Harto raštas, priešingų įrodymų atsakovė teismui nepateikė;

3) atsakovė gyvena ir dirba Airijoje, turi nuolatinį darbÄ ir gauna pastovias pajamas, nekalba apie grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ , todėl labai tikėtina, kad Airijos teismas gali nustatyti dukros nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Airijoje, nes Å¡iuo metu ten yra atsakovės, o tuo pačiu ir Å¡alių dukros ekonominių ir socialinių interesų centras;

4) jeigu Airijos teismas nuspręs, kad dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airija, tuomet bendravimo su vaiku tvarkÄ turės nustatyti Airijos teismas, kas iÅ¡ esmės keis situacijÄ , nes ieÅ¡kinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo bus teismingas ne Lietuvos, o Airijos atitinkamam teismui.

Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, panaikinimo netenkintinas.

Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties kuria byla sustabdyta panaikinimo tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-10 sprendimu nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ bei patvirtino Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria Å¡alys susitarė, jog po santuokos nutraukimo, jų nepilnametė dukra gyvens su motina J. V. (atsakove). 2010-10-06 ieÅ¡kovas G. V. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus priimtas sprendimas Airijos teisme dėl V. V.. Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones

- nustatyti laikinÄ jÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra V. V. tvarkÄ , dukrai su motina gyvenant Airijoje. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamomis 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimis atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti laikinÄ jÄ bendravimo su V. V. tvarkÄ bei sustabdė bylÄ iki bus atlikta procedÅ«ra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų. Atsakovė (apeliantė) skundžia Å¡ias pirmosios instancijos teismo nutartis, praÅ¡ydama jas panaikinti.

Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iÅ¡ tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu bÅ«du CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti laikinÄ jÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra V. V. tvarkÄ , dukrai su motina gyvenant Airijoje, bÅ«tinumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas – CK 3.170 str. 2, 3 d., konstatuodamas, jog atsakovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pati sau nori skirti įsipareigojimus, t. y. pagal įpareigojimų esmę, atsakovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į jos teisių apribojimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykstant ginčui tarp Å¡alių dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, t. y. ieÅ¡kovas nenurodo, jog Å¡iuo metu yra pažeidžiamos, jo kaip tėvo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių procesinių dokumentų nustatyta, jog iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo dėl ieÅ¡kovo bendravimo su dukra, prieÅ¡ingai, pati atsakovė nurodo, jog ji neprieÅ¡tarauja ir netrukdo ieÅ¡kovo ir dukters bendravimui, nori, kad tėvas bendrautų su dukra, netrukdomai dalyvautų jos auklėjime, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo tvarkÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra grėsmės, jog nenustačius laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) neįvykdymo rizika. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį.

Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria byla sustabdyta.

Bylos esmė – ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjamÄ CPK 163 str. 3 p. pagrindu, t. y. iki bus

atlikta procedÅ«ra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų.

Lietuvos Respublikos CPK 163 str. 3 p. įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. IÅ¡ teismo nutarties matyti, jog teismas, bylÄ sustabdė, remiantis tuo, jog Airijoje atliekama procedÅ«ra dėl vaiko grobimo turės įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡iai bylai, nes nuo to, koks bus galutinis procesinis sprendimas byloje dėl vaiko grobimo, priklausys ir sprendimas Å¡ioje byloje dėl jos jurisdikcijos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas, sustabdydamas bylÄ , vadovavosi tik ieÅ¡kovo atstovo Airijos advokato teiginiais iÅ¡dėstytais elektroniniame laiÅ¡ke, adresuotame ieÅ¡kovui (praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ priedas, (b. l. 144-145)), kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. IÅ¡ minėto laiÅ¡ko turinio negalima spręsti ir nustatyti, kokį reikalavimÄ Â Â Â (-us) Airijos teisme yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas. Kitų duomenų, patvirtinančių ginčo esmę Airijos teisme, ieÅ¡kovas nepateikęs. Tokiu bÅ«du, byloje nesant kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie Airijoje vykstantį teisminį procesÄ ir ginčo esmę, nėra pagrindo spręsti, jog abu ieÅ¡kiniai (bylos) yra taip susiję, jog Airijos teismo sprendimas turės įrodomÄ jÄ ar prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamojoje byloje (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog procedÅ«ros dėl vaiko grobimo atlikimas Airijoje, nustatant V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ , turės prejudicinę reikÅ¡mę nustatant Å¡ios bylos dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo jurisdikcijÄ , t. y. konkrečios teisės normų sistemos - Airijos ar Lietuvos, taikymÄ , priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pirma, kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas nepateikė duomenų apie tokio klausimo nagrinėjimÄ Airijos teisme.

Antra, Å¡alių dukters gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su motina (atsakove) Alytaus rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2008 m, rugsėjo 10 d. sprendimu c. b. Nr. 2-538-652/2008 (b. l. 7-9), o Lietuvos Respublikos CK 2.14 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi Å¡alių dukters Vakarės nuolatinė gyvenamoji vieta yra atsakovės J. V. nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos RespublikÄ (CK 2.12 str.), ko neginčija ir ieÅ¡kovas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog nėra aiÅ¡ki atsakovės su vaiku nuolatinė gyvenamoji vieta.

Trečia, pagal Lietuvos Respublikos CPK 785 str. 1 d. ( CPK 784 str. 1 d.) nuostatas Lietuvos Respublikos teismai iÅ¡imtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, <...> jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis <...> ir tos Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl vien pagal šį kriterijų byla iÅ¡imtinai nagrinėtina Lietuvoje. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kas tik dar labiau pagrindžia bÅ«tinumÄ nagrinėti bylÄ Lietuvos teisme (CPK 784 str. 2 d., 785 str. 2 d.).

Ketvirta, jurisdikcijos (teismingumo) klausimo nustatymas negali bÅ«ti pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimÄ . Teismingumo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas priimant ieÅ¡kinį, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 782 str.). Taigi, teismas negali stabdyti nagrinėjamos bylos, tam, kad nustatyti bylos teismingumÄ .

Pažymėtina, kad prejudicinę ar įrodomÄ jÄ galiÄ sustabdytai bylai gali turėti tik tokia byla, kurios iÅ¡sprendimas gali įtakoti sustabdytos bylos iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės, bet ne jos teismingumo klausimo iÅ¡sprendimÄ .

Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymÄ (CPK 163 str. 3 p. pagrindu), neatsižvelgė į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikintina Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria byla sustabdyta ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.

Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , bylos eigÄ (atsakovė nevengia dalyvauti teisminiame procese Lietuvoje, teikia teismui procesinius dokumentus, įrodymus, domisi bylos eiga, siekia, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta, nustatyta ieÅ¡kovo ir Å¡alių dukters bendravimo tvarka, neprieÅ¡tarauja, jog tėvas dalyvautų dukters auklėjime, jog dukra turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais), remiantis proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkindamas bylos nagrinėjimÄ , nerodydamas pastangų greičiau užbaigti kilusi ginÄÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 p., n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria byla sustabdyta iki bus atlikta procedÅ«ra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                       Â

    Evaldas Burzdikas

Kolegijos

teisėjai                                                                                                    Rūta

Palubinskaitė

                                                                                                Â

                               Albinas Čeplinskas