c0708a32-e51f-4a96-a8a4-6015953a0952 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-561-889/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02786-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 2.1.2.4.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Debreceno valdos“ ieÅ¡kinį atsakovams E. V., A.

B., A. J.-A., S. G., V. M., A. Č., E. G., A. D., O. P., A. V. J., J. P., A. J., A. D. (A. D.), O. R., Z. M., V. S., L. K., G. P., I. P., I. K., R. L., M. D., Z. A., T. B., V. G., V. D., U. B., A. V., S. T., G. G., J. T., Z. D., M. R., M. T., M. A., R. M., A. D., A. A., P. Z., E. G., J. B., J. T., D. V., G. V., Ž. P., I. N., J. K., J. B., D. B., E. Z., V. Š., S. G. (S. G.), A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Green Admin“, tretieji asmenys M. K., V. O. ir kt., dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nuo jos sudarymo momento.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, jame prašė:

1) pripažinti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu sudarytÄ 2021 m. kovo 8 d. sutartį Nr. GA03/08 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento;

2) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: sustabdyti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymÄ , iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje; uždrausti įgaliotiniui E. V. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymu; uždrausti UAB „Green Admin“ organizuoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ir balsavimus raÅ¡tu;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir su tuo susijusias paslaugas. Atsakovai 2021 m. kovo 8 d. susirinkimo metu sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos sutartis. TÄ pačiÄ dienÄ tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotinio E. V. ir atsakovės UAB „Green Admin“ buvo pasiraÅ¡yta pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartis Nr. GA03/08.

IeÅ¡kovė teigia, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta neteisėtai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei už ieÅ¡kinį sumokėtÄ 75 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė ginčija butų ir kitų patalpų savininkų jungtinę veiklos sutartį, tačiau pati nėra ginčijamos sutarties Å¡alis.

Nors administratoriaus paskyrimas ir jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vienoje iÅ¡ jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais, priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl kitos valdymo formos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties Å¡alis, Å¡ia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo manyti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumÄ dėl Å¡ios sutarties.

Civiliniame kodekse, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, jis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). 2.2. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, t. y. ieÅ¡kovė UAB „Debreceno valdos“ neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį. 2.3.

Taip pat teismas pažymėjo, kad sutartis, kurios pagrindu ieškovė teikia administravimo paslaugas, nėra nutraukta, todėl ieškovės reikalavimo dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, t. y. ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, ieškovė gali teikti paslaugas, nepaisydama to, ar jungtinė veiklos sutartis galioja, ar ne. Be to, tenkinus ar atmetus ieškinį, ieškovė savaime netaptų namo administratorė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimai, kurių tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nelaikytini savarankiÅ¡kais materialiaisiais reikalavimais, todėl jie nėra ieÅ¡kinio dalykas. 2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir yra tinkama ieÅ¡kovė. Civilinio kodekso 6.227 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė.

Å io straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Å iuo atveju ginčo jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta iÅ¡ esmės siekiant pakeisti vienÄ bendrojo naudojimo objektų administratorių (UAB „Debreceno valda“) kitu (UAB „Green Admin“), o tai rodo, jog UAB „Debreceno valda“ teisės buvo pažeistos, kadangi ji neteko įgaliojimų toliau administruoti ginčo namÄ .

Pažymi, kad įgaliojimų neteko, nes neteisėtais veiksmais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl reikÅ¡ti reikalavimÄ ir ginti savo pažeistas teises ieÅ¡kovė gali. 3.2. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratore buvo paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. AD1-2480. Butų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, administratorė UAB „Debreceno valda“ netenka savo įgaliojimų (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė jau tampa buvusia administratore ir manydama, kad nuo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo yra nuÅ¡alinta nepagrįstai, turi teisę ginčyti priimtus sprendimus, t. y. jungtinės veiklos sutartį. IeÅ¡kovė teigia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ negali vienu metu bÅ«ti sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir paskirtas administratorius. Pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovė nebÅ«tų įpareigota perduoti administravimo ir taip bÅ«tų užtikrintas teisėtas administravimas.

Taigi ieÅ¡kovė yra tinkama Å¡alis ir turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ . 3.3. Jungtinės veiklos sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms normoms (CK 1.80 straipsnis). 3.4. IeÅ¡kovė pažymi, kad įsakymas dėl jos paskyrimo namo administratore yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl, pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, įsakymas lieka galioti ir ieÅ¡kovė toliau teisėtai, įsakymo pagrindu teiktų administravimo paslaugas. Taigi teismo iÅ¡vada, kad, tenkinus ar atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė savaime netaptų namo administratorė, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. 3.5.

Apibendrinusi skundo motyvus, ieÅ¡kovė teigia, kad yra tinkama ieÅ¡kovė byloje ir turi teisinį suinteresuotÄ , o ieÅ¡kinio tenkinimas turės tiesioginę įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir pareigoms, t. y. ieÅ¡kovė toliau galės teisėtai administruoti namÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį dėl to, jog jį pareiÅ¡kė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, t. y. ieÅ¡kovė UAB „Debreceno valdos“ neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė:

1) pripažinti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu sudarytÄ 2021 m. kovo 8 d. sutartį Nr. GA03/08 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento;

2) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: sustabdyti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymÄ , iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje; uždrausti įgaliotiniui E. V. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymu; uždrausti UAB „Green Admin“ organizuoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ir balsavimus raÅ¡tu;

3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ (3 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybÄ , pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė, jog ieškinį pareiškė reikalavimo teisės neturintis asmuo. Teismas tokiai išvadai pagrįsti rėmėsi Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Teismas nurodė, jog, nors administratoriaus paskyrimas ir jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais, priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl kitos valdymo formos.

Esant paskirtam namo administratoriui, Å¡io teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems pagal sutarties nuostatas atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties Å¡alis, Å¡ia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo manyti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumÄ dėl Å¡ios sutarties.

CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016).

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį ir remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl to, ar ieškinį pareiškė reikalavimo teisę turintis asmuo.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y. ieškovė laikosi pozicijos, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekiniams sandoriams taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties (sandorio) negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis (sandoris) pažeidė. Toks reglamentavimas siejamas su tuo, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Pažymėtina, kad Å¡i materialiosios teisės norma nurodo, kad teisminė gynyba, pripažįstant sutartį negaliojančia, gali bÅ«ti taikoma tik tokiam asmeniui, kurio teisė ar teisėtas interesas ginčijama sutartimi yra pažeistas ar pažeidžiamas. CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktÄ ir jo teisines pasekmes, tačiau Å¡ios normos taikymo aspektu bÅ«tina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis: nurodyti veiksmai gali bÅ«ti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra bÅ«tinas, siekiant apginti asmens pažeistÄ subjektinę teisę ar vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir gali sukelti atitinkamas materialiÄ sias teisines pasekmes (apginti pažeistÄ jÄ teisę).

13. Sisteminė Å¡ių materialiojo įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotas asmuo CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme – tai asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidė niekinis sandoris. Pažymėtina, jog teisės ir teisėto intereso pažeidimo įrodinėjimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, o konstatuoti, ar asmens teisės ir teisėti interesai pažeisti, ar ne, galima tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus (CPK 177 straipsnio 1 dalis), todėl klausimas, ar ginčijama sutartimi yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, a priori (iÅ¡ anksto) negali bÅ«ti sprendžiamas ir iÅ¡spręstas pradinėje proceso, t. y. ieÅ¡kinio priėmimo, stadijoje.

Taigi Å¡ioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė neturintis reikalavimo teisės asmuo. Jeigu ieÅ¡kovė neįrodys, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys galės bÅ«ti atmestas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko ir kad reikalaujamas taikyti teisių gynimo bÅ«das sukels atitinkamas materialiÄ sias teisines pasekmes.

14. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB „Debreceno valda“ ieÅ¡kinį dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka; tai sudaro pagrindÄ atskirÄ jį skundÄ tenkinti, o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Milda Skersienė