c06fda31-a7b2-4c3b-9a08-4d7e607ca141 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-242-626/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20038-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2016 m. kovo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, nuteistajam I.

P. ir jo gynėjui advokatui E. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 641 straipsnį ir bausmę sumažintus 1/3, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su bausme, skirta 2015 m. balandžio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmę įskaitytas pagal 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino slapta pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, kad jis 2015 m. balandžio 8 d., apie 8.48 val., iÅ¡ UAB „Žemaičių lanÅ¡a“ priklausančio restorano „La provence“, Vilniuje, Vokiečių g. 24, pasikėsino pagrobti 30,62 eurų vertės vienÄ butelį konjako „Cognac Buisson prestige“, 83,53 eurų vertės vienÄ butelį konjako „Hine Cigar Reserve“, 24,41 eurų vertės 1 butelį kalvadoso „Papidoux XO“, bendros 89,04 eurų vertės (vieno butelio vertė 22,26 eurų) keturis butelius vyno „Baron de Ley“, bendros 16,66 eurų vertės (vieno butelio vertė 8,33 eurų) du butelius vyno „Celler Can Blau Blau Monststant“, bendra 34,44 eurų vertės (vieno butelio vertė 11,48 eurų) tris butelius vyno „Albet I Noya“.

T. y. iÅ¡ viso pasikėsino pagrobti alkoholinių gėrimų už 278,70 eurų, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas bendrovės darbuotojo E. J..   Nuteistasis I. P. (toliau – Apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam baudÄ arba Å¡velnesnę bausmę. Apeliantas mano, kad teismas skirdamas jam bausmę buvo pernelyg griežtas, nes jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl Å¡io nusikaltimo labai gailisi, darydamas nusikaltimÄ nesuvokė, kad daro baudžiamÄ jį nusikaltimÄ .

Apeliantas nesutinka su E. J. teiginiais, kad apeliantas buvo sulaikytas vagystės metu. Jis suprato, kad daro vagystę, tik E. J. paklausus kÄ jis daro. Niekur jis nebėgo. Teismas neįvertino aplinkybių, kad liudytojas galėjo jį viena ranka laikyti, o kita skambinti telefonu. PraÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, atsižvelgti į visas aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino, labai gailisi, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu sutiko su skiriama bauda ir jÄ galėtų sumokėti.

Atsiliepimų į skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Skundas netenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. P. patvirtino, kad kaltę savo pripažįsta visiÅ¡kai, įrodymų tyrimo atlikti nereikalauja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas I. P. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingÄ bausmę.Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, praÅ¡o atsižvelgti, kad jis nėjo su tikslu vogti, jį sulaikius nebandė bėgti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

I. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.Skundžiamu nuosprendžiui I. P. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į bylos aplinkybes, padaryto turtinio nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kad jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad veika yra tyčinė ir tai, kad nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, į pasikėsinto pagrobti turto vertę, į kaltininko asmenybę: anksčiau teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio pažeidimus, duomenų apie jo gydymÄ psichiatrinėse, priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nurodė jos aplinkybes) ir viena sunkinanti (veikÄ padarė recidyvistas).

Ä®vertinęs visumÄ skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendė, kad prieÅ¡ tai skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko, kaltininkas teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, todėl nusprendė paskirti mažesnę nei vidutinę, sankcijose už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ ir nustatė tinkamÄ jos dydį, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog apeliantas iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, paskirta bausmė yra gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Taigi, pirmosios instancijos teismas paskyrė I. P. individualizuotÄ bausmę, kuri yra teisinga ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , paskirtos bausmės dydis neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai.Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai ir į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 641 straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių.

Visa tai rodo, kad paskirta Å¡iuo nuosprendžiu bausmė nėra per griežta ir dar labiau jÄ Å¡velninti nėra pagrindo. Apylinkės teismas nustatęs, kad apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo padarė kitas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Vilniaus miesto 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pritaikė BK 63 straipsnio 1, 9 ir 4 dalis ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant.

Matyti, kad 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu I. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 641 straipsnį, galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme (apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacijÄ , bausmės dydžio nepakeitė). Kadangi nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas prieÅ¡ priimant 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį, visi padaryti nusikaltimai sudaro realiÄ nusikaltimų sutaptį.

Apeliantas 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu kaip ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, priskiriamus tai pačiai nusikaltimų rÅ«Å¡iai (nusikaltimai nuosavybei), labai nesiskiriančius pagal savo pavojingumÄ ir priskiriamus gretimai nusikaltimų kategorijoms (apysunkiai nusikaltimai). Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jas iÅ¡ dalies sudedant. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų Å¡velnesnių bausmių dalis turi bÅ«ti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo bÅ«dÄ .

Tačiau bendrinant bausmes turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rÅ«Å¡ių dydžius, siekiant kad už kelias nusikalstamas veikas nebÅ«tų paskirta nepagrįstai Å¡velni bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-686/2006). Taip pat pažymėtina, kad taikant dalinį sudėjimÄ turi bÅ«ti pridedama tokia Å¡velnesnės bausmės dalis, kad bÅ«tų paskirta teisinga bausmė ir jÄ laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, I.

P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių bausmė, t. y. prie griežtesnės 1 metų bausmės buvo pridėta tik dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas parinko nuteistajam palankų bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį sudėjimÄ ir pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri pagal BK 50 straipsnio 2 dalį prilygsta minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, jÄ mažinti nėra pagrindo.Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi bÅ«ti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas.

Å iuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo I. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Vitalija NorkÅ«naitė                                 Teisėjai                                                                                           Virginija Å vedienė Stasys Lemežis NuoraÅ¡as tikras Teisėja                                                                                           Vitalija NorkÅ«naitė